Žymos archyvas: pasaulėžiūra

R. Cibas. Tapatumo klausimas (5)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Dviejų kandidatų į prezidentus, Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio akistata Rūtos tv. laidoje buvo įdomi ir neįprastai korektiška. Jie net vienas kitą gyrė. Dar taip nėra buvę. Du iš trijų paskambinusių žiūrovų išreiškė nuomonę, kad jie turėtų būti vienoje komandoje.

Tokia mintis kilo ir man. O su ja ir klausimas, kas juos vienija? Buvo toks pojūtis, kad visi politikai turėtų būti…

Dar Aristotelis apie demokratiją turėjo dvi nuomones. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys (2)

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, Skaityti toliau

T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės (0)

Prie Tado Ivanausko sodybos Obelynėje | Kauno raj. saviv. nuotr.

Besirengiant lapkričio mėnesio ekskursijai po baltų kultūros vietas Ignalinos krašte, iš atminties iškilo nepaprastai įdomus pasakojimas, kurį teko girdėti tautosakinės ekspedicijos metu prieš daugiau kaip dvidešimt metų. 74 metų Jonas Martinkėnas iš Ažušilės kaimo (Ignalinos r.) ne tik priporino gražių sakmių apie velnius, sutemoje išslenkančius iš greta pirkios esančios Velniabalos, bet ir prabilo apie kur kas rimtesnius dalykus − sielų persikūnijimą:

„Nežinai, kiek atbūta jau sielų, maž jau trečią ar ketvirtą sielą turim. Numiršta, nuo amžinybės pabūva, i vė Dievas jų siuncia takian i takian kūnan“. Skaityti toliau

Tautos forumas reikalauja LRT nutraukti cenzūrą (26)

LRT | lrt.lt nuotr.

Rugsėjo 26 d. Tautos forumo (TF) steigėjai paskelbė raginimą ir siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai ir LRT direktorei nutraukti nuolatines TV laidas, kuriose juodinamas JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), neleisti laidų vedėjams demonstruoti atvirą priešiškumą Seimo valdančiajai daugumai, necenzūruoti ir nevaržyti žmonių teisės laisvai reikšti savo politines pažiūras ir įsitikinimus.

Raginime, kuris pavadintas „Dėl Lietuvos Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pavergianti priešo idėja (8)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Politiniame gyvenime vis labiau įsigali priešo idėja. Bet koks žmogus su kitokia nuomone automatiškai tampa priešu. O su priešais… Nediskutuojama. Jie naikinami. Taip – daug paprasčiau. Be abejo, kitas kraštutinumas būtų toks pat pragaištingas. Priešai realiai egzistuoja. Tiek politikoje, tiek ir gyvenime apskritai. Bet kiekvieną žmogų su skirtingu požiūriu skelbti priešu – primityvu. Ir vargu, ar kur nors veda.

Negalima girti Zbignevo Jedzinskio už jo paramą šeimos politikai: juk jis – lenkas ir galimai – „vatnikas“. Negalima girti Dovilės Šakalienės už jos paramą gyvūnų gerovei: Skaityti toliau

M. Kundrotas. Darsyk apie daltonizmą (4)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugelis kolegų dalija visas pasaulėžiūras į juodai baltas diadas. Arba esi nacionalistas, arba tolerastas. Arba katalikas, arba komunistas. Arba ruso/polono/judofilas, arba fobas.

O kas, jei esi nacionalistas, kuris gerbia visas tautas, o savoje tautoje palaiko etninių grupių, religijų, subkultūrų įvairovę? Jei esi protestantas, romuvietis arba katalikas, pripažįstantis istorines savo Bažnyčios klaidas? Jei smerki Vladimiro Putino diktatūrą, bet mielai skaitai Levą Tolstojų? Arba smerki Efraimą Zurofą, bet palaikai Izraelio teisę gyvuoti savo etnoistorinėse žemėse? Pagaliau, jei smerki Armijos Skaityti toliau

Pagerbti nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai (0)

Pagerbti kultūros paveldo specialistai_Nacionalinio kultūros centro nuotr

Kovo 9 d. vakarą Vilniaus rotušėje skleidėsi šimtamečių tradicijų lobynas – pristatytos pirmosios dešimt į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iškilmingoje ceremonijoje tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

„Žengiame svarbų žingsnį saugodami nematerialų Lietuvos kultūros paveldą, steigiame jo sąvadą, kuriame – mūsų žmonių per amžius sukaupti įgūdžiai, žinios, susiformavusios tradicijos“, – pažymi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

J. Šalkauskas. Liberalizmas: pasaulėžiūros krizė Lietuvoje (2)

Julius Šalkauskas | Propatria.lt nuotr.

