Žymos archyvas: paskaita

Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę (1)

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val., Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23) vyks Majos Lukanc iš Slovėnijos paskaita „Ona Celietė /Anna Cylejska/ Antroji Jogailos sutuoktinė”.

Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (*maždaug 1352/62 – †1434). Ištekėjusi už Jogailos, Ona Celietė tapo pirmąja karaliene iš Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Skaityti toliau

Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė_briai.ku.lt

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į viešą paskaitą apie senojo Memelburgo paslaptis (3)

Memelburgas | mab.lt nuotr.

Vasario 1 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos piliavietėje. Klaipėdos pilies teritorija yra seniausia Klaipėdos vieta. Paskutinis Klaipėdos pilies tyrimų dešimtmetis suteikė daug naujos medžiagos viduramžių Klaipėdos pažinimui. Kaip buvo pasirinkta vieta pilies ir miesto įkūrimui? Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks pokalbis apie Lietuvos pagonis barbarus tapusius krikščionimis (6)

Darius Baronas | LKMA, G. Olsevičiūtės nuotr.

Sausio 19 d. 15 val. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, 115 kab., Vilnius) vyks dr. Dariaus Barono ir dr. Stiveno K. Rovelo (Stephen C. Rowell) paskaita-pokalbis „Lietuvos civilizacijos paieškos Lietuvos at(si)radimas prasidėjo nuo 1009 m. šv. Brunono Kverfurtiečio misijos ir vyksta iki šiol“.

Renginyje taip pat dalyvaus Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vedėja doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.  

„Nepaisydami įvairių sunkumų ir netikėtų posūkių, nukreipę žvilgsnį į praeitį, galime Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)

Nuskendusio laivo prie Šventosios tyrinėjimai 2009 m. | BRIAI nuotr.

Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof.  habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.

Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje vyks S. Žvirgždo paskaita „M. K. Čiurlionis – modernizmo Lietuvos fotografijoje pradininkas“ (0)

lnb_ciurlionis-paskaitaSausio 11 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) V a. Konferencijų salėje vyks Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojo, fotografijos istorijos tyrinėtojo, fotografo Stanislovo Žvirgždo paskaita „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – modernizmo Lietuvos fotografijoje pradininkas“. Tai – antroji paskaita iš 10 susitikimų ciklo.

S. Žvirgždas – vienas geriausių Lietuvos fotografijos žinovų, žymiausių peizažo fotografijos meistrų, ryškų pėdsaką palieka ir jo, kaip fotografijos kritiko ir istoriko, veikla. Yra daugelio fotografinių leidinių sudarytojas, knygų vertėjas, straipsnių ir jų rinkinių apie Lietuvos fotografijos istoriją autorius ir bendraautoris.

Skaityti toliau

Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis (0)

nesvyziuje_mab-lt2

Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius.

Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją. Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros vakaras – Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII a. (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Lapkričio 24 d. 17 val. muziejaus parodų salėje, antrame aukšte, Arsenalo g. 1, vyks menotyrininko dr. Mindaugo Paknio paskaita „Vilniaus miestiečių prievolė priimti svečius XVI-XVII a.“.

Senovėje miestiečiai dažnai neišvengdavo prievolės suteikti gyvenamąsias patalpas valdovo dvariškiams ar valstybės pareigūnams. Vilniuje rinkdavosi įvairios komisijos, vykdavo Vyriausiojo Tribunolo sesijos, buvo priimami aukšto rango svečiai. Tuo metu Skaityti toliau

Kokie paukščiai žiemoja Vilniaus miesto parkuose ir vandens telkiniuose? (0)

inkilas_mab-lt

Lapkričio 22 d. 14 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus skaitys paskaitą „Paukščių globa žiemą“. Paskaitos metu ornitologas papasakos, kokie paukščiai žiemoja Vilniaus miesto parkuose ir vandens telkiniuose. Renginio dalyviai sužinos, kaip, kada ir kokiu lesalu lesinti sparnuočius, kokie medžiai, krūmai mieste juos traukia. Vyks diskusija, bus demonstruojami vaizdo reportažai, nuotraukos iš paukščių gyvenimo. Po paskaitos vyks ekskursija po Vilniaus pilių parką kartu su Vilniaus valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos tvarkymo skyriaus vedėju Stanislovu Patkausku. Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare (0)

Husarų pulko karys, Dubysa, 1915 m. | archybvinė nuotr.

