Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Partizanai

Sudeginta partizanų žeminė atstatyta trečiąjį kartą (2)

Rietavo uredijos Girenu girininkijos Silu partizanu bunkeris _silale.lt

Šių metų rugsėjo 17 d. 14 val. Šilų-Girėnų miške bus atidengta trečią kartą atstatyta slėptuvė ir pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę partizanai, aukojamos šv. Mišios. Iškilmėse laukiami visi, kuriems svarbi mūsų krašto ir Lietuvos istorija.

Kadaise Šilalės rajonui priklausiusios Šilų miško teritorijos, kuri vėliau priskirta Rietavui, eglynuose partizanai įsirengė erdvią, gana sausą ir jaukią žeminę. Jau trečią kartą atstatyta slėptuvė mena Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanus, žuvusius 1952 metais. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (85)

Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau

Partizanų archyvo vietoje – indas su paslaptimi (0)

 Šalinamos žemės, esančios aplink metalinį puodą | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Valstybės dieną būrelis Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įamžintojų ir jų talkininkų Ustronės vienkiemyje Čiobiškio prieigose ieškojo archyvo, kurį pirmaisiais partizaninio karo metais paslėpė partizanų rėmėjai. Istorinės Bagdonavičių sodybos, dabar priklausančios Petrui Škiudui kieme, beveik metro gylyje, metalo ieškiklio pagalba aptiktas senovinis virimo puodas, užvožtas metaliniu dubeniu. Iš puodo kyšojo nemažos metalinės dėžutės kampas, tačiau šią ir daugelį kitų mįslių įmins nebe archeologai, o Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriai. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Dėl partizanų prilyginimo teroristams siūloma atleisti D. Udrį iš „Go Vilniaus“ vadovo pareigų (39)

Darius Udrys_vdu.lt

Birželio 1 d. Vilniaus savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.

Savivaldybės nariai miesto mero klausia, ar Darius Udrys yra tinkamas toliau eiti pareigas po to, kai savo pasisakymais įžeidė šimtus tūkstančių Skaityti toliau

Panevėžyje vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė (0)

Partizanu pagerbimas_A.Paliadzio nuotr,kam.lt

Gegužės 20 d., panevėžiečius ir miesto svečius,  prie „Cido“ arenos subūrė Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė „Mes – tai Jūs“. Ten karius ir visuomenę sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Šventės dalyvius sveikinęs ministras R. Karoblis ypatingą pagarbą išreiškė partizanams, dėkojo kariams, jų šeimoms ir džiaugėsi didžiausiu