Straipsnis pirmąsyk paskelbtas 2006 m. ir skirtas Stasio Šalkauskio gimimo 120 metų sukakčiai. Julius Šalkauskas, Prasmės beieškant: Straipsnių rinkinys, Vilnius, 2016, p. 156–174.Ištraukos.

Įvadas

Mūsų visuomenę, tautą ir valstybę yra ištikusi didelė moralinė krizė, kurią atspindi net oficiali statistika. Tai stabdo įvairiopą visuomenės, tautos ir valstybės pažangą. Skaityti toliau

Japonijos ambasadorius mato Lietuvos išskirtinumą išsaugotame baltiškame tikėjime (4)

Japonijos ambasadoje susitikimas su Romuva

Birželio 7 d. Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai, Japonijos ambasados kvietimu, dalyvavo susitikime su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Jo Ekscelencija Tojoji Šigėda (Toyoei Shigeeda). Su ambasadoriumi susitiko Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, religijotyrininkas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas, Lietuvos jaunimo Romuvos atstovė, kanklininkė ir dainininkė Vėtra Trinkūnaitė bei japonų kalbą savarankiškai nuo 13-os metų besimokanti ir jau puikiai ja kalbanti Austėja Strončikaitė. Romuvos atstovus priėmė Jo ekscelencija T. Šigėda kartu su žmona Mičko Šigėda (Michiko Shigeeda) ir pirmuojų ambasados sekretoriumi Hirokiu Takajama (Hiroki Takayama). Skaityti toliau

P. Normantas. Įžanga į Pasaulėžiūrą (17)

viduramziu-pasaulevaizdis

Žodyje ,,manau“ telpa visų žmonių įtaka man. Tėvai, seneliai, šeima, mokytojai, draugai, bendradarbiai, atsitiktiniai žmonės, bei įvairiuose raštuose išdėstytos žmonių mintys, įtakojo mane.

Esu dėkingas jiems už teigiamas mintis, bet dar labiau dėkingas privertusiems mane susimąstyti. Tuos, kurie skaitys mano mintis, įtakosiu aš. Man būtų naudingiau, jei tai, ką rašau, skaitytų žmonės, turintys savo įsitikinimus. Neturintiems savų įsitikinimų gali kilti grėsmė perimti mano klaidas.

Neskubėkite skaityti – apsispręskite. Pradėję vertinti jus supantį pasaulį pagal mane, neišvengsite vidinių prieštaravimų. Skaityti toliau

Šiauliuose pristatomas filmas apie teatro ir kino režisierių J. Vaitkų (video) (0)

apie_jona_filmas

Vasario 22 d., pirmadienį, 17 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) vyks dokumentinio filmo „Apie Joną“ (2015) pristatymas ir peržiūra. Filme pasakojama Lietuvos teatro legendos – režisieriaus Jono Vaitkaus – istorija. Renginyje dalyvaus režisierius, scenaristas, operatorius, fotografas Jokūbas Vilius Tūras. Taip pat bus pristatyta J. V. Tūro knyga „Sapnuoju, kad einu. Vilnius –Santjago de Kompostela“ apie Šv. Jokūbo piligrimystės kelią.

Kino juostoje  „Apie Joną“ žiūrovai išvys pasakojimą apie žinomą lietuvių teatro ir kino režisierių, teatro pedagogą Joną Vaitkų. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie energetiką bei tautos ir visatos sąsajas (video) (3)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Paskutinė šių metų laida „Savaitės pjūvis“ skiriama besibaigiantiems 2015-siems ir ateinantiems 2016-siems.

Šioje laidoje pagrindinius Lietuvos iššūkius energetikos srityje komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, o apie tautos ir visatos sąsajas šiuo žiemos saulėgrįžos metu pasakoja etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, DELFI TV, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (13)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės (4)

romualdas-ozolas-alkas-vaiskuni-nuotr-K100

Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…

Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau

Sirvėtos pažintiniame take įsikūrė baltų dievų simboliai (2)

Sirvėtos regioninio parko direkcijos nuotr.

Sirvėtos regioniniame parke baigiamas įrengti naujas pažintinis takas, kuriuo vaikštant galima bus sužinoti apie baltų mitologiją. Pasivaikščioti pažintiniu taku bus kviečiama tiesiai iš lankytojų centro ekspozicijos, kurios tema irgi  – „Mitologija“.  Šis kraštas garsėja legendomis, beveik apie kiekvieną įdomesnį medį, kalvą ar ežerą yra sukurta mitų…

Sirvėtos regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Pavel Trusov papasakojo, Skaityti toliau

V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos) (23)

romuviai-ir-dievturiai-r.pakerio-nuotr

Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.

Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I) (4)

Kazimieras Juraitis | asmeninė nuotr.

Prieš keletą metų nuoširdžiai šnekučiavomės su vienu senu Sibiro tremtiniu. Gulago lageriuose jis praleido ne vieną dešimtį metų. Ten jis paliko savo jaunystę ir prarado sveikatą. Pasakodamas apie savo potyrius lageriuose, senolis atrodė atjaunėjęs, o akys tiesiog kibirkščiavo kovos dvasia!

Aš jo ir paklausiau: turėtų smagu būti jam dabar, kai mes pagaliau laisvi? Liepsnelės pašnekovo akyse prigeso. Jis nepasakė man nieko, išskyrus „– eet“ ir apmaudžiai numojo ranka. Neiškenčiau nepasiteiravęs, ko gi senasis kovotojas taip ilgisi sibirietiškųjų lagerių? Skaityti toliau

Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas (0)

Mokinių nufotografuotas kovo jauniklis | birdlife.lt nuotr.

Jau rašėme, jog kovas yra tikrasis pavasario pranašas – ne vieversys, ne pempė, o būtent kovas. Nors lietuvių etnokultūroje kovarnių atskirdimo diena (kovo 4 d.) būdavo švenčiama vėliau nei dirvinio vieversio pasirodymas (vasario 24 d.), vėlesniais metais kovai būdavo registruojami ankščiau už vieversius. Matyt dėl pasislinkusių žiemaviečių, kurios siejasi su miestų plėtra, o galbūt pasislinko rūšies sezoninis ciklas. Tačiau šiuo metu yra neginčijamas faktas, kad kovai yra tikrasis žiemos pabaigos pranašas, nors gali masiškai atskristi dar esant storam Skaityti toliau

Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip (4)

Baltiškas vaikų draželis|  Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Vos prieš dvi savaites duris atvėrusio šeimos centro „Baltų šalelė“ nariai jau švenčia Kalėdas. Tiesa, kiek neįprastai – su tikru lietuviškų švenčių simboliu Kalėda, Blukio vilkimu ir rankų darbo dovanomis.

Šeimos centro įkūrėja ir vadovė Alina Sinicė pasakojo, kad idėja vaikus auklėti pagal baltiškas tradicijas gimė prieš kelis metus, pastebėjus, kad tokio darželio Lietuvoje nėra.

Bendradarbiauja su tėvais

„Mes su vyru labai mylime savo gimtinę ir nors turėjome galimybę po studijų dirbti užsienyje, nusprendėme pasilikti Lietuvoje. Tėvynėje mums gera, norėjome čia kažką padaryti. Tuomet atsirado vaikai, kuriuos nusprendėme Skaityti toliau

P. Stonis. Kuriame respubliką ar tautinę valstybę? (37)

Paulius Stonis | feisbuko nuotr.

Skelbdami šį tekstą toliau siekiame skatinti principingas diskusijas pilietinės visuomenės, tautos ir valstybės santykio klausimais. Esame įsitikinę, kad tokios diskusijos yra būtinos, nes grindžiamas tikru pasitikėjimu bendradarbiavimas galimas tik tarp savo vertybines nuostatas ir veiklos principus bei tikslus gebančių ir pasiryžusių aiškiai formuluoti ir atvirai juos įvardyti pilietinių darinių. Sutelkti tautiškai ir valstybiškai orientuotas jėgas niekada nepavyks, jei bus vengiama atviros ir sąžiningos diskusijos, kurios metu išaiškėtų konkretūs pasaulėžiūrinių ir vertybinių nuostatų skirtumai, trukdantys sutelktai veikti. Pateikiamą tekstą reikia suprasti kaip D. Kuolio straipsnyje išsakytų argumentų, Skaityti toliau

Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video) (1)

„Kūlgrinda“ Jungtinėse Amerikos Valstijose | Alkas.lt nuotr.

Birželio pabaigoje Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ grįžo iš viešnagės JAV. Apie „Kūlgrindos“ kelionės įspūdžius Amerikoje kalbamės su Kūlgrindos vadovu Jonu Trinkūnu ir ansamblio nariu Šarūnu Mikelioniu.

Alkas.lt: Priminkite Jūsų viešnagės JAV tikslus ir kas Jus pakvietė?

