Žymos archyvas: pasas

Valstybinė kalbos komisija įvertins Seimo svarstomus projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose (9)

VLKK posėdis: D. Vaišnienė, J. Palionytė, G. Akelaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose.  VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu  (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau

T. Baranauskas: To, kas vyksta pas mus, istorija neregėjo (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė projektui, kuris leistų nelietuviškas raides pagrindiniame paso puslapyje ir viršutinėje asmens tapatybės kortelės pusėje. Ar istorijoje būta atvejų, kai kuri nors Tauta savanoriškai į savo kultūrą įsileidžia „svetimkūnius“? Kokios būna ir gali būti to pasekmės? Ar nebus taip, kad, patenkinus vieną lenkų reikalavimą, paskui turėsime tenkinti ir kitus? Apie tai – „Vakaro žinių“ pokalbis su istoriku Tomu Baranausku.

Seimas linkęs į lietuvių kalbą įtraukti svetimas raides. Ką rodo istorija – kas paprastai laukia Tautų, kurios į savo kultūrą įsileidžia svetimų kultūrų elementus? Kokios to pasekmės? Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Seimūnai pažeidė priesaiką ir galima laikyti išdavė Lietuvą (31)

Vidmante Jasukaityte | vidmantejasukaityte.wordpress.com nuotr.

Gegužės 9 d. Seime vyko balsavimas dėl mūsų rašybos. Niekingai nubalsavo. Kažkas paistė per TV, kad mes siekiame draugystės su kaimynine Lenkija. Taip pat ir S.Skvernelis pasižadėjo Lenkijos prezidentei, kad nuties kelią į lenkiškos rašybos įtvirtinimą mūsų gramatikoje. Jie visiems meluoja, kad čia tik trys raidės kažką išspręs santykiuose.

Dabar!!! Kai atėjus šiai hyper nacionalistines pozicijas demonstruojančiai valdžiai atsirado vieši šaukimai Lenkijos spaudoje užimti Vilnių jėga!!! Su šita vyriausybe Skvernelis ir Pranckietis flirtuoja ir stengiasi įtikti. Kokia draugystė gali būti paremta atiduodant pagrindinį valstybės susikūrimo faktorių – Skaityti toliau

D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą? (19)

Dovilas Petkus_Albert Komar nuotr

Lietuvoje jau du dešimtmečius sprendžiamas ir it karšta bulvė vis kitai Seimo kadencijai permetinėjimas klausimas apie asmenvardžių rašymą dokumentuose ne valstybine kalba lieka neišspręstas. Nors švietimo ir mokslo komitete yra pateiktas daugiau nei 60 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytas, vadinamasis „latviškasis“ asmenvardžių rašymo projektas, kuris nurodo, jog asmens pageidaujama pavardės forma galėtų būti užrašyta antrajame paso puslapyje, toliau delsiama priimti sprendimą arba siūlomi kiti, dar daugiau tarptautinių bei vidaus problemų sukelsiantys asmenvardžių rašymo projektai. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą (9)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte (3)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Šv. Kazimiero draugijos skyriai, skaityklos, vaikų darželiai (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 152–186). Ištraukos:

Viena įtakingiausių lietuvių organizacijų okupuoto Vilniaus krašto kaimuose buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Tokios tautiškai katalikiškos draugijos idėja kilo kun. Nikodemui Raštučiui. Jo pasiūlymui pritarė kunigai Petras Kraujalis, Jonas Skruodys, Vincentas Taškūnas ir Vincas Zajančkauskas. Dar 1922 metų pradžioje parengiamas Šv. Kazimiero draugijos įstatų projektas. Manyta, kad šv. Kazimiero vardas ne tik pabrėš organizacijos katalikišką kryptį, bet ir sumažins pretekstų prie draugijos kibti valdžios pareigūnams. Tikėtasi Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

V. Stundys. Asmenvardžių rašymas dokumentuose: sąmoningai kuriamas teisinis chaosas?  (17)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Viešąją erdvę vėl pradėjo drebinti griausmingi pranešimai apie tai, kad jau trečias teismas leido asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis. Skleidžiama informacija dozuojama: kas patogu skalambijama, o kas netinka teismo sprendime – nutylima.

