Žymos archyvas: pasirinkimas

Kas antras vartotojas nenori prisirišti prie elektros tiekėjo (0)

Saulės energija – būdas ne tik gaminti elektrą, bet ir palaikyti ryšį su civilizacija | Pixabay nuotr.

Šalies namų ūkiai liberalizuojamai elektros rinkai gali pateikti staigmenų. Prie vienintelio tiekėjo įpratę vartotojai nebenori prisirišti: kas antras teigia, kad matydami pasiūlymus su panašiomis kainomis norėtų sutarties be ilgalaikių įsipareigojimų.

56 proc. reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų tvirtino, kad rinkdamiesi iš panašių pasiūlymų pirmenybę teiktų tai įmonei, kuri nenustatytų sutarties termino. Dar 42 proc. norėtų turėti galimybę dažnai peržiūrėti elektros kainą, atsižvelgiant į pokyčius rinkoje. Skaityti toliau

Salomėja Nėris: pasmerkti ar išteisinti? (19)

Salomėja Nėris | wikipedija.org nuotr.

Visai neseniai Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbius skambėjo Salomėjos Nėries eilės. Tarp posmų apie gamtą, meilę ir tėvynę galima buvo išgirsti ir šiurpą keliančių, sovietinę ideologiją garbinančių eilių. Tai – miesto meninės instaliacijos „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau” dalis.
 
Antroji netikėta miesto permaina atsirado Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Namo balkone buvo įtaisyta iš toli matoma šviesdėžė su S. Nėries portretu. Instaliaciją kūrė menininkė Eglė Grėbliauskaitė. Moteris įsitikinusi, kad šiuo metu Salomėjos Nėries atžvilgiu visuomenė susiskaldė į dvi dalis. Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. Kai turi laisvę rinktis: suteikti ar atimti gyvybę? (0)

Sigita Kriaučiūnienė | Asmeninė nuotr.

Suprantu, kad tema yra labai asmeniška ir jautri, bet gal šios mintys pasieks tą, kuriai aš rašau. Tai moteris, kuriai dabar sunku, nes reikia padaryti sprendimą: pasilikti kūdikį ir gimdyti, ar ne.

Gal ji labai jauna, gal netekėjusi, gal bijo nuvilti tėvus… Gal tai vienos nakties nuotykis, gal aistros nesuvaldymas, o gal jau yra trys ar penki vaikai ir sekančio nebeturės jėgų auginti, išlaikyti viena. O gal tiesiog pavargo, gal pavargo nuo gyvenimo ir norisi tiesiog būti taip, kaip supranta, kad reikia būti. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II) (1)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Katalikų Bažnyčios, tėvų ir mokinių pozicija

Į žiniasklaidos, politikų ir „nevyriausybininkų“ pučiamą skandalą reagavo Bažnyčios atstovai. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje nusistebėjo:

Lietuvos partizanai ir visi Laisvės kovotojai gynė Lietuvos laisvę, kad galėtume gyventi Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie rasizmą ir diskriminaciją (video) (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Lietuvos ryto“ laikraščio ir sporto klubo vadovo Gedvydo Vainausko žodžiai per „Lietuvos ryto“ televiziją sukėlė šurmulį visame pasaulyje. Pasirodo, į komandą galima priimti tik du juodaodžius. Ne daugiau. Nes susidaro klanas, trukdantis dirbti visai komandai. Pasisakymas, mažų mažiausiai, atviras klausimams. Jei norima Lietuvos sporto komandą išlaikyti lietuvišką, reiktų taip ir sakyti. Jog daugumą jos narių turi sudaryti Lietuvos piliečiai arba dar griežčiau – etniniai lietuviai. Žinoma, tai irgi sukeltų audrą, bet būtų aiškus principas. Koks gi principas išsakytas dabar? Kad baltas geresnis už juodą? Skaityti toliau

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte kūno kultūra bus privalomas dalykas (0)

Vilniaus r. Pagiriu gimnazija_lt.facebook.com

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad kūno kultūra bendrojo ugdymo mokykloje yra privalomas dalykas ir toks numatytas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte. (Žiniasklaidą pasiekė neteisingos interpretacijos apie rengiamą aprašo projektą).

