Žymos archyvas: Partizanai

Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (12)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę nudžiugino žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kovo 12 dienos išvados byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis.

Primename, kad 1931 metais gimęs buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas  1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Skaityti toliau

Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 15 d. minint generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko iškilmingas minėjimas. Taip pat ir Jurbarko r., Šimkaičių girioje prie gen. Jono Žemaičio Vytauto vadavietės-bunkerio. Čia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai atliko šventinę atminimo salvę.

Jonas Žemaitis-Vytautas, okupuotos Lietuvos Prezidentas, yra drąsos, ištvermės ir ištikimybės visuotiniams laisvės ir Skaityti toliau

A. Ruginis. Pasipriešinimo gretų eilinis Adomas Lukošius. (3)

Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius | voruta.lt nuotr.

Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje.

1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį „Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7-erius metus.

Žemalės miške 1946 metais įstojo į Petrausko – „Majoro“ būrį, davė priesaiką ir tapo partizanu „Spartuku“, vėliau – „Lendrūnu“, „Bajoru“. Skaityti toliau

Teisme – ginčas dėl istorinės išvados apie Joną Noreiką (0)

teismas.lt nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas numato skelbti sprendimą ypač jautrioje visuomenei  administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti Granto Arturo Gochino (Grant Arthur Gochin) skundą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką (generolą Vėtrą), panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą. Skaityti toliau

V. Striužas. Triskart paniekintieji (9)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pirmasis paniekinimas

Žuvę laisvės kovose arba nužudyti partizanai nudvasėjusių išvaduotojų – čekistų, stribų – būdavo sumetami į roges, sunkvežimius, arba tiesiog pririšami spygliuotomis vielomis, pasitaikiusiomis virvėmis prie ratų, vežimų ir kraujams varvant, teškant suvežami sutempiami į miestų, miestelių, aikštėse, prie stribų būstinių. Nurengus, numovus, geresnius drabužius, labiausiai odinius batus, žuvusių partizanų kūnai nudrebiami, numetami viešoms patyčioms, piktdžiugiškai priešams teigiant: Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai. IV dalis (0)

3-iosios brigados kuopos vadas Bury su vietiniais vaikais laiko kelio nuorodą į kpt. J. V. Eibergo sodybą Asciukiškių dvare. J. V. Eibergas buvo visų AK derybų su vokiečiais dalyvis | „Voruta“ nuotr.

Trečia dalis ČIA.

Pirmąja nacių auka turėjo tapti LVR Kauno pulko 310-ojo btl. 2-oji kuopa. SS įsakymu ji privalėjo atlikti tikrą žygdarbį – užimti Turgelius, vadinamosios lenkų „Turgelių respublikos“ sostinę. 1944 m. vasario 18 d., penktadienį, Asciukiškių dvare (lenk. Ościukowszczyzna, dabar išnykęs) tarp Turgelių ir Tabariškių įsikūrusiame Vermachto karių rekonvalescencijos (sveikimo) centre kapitonas J. V. Eibergas perdavė 3-iajai ir 6-ajai brigadoms ginklų bei amunicijos90. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Beveik rimtai. Įkvepiantis MKČ kodas LT (3)

Vasario16-osios renginys „MKČ kodas LT“ | rengėjų nuotr.

Savaitė pradžioje apsidžiaugiau, gavęs galimybę vėl pažiūrėti TV transliacijos įrašą žiauriai intriguojančiu pavadinimu „MKČ kodas LT“. Įspūdžių – jūra. Operos ir baleto teatro salė buvo sausakimša, įskaitant ir balkonus. Girdėjau, seimo nariai, pensininkai ir studentai Vasario 16-osios proga buvo įleidžiami nemokamai. Girdėjau, kad vis viena visi nebuvo įleidžiami – teatras ne guminis, vietų skaičius ribotas. Nežinantiems didingo pavadinimo prasmės, durys neatsidarė. Ką reiškia LT, žino kiekvienas. Ką reiškia „kodas LT“, žino jau ne kiekvienas, o su trimis raidėmis visai būta painiavos.  Kai tik prie durų kontrolierius garsiai paklausdavo, ką jums reiškia em-kė-čė kodas arba čė-kė-mė, arba, Skaityti toliau

Partizanai Kėdainių krašte (0)

kedainiai.lt nuotr.

J. Basanavičiaus ir Dotnuvos gatvių sankirtoje Kėdainiuose esančiame Atminties skvere šeštadienį, minint Vasario 16-ąją, buvo atidengta atminimo lenta, skirta Kėdainių krašto partizaninio karo dalyviams, žuvusiems sovietinių okupacijų metais. Pateikiama Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovės, istorikės Audronės Pečiulytės kalbą, pasakytą atidarymo metu.