Lapkričio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša istoriko Gedimino Kulikausko paskaita „Žemaitija Didžiajame kare – šimtamečiai Dubysos mūšio (1915 04–07) aidai“.

Kaip sako paskaitininkas, balta dėmė ant dėmės – tai Pirmojo pasaulinio karo istorija. Lietuvoje ji žinoma tiek menkai, kad tik retas jo momentas (gal išskyrus liūdną Kauno tvirtovės likimą) sulaukė didesnio visuomenės dėmesio. Ką jau kalbėti apie Žemaitiją, išlikusią nuošaly nuo pagrindinių kovų arenų (Suvalkijoje ir Rytprūsiuose), bet irgi išgyvenusią didelę karo pradžios sumaištį, žemaičių mobilizaciją į caro kariuomenės pulkus (kur daugelis ir pražuvo). Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją (1)

Aistės Bimbirytės-Mackevičienė | youtube.com sustabdytas kadras

Spalio 27 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, (Žygimantų g. 1), vyks menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita„Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“, atskleisianti dar vieną iki šiol nepažintą Lietuvos dvarų kultūros puslapį.

„… o mano nuodėmingą kūną, kuris Aukščiausiojo Kūrėjo valia iš žemės dulkių paimtas ir vėl į tokias pat dulkes privalo būti paverstas, mano mielas sūnus ponas Steponas Šveikovskis su mano mielais Skaityti toliau

Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“ (0)

v-vaitkeviciaus-paskaita-apie-sventvietes_plakatas

Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.

Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau

J. Narkus: Kaunas galėtų tapti Lietuvos San Francisku (2)

lituanistine-mokykla-genys-san-franciskas_jurgitos-mazeikos-nuotrauka

Spalio 6 d. rinkodaros personalizacijos platformos „Boomtrain“ marketingo operacijų vadovas Julius Narkus, kuris šiuo metu lankosi Kaune, skaitys pranešimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo ir inovacijų forume „Social Code“ – renginyje, kuriame susiburs verslo ir kūrybinio sektoriaus atstovai, mokslininkai ir tyrėjai, aptarsiantys socialinių inovacijų, kurių įtaka ekonomikai kasmet didėja, padėtį Baltijos šalyse ir Europoje. Skaityti toliau

Etnografinėje sodyboje atsivers Pasaulio medžio slėpiniai (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 23 d. 18 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Molėtų r., Čiulėnų sen. Kulionių k., šalia Observatorijos) rudens lygiadienio proga vyks Utenos kraštotyros muziejaus verpsčių parodos atidarymas ir etnolosmologo Jono Vaiškūno paskaita „Pasaulio medžio slėpiniai“.

„Verpstės, savo išvaizda atkartoja medžio pavidalą, o jose išraižyti skrituliai ir kiti ženklai perteikia senovinę Visatos sąrangos sampratą. Tokiu būdu verpstės prieš mūsų akis iškyla kaip išraiškinga mitinio Pasaulio medžio daiktinė vaizdinė priemonė“, – sako J. Vaiškūnas.

Pasak etnokosmologo verpstės simbolių visuma perteikia archajišką pasaulio sąrangos Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

JAV psichologas: Geriausias būdas vadovauti aukšto intelekto žmonėms – netrukdyti jiems dirbti (1)

Darbas biure_ktu.lt

„Kalbant apie lyderius negalima užmiršti ir pasekėjų. Būtent nuo jų priklauso, kokie vadovavimo metodai bus efektyvūs“, – sako psichologas Johnas Christopheris iš Brenau universiteto (JAV), Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams skaitęs paskaitas apie lyderystę.

