Žymos archyvas: Partizanai

Pirmą kartą viešai paskelbtas išsamus Lietuvos partizanų sąrašas (21)

Paskelbtas Lietuvos partizanų žinynas | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidarė naują svetainę www.laisveskovos.lt, kurioje pirmą kartą viešai skelbia išsamų Lietuvos partizanų karo (1944–1953) dalyvių sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, šiuo metu pateikta 12 799 vardų: žuvusieji kovos lauke, nuteistieji mirties bausme sušaudant ir mirusieji įkalinimo vietose. Vėliau žadama skelbti išgyvenusiųjų vardus: ištremtų, tačiau grįžusių iš lagerių bei išsislapsčiusiųjų partizanų ir jų ryšininkų.

Žinynas bus nuolat pildomas ir tikslinamas, šiame darbe Centras tikisi ir prašo visuomenės paramos – svetainėje yra nuorodos, kaip galima pranešti naujas žinias arba pataisyti pastebėtus netikslumus. Skaityti toliau

T. Gutauskas: Esu dėkingas likimui už galimybę sukurti šį memorialą (3)

Pagerbimo vieta visiems partizanams atminti | A. Jendovickio nuotr.

Rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti skirtą memorialą, kuriame įamžinta 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti neišaiškintą Laisvės kovų istoriją. Memorialo autorius Tadas Gutauskas džiaugiasi, jog pavyko sukurti simbolį, kuris padės drąsiai kalbėti apie mūsų tautos didvyrius.

– Kaip ir kada gimė sumanymas sukurti memorialą Lietuvos partizanams atminti? Skaityti toliau

Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos laisvės kovų istorijoje (nuotraukos) (3)

Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Šiandien, spalio 8 d. Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių Jono Noreikos (veikusio „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu), Onos Lukauskaitės-Poškienės, Stasio Gorodeckio (veikusio Stasio Radžiūno slapyvardžiu), Zigmo Šerkšno-Laukaičio, Viktoro Ašmensko ir kitų (iš viso 11 žmonių) baudžiamąją bylą. Ta proga Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina vieno iš Lietuvių tautinės tarybos (LTT) nario Stasio Gorodeckio sūnų, žinomą visuomenininką, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininką Sakalą Gorodeckį. Skaityti toliau

Atidengtas paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui (video, nuotraukos) (10)

Atidengtas paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Spalio 6 d.Vilniuje Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse buvo atidengtas antkapinis paminklas  kovotojui su sovietų okupantais, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir paminklą atidengė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis kartu su šalies pirmąja  ponia Diana Nausėdiene pagerbė A. Ramanausko-Vanago atminimą padėdami vainiką ant jo kapo ir dalyvaudami šv. Mišiose. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė: Visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija (44)

Skulptoriaus A. Kuzmos ir architektų studijos Arches Adolfui Ramanauskui – Vanagui paminklo idėja | lrv.lt nuotr.

Rugsėjo 20 dieną Kryžkalnyje atidengus Lietuvos partizanams atminti memorialą, 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę, tarsi buvo žengtas dar vienas žingsnis – užrašyti dar neišaiškintą istoriją – surasti pavardes tų, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę, kurių kūnai dar nesurasti, kurių pavardės dar neįrašytos memorialo atminimo sienoje.

Artėjant dar vienai ypatingai dienai, spalio 6 – ajai, kada bus atidengtas partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago paminklas, interviu su Lietuvos lasivės kovų didvyrio dukra Auksute Skaityti toliau

J. Brazauskas. Apie pokario metų kančią (5)

gynejo-zodis-knyga-alkas-lt-nuotr1987 m. „Minties“ leidykla išleido  straipsnių rinkinį  apie liaudies gynėjus „Liaudies gynėjų žodis“. Pačiu laiku. Kitaip nesužinotų dabartinė jaunoji karta, kas jie buvo ir koks jų buvo vaidmuo. Vyresnės kartos žmonėms knyga primena sunkų ir sudėtingą gyvenimo laikotarpį. Tai buvo iš tikrųjų sudėtingas, gilių prieštaravimų kupinas istorinis procesas.  

Knygoje kalbama apie klasių kovą. Atseit, „politinės valdžios ir privatinės nuosavybės netekusi buržuazija įvairiais būdais siekė trukdyti ir kenkti darbo žmonių istorinei kūrybai, stabdyti socialistinio gyvenimo būdo Skaityti toliau

Vyžuonų krašte pagerbti žuvę partizanai (nuotraukos) (0)

Vyžuonų krašte pagerbti žuvę partizanai | R. Kaminsko nuotr.

Rugsėjo 13 d. Utenos raj. Vyžuonose, vyko šventinis renginys, skirtas pagerbti Vyžuonų krašte žuvusius Lietuvos partizanus.

Pastebėtina, kad prieš 75-ius metus, 1945 m. rugsėjo 15 d., prie Kunigiškių kaimo, Dvarašilio miške, Vyžuonų valsčiuje Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanai Stasys Žvirblis, Jonas Zabulis ir Stasys Garunkštis, nenorėdami pasiduoti sovietų okupantams, susisprogdino bunkeryje. Tai pirmieji Vyžuonų krašto partizanai, kurie savo noru atidavė gyvybes už  Lietuvą. Iš viso šiame krašte žuvo virš 100 Lietuvos partizanų buvo ištremta apie 200 asmenų,  už pagalbą partizanams nuteisti ir įkalinti 122 asmenys.  Skaityti toliau

(V) Vyžuonų partizanų pagerbimas UTENOS r. (0)

2020 09 13 Vyžuonos
Prieš 75 metus, 1945 m. rugsėjo 15 d. prie Kunigiškių kaimo, Dvarašilio miške, Vyžuonų valsčiuje, Utenos rajone, Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanai Stasys Žvirblis, Jonas Zabulis ir Stasys Garunkštis, nenorėdami pasiduoti sovietų okupantams, susisprogdino bunkeryje. Tai pirmieji Vyžuonų krašto partizanai, kurie savo noru atidavė gyvybes už tėvynę Lietuvą. Iš viso šiame krašte žuvo virš 100 partizanų.

Vyžuonų partizanų 75-ųjų žūties metinių programa

2020 m. rugsėjo 13 d. (sekmadienis). Vyžuonos, Utenos rajonas.

10.30- Kartuvių kalnas. Žuvusių partizanų kapas-paminklas. Žuvusiųjų pagerbimas.
GPS 55.57598,25.47693
11. 00- Šv. Mišios Vyžuonų bažnyčioje. Žuvusių ir mirusių partizanų pavardžių skaitymas.
13.00- Partizanų žūties vietos pagerbimas Dvarašilio miške.
Partizanų žūties vietos-kapo pašventinimas. Partizanų bunkerio pristatymas.
Partizanų žūties aplinkybių pristatymas, vietos identifikavimo istorija.
Svečių pasisakymai.
Seniūnų, Utenos rajono tarybos narių padėkos žodis.

Šaulių šūvių salvė:
1) už žuvusius partizanus: Stasį Žvirblį, Stasį Garunkštį, Joną Zabulį;
2) už Lietuvos laisvės kovotojus: 1941 metų birželio sukilėlius, generolo P. Plechavičiaus vietinės rinktinės karius ir Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanus-šaulius kovojusius už mūsų tėvynės laisvę;
3) už vyžuoniškius ir visos Lietuvos patriotinių organizacijų narius įamžinančius Lietuvos didvyrių atminimą.

14.00- Kovotojų už Lietuvos laisvę kapų lankymas Vyžuonų kapinėse.
Himnas žuvusiems partizanams prie partizanų ir Vietinės rinktinės karių panteono Vyžuonų kapinėse. Giedos generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės choras.

Renginio metu skambės generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės choro ir Užpalių skyriaus kanklininkų ansamblio „Pasagėlė“ atliekamos dainos.

Organizatorius: Vyžuoniškių bendrija „Vyžuona“.

Renginio iniciatorius:
Alvydas Malinauskas, Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės 202-os kuopos šaulys,
Vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ narys, tel. 8 684 37000.

Dailininkas Tautvilas Rinkevičius.

Partneriai:
Plk. Prano Saladžiaus šaulių (Utenos apskr.) 9-oji rinktinė,
Generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinė.
Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba.
Kovo 11-osios bendrija.
Vyžuoniškių bendrija „Vyžuona“.
LKRKA Kauno skyrius
Lietuvos samariečiai.
LKKSS Utenos apskrities skyrius.

p.s. Po šv. Mišių į sekančią renginio vietą Dvarašilio mišką prie Kunigiškių kaimo vykstama su asmeninėmis transporto priemonėmis. Nuo kelio Vyžuonos- Vilkabrukiai (4-me kilometre į dešinę) iki partizanų žūties vietos Dvarašilio miške – 2 km.

Renginio dalyviams būtina laikytis visų saugumo rekomendacijų. Asmenų, kuriems yra pasireiškę COVID-19 viruso simptomai, nustatytas COVID-19 virusas ar kontaktavo su asmenimis, kuriems yra nustatytas COVID-19 virusas, prašome renginyje nedalyvauti. Rūpinkimės vieni kitų sveikata.

Kiekviena dalyvaujanti organizacija pateikia renginio iniciatoriui dalyvių sąrašą e.p. alvydas.malinauskas@gmail.com arba renginio metu organizatoriui.
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama.
Numatomas dalyvių skaičius:
Šv. Jurgio Vyžuonų bažnyčia- iki 100.
Dvarašilio miškas- iki 60.





A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta? (12)

Lietuvos kariai | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15-ąją, kuri dabar yra atmintina Okupacijos ir genocido diena, prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija. Vieniems birželio 15-oji yra gėdos dėmė, aukštųjų politikų ir kariuomenės išglebimo diena, kitiems – istorinė neišvengiamybė, kuriai Lietuva negalėjo pasipriešinti. Kaip ir Latvija, Estija, Austrija, Čekoslovakija, kurias tarsi smaugliai triušius prarijo rusų bolševikai ir vokiečių nacionalsocialistai. Nors Lietuvai prieš akis buvo ir kitoks pavyzdys – prieš kelis mėnesius rusų agresiją atrėmusi nedidelė Skaityti toliau

Rudenį Alytuje stovės paminklas Dainavos apygardos partizanams (0)

Paminklas Dainavos apygardos partizanams | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Šį rudenį Alytuje bus pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams. Dainavos apygarda yra likusi vienintelė iš 9 partizanų apygardų, nepagerbta paminklu.

Dainavos paminklo statymo istorija užsitęsė net 23 metus – paminklo vietos ir jo projekto klausimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC), visuomenė ir vietos valdžios struktūros svarstė nuo 1997 metų. Skaityti toliau

Istorikė I. Baranauskienė: Sąjūdis vėliavą priėmė iš partizanų (8)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau

Archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai (1)

Archeologinės ekspedicijos akimirka | G. Stirbos nuotr.

Kovo 4 d., 18 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3), vyks antrasis Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Paskaitos – nemokamos.

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle. Skaityti toliau

V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus (4)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos.

Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų istorija, neišleista darbų, kurie atitiktų bent minimalius mokslinius kriterijus. Jos nėra net daugiatomėje LSSR istorijoje, Algirdo Rakūno monografijoje „Klasių kova Lietuvije 1940-1951 m.“ Stribų Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

Šiauliuose bus pristatyta A. Šemetos knyga „Eilinio partizano atsiminimai“ (1)

Alekso Šemetos knygos „Eilinio partizano atsiminimai“ pristatymas | savb.lt nuotr.

Vasario 27 d., ketvirtadienį, 17 val., Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Mažojoje salėje, vyks Alekso Šemetos knygos „Eilinio partizano atsiminimai“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos rėmėja Audronė Šemetaitė-Murtaugė (Murtaugh); knygos rengėja dr. Jolanta Mažylė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė; karo istorikas, prof. dr. Valdas Rakutis; Klivlando lietuvių kultūros ir dokumentavimo centro archyvo vadovas Andris Jonas Dunduras.

Skaityti toliau

Pristatoma pirmą kartą atkurta tikra partizanų uniforma (8)

Tikra partizanų uniforma | G. Paulausko nuotr.

Vasario 20 d., ketvirtadienį, 14 val., Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius), vyks drabužių kūrėjo Giedriaus Paulausko parodos „Laisvės kariai“ pristatymas. Tai šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas ir jo rezultatai: atkurta partizanų uniforma ir simbolika. Parodos atidarymas lankytojams vyks vasario 20 d., 18 val.

Pristatyme dalyvaus: Skaityti toliau

Naujas paminklas Platelių krašto partizanams (0)

Partizanai. Pirmoje eilėje: P. Valončius-Gintaras, K. Gelžinis-Girėnas, B. Jokšas, antroje eilėje stovi J. Remenis-Katinas | zemaitijosnp.lt nuotr.

1944–1953 metais Lietuvoje vykęs partizaninis karas kovų ir laiko apimtimi neturi analogų Europoje. Antrą kartą Sovietų Sąjungai okupavus mūsų valstybę, dešimtys tūkstančių jaunų vyrų išėjo į miškus – visoje Lietuvoje kūrėsi partizanų būriai, vėliau sudarę 9 kovinius junginius – apygardas. Aukštaitijoje veikė Algimanto, Didžiosios Kovos, Vytauto ir Vyčio, Žemaitijoje – Žemaičių, Kęstučio ir Prisikėlimo, Pietų Lietuvoje – Dainavos ir Tauro partizanų apygardos.

Per ilgą, žiaurų ir negailestingą karą žuvo daugiau kaip 20000 Lietuvos partizanų. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (II) (3)

Kazys Degutis | gyvenimas.eu nuotr.

Tai antrasis žurnalisto Česlovo Iškausko straipsnis apie Lietuvos karininką ir partizanų vadą Kazį Degutį, veikusį Balbieriškio apylinkėse. Pirma dalis čia.

Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška-Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai. Dieną išeidavo, naktį pareidavo pernakvoti. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanų vadą Joną Čeponį-Vaidilą (Vaidevutį) išlydint (nuotraukos) (5)

Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019) | LGGRTC nuotr.

Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau

Bus pristatyta kario E. Kuckailio knyga „Partizano žiedas“ (0)

Seimo lankytojų centre bus pristatyta profesionalaus Lietuvos kario, viršilos Ernesto Kuckailio knyga „Partizano žiedas“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 18 d., trečiadienį, 13 val. Vilniuje, Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) bus pristatyta profesionalaus Lietuvos kario, viršilos Ernesto Kuckailio knyga „Partizano žiedas“.

„Partizano žiedas“ – penktoji autoriaus knyga. Joje E. Kuckailis virtualiai nusikelia į 1948-uosius ir kartu su Tauro apygardos vadu Faustu bei Pietų srities atstovu Vanagu keliauja į Žemaitiją, partizanų vadų susitikimą, kurio metu gimė 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ir garsioji sąjūdžio deklaracija. Partizanai keliauja dešimtis ir šimtus kilometrų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kas tebešmeižia partizaninį judėjimą? (81)

Tauro apygardos vadovybė | Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Ar partizanai žudė civilius? Klausimas ne toks jau retas ir paprastas. Ne klausimą, o teiginį su liudytojų patvirtinimais galima aptikti ne tik teismų praktikoje, bet viešojoje žiniasklaidoje.

Akis užkliuvo už šį birželį, artėjant gedulo ir tremčių minėjimo metinėms, Ekspertai.eu (suprask: europinis portalas) paskelbto tokio Povilo Masilionio straipsnio, kuriame tvirtinama, kad mes vėl grįžtame į pokarį, kai vyrauja „nekritiškas pokario partizanų vaidmens, jų žygių bei „žygių“ vertinimas, peraugantis į kitokių nuomonių ir net menkiausių prieštaravimų nepripažįstantį „miško brolių“ kultą…“ Dabartinius politikus jis įvardija kaip „šiuolaikiniais politiniais banditais“, už solidžią neseniai išleistą knygą „Priešinimasis Skaityti toliau

Bus paminėtas laisvės kovotojas, poetas Bronius Krivickas (0)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

Lapkričio 19 d., antradienį, 18 val. teatre „Vilniaus klasika“ (Vytenio g. 6, Vilnius) renginiu „Už didžią Tiesą“ bus paminėtos poeto, partizano, literatūros kritiko, vertėjo, „Ateities“ redaktoriaus Broniaus Krivicko 100-osios gimimo metinės.

Minėjime dalyvaus ir pranešimus skaitys: „Broniaus Krivicko raštų“ sudarytojas, filologas Virginijus Gasiliūnas, doc. Rita Tūtlytė, istorikė Luka Sinevičienė. Broniaus Krivicko poeziją skaitys aktoriai Giedrius Arbačiauskas ir Tomas Šečkus. Renginį ves aktorius Gediminas Storpirštis. Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (2)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pasodinta ąžuolų giria (nuotraukos, video) (35)

Pasodinta ažuolų giraitė „Generolui Vėtrai“ | rengėjų nuotr.

Spalio 27 d. vaizdingoje vietoje prie Didžiokų piliakalnio, Molėtų rajone, buvo pasodinta giria Jonui Noreikai „Generolui Vėtrai“ atminti. Čia susirinko iki šimto Lietuvos šviesuomenės atstovų: mokslininkų, mokytojų, menininkų, teisininkų, visuomenininkų, o taip pat ir pramogų pasaulio, verslo,
Šaulių sąjungos, skautų bei kitų organizacijų atstovų. Skaityti toliau

Panevėžio krašte bus uždegtos pagarbos žvakutės partizanų žūties vietose (1)

zvake

Spalio 26 d., Vėlinių išvakarėse, Panevėžio krašto žmonės jau ketvirtą kartą susiburs akcijai „Uždek žvakutę partizanams“, kurios metu bus lankomos gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojusių partizanų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegamos pagarbos žvakutės. 

Akcijos metu planuojama aplankyti Algimanto apygardos partizanų žūties ir palaidojimo vietas. Apie Algimanto apygardos partizanus pasakos Panevėžio kraštotyros muziejaus istorikas Donatas Juzėnas. Skaityti toliau

Varšuvos universitete apgintas magistro darbas apie suvalkiečių kalbos ypatybes (17)

Povilas Vasilčik iš Suvalkų | punskas.pl nuotr.

Neseniai Varšuvos universitete apgintas magistro darbas „Suvalkų miesto vyresniosios kartos lietuvių kalbos ypatybės“. Jo autorius Povilas Vasilčik iš Suvalkų. Jį kalbina portalo punskas.pl. redakcija.

– Apie ką galima perskaityti tavo darbe?

Darbas skirtas Suvalkų miesto lietuvių vyresniosios kartos lietuvių kalbos bruožų analizei. Prieš pradedant nagrinėti kalbą, trumpai aptariama miesto istorija ir kultūrinė raida, pateikiamas sociolingvistinis

Skaityti toliau

A. Ramanausko Vanago gyvenimas – naujame nuotraukų albume (nuotraukos) (0)

Fotoalbumas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pristatyta knyga-albumas „Adolfas Ramanauskas Vanagas fotografijose“. Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, buvo parodyta režisierės Danguolės Bunikienės juosta „Nužudytas, bet nenugalėtas“.

„Stebuklo dėka buvo surasti A. Ramanausko Vanago palaikai Lietuvai švenčiant šimtmetį, stebuklo dėka pasakiau Viešpačiui ačiū“, – pradėdamas renginį kalbėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovės – karininkų namų viršininkas, atsargos pulkininkas Romas Žibas. Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtos Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metinės (4)

Adolfas Ramanauskas - Vanagas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, vyks Lietuvos valstybės vadovo, kovojusio su sovietine okupacija, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos  signataro Adolfo Ramanausko-Vanago laidojimo metinių minėjimas:

12.30 val. – Šventos Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

14.00 val. – gėlių vainiko padėjimas prie A. Ramanausko-Vanago kapo valstybės vadovų panteone, Antakalnio kapinėse.

Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Vilniuje atrasti ir paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai (video) (5)

Antanas Kraujelis (1928-1965) | archyvinė nuotr.

Birželio 18 d. Alkas.lt redakciją pasiekė žinia, kad  nebeveikiančiose Vilniaus Našlaičių kapinėse, esančiose tarp Antakalnio kapinių ir Šilo gatvės, atrasti kovotojo už Lietuvos laisvę, paskutinio Aukštaitijos partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) palaikai. Palaikų autentiškumas patvirtintas genetiniais tyrimais.

Kelis dešimtmečius ieškomi A. Kraujalio-Siaubūno palaikai  buvo aptikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) surengtuose tyrimuose, kuriuos vykdo, Vilniaus universiteto archeologas Gintautas Vėlius. Skaityti toliau