Pirmieji partizanų būriai Kėdainių apskrityje pradėjo kurtis 1944 m. vasarą. Sovietų saugumo duomenimis, Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga (11)

Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Brangieji,

atkurtoji mūsų valstybė skaičiuoja naują šimtmetį savo ilgaamžėje istorijoje. Švęskime Vasario 16-ąją, kaip išsivadavimo ir laisvės šventę!

Ši data kupina pasididžiavimo visais patriotais, kovojusiais dėl Lietuvos nepriklausomybės, kuri buvo ir idėja, ir aukščiausias tikslas, pripildytas begalinės meilės Tėvynei.

To paties tikslo vedami prieš septyniasdešimt metų partizanai pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. Išdidžios tautos balsas okupacijos ir teroro sąlygomis iš partizanų bunkerio ragino nepasiduoti, neišsižadėti savo valstybės ir teisės gyventi laisviems.

Skaityti toliau

Partizanų deklaracija – įpareigojimas branginti laisvę (0)

LRP nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su partizanų atminimą puoselėjančių iniciatyvų autoriais.

Vasario 16-ąją sukanka 70 metų nuo partizanų vadų suvažiavime įsteigto Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio ir priimtos deklaracijos su aiškiai išreikštu siekiu atkurti mūsų valstybės nepriklausomybę. Pasak šalies vadovės, ši deklaracija ir visas partizaninis pasipriešinimas tiesė kelius į laisvę, todėl su dėkingumu privalome tęsti jo atminimo įprasminimo darbus. Skaityti toliau

Prieš 70 metų įvyko vienintelis Lietuvos partizanų suvažiavimas (0)

Pietų Lietuvos partizanai vyksta į suvažiavimą. 1949 vasaris

„Tai yra didžiulis, seniai trokštamas, per kraujo aukas ir vargą atsiektas laimėjimas“,  – tokiais žodžiais prieš 70 metų partizanų vadai savo bendražygiams pranešė apie ilgai lauktą istorinį įvykį – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio subūrimą į vieningą organizaciją. Tai buvo vienintelis partizanų vadų suvažiavimas okupuotoje Lietuvoje, nes po jo įniršę okupantai ėmėsi ypač žiaurių persekiojimų. 

„Stipri sargyba buvo. Gal du šimtai vyrų ar daugiau – pilnas miškas. Jei ten būtų įvykę kautynės, tikras frontas būtų atsidaręs“, – prisimena partizanė Bronė Morkūnienė-Žilvitė. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (III) (2)

1944 m. vasario 19 d. Svyrių vokiečių žandarmerijos vado ltn. Šmidto (Schmidt) įsakymo, draudžiančio atakuoti akovcus, vertimas | LCVA, f. 1399, ap. 1, b. 100, l. 4 nuotr.

Antra dalis: ČIA.

Pradžia Nr. 11 (853)

SD teigimu, ji lenkus apginklavo kovai su sovietų partizanais. 1944 m. pradžioje jų buvo nedaug. Nedideli būriai, kuriuos sudarė daugiausia NKVD–NKGB diversantai, iš nacių nelaisvės pabėgę žydai bei raudonarmiečiai, kariniu požiūriu buvo menka jėga. Jie telkėsi Rūdninkų girioje ir kovoti Skaityti toliau

R. Bacevičius. Dviveidystė (6)

Romas Bacevičius „XXI amžius“ | R. Šaknio nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Justinai Kozakaitei (0)

Justina Kozakaitė | asmeninė nuotr.

Vasario 5 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo kandidatų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti pateiktus dokumentus. 2019 m. pretendentai – dr. Žydrūnas Vičinskas, dr. Justina Kozakaitė, dr. Algis Bitautas, dr. Justas Stončius, dr. Andrius Puksas, dr. Viktorija Skvarciany. Apsvarsčiusi pateiktas kandidatų paraiškas, komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Justinai Kozakaitei.

Justina Kozakaitė gimė 1986 m. gegužės 18 d. Baigė Vilniaus Žemynos gimnaziją. Studijavo Vilniaus ir Daramo (Durham) universitetuose. Dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedroje Skaityti toliau

Seimo narė prašo kultūros ministro atsakymų dėl Kultūros tarybos akibrokšto (5)

Giedriaus Paulausko atkurtas pokario partizanų švarkas | kauno.diena.lt nuotr.

Vakar, vasario 4 d. žiniasklaidai paskelbus žinią, kad Lietuvos kultūros taryba (LKT) atsisakė skirti stipendiją autentiškos Lietuvos Laisvės kovų dalyvių uniformos atkūrimui dėl „nepakankamai pagrįsto temos aktualumo bei nevienareikšmiško vertinimo“, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė paprašė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko paaiškinimų ir politinio tokio sprendimo įvertinimo.

