Žymos archyvas: pasipriešinimas

Rengiama spaudos konferencija A. Ramanausko – Vanago 100 metų sukakčiai paminėti (0)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Kovo 6 d. legendiniam partizanų vadui Adolfui Ramanauskui – Vanagui sukanka 100 metų.

Išvakarėse, pirmadienį, kovo 5 d., Genocido tyrimo centras ir Ypatingasis archyvas kviečia į spaudos konferenciją, kur pristatys A. Ramanauską – Vanagą kaip pasipriešinimo legendą  ir kaip pogrindžio žurnalistą, atskleis jo įdomiausius ir tragiškiausius gyvenimo momentus, atsakys į klausimus. 

Spaudos konferencija vyks pirmadienį, kovo 5 d., 10.30 val. Lietuvos ypatingajame archyve, Gedimino pr.40/1, antrame aukšte, 207 kab. (buv. KGB rūmuose, buv. KGB pirmininko kabinete). Skaityti toliau

Vilniaus forumas kviečia apginti Vyčio paminklą (peticijos pasirašymas) (19)

Alkas.lt nuotr.

Spalio 12 d. Vilniaus forumo organizacinė grupė išplatino pareiškimą Lietuvos piliečius ragindama apginti Lietuvos visuomnės sumanymą Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę.

Skelbiame šią peticiją:

Nepaisant Seimo sprendimu aiškiai išreikštos jo atstovaujamų šalies piliečių valios ir šį sprendimą plačiai Skaityti toliau

A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“ (1)

A.Anusausko.Markulio dienorasciai„Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi.

– Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl? Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministras J. Olekas: Nei vienos pėdos mūsų žemės nebus lengva atimti (5)

knygele-apie-pasipriesinima_kam-lt

Spalio 28 d. visuomenė supažindinta su Krašto apsaugos ministerijos išleistu trečiuoju leidiniu pilietinio pasipriešinimo tematika po 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos prieš Ukrainą – „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“.

„Leidinyje naudingos žinios ir taikos meto gyvenimui, pasiklydus miške ar atsidūrus kitoje ekstremalioje situacijoje. Tai puiki pagalbinė priemonė Lietuvos žmonėms būti pasirengusiems padėti apginti savo šalį ir parodyti galimam agresoriui, kad nei vienos pėdos mūsų žemės nebus lengva atimti“, – sakė pristatydamas trečiąjį pilietinio pasipriešinimo tematika leidinį krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pasipriešinimas ir prisitaikymas (6)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Politinis kalinys, nepriklausomybės signataras a. a. Algirdas Patackas yra taikliai pastebėjęs, kad lietuvių tautos sukilimai prieš okupantus prasiverždavo maždaug kas 20–30 metų.

Taigi iš Rusijos imperijos, gniaužusios Lietuvą beveik du šimtmečius, bandė išsiveržti kiekviena lietuvių karta. Nepaisant tūkstančių nukentėjusiųjų, atimtų, surusintų dvarų po 1831 m. sukilimo, 1863-iaisiais vėl visą Lietuvą apėmė ginkluoto pasipriešinimo dvasia; dar po dvidešimties metų gerokai nukraujavusius žemaičius pakeitė suvalkiečių inteligentija, šįkart pakėlusi lietuvius į taikų dvasinį išsivadavimą: Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai galės aršius pažeidėjus tramdyti elektros šoku (0)

Naujieji aplinkosaugininku ginklai_am.lt

Gegužės 19 d. vykusiame posėdyje Seimas pritarė Aplinkos ministerijos pateiktiems įstatymų projektams, pagal kuriuos aplinkosaugos inspektoriams suteikiama teisė naudoti elektros šoko prietaisus.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, ypač – dirbantys gyvosios gamtos apsaugos srityje, vykdydami savo pareigas sulaukia vis daugiau pasipriešinimo, kartais – net aktyvaus fizinio smurto. Priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Aplinkos apsaugos bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pataisas aplinkosaugininkai galės naudoti elektros šoko įtaisus, Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

