Žymos archyvas: Partizanai

A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta? (12)

Lietuvos kariai | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15-ąją, kuri dabar yra atmintina Okupacijos ir genocido diena, prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija. Vieniems birželio 15-oji yra gėdos dėmė, aukštųjų politikų ir kariuomenės išglebimo diena, kitiems – istorinė neišvengiamybė, kuriai Lietuva negalėjo pasipriešinti. Kaip ir Latvija, Estija, Austrija, Čekoslovakija, kurias tarsi smaugliai triušius prarijo rusų bolševikai ir vokiečių nacionalsocialistai. Nors Lietuvai prieš akis buvo ir kitoks pavyzdys – prieš kelis mėnesius rusų agresiją atrėmusi nedidelė Skaityti toliau

Rudenį Alytuje stovės paminklas Dainavos apygardos partizanams (0)

Paminklas Dainavos apygardos partizanams | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Šį rudenį Alytuje bus pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams. Dainavos apygarda yra likusi vienintelė iš 9 partizanų apygardų, nepagerbta paminklu.

Dainavos paminklo statymo istorija užsitęsė net 23 metus – paminklo vietos ir jo projekto klausimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC), visuomenė ir vietos valdžios struktūros svarstė nuo 1997 metų. Skaityti toliau

Istorikė I. Baranauskienė: Sąjūdis vėliavą priėmė iš partizanų (8)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau

Archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai (1)

Archeologinės ekspedicijos akimirka | G. Stirbos nuotr.

Kovo 4 d., 18 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3), vyks antrasis Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Paskaitos – nemokamos.

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle. Skaityti toliau

V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus (4)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos.

Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų istorija, neišleista darbų, kurie atitiktų bent minimalius mokslinius kriterijus. Jos nėra net daugiatomėje LSSR istorijoje, Algirdo Rakūno monografijoje „Klasių kova Lietuvije 1940-1951 m.“ Stribų Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

Šiauliuose bus pristatyta A. Šemetos knyga „Eilinio partizano atsiminimai“ (1)

Alekso Šemetos knygos „Eilinio partizano atsiminimai“ pristatymas | savb.lt nuotr.

Vasario 27 d., ketvirtadienį, 17 val., Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Mažojoje salėje, vyks Alekso Šemetos knygos „Eilinio partizano atsiminimai“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos rėmėja Audronė Šemetaitė-Murtaugė (Murtaugh); knygos rengėja dr. Jolanta Mažylė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė; karo istorikas, prof. dr. Valdas Rakutis; Klivlando lietuvių kultūros ir dokumentavimo centro archyvo vadovas Andris Jonas Dunduras.

Skaityti toliau

Pristatoma pirmą kartą atkurta tikra partizanų uniforma (8)

Tikra partizanų uniforma | G. Paulausko nuotr.

Vasario 20 d., ketvirtadienį, 14 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius), vyks drabužių kūrėjo Giedriaus Paulausko parodos „Laisvės kariai“ pristatymas. Tai šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas ir jo rezultatai: atkurta partizanų uniforma ir simbolika. Parodos atidarymas lankytojams vyks vasario 20 d., 18 val.

Pristatyme dalyvaus: Skaityti toliau

Naujas paminklas Platelių krašto partizanams (0)

Partizanai. Pirmoje eilėje: P. Valončius-Gintaras, K. Gelžinis-Girėnas, B. Jokšas, antroje eilėje stovi J. Remenis-Katinas | zemaitijosnp.lt nuotr.

1944–1953 metais Lietuvoje vykęs partizaninis karas kovų ir laiko apimtimi neturi analogų Europoje. Antrą kartą Sovietų Sąjungai okupavus mūsų valstybę, dešimtys tūkstančių jaunų vyrų išėjo į miškus – visoje Lietuvoje kūrėsi partizanų būriai, vėliau sudarę 9 kovinius junginius – apygardas. Aukštaitijoje veikė Algimanto, Didžiosios Kovos, Vytauto ir Vyčio, Žemaitijoje – Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo, Pietų Lietuvoje – Dainavos ir Tauro partizanų apygardos.

Per ilgą, žiaurų ir negailestingą karą žuvo daugiau kaip 20000 Lietuvos partizanų. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (II) (2)

Kazys Degutis | gyvenimas.eu nuotr.

Tai antrasis žurnalisto Česlovo Iškausko straipsnis apie Lietuvos karininką ir partizanų vadą Kazį Degutį, veikusį Balbieriškio apylinkėse. Pirma dalis čia.

Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška-Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai. Dieną išeidavo, naktį pareidavo pernakvoti. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanų vadą Joną Čeponį-Vaidilą (Vaidevutį) išlydint (nuotraukos) (5)

Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019) | LGGRTC nuotr.

Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau

Bus pristatyta kario E. Kuckailio knyga „Partizano žiedas“ (0)

Seimo lankytojų centre bus pristatyta profesionalaus Lietuvos kario, viršilos Ernesto Kuckailio knyga „Partizano žiedas“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 18 d., trečiadienį, 13 val. Vilniuje, Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) bus pristatyta profesionalaus Lietuvos kario, viršilos Ernesto Kuckailio knyga „Partizano žiedas“.

„Partizano žiedas“ – penktoji autoriaus knyga. Joje E. Kuckailis virtualiai nusikelia į 1948-uosius ir kartu su Tauro apygardos vadu Faustu bei Pietų srities atstovu Vanagu keliauja į Žemaitiją, partizanų vadų susitikimą, kurio metu gimė 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ir garsioji sąjūdžio deklaracija. Partizanai keliauja dešimtis ir šimtus kilometrų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kas tebešmeižia partizaninį judėjimą? (81)

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje.

Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame tvirtinama, kad mes vėl grįžtame į pokarį, kai vyrauja „nekritiškas pokario partizanų vaidmens, jų žygių bei „žygių“ vertinimas, peraugantis į kitokių nuomonių ir net menkiausių prieštaravimų nepripažįstantį „miško brolių“ kultą…“ Dabartinius politikus jis įvardija kaip „šiuolaikiniais politiniais banditais“, už solidžią neseniai išleistą knygą „Priešinimasis Skaityti toliau

Bus paminėtas laisvės kovotojas, poetas Bronius Krivickas (0)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

Lapkričio 19 d., antradienį, 18 val. teatre „Vilniaus klasika“ (Vytenio g. 6, Vilnius) renginiu „Už didžią Tiesą“ bus paminėtos poeto, partizano, literatūros kritiko, vertėjo, „Ateities“ redaktoriaus Broniaus Krivicko 100-osios gimimo metinės.

Minėjime dalyvaus ir pranešimus skaitys: „Broniaus Krivicko raštų“ sudarytojas, filologas Virginijus Gasiliūnas, doc. Rita Tūtlytė, istorikė Luka Sinevičienė. Broniaus Krivicko poeziją skaitys aktoriai Giedrius Arbačiauskas ir Tomas Šečkus. Renginį ves aktorius Gediminas Storpirštis. Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (1)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pasodinta ąžuolų giria (nuotraukos, video) (35)

Pasodinta ažuolų giraitė „Generolui Vėtrai“ | rengėjų nuotr.

Spalio 27 d. vaizdingoje vietoje prie Didžiokų piliakalnio, Molėtų rajone, buvo pasodinta giria Jonui Noreikai „Generolui Vėtrai“ atminti. Čia susirinko iki šimto Lietuvos šviesuomenės atstovų: mokslininkų, mokytojų, menininkų, teisininkų, visuomenininkų, o taip pat ir pramogų pasaulio, verslo,
Šaulių sąjungos, skautų bei kitų organizacijų atstovų. Skaityti toliau

Panevėžio krašte bus uždegtos pagarbos žvakutės partizanų žūties vietose (1)

zvake

Spalio 26 d., Vėlinių išvakarėse, Panevėžio krašto žmonės jau ketvirtą kartą susiburs akcijai „Uždek žvakutę partizanams“, kurios metu bus lankomos gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojusių partizanų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegamos pagarbos žvakutės. 

Akcijos metu planuojama aplankyti Algimanto apygardos partizanų žūties ir palaidojimo vietas. Apie Algimanto apygardos partizanus pasakos Panevėžio kraštotyros muziejaus istorikas Donatas Juzėnas. Skaityti toliau

Varšuvos universitete apgintas magistro darbas apie suvalkiečių kalbos ypatybes (17)

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Neseniai Varšuvos universitete apgintas magistro darbas „Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“. Jo autorius Povilas Vasilčik iš Suvalkų. Jį kalbina portalo punskas.pl. redakcija.

– Apie ką galima perskaityti tavo darbe?

Darbas skirtas Suvalkų miesto lietuvių vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožų analizei. Prieš pradedant nagrinėti kalbą, trumpai aptariama miesto istorija ir kultūrinė raida, pateikiamas sociolingvistinis

Skaityti toliau

A. Ramanausko Vanago gyvenimas – naujame nuotraukų albume (nuotraukos) (0)

Fotoalbumas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pristatyta knyga-albumas „Adolfas Ramanauskas Vanagas fotografijose“. Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, buvo parodyta režisierės Danguolės Bunikienės juosta „Nužudytas, bet nenugalėtas“.

„Stebuklo dėka buvo surasti A. Ramanausko Vanago palaikai Lietuvai švenčiant šimtmetį, stebuklo dėka pasakiau Viešpačiui ačiū“, – pradėdamas renginį kalbėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovės – karininkų namų viršininkas, atsargos pulkininkas Romas Žibas. Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metinės (4)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos  signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas:

12.30 val. – Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

14.00 val. – gėlių vainiko padėjimas prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.

Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Vilniuje atrasti ir paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai (video) (5)

Antanas Kraujelis (1928-1965) | archyvinė nuotr.

Birželio 18 d. Alkas.lt redakciją pasiekė žinia, kad  nebeveikiančiose Vilniaus Našlaičių kapinėse, esančiose tarp Antakalnio kapinių ir Šilo gatvės, atrasti kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) palaikai. Palaikų autentiškumas patvirtintas genetiniais tyrimais.

Kelis dešimtmečius ieškomi A. Kraujalio-Siaubūno palaikai  buvo aptikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) surengtuose tyrimuose, kuriuos vykdo, Vilniaus universiteto archeologas Gintautas Vėlius. Skaityti toliau

Aukso moneta įamžina Lietuvos laisvės kovas (1)

Aukso moneta įamžina Lietuvos laisvės kovas | Lietuvos banko nuotr.

Birželio 12 d. Valstybės pažinimo centre Vilniuje, rekonstruotame partizanų bunkeryje, Lietuvos bankas pristatė į apyvartą išleidžiamą kolekcinę 50 eurų aukso monetą, skirtą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui. Tai yra pirmoji lietuviška kolekcinė moneta, įamžinanti pokario partizaninį pasipriešinimą okupacijai.

„Leisdami kolekcines monetas, siekiame įamžinti Lietuvai svarbias istorines asmenybes, vietoves, svarbius įvykius ir reiškinius. Ši moneta išskirtinė tuo, kad pirmąkart prabylama apie sudėtingą pokario laikotarpį ir įamžinamas partizanų ryžtas iki galo kovoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Dainavos apygardos partizanų takais. (0)

Pagerbiami žuvusieji Kirtiliškės kaimo partizanai | Z. Tamakausko nuotr.

Minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir Lietuvos šaulių sąjungos metus, praėjusio mėnesio gale būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvių ir šaulių susiruošė į kelionę Dainavos apygardos partizanų takais. Savo kelionę pradėjome autobusu nuo Kauno įgulos karininkų ramovės.

Kelionės įžangoje prisiminėme Lietuvos laisvės armijos įkūrėją bei jos ideologą Kazį Veverskį, žuvusį 1944 metais, planavusį, bet nespėjusį suburti Lietuvos partizanus į vieningą karinės paskirties organizaciją. Šią vienijimosi idėją tęsė suaktyvėję partizanų būriai, Skaityti toliau

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! (2)

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes. Skaityti toliau

Neskundžiama nutartimi patvirtintas atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romano „Žali“ (4)

teismas.lt nuotr.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko jį galioti. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad M. Ivaškevičiaus romane „Žali“ nėra nusikalstamos veikos požymių, o rašytojo baudžiamasis persekiojimas demokratinėje valstybėje už šį postmodernistinį romaną nėra galimas. Skaityti toliau

Po EŽTT sprendimo nebegalima pasitikėti Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (12)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos visuomenę nudžiugino žinia apie Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kovo 12 dienos išvados byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16). Šioje byloje EŽTT konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą už genocidą prieš Lietuvos partizanus, nebuvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 straipsnis.

Primename, kad 1931 metais gimęs buvęs KGB pareigūnas S. Drėlingas  1956 metų spalį dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Skaityti toliau

Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 15 d. minint generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko iškilmingas minėjimas. Taip pat ir Jurbarko r., Šimkaičių girioje prie gen. Jono Žemaičio Vytauto vadavietės-bunkerio. Čia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai atliko šventinę atminimo salvę.

Jonas Žemaitis-Vytautas, okupuotos Lietuvos Prezidentas, yra drąsos, ištvermės ir ištikimybės visuotiniams laisvės ir Skaityti toliau

A. Ruginis. Pasipriešinimo gretų eilinis Adomas Lukošius. (3)

Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius | voruta.lt nuotr.

Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje.

1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį „Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7-erius metus.

Žemalės miške 1946 metais įstojo į Petrausko – „Majoro“ būrį, davė priesaiką ir tapo partizanu „Spartuku“, vėliau – „Lendrūnu“, „Bajoru“. Skaityti toliau

Teisme – ginčas dėl istorinės išvados apie Joną Noreiką (0)

teismas.lt nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas numato skelbti sprendimą ypač jautrioje visuomenei  administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti Granto Arturo Gochino (Grant Arthur Gochin) skundą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl rašto, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti istorinę išvadą apie Joną Noreiką (generolą Vėtrą), panaikinimo ir įpareigojimo pakartotinai atlikti tyrimą. Skaityti toliau