„Nustebino viešai paaiškėję Lietuvos kultūros tarybos pateikti motyvai, kad ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai yra nepakankamai „aktuali“ tema, kuri, be to, dar esą gali būti vertinama „nevienareikšmiškai“. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Susitikimo šventė (1)

LLKS Suvažiavimas | V. Kašinsko nuotr.

Sausio 27 dieną įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas, pakvietęs jame dalyvauti buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius, tremtinius, šaulius ir sąjūdininkus. Jis prasidėjo šventomis Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje.  Mišias aukojo penki kunigai – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Katedros administratorius Evaldas Vitulskis, ceremonijarijus relig. mgr. Artūras Kazlauskas, žinomas disidentas Robertas Grigas ir humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Ambrasas, savo mokslo darbus bei straipsnius pasirašąs dar ir Sasnavos pavarde. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Visi mes žali? (8)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Ką atidengė skandalas dėl Nacionalinės meno ir kultūros premijos skyrimo rašytojui Mariui Ivaškevičiui?

Pirma, premija jam esą skiriama ne už romaną „Žali“, o už pastarųjų septynerių metų teatrinę veiklą, tačiau visuomenė juk „nacionalinę“ paprastai (ir pelnytai) supranta kaip apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus ir visų laureato darbų valstybinį pripažinimą ir įvertinimą. Jei tai būtų tik literatūrinė premija, paskirta ir teikiama rašytojų cecho kolegų, galėtume abejoti jų pasirinkimu, burbėti dėl skonio ar stiliaus suvokimo, bet vargu ar turėtume teisę piktintis pačiu sprendimu. Skaityti toliau

Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl asmens, galimai šmeižusio Lietuvos partizanus (0)

Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Sausio 22 d. Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl šmeižikiškos ir mirusiųjų atminimą žeidžiančios informacijos paskelbimo apie Lietuvos partizanus, kuriems šių metų sausio 13 d. buvo įteikta Laisvės premija.

2019 m. sausio 14 d. Rusijos televizijos kanalo „Rossija 24“ transliuotoje žinių ir aktualijų laidoje buvo parodytas reportažas apie 2019 m. sausio 13 d. Seimo iškilmingo posėdžio Laisvės gynėjų dienai paminėti metu Laisvės premijos įteikimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei. Skaityti toliau

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda: Sustabdykite tyčiojimąsi iš partizanų ir Lietuvos valstybės pamatų griovimą​​ (video) (17)

Jonas Kadžionis-Bėda | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui.

Partizanų Jono Abukausko-Siaubo, Vytauto Balsio-Uosio, Jono Čeponio-Vaidilos, Juozo Jakavonio-Tigro, Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus, Jono Kadžionio-Bėdos ir Juozo Mociaus-Šviedrio apsisprendimas brutalaus teroro sąlygomis aukoti asmeninius interesus, Skaityti toliau

2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei (video) (5)

2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei | lrs.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui-Siaubui, Vytautui Balsiui-Uosiui, Jonui Čeponiui-Vaidilai, Juozui Jakavoniui-Tigrui, Bronislovui Juospaičiui-Direktoriui, Jonui Kadžioniui-Bėdai ir Juozui Mociui-Šviedriui. Laisvės premijos statulėlę antisovietinio pasipriešinimo dalyviams įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimas pirmą kartą Laisvės premiją skyrė septynių asmenų grupei, taip pagerbdamas pagrindinę ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos Skaityti toliau

Seime atidaryta paroda „2018 metų Laisvės premija“ (0)

Seimas | lrv.lt nuotr.

Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama nuotraukų paroda, skirta 2018 m. Laisvės premija apdovanotai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui – pagerbti.

Laisvės kovų dalyvių grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, individualias jų kandidatūras parėmė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacija, Skaityti toliau

Salomėja Nėris: pasmerkti ar išteisinti? (19)

Salomėja Nėris | wikipedija.org nuotr.

Visai neseniai Vilniaus senamiestyje, prie Salomėjos Nėries gimnazijos per garsiakalbius skambėjo Salomėjos Nėries eilės. Tarp posmų apie gamtą, meilę ir tėvynę galima buvo išgirsti ir šiurpą keliančių, sovietinę ideologiją garbinančių eilių. Tai – miesto meninės instaliacijos „Į šaltą mūrą atsitrenkus iš savo sapno nubudau” dalis.
 
