Žymos archyvas: pasėliai

Stebėkite savo žemę iš kosmoso – 2019 metų palydoviniai vaizdai jau NMA programėlėje (1)

Laukai iš kosmoso | nma.lt nuotr.

Antrus metus iš eilės Lietuvą alinant sausrai ir ūkininkams susiduriant su vis didesniais klimato kaitos iššūkiais, NMA tiesia pagalbos ranką ūkininkams bei suteikia galimybę remiantis naujausių palydovinių duomenų informacija priimti tinkamiausius sprendimus ūkyje atsižvelgiant į besikeičiančias ūkininkavimo sąlygas.

Nuo šiol ūkininkai „NMA agro“ programėlėje gali matyti savo deklaruotų laukų augmenijos sodrumo, augalų streso, natūralius bei infraraudono spektro duomenis. Skaityti toliau

Siūloma skelbti ekstremaliąją padėtį dėl sausros (0)

Sausra | am.lt nuotr.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei skelbti ekstremalią padėtį šalies mastu dėl užsitęsusios sausros.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, praėjusią savaitę stichinės sausros rodikliai pasiekti Trakų r. savivaldybės teritorijoje. Stichinė sausra toliau tęsiasi Elektrėnų ir Varėnos r. savivaldybių teritorijose. Sausringas laikotarpis fiksuojamas Birštono savivaldybėje. Labai sausa išlieka Druskininkų, Utenos ir Švenčionių r. savivaldybių teritorijose, pavieniuose Vidurio Lietuvos regionuose, Vilniaus, Šalčininkų, Ignalinos ir Šakių apylinkėse. Skaityti toliau

Europos Komisiją pasiekė duomenys apie liūčių padarytą žalą (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Ilgalaikės liūtys, praūžusios daugelyje Lietuvos rajonų, padarė didelę žalą pasėliams. Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.

Skaityti toliau

Seimas sugriežtino atsakomybę už genetiškai modifikuotų augalų auginimo ir gaminių naudojimo pažeidimus (0)

rapsai Peachandthistle.com nuotr.

Birželio 29 d. Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas (projektas Nr. XIIIP-554(2) ES), kuriomis nutarta griežtinti administracinę atsakomybę už genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Pagal priimtus pakeitimus už įtvirtintą genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų pakavimo, fasavimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimą grės bauda nuo 200 iki 500 eurų. Skaityti toliau

Paslaptingų inkų terasų kilmės mokslininkai paaiškinti negali (0)

Inku terasos_opusteno.rs

Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus.

Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais.

Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko. Skaityti toliau

Sausra: augalai pradeda badauti (0)

Javai | wikipedija.org nuotr.

Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.

Žemės paviršius išdžiūvęs

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Skaityti toliau

Žiema nuostolių nepašykštėjo (0)

Lietuvos-laukas.zeme_R.Kazkevicienes foto

Pradeda aiškėti besniegės žiemos pradžios Pietų Lietuvoje padariniai. Labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Marijampolės krašte iššalo nuo 70 iki 100 proc. rapsų pasėlių. Žieminiams kviečiams žiemos negandos pakenkė mažiau – iššalo daugiau nei pusė auginamų žieminių kviečių plotų. Nuostolius skaičiuoja ne tik Marijampolės, bet ir Vilkaviškio, Šakių, Lazdijų, Alytaus, Varėnos rajonų žemdirbiai.

Teks atsėti

Meškučių kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujanti Dalė Pielikienė teigė, kad jos ūkyje Skaityti toliau

Perkelti laisvųjų stumbrų bandą – iššūkis gamtininkams (0)

Stumbrai_Selemono Paltanaviciaus nuotr

Kovo 2-ą d. Kėdainių rajone, kur laisvėje gyvena nemažai stumbrų, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus ir šių gyvūnų perkėlimo projektą vykdantys specialistai susitiko su ūkininkais ir žemių savininkais, kurių pasėlius šie gyvūnai ištrypia ar pridaro kitokios žalos. Sutarta bendradarbiauti jų žemėse gaudant stumbrus ir perkeliant į jiems tinkamas gyventi vietas. Perkėlimas pradėtas pagal Aplinkos ministerijos parengtą  Stumbro apsaugos planą.

Šiuo metu Kėdainių ir Panevėžio rajonuose gyvenančią laisvą bandą sudaro daugiau kaip šimtas stumbrų. Deja, ši banda susiformavo urbanizuotose teritorijose, Skaityti toliau

Nacionalinė parama už pasėlius ir gyvulius – 13 mln. eurų (0)

linai_botanikos-sodas.vu.lt

Žemės ūkio ministrė pasirašė įsakymą dėl 2014 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už gyvulius ir pasėlius mokėjimo. Nustatyta, kad atsietoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pasėlius skiriama pareiškėjui už atskaitos laikotarpiu deklaruotus ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos teikimo reikalavimus atitikusius plotus.

Atsietoji išmoka už linus pluoštui siekia 44 Eur už ha, už baltyminius augalus – 13 Eur už ha. Gyvulininkystės sektoriuje mokama atsietoji išmoka už bulius  – 173 Eur už vnt., už karves žindenes – 87 Eur už vnt., susietoji išmoka už ėriavedes – 5,80 Eur už vnt. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Lietuvos kaimo išnykimas jau nulemtas? (13)

Jonas Jasaitis | Asmeninė nuotr.-K100

Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos gyventojų struktūra kardinaliai pasikeitė. Jei oficialiosios statistikos duomenimis prieš Pirmąjį pasaulinį karą kaimuose gyveno apytiksliai 89 proc., o Antrojo pasaulinio karo išvakarėse šis rodiklis siekė 75 proc., tai 2013 metų duomenys liudija, kad kaimiškosiose vietovėse liko tik kas trečias (33,2 proc.) Lietuvos gyventojas. Daugėja žmonių, kurių ryšiai su kaimiškosiomis vietovėmis yra tik epizodiniai arba visiškai nutrūkę. Daugėja ir nesugebančių atpažinti gyvosios gamtos objektų, tačiau manančių, kad ši jų išprusimo spraga nėra jiems reikšminga. Skaityti toliau