Seime bus prisiminti 1948 m. trėmimai ir vertinama gyventojų genocido organizatorių atsakomybė (dienotvarkė) (2)

Trėmimai

Gegužės 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, skirta paminėti 1948 m. gegužės mėn. masinius trėmimus ir tarptautinio Vilniaus tribunolo „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 15 metų sukaktį. Renginį organizuoja Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau

Teismas buvusį KGB darbuotoją pripažino kaltu dėl genocido A. Ramanausko-Valango byloje (2)

A.Ramanauskas-Vanagas

Ketvirtadienį, balandžio 30 dieną, Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis 81 m. amžiaus Ilja Vorobjovui, kaltintam prieš daugiau kaip 50 metų padėjus vykdyti genocidą.

I. Vorobjovas kaltintas tuo, kad 1956 metais, sovietinės okupacijos Lietuvoje metu, būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto leitenantas, Kalniečių gatvėje buvusiame poste, stebėjo namą, kuriame tuo metu buvo partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas bei jo žmona B. Mažeikaitė. Turima racija bei šviesos signalais perduodavo visą informaciją apie stebėtame Skaityti toliau

P.Urbšys. Kiek kraujo Lietuvos žemelei dar teks sugerti (9)

Povilas Urbšys | Alkas.lt nuotr.

Nutilus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio šventiniam gaudesiui, ausyse tebeaidi įvairių valdžios atstovų žodžiai apie Tautą, Lietuvą ir apie pavojus, kylančius jos Laisvei.

Kovo pradžioje, dar prieš nugriaudžiant šventinėms salvėms, Lietuvos valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė mums ir tarptautinei bendruomenei garsiai pareiškė, kad Baltijos šalims iškilo reali Rusijos grėsmė, todėl jos turi būti pasirengusios savarankiškai atremti atakas mažiausiai tris dienas, kol į pagalbą atskubės NATO sąjungininkai. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Baisioji grėsmė tebetvyro (2)

sausio_13

1991 metų sausio įvykiai šiandien mums atrodo kaip šventa misterija, kaip skaudus, tragišku optimizmu nuspalvin­tas didingas baigiamasis laisvės kovų akordas. Tai šventai mis­terijai vykstant nežvanginome ginklais, neatlikome jokių karinių veiksmų, o ir mūsų dainuojamos dainos nešaukė mūšin, neragino be gailesčio triuškinti priešą. Bet mes stovėjo­me kaip tvirčiausias mūras. Atskirus akmenis, t.y. mus, į tą galingą mūrą vienijo ne kas kita, o laisvės dvasia, kurios kitas var­das – laisva dvasia.

Gerai prisimenu, jog tada, jausdamasis esąs to stipraus mū­ro mažyte dalele, aiškiai suvo­kiau, kad mus sujungusi vieny­bės galia yra būtent toji, apie ku­rią nuolat kalbėjo, kurią mumy­se ugdė Vydūnas Skaityti toliau

Putino kova prieš opoziciją: nuteisti broliai Navalnai (1)

Broliai Navalnai. Asmeninė nuotr.

Šiandien, gruodžio 30 dieną, Maskvos teismas paskelbė nuosprendį broliams Aleksejui ir Olegui Navalnams.

Jie buvo pripažinti kalti dėl lėšų grobstymo. Aleksejus gavo 3,5 metų lygtinai, o jo brolis tokį patį laikotarpį turės kalėti kolonijoje. Jiems abiems paskirto piniginės baudos.