Antroji netikėta miesto permaina atsirado Islandijos ir Pylimo gatvių sankirtoje. Namo balkone buvo įtaisyta iš toli matoma šviesdėžė su S. Nėries portretu. Instaliaciją kūrė menininkė Eglė Grėbliauskaitė. Moteris įsitikinusi, kad šiuo metu Salomėjos Nėries atžvilgiu visuomenė susiskaldė į dvi dalis. Skaityti toliau

G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje (2)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Matyt, likimas visada patvarko taip, kad amžinoje gėrio ir blogio kovos istorijoje niekada nesibaigiantys tos kovos atšvaitai nušviečia kiekvieno gyvenimą… Ir žmogus susimąsto – kodėl blogis (unde malum, kaip įvardijo Česlavas Milošas).

Toks jau yra šis pasaulis: diena keičia naktį, rytas – vakarą, gimimas – mirtį, liūdesys – džiaugsmą, pergalė – pralaimėjimą. Likimas taip jau suklostė, kad Lietuvai teko visko su kaupu – ir (bent dabar taip atrodo) sunkiai Skaityti toliau

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – paskutinis šių metų filmas „Ledo vaikai“ (video) (0)

Filmas „Ledo vaikai“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gruodžio 18 d., antradienį, 18 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ( I a. salė, Radastų g. 2), bus rodomas paskutinis šių metų filmas apie partizanus ir tremtinius „Ledo vaikai“.

Pagrindinė filmo herojė – Lietuvos karininko dukra Irena Saulutė Špakauskienė, paauglystėje sugebėjusi išgyventi tokiomis tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. Lenos žiotys ir Trofimovsko sala – tai 800 kilometrų už poliarinio rato nuplukdytos mergaitės ir kitų vaikų istorija. Ji atgyja latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Skaityti toliau

Siūloma nuosekliai minėti partizaninio pasipriešinimo kovų istoriją (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) gruodžio 12 d. posėdyje apsvarstė Įstatymo Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos Nr. VIII-1021 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1052.

Minint 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 50-ąsias metines, 1999 m. sausio 12 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021. Šiame įstatyme numatytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos (toliau –  Deklaracija) teisinis statusas Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija? (31)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…

„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos) (0)

Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos atkurti rūmai | LLK nuotr.

„Nors tarptautinė būklė buvo dar labai miglota, Lietuvos ateitis labai neaiški, Lietuvos Taryba, susirinkusi 1918 m. vasario 16 d. posėdžio Vilniuje, ryžosi pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Aktą, kuris taptų kertiniu akmeniu nepriklausomos Lietuvos valstybės.“ – rašo istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė knygoje „Lietuvos istorija“.

Autorė pabrėžia sunkią to laikotarpio Lietuvos būklę: „Vokietijoje vyko revoliucija, kaizeris Vilhelmas II pašalintas, o mūsų krašte okupacinę valdžią perėmė vokiečių kareivių taryba. Atvirai veikė komunistai – agitavo mitinguose, laukė ateinant bolševikų iš Rusijos. Skaityti toliau

Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose (0)

A.Ramanauskas-Vanagas dokumentuoseLNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, minėdamas Adolfo Ramausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, lapkričio 29 d. 17.30 val, LNB Valstybingumo centre rengia pokalbį „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“, kuriame dalyvaus Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, Bronius Makauskas, istorikas ir diplomatas, Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas, teoretikas ir istorikas, Skaityti toliau

Bus atidaryta paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“ (0)

1922 m. | mab.lt nuotr.

Lapkričio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta paroda „Lietuvos kariuomenei – 100“. Sveikinimo kalbas pasakys Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis ir kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas dr. Stasys Stačiokas. Apie Lietuvos kariuomenės istoriją kalbės istorikai dr. Valdas Rakutis ir dr. Tomas Balkelis.

Pastarieji šimtas metų Lietuvai ir jos kariuomenei buvo kupini iššūkių, prireikė daug ryžto ir pasišventimo, buvo iškovota pergalių. Skaityti toliau

M. Šerna. Istorijos nektaras (14)

Vytis | M. Šernos nuotr.

Mokyklos laikais manęs niekaip nesudomino istorijos mokytojos. Istorijos mokslas man asocijavosi su datomis, skaičiais. Aš nemokėjau skaičių, tuo labiau juos įsimint. Istorijos pažymiai buvo pelnytai žemiausi.

Šiandien aš geriu į save Lietuvos istorijos fragmentus kaip didžiausią nektarą ir suprantu, kad mokytojai neteisingai dėstė istoriją, ne taip.

O gal toks tikslas?

Gi žmogus, nežinantis, nesuvokiantis savo istorijos, yra skurdžius, jis negali suprasti, Skaityti toliau