Mokslininko teigimu, charizma yra ne kas kita, kaip gebėjimas valdyti ir suprasti emocijas, o, paklaustas, ar lyderiais gimstama, organizacijų psichologijos ekspertas atsako lakoniškai: „Tai – mitas“. Kaip rodo tyrimai, lyderystė yra įgūdžių, kurių galima išmokti, rinkinys.

Paskaitas KTU skaitęs J. Christopheris mano, jog lietuviai studentai yra aktyvūs ir žingeidūs – jie klausinėjo net apie JAV prezidento rinkimus.

Skaityti toliau

NERIS – atstatykim prarastą pasaulį bent jau savo atminty… (2)

image1-1200

Vaitkevičius, Vykintas. Neris. I–IV dalys: 2007 metų Neries ekspedicijos dienoraščiai. Vilnius: Mintis, 2010–2015.

1857 metų vasarą archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraščiai vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į viešą paskaitą „Nuo stalavos iki valgomojo kambario“ (0)

Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Gegužės 11 d. 17 val. įvyks architekto M. Daraškevičiaus vieša paskaita „Nuo stalavos iki valgomojo, arba Valgomojo kambario ir valgymo kultūros raida Lietuvos dvaruose nuo XVII a. iki XX a. vidurio“. Valgomojo kambarys Vakarų Europoje atsirado tik XVIII a. pabaigoje, tačiau Lietuvoje valgymui skirta patalpa, vadinama stalava, egzistavo jau XVI amžiuje. Skaityti toliau

Laisvės alėjoj skleidžiasi kultūros pumpuras (0)

Knygų aleja, Linos Sunokienes foto

Nors kauniečiai jau įprato, kad nuo seniausių laikų jų mėgiamiausia laikinosios sostinės vieta – Laisvės alėja, kuo toliau, tuo labiau tuštėja ir tampa niūria, tačiau ne visiems jiems norisi tik bambėti ieškant dėl to kaltų. Nors ir nedideliais pajėgumais, tačiau prieš keletą metų apmirusi ši pėsčiųjų gatvė maloniai nustebina savo naujienomis, viena iš kurių – „Knygų alėja“ (Laisvės al. 106, Kaunas). Kuo išskirtinė ši vieta ir kuo ji vilioja menininkus?

Knygą atras kiekvienas

„Knygų alėja – tai labiau ne knygynas, o ištisai veikianti knygų mugė ar knygų gerbėjų susitikimo vieta, – pasakoja šios jaukios erdvės bendraturtis Vaidas Stasytis.  – Išskirtinis „Knygų alėjos“ bruožas yra knygos mažesnėmis kainomis. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“ (1)

Vokiečių gatvė | rengėjų nuotr.

Kovo 16 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslo darbuotoja, knygos „Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai“ autorė dr. Aelita Ambrulevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“. Paskaitos metu bus supažindinta su Vokiečių gatvės socialiniu ir ekonominiu gyvenimu, jos gyventojais ir čia įmones turėjusiais komersantais.

Gatvės istorija siekia Gedimino laikus, kai į Vilnių didžiojo kunigaikščio pakviesti šioje vietoje pradėjo kurtis vokiečių amatininkai. Pamažu gatvėje vieni šalia kitų apsigyveno ir kitų konfesijų žmonės. XVII a. gatvė tapo žydų kvartalo riba, o kai apie Skaityti toliau

Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia? (0)

V.Simenas_G.Zemlicko nuotr

Kovo 15 d., antradienį, 18.15-20.00 val., Vilniuje (Antakalnio g. 17) vyks antroji paskaita iš ciklo „LIETUVIŲ TAUTOS IŠMINTIS“. Paskaitą skaitys knygos „Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai“ autoriaus, archeologas Valdemaras Šimėnas.