Aleksejus Navalnas išgarsėjo labai didele Kremliaus valdomo Putino kritika, todėl ši byla yra pripažįstama, kaip dar vienas politinis susidorojimas. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)

Filmo „Knygnešys“ kadras

Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o  Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau

V. Radžvilas. Liūdnoji vilties šventė (2)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Artėja dar vienos Sausio 13-osios metinės. Kaip jau įprasta, jas minėsime susiskaldę ir nesusitaikę. Oficialiuosius minėjimo renginius gaubs jau iki skausmo pažįstama veidmainystės aura. Bus nuoširdžių kalbų, bet pompastiškas kalbas apie tą dieną žuvusių didvyrių už Lietuvos laisvę sudėtą gyvybės auką rėš ir tie, kuriems toji diena iš tikrųjų nieko nereiškia. Kiti – pirmiausia sėdintieji Seime – vaidins jų įdėmiai besiklausantys, nors iš tikrųjų grumsis su savimi stengdamiesi neišduoti tokiomis valandėlėmis juos kankinančio begalinio nuobodulio.

Naiviai jais piktintis ar juos smerkti iš esmės yra beprasmiška, nes jie yra savaip nuoseklūs – tiesiog nepajėgia suprasti šios dienos didybės ir prasmės. Skaityti toliau

J. Valatka. Kolektyvinis verksmas dėl nuskriausto „Chevrono“ (2)

Jonas Valatka | asmen. nuotr.

Chevrono kompanijai atsisakius konservatorių ir liberalų valdžios paskelbto konkurso nugalėtojo vardo Lietuvos žiniasklaidoje kilo vieningas Chevrono numatomų veiklos planų priešininkų puolimas. Svariausias puolimo argumentas – laimėjo  nupirkti ar kitaip įtakoti Gazpromo vietininkai Lietuvoje. Nusišnekama net iki to, kad tai sustabdys investicijas, kad netgi kai kurios šalys naikins savo atstovybes, kad Lietuva praras apie du milijardus pajamų. Užmirštama, kad iš užsienio kompanijų, kurios siurbia Lietuvos naftą gaunama tik keliasdešimt milijonų metinių mokestinių pajamų. Aiškinama, kad Lietuva pasaulyje atrodys kaip trečio ar penkto pasaulio šalis. Skaityti toliau

Prisimintas ir pagerbtas rezistencijos judėjimo vadas Sergijus Staniškis (15)

Sergijus Staniškis-Litas, Pietų Lietuvos srities vadas, (1949-1953) | partizanai.org nuotr.

Vasario 4 dieną 1953 metais, lygiai prieš 60 metų, Sergijus Staniškis, pasipriešinimo judėjime žinomas ir Lito, Antanaičio, Vilties slapyvardžiais, žuvo Prienų šile.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius padėkos laišku kreipėsi į žuvusio Pietų Lietuvos srities partizanų vado Sergijaus Staniškio dukras Danutę Sabaitienę ir Jūratę Gelžinienę.

Karininko dukroms adresuotame premjero laiške rašoma, jog Sergijus Staniškis buvo vienas paskutiniųjų pasipriešinimo judėjimo vadų, kovojęs, kai pergalei jau nebuvo vilčių, tačiau savo auka išlaikęs tautoje valstybingumo dvasią. Vyriausybės vadovo teigimu, šiandieninėje Lietuvoje S. Staniškis lieka mums meilės Tėvynei pavyzdžiu. Skaityti toliau

Seime bus pristatytos dvi parodos: „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir „Laisvės šauklys“ (1)

Kalnų parke AntanasTerleckas ir Laima Pangonytė 1989.09.02 | lt.wikipedija.org nuotr.

Sausio 13 d., sekmadienį, 9.20 val. Seime, Parlamento galerijoje (I rūmuose) bus pristatyta paroda „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirta paroda „Laisvės šauklys“.