Jonas Trinkūnas: Važiavome pirmiausia į savo dukros Indrės vestuves ir tuo pačiu metu buvome pakviesti pristatyti mūsų baltiškąją pasaulėžiūrą bei koncertuoti Naujosios Anglijos – Bostono apylinkėse – vietinei publikai. Skaityti toliau

Alytiškiai gaivina senąją baltų kultūrą (10)

Šventė meilės deivei Mildai | S.Šmigelsko nuotr.

Alytaus dailiųjų amatų mokyklos, dalyvaujančios didžiausiame Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekte „Kuriame Respubliką“, mokiniai gaivina ir puoselėja senąsias baltų tradicijas ir amatus. Gegužės mėnesį jie pirmą kartą Alytuje surengė šventę „Meilės deivės Mildos globoje“ ir viliasi, kad ji taps gražia tradicija, kuri kasmet suburs visus besidominčius savo tautos praeitimi.

„Galvodami apie dabartį ir ateitį, negalime pamiršti ir savo praeities, kilmės šaknų, – sako Ramunė Uždavinytė, Dailiųjų amatų mokyklos projektų vadovė. – Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje išpopuliarėjo Valentino diena, deja, ji itin komercinė. Nusprendėme visiems priminti, kad mūsų protėviai taip pat turėjo meilės šventę, ir pakvietėme ją švęsti.“

Anot R. Uždavinytės, nėra išlikę tikslių duomenų, kaip pagoniškoje Lietuvoje buvo minima meilės deivės Mildos diena. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Skiriama Vydūno gimtadieniui

Sugretinus dvi toje pačioje tilžiškėje O.V.Mauderodės spaustuvėje išspausdintas giesmes – vieną sukurtą 1898 m., kitą – 1909 m. – Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir Vydūno (Vilhelmo Storosto) „Lietuvių giesmę“, – krinta į akis gana ryškus jų panašumas. Visų pirma, jos abi „himniškos“, skirtos ne lengvam pasidainavimui, o iškilmingam giedojimui. Jose šlovinamos vertybės yra tokios, kuriomis, kaip atrodė jų autoriams, turėtų vadovautis savimonės nepraradusi, gyva ir veikianti tauta. Ne koks nors luomas, organizacija, konfesinė bendruomenė, o tauta. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Senasias tradicijas puoselėjantys slavai nori bendradarbiauti su baltais (nuotraukos) (18)

Šiemet jau trečius metus rudens pradžioje Ukrainoje, Kryme vyko „Senosios tradicijos ir kultūros puoselėtojų“ šventė. Rengėjų kvietimu joje teko lankytis ir man šių eilučių autoriui. Buvo įdomu sužinoti, kaip kaimyninių rusų ir ukrainiečių  senąją pasaulėžiūrą ir gyvenseną gaivina šių dienų slavai. Teko patirti, kiek bendrumo ir skirtumų yra su baltiškos tradicijos kelių ieškojimais.

Dalyviai

Į kasmetinį suvažiavimą susirinko įvairių sambūrių ir draugijų, besijungiančių senosios slaviškos pasaulėžiūros pagrindu, vadovai iš Ukrainos ir plačiosios Rusijos. Skaityti toliau

Egidijaus Rudinsko grafikos parodoje žmogaus jungtis su pasauliu (0)

Egidijus Rudinskas | nuotr. kamane.lt

Balandžio 12 d., ketvirtadienį, 17 val. įvyks Egidijaus Rudinsko parodos „Grafika 1982 – 2012″ atidarymas.

Egidijus Rudinskas ne kartą apibūdintas kaip tradicinių vertybių puoselėtojas, ištikimas klasikinės grafikos formai ir turiniui, archainiams minties ir vaizdinių toliams, be kita ko atkakliai lietuviškas savo lyriniais nacionalinės dvasios modeliais, yra kartu ir laikmečiui jautrus – naujų laikų kūrėjas.

Be išlygų savito, organiškai su asmenybe sulieto pasaulėvaizdžo ir privataus stiliaus autoriaus kūryba veriasi autentiška įsivaizduojama tikrove, kurioje savitu kampu perteikiami universalūs archetipai, mitologija ir tradicinė kultūra, Skaityti toliau

Perkūno aikštės ąžuolas (2)

Vykintas Vaitkevičius

Su Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi kalbasi Juozas Šorys

Sveikinu – šiemet kaip reta vienbalsiai buvai išrinktas Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatu. Tikrai tos garbės esi vertas! Iš kokio kelmo toks smarkuolis buvai išspirtas?

– Esu kaunietis. Tėvai gimė karo metais, jų likimai klostėsi sudėtingai. Laimei, trėmimų išvengta. Skaityti toliau