Vidurinio ugdymo programų apraše numatyta, kad 11-12 kl. mokiniai, atsižvelgdami į savo poreikius ir mokyklos siūlomas galimybes, gali rinktis mokytis  bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos. Vidurinio ugdymo bendrosiose programose Skaityti toliau

Ar leisti turėti dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems lietuviams? (11)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 13 d. Seimo narys Arminas Lydeka Seimui pristatė Pilietybės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2110), kuriomis siūloma leisti turėti dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems lietuviams.

Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiais kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdami, taip pat jų vaikai. Ir tik tokio asmens vaikaitis, sulaukęs 21 metų, turėtų pasirinkti Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės pilietybę. Skaityti toliau

V.Michalovskis. Kryžkelės simbolika (2)

kryzkele_satenai.ltKryžkelė – tai vieta, kur susikerta ir išsiskiria keliai. Kryžkelė – tai vieta, kur keliautojas turi pasirinkti kryptį, kad tęstų kelionę. Senaisiais laikais, kai kelių ir kryžkelių buvo kur kas mažiau, su šia paslaptinga vieta buvo susiję daug prietarų ir simbolinių vaizdinių.

Senuosius Europos miestus ir mažesnes gyvenvietes jungiantys keliai vingiavo gūdžiomis giriomis, laukais ir kalvomis, netgi labiausiai pažengusiuose kraštuose kelių tinklas nebuvo tankus, kryžkeles dažnai skyrė dideli atstumai, o tai prietaringiems Skaityti toliau

Pirmoji tarptautinė konferencija apie gimdymo modelių įvairovę (0)

gimimas.lt nuotr.

Lapkričio 8 d., penktadienį, Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje vyks tarptautinė konferencija  „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“. Šis renginys svarbus ne tik dėl aukščiausios kompetencijos dalyvių iš įvairių šalių. Tai pirmoji šios tematikos konferencija Lietuvoje, kurią organizuoja ir medicinos profesionalai – Lietuvos akušerių ginekologų draugija bei  Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika – ir visuomeninė organizacija VšĮ Tėvystės centras, atstovaujanti pilietinei iniciatyvai „Gimimas.LT“.

Be akušerijos specialistų iš Lietuvos, pranešimus  apie su gimdymu susijusias medicinines, teisines aktualijas, visuomenės poreikius skaitys ir svarbūs svečiai iš užsienio. Skaityti toliau

R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II) (42)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Dar A.Smetona pasakė: „Kiekvienas idealas geras, kad tik priemonės būtų geros, kuriomis jo siekiama (pabraukta A.Smetonos). Vadinasi, aukštas yra tautos idealas, kai keliai, vedantys į jį, yra dori. Ir priešingai: krikščionybės idealas aptemdomas, kai siekiamas nepateisinamomis priemonėmis, kai jomis nusižengiama Tėvynei. Argi ne jo vardu buvo žudomi lietuviai, ugnimi ir kalaviju spiriami virsti krikščionimis? Ir lietuvių kalba buvo pagoniuojama ir vejama iš bažnyčios. Taip tebedaroma ir šiandien Vilniaus krašte“, – rašė jis 1931 metais (žiūr. A.Smetona „Rinktiniai raštai“, „Religija ir tautiškumas“, 1990 m. 366–367 p.).

Galima daugelio Europos šalių pavyzdžiu neregistruoti kaip religinės bendruomenės „scientologų bažnyčios“, Skaityti toliau

R. Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I) (21)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Pernai metais Seimą pasiekė įstatymo projektas, siūlantis 25 m. pratęsti terminą religinėms bendruomenėms, siekiančioms gauti tradicinės religinės bendruomenės statusą. Kodėl reikia dar prailginti šitą terminą, jei pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str. „tradicinėmis“ bendrijos gali tapti praėjus 25 metams po pirminio įregistravimo? Ir kas yra tos tradicinės religinės bendruomenės?

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis sako: „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvos bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas, jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai /…/ Lietuvoje nėra valstybinės Skaityti toliau