Parodoje „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ eksponuojamos archyvinės fotografijos, kurios atskleidžia 1991 m. sausio agresiją prieš Lietuvos valstybę ir Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Eksponuojamos Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų; Skaityti toliau

E.Merkytė. Paskutinis Lietuvos partizanas Romas Kalanta? (video) (8)

Romas Kalanta

Pasipriešinimo sovietų santvarkai simboliu tapusį jaunuolį su pokario partizanais yra palyginęs istorikas Kęstutis Kasparas. Kas gi iš tiesų toks buvo Romas Kalanta? Nepaisant to, kad šiemet gegužę minėjome jo susideginimo keturiasdešimties metų sukaktį, apie šį jaunuolį vis dar sklando legendos. Kas jis? Eilinis devyniolikmetis, hipis, tik prijaučiantis gėlių vaikams ar tik paprasčiausiai kitoks, įžvalgiu mąstymu ir kitokiu elgesiu išsiskiriantis iš avių bandos, ne itin gerai besimokęs ir norėjęs tapti dvasininku, negalėjęs taikstytis su Lietuvos okupacija ir dėl to paaukojęs gyvybę? Skaityti toliau

Taigoje ir širdyje išminti takeliai (0)

Lietuvių tremtiniai Sibire | nuotr. iš GAM fondų

Apie tremtį rašė daugelis. Visų atsiminimuose skirtingai atsispindi neteisybės, skriaudos, netekties godos. Kodėl Stasio Orvydo tėvai Antanas ir Stasė su devynmečiais dvyniais Stanislovu ir Angele atsidūrė Sibire, nepaaiškino net juos trėmę okupantai. Buožėmis buvo įvardijami turintys per 30 hektarų žemės. Jo tėvai turėjo tik  penkiolika. Matyt, kažkam žūt būt reikėjo įvykdyti, kaip tada sakydavo „nuleistą planą“. Tai buvo vykdoma bet kokia kaina. Kai į Vilnių vieno trėmimo metu vagonuose „pritrūko žmonių iki „plano“, KGB generolas iš Maskvos įsakė tiesiog stoties rajone suimti ir sugrūsti į vagonus 25 ten gyvenusių šeimų, kurios nebuvo net tremiamųjų sąrašuose.  Didžiulės trėmimo operacijos „Priboj“ 1949 metais balandžio – liepos mėnesiais ištremta per 30 tūkstančių žmonių. Tais metais pradėta žmones varyti į kolūkius. Skaityti toliau

Prie Seimo įvyko mitingas „Už Teisingumą. Prieš valdžios korupciją ir savivalę“ (nuotraukos, video) (35)

Alkas.lt | G.Brazauskaitės nuotr.

Spalio 6 dieną, Vilniuje prie Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje įvyko visuomeninio judėjimo „Už Teisingumą“ pradininkų, Sąjūdžio pirmeivių ir judėjimą „Už teisingumą“ remiančių kitų visuomeninių, politinių jėgų vieša protesto akcija: „Už Teisingumą. Prieš valdžios korupciją ir savivalę“.

Nors ir buvo prognozuojamas niūrus, rudeniškas oras, tačiau viso mitingo metu iš dangaus nenukrito nė vienas lašas ir kelioms dešimtims susirinkusiųjų nesugadino nuotaikos. Skaityti toliau

Seime minima Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido diena (video) (2)

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Seime | lrs.lt video stop kadras

Birželio 14-ąją, 10 val., minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas, Seimo Kovo 11-osios salėje vyksta iškilmingas minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

Iškilmingas minėjimas transliuojamas tiesiogiai ČIA. [Tiesioginė transliacija baigta].

Minėjime kalbės Seimo nariai Vytautas Bogušis, Julius Sabatauskas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytojas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos narys, Vilniaus miesto istorijos mokytojų metodinio būrelio narys, Lietuvos nacionalinės Europos skautų asociacijos prezidentas Faustas Meškuotis, Skaityti toliau

S.Daukanto aikštėje įvyko pilietinės vaikštynės „Už laisvą žodį“ (nuotraukos, video) (17)

Vaikštynės prie prezidentūros, 2012 05 31 d. | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 31 d. 12 val. vyko pilietinis judėjimas „Už teisingumą“ S.Daukanto aikštėje Vilniuje surengė piliečių tyliąsias vaikštynes „Už laisvą žodį“.