Sąvokų painiava. Jau nuo pat praeitų metų Vilniaus miesto apylinkės teisėjo Gintaro Seikalio sprendimo, pasirodančiuose komentaruose viskas suplakama į vieną krūvą, sąmoningai neskiriami esminiai dalykai. Visais atvejais teismai ragina įgyvendinti Konstitucinio Teismo valstybinės kalbos konstitucinio statuso doktriną. O komentatoriai gal tyčia visai neskiria paso nuo kito Skaityti toliau

R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? (93)

Rima Baškienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.

Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau

A. Pupkis. Atsakymas A. Smetonai (11)

Aldonas Pupkis |delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Kalbininko Smetonos nuomonė dėl svetimų raidžių vartojimo lietuvių kalbos tekstuose ir asmens dokumentuose žinoma ne nuo vakar.

Vadinamųjų „talkininkų“ neseniai surinkti parašai dėl nelietuviškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose veikiausiai paskatino kolegą dar kartą grįžti prie šio klausimo ir pateikti ilgus savo samprotavimus stengiantis, kaip jis rašo, „pasergėti nuo kenksmingo žingsnio – latviško pavardžių rašymo pasuose kelio“.

Deja, kuo tai būtų kenksminga lietuviams (išnyktų valstybė? lietuvių kalba?), Skaityti toliau

Belgijoje nebeliks įrašo „gimimo vieta Sovietų Sąjunga“ (3)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos ambasados Belgijoje pastangomis pasiektas ir įgyvendintas susitarimas su Belgijos užsienio reikalų ministerija bei Nacionalinio registro tarnyba peržiūrėti Belgijos nacionaliniame registre įrašytus duomenis apie šioje šalyje gyvenančius Lietuvos piliečius ir pakeisti gimimo vietos valstybės įrašą „Sovietų Sąjunga“ į įrašą „Lietuva“. Nuo šiol Belgijos išduodamuose dokumentuose Baltijos valstybių piliečiams nebeliks įrašo „gimimo vieta Sovietų Sąjunga“. Skaityti toliau

Už Lietuvos valstybinę kalbą jau galima pasirašyti ir Internete! (40)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 16 d. visuomenininkai susibūrę į iniciatyvinę grupę „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ paskelbė, kad už visuomenės vardu teikiamą Lietuvos respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektą jau galima pasirašyti ir internetu.

Šiuo projektu siekiama įstatymiškai įtvirtinti nuostatą, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Kalba ir cenzūra (22)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Tikriausiai šitame „biblinio masto“ pabėgėlių kontekste menkaverčiu palaikysite tokį klausimą: O kokia kalba ir kokiais rašmenimis rašysime tų šimtų, o vėliau jau tūkstančių Lietuvoje apgyvendintų pabėgėlių pavardes jų tapatybės dokumentuose (asmens pažymoje ar pase, ligonio istorijoje, banko kortelėje ir t.t.)?

Aišku, kad ne tigrėjų (tai Lietuvos pageidaujamų pabėgėlių iš Eritrėjos kalba) ir ne arabų (sirų kalba). Juk nė vienas Lietuvos pareigūnas nemokėtų nei perskaityti jų pavardžių tokiais rašmenimis, nei užrašyti – ką jau ten atspausdinti kompiuteriu, pavyzdžiui: الجمهورية العربية السورية‎ Skaityti toliau

Jaunimo organizacijos išreiškė viešą paramą VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ (3)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaPatriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“, Studentų ateitininkų sąjunga, Dešiniosios minties centras, Jaunieji krikščionys demokratai, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga ir studentų korporacija Neo-Lithuania išreiškė viešą paramą rugsėjo pradžioje VRK užregistruotai piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Jaunimo organizacijos atkreipia dėmesį, kad įvykdžius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimą dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose ne lietuvių kalba, būtų sukurtas precedentas Rusijai spausti Latviją ir Estiją, reikalaujant įteisinti panašią praktiką.