Mūsų, Lietuvių tautos praeitis – pamatas mūsų dabarčiai ir ateičiai. Lietuvių kalbos, archeologijos, antropologijos ir kiti tyrimai ne kartą patvirtino, kad protėviai paliko didžiulę išmintį, kurią galime didžiuotis. Ir privalome prisiimti atsakomybę už savo tautos ateitį, už tai, ką paliksime ateities kartoms. Privalome atsibusti ir suprasti, kad esame atsakingi už savo tautos, turinčios labai gilias ir senas šaknis, didingą praeitį, išminties išsaugojimą. O ar žinome bent dalį to, ką žinojo mūsų protėviai? Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakaras „Ar Vilniaus gynybinė siena amžiams nubrėžė ribą tarp miesto ir priemiesčių?“ (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.ltLietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Sausio 21 d. 17 val. muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks architektės dr. Dalios Dijokienės paskaita „Ar Vilniaus gynybinė siena amžiams nubrėžė ribą tarp miesto ir priemiesčių?“

Paskaitoje nagrinėjami Vilniaus istorinių priemiesčių kilmės, raidos ir vertybių ypatumai. Istorinių priemiesčių atsiradimas yra sietinas su miesto atsiradimu. Tiriama Vilniaus teritorija – tai 1939–1940 m. miesto administracinės ribos. Skaityti toliau

Ketvirtadienį vyks kultūros istorijos vakaras „Paplauja – senasis priemiestis palei Vilnią“ (1)

Paplauja, 1870–1880 m.madeinvilnius.com

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Gruodžio 3 d. 17 val. (Arsenalo g. 3.) vyks menotyrininkės Jūratės Markevičienės paskaita „Paplauja – senasis priemiestis palei Vilnią“.

Pasak Vlado Drėmos, Paplauja (Paplavos) – vienas iš žaviausių ir tapybiškiausių Vilniaus kampelių, toli nutįsęs nuo senamiesčio į rytus palei Vilnios vagą, tarp Belmonto šilo stačių šlaitų ir Markučių ąžuolyno. Šio Vilniaus priemiesčio grožį dar XIX a. viduryje aprašė Adomas Kirkoras, piešė Pranciškus Smuglevičius, Tadas Bičkauskas, Karolis Račinskis, Kanutas Ruseckas, fotografavo Juozapas Čechavičius, Jonas Bulhakas ir daugelis kitų. Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie istorinius Lietuvos architektūros paveldo interjerus (0)

Glemzos paskaita_plakatasLapkričio 19 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vieša paveldosaugininko prof. dr. Jono Glemžos paskaita „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: jų išlikimas, gaivinimas ir jų problemos“.

Istoriniai pastatų interjerai yra svarbi ir vertinga kultūros paveldo objektų dalis, kurių iš esmės išlikę tik eksterjerai, o interjerai išsaugoti tik iš dalies arba visai sunykę. Anksčiau kurti interjerai dažniau keitėsi ne tik dėl dažnesnio jų remonto ar naujų interjero „madų“, bet ir dėl istorinių suiručių, karų, stichinių nelaimių. Todėl paveldosaugos požiūriu istorinių interjerų daug kur išlikę labai menkai arba jie visai sunykę. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“ (0)

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1/8) įvyks Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos prof. dr. Ainės Ramonaitės vieša paskaitaDvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“. Paskaitos metu lektorė pristatys naujausius tyrimus apie sovietmečio „nematomą visuomenę“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas.

Praėjus 25 metams nuo sovietinio režimo žlugimo, vis dar esame pavadinami posovietine Skaityti toliau

LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks M. Ėmužio paskaita apie sovietų Lietuvos elitą (0)

A. Sniečkus (viduryje) ir įtakingi agrarininkų tinklo atstovai A. Būdvytis (kairėje) bei P. Vasinauskas (dešinėje). Kn. „Sniečkaus fenomenas“ nuotr.

Rugsėjo 16 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktoranto Mariaus Ėmužio paskaita „Jie: sovietų Lietuvos elito kolektyvinio portreto štrichai“. Kas sudarė šiuos klanus? Kiek jų buvo? Kokia buvo jų įtaka, kokios vyko tarpusavio kovos ir sąjungos? Kaip susiformavo A. Sniečkaus aplinka? Tai tik keli aktualūs ir įdomūs klausimai, kurie bus nagrinėjami paskaitoje.

Lietuvos istoriografijoje Sovietų Lietuva ir jos vietininkai neretai pateikiami kaip vienalytis organizmas, kurio veikla ir tikslas buvo Lietuvos sovietizacija. Tačiau toks vaizdinys labai supaprastina realybę; visas organizmas buvo daug sudėtingesnis, Skaityti toliau

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į paskaitą bei filmo peržiūrą liaudies užkalbėjimų ir tikėjimų temomis (0)

etnocentras.lt nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Ritos Balkutės paskaita „Kaip užkalbėjimai buvo perduodami šeimos nariams“ bei filmo „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ peržiūra. Kviečiame susipažinti su šia nepaprasta etninės kultūros dalimi.

Svarbiausia ir vaizdingiausia liaudies magijos raiškos forma yra užkalbėjimai. Tekstuose užfiksuota tai, kas slypi ir maginiuose ritualuose, apeiguose, ir liaudies tikėjimuose, papročiuose. Užkalbėjimai – vienas archaiškiausių, mitinę pasaulėžiūrą atspindinčių tautosakos žanrų. Kadangi užkalbėjimai tiesiogiai susiję su praktine Skaityti toliau

L. V. Medelis. Replika. Apie Giedroyco forumą Giedraičiuose, Giedraičių bažnyčioje (video) (7)

P1240236a

Koncertas buvo mielas širdžiai, o štai nenuobodžiai trumpa kažkur girdėta paskaita – galėjo būti gerokai įdomesnė bei profesionalesnė, todėl, tikriausiai, ne vieną nuvylė. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 6 d., ne vienas galėjo net pasijusti apgautas  ir  reklamiškai įviliotas į Giedraičių bažnyčią.

Profesoriaus Alvydo Nikžentaičio skaitytai paskaitoje „Kas buvo Giedraičiai Lietuvos istorijoje?“ senasis kunigaikščių miestelis buvo tik paminėtas,  tokie XX amžiaus pradžios įvykiai, kaip čia pat vykusios Nepriklausomybės kovos, buvo nutylėtos, o  pranešėjui buvo aiškiai per sunku ištarti Skaityti toliau

Dingęs Kaunas: gubernijos centro spindesys ir skurdas (0)

Paskaita apie Kauna_istorineprezidentura.lt

Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinė Prezidentūra kviečia pasiklausyti intriguojančio pasakojimo apie gyvenimo cariniame Kaune ypatumus. 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru miesto veidas priverstinai pradėjo keistis. Tačiau carinės valdžios primetami norai ir miesto tvarkymo sprendimai dažnai kirtosi su vietinės valdžios galimybėmis. Propagandinis gubernijos centro spindesys sunkiai stelbė provincijos miesto skurdą. Kaip ir kuo Kaunas bei kauniečiai gyveno XIX a. antroje pusėje, pasitelkęs to meto ikonografiją, pasakos istorikas Arvydas Pakštalis. Skaityti toliau

Giedraitiškiai kviečia į vasaros palydas (2)

giedraiciai_paminklas-K100

Rugsėjo 6 d., sekmadienį, 17 val. Giedraičių (Molėtų r.) bažnyčioje vyks Giedraičių istorijai skirtas, užburiančių smuiko melodijų praskaidrintas, vakaras „Vasarą palydint…“

Vakaro dalyvių lauks Ježio Giedroico (Jerzy Giedroyc) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininko prof. dr. Alvydo Nikžentaičio paskaita „Kas buvo Giedraičiai Lietuvos istorijoje?“ ir prestižinės Niujorko Džiuliardo mokyklos absolventės, tarptautinių konkursų laureatės, smuikininkės Justinos Auškelytės koncertas, kuriame skambės Sebastjano Bacho, Eženo Isajo, Henriko Vilhelmo Ernsto ir kitų kompozitorių kūriniai.

Renginį rengia J. Giedroico dialogo ir bendradarbiavimo forumas ir Giedraičių bendruomenė. Renginys nemokamas. Skaityti toliau