Akcijoje prie prezidentūros  dalyvavo apie 200 žmonių. Tarp susirinkusiųjų tyliajame pasivaikščiojime ėjo signataras Romualdas Ozolas, Darius Kuolys, rašytojas Liudvikas Jakimavičius, Gitenis Umbrasas ir kiti žinomi visuomenėje žmonės.

Šios akcijos metu buvo galima užrašytus savo pasiūlymus, kokia turėtų būti Lietuva, Skaityti toliau

S.Stoma. Kas beldžia į tavo duris (6)

Saulius Stoma |asmen. nuotr.

Visuomenėje stichiškai kylant pilietinio pasipriešinimo judėjimams, verta atsiremti į pasaulio patirtį ir išmintį. Juk svarbiausia dabar – išlaikyti pozityvią, geras permainas skatinančią nuostatą.

Vienu iš tokių kelrodžių sunkiame kelyje į demokratiją gali būti Albertas Kamiu (Albert Camus). Šio Nobelio premijos laureato moralinė laikysena iš totalitarinės sąmonės besivaduojančioje Europoje ir teoriniai darbai tarsi skirti dabartinei Lietuvai.

Didžiojo rašytojo iš dalies politinis veikalas „Maištaujantis žmogus“ ir kitos esė įrodė, kad laisva ir teisinga visuomenė neįmanoma be stiprios pasipriešinimo dvasios. Skaityti toliau

Gyvosios atminties pamokos (konferencija) „Lietuvos jaunimas laisvės, nepriklausomybės ir pilietiškumo sklaidoje“ (0)

Laisvės jausmas | M.Viržinto nuotr. efoto.lt

Gegužės 23 d. 11 val.,  Seimo Kovo 11-osios salėje, Seimo kanceliarija rengia gyvosios atminties pamokas (konferenciją) „Lietuvos jaunimas laisvės, nepriklausomybės ir pilietiškumo sklaidoje“.

Konferencijoje bus apžvelgiami 1972 metų pavasario įvykiai, kalbama apie Lietuvos jaunimo neginkluotąjį pasipriešinimą, jaunimo dalyvavimą kovojant už Lietuvos laisvę, taip pat bus diskutojama apie istorinės atminties išsaugojimą ir jos svarbą jaunajai kartai, bus pristatytas projektas „Lietuvos valstybingumo istorinis paveldas elektroninėje erdvėje“, demonstruojama vaizdo medžiaga. Skaityti toliau

L.Tautkuvienė. Pasaulio teisuolio medalyje išrašyti žodžiai: ,,Išgelbėjai vieną žmogų, išgelbėjai tautą” (4)

Daukanto aikštėje | nuotr. Alkas.lt

Jūs pralaimėjote, p. Prezidente,

nes neapsaugojote mažo vaiko nuo brutalios jėgos. Šį ankstų ketvirtadienio rytą į privačią Kedžių ir Venckų teritoriją įžengė policija, spec.daliniai. Apie šimtą policininkų, spec. tarnybų pareigūnų atvarė į mergaitės „paėmimą“ galingoji antstolė! Penki autobusai, spec.automobiliai su užtamsintais stiklais. Atrodė, kad bus ,,imamas” Osama bin Ladenas. Tik jis jau paimtas. O antroji pagal svarbą(pavojingumą) dabar bus imama maža aštuonerių metų mergaitė Deimantėlė!

Žmonės kalba maldą, apsijuosę trispalve bando užtverti kelią juodiems varnams, stabdyti nusikaltėlišką veiksmą. Deja, su pjūklais pjaustomos gyvenamojo namo durys, daužomi tvarkingų namų langų stiklai, spec.būrys ištempia iš namų basomis kojomis mergaitės senelius Kedžius. Skaityti toliau