Jaunimo organizacijų teigimu, Konstitucijai, tarptautinei praktikai ir visuomenės nuomonei akivaizdžiai prieštaraujantys siūlymai vietoje valstybinės kalbos rašyti kitomis kalbomis Skaityti toliau

„Pro Patria“ pakvietė jaunimo organizacijas palaikyti Talką už Lietuvos valstybinę kalbą (0)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaRugsėjo 8 d. patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ išplatino kreipimasi į Lietuvos jaunimo organizacijas kviesdamas palaikyti Vyriausioje rinkimų komisijoje VRK rugpjūčio 19 d.  užregistruotą piliečių iniciatyvą „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.  Skelbiame visą šį kreipimąsi:

Jums tikriausiai žinoma, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje užregistruota pilietinė iniciatyva „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Ji siekia pateikti Seimui privalomai svarstyti projektą, pagal kurį pagrindiniame pasų puslapyje, kaip ir dabar, būtų leidžiami įrašai tik valstybine kalba pagal tarimą, o papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje norintis pilietis galėtų Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą? (95)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lyg ir pakankamai seniai, bet tyliai ir nieko visuomenėje per daug nepapiktinusi nuėjo žinia, kad Šalčininkų rajono taryba pripažino savo narės Julijos Mackevič elgesį neetišku ir įpareigojo ją viešai atsiprašyti. Rajone ji išvadinta Velnio advokate, taip tarsi supriešinant ją su „nuo Dievo“ esančia LLRA valdžia. Rūsti rajono valdžios reakcija verčia klausti, už kokias kalbas reikia taip atgailauti Šalčininkuose?

Šalčininkietiška etika

Pasirodo, neetišku elgesiu Šalčininkuose tapo J. Mackevič DELFI duoto interviu Skaityti toliau

V. Stundys. Asmenvardžių rašymo dokumentuose keitimo siekiai – sąmoninga ir suplanuota antikonstitucinė akcija? (8)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Besitęsianti diskusija dėl asmenvardžių rašymą dokumentuose, nors visais būdais norima parodyti kalbos tradicijos gynėjų konservatyvumą, jų senamadiškumą, nėra tik skirtingos nuomonės. Visuomenės informavimo priemonėse jau kelias savaites „vyksta“ tikslinga akcija: reikia įteisinti autentišką rašymą tiek ir taip, kaip nori kiekvienas. Tačiau kur kas svarbiau, ką šiuo klausimu pasako Konstitucinis Teismas (KT) ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), t.y. tos valstybės institucijos, kurios šiuo atveju yra kompetentingiausios. Tik Konstituciniam Teismui suteikta galia aiškinti Konstituciją ir kitų teisės aktų atitiktį Jai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija įgaliota rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Skaityti toliau

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Skaityti toliau

P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas (25)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą.

Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos žmonės, o į tai, ko gali norėti kitų šalių sostinėse ar Briuselyje. Todėl eilinis lietuvis nemano, kad mus valdo elitas. Jis labiau linkęs valdančiuosius vadinti naująja nomenklatūra. Tie, kas turi visuomeninį ar humanitarinį išsilavinimą, Skaityti toliau

O. Aleknavičienė, L. Kalėdienė, R. Miliūnaitė, S. Temčinas. Dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose (20)

laima-kalediene-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Seimo socialdemokratų frakcijos nariams forsuojant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) proteguojamą asmenvardžių rašyba Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba, skelbiame 2014 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, Valstybinei lietuvių kalbos komisijai išsiųstą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto grupės mokslininkų rašinį apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose.

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Skaityti toliau

V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą (20)

raidėsKalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką. Taip prieš kelis šimtmečius kalbos reikšmę suprato pirmosios lietuviškos knygos Lietuvoje autorius Mikalojus Daukša. Didžio žmogaus didi išmintis – nesenstanti, tobulai išreikšta. Tą išmintį turėtume suprasti ir atminti visi lietuviai.Ypač todėl, kad kalbame lietuviškai – seniausiąja iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kuri nusipelno ypatingos pagarbos. Skaityti toliau

Scialdemokratų partija balsuos už pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis (33)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Premjeras Algirdas  Butkevičius duodamas interviu lenkų radijo stočiai pasižadėjo, kad socialdemokratai balsuos už tai, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardės Lietuvos piliečių pasuose ir kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomos būtų rašomos ne valstybine kalba.

„Galiu pasakyti, kad prieš dvi dienas mūsų partijos valdyboje buvo priimtas sprendimas, kad vėl teiksime šitą įstatymo projektą Seimui, ir šitas teikimas turėtų įvykti gegužės mėnesį, ir tegu pamato, kurie politikai pritaria, kurie nepritaria“, – interviu radijui „Znad Wilii“ sakė Premjeras. Skaityti toliau

Dažniausias įrašas apie tautybę pase – lietuvis ar lietuvė (0)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojus galimybei pase nurodyti tautybę, tokį pageidavimą jau pareiškė 1,8 tūkst. asmenų.

Kaip rodo Policijos departamento BNS pateikti duomenys, sausio 1–9 dienomis iš viso buvo pateikta 4355 prašymų išduoti pasą, beveik pusė, t.y. 1921 asmuo prašė nurodyti jo tautybę pase.

Iš jų absoliuti dauguma – 1789 asmenys pageidavo įrašo apie lietuvių tautybę. Skaityti toliau

Migracijos valdyboje gautas pirmasis prašymas pase įrašyti tautybę (2)

pasasVilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje (toliau – Migracijos valdyba) priimtas Lietuvos Respublikos pilietės prašymas naujai gaminamame pase įrašyti tautybę.

Galimybė Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti tautybę sudaryta praėjusių metų liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Paso įstatymo pataisas, jog tautybė pase piliečio rašytiniu prašymu įrašoma nuo 2015 m. sausio 1 d. išduodamuose pasuose. Minėta nuostata įtvirtinta Paso įstatymo Nr. IX-590 4 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XII-1015. Skaityti toliau

Seimas priėmė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą (0)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimas priėmė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą, viename teisės akte apibrėždamas asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, nustatydamas šių dokumentų išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas. Iki šiol asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimą, keitimą Lietuvos Respublikos piliečiams reglamentavo Asmens tapatybės kortelės ir Paso įstatymai.

Nuo 2015 m. kovo 2 d. įsigaliosiančiame teisės akte įtvirtinta, kad asmens tapatybės kortelę ir pasą išduoda ir keičia teritorinės policijos įstaigos (galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asmens tapatybės kortelę ir pasą išduoda, keičia vidaus reikalų Skaityti toliau

Naujasis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas nudžiugins užsienio lietuvius (0)

asmens tapatybes kortele_dokumentai.ltVidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė Vyriausybei svarstyti ministro Dailio Alfonso Barakausko pasirašytą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektą,  kuris Lietuvos piliečiams suteiks daugiau privalumų bei patogumo, gaunant ir keičiant asmens dokumentus.

Naujasis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas pakeis net tris šiuo metu galiojančius įstatymus: Paso, Asmens tapatybės kortelės ir Asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymus, kurie nustato skirtingas paso ir Skaityti toliau

Siūloma, kad asmens kode neliktų asmens duomenų (12)

asmens tapatybes kortele_dokumentai.ltTeisingumo ministerija, siekdama užtikrinti asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą, siūlo keisti asmens dokumentuose esančių asmens kodų sudarymo tvarką. Įstatymo projekte siūloma, kad nereikšminį asmens kodą sudarytų registro atsitiktinai parinktų vienuolikos skaičių seka. Parengtos Gyventojų registro įstatymo pataisos yra pateiktos suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei apsvarstyti.

„Iš tiesų dabartinį asmens kodą labai lengva įsiminti, tačiau jį pakeitus atsitiktiniais skaičiais bus apsaugotas asmens teisė į privatumą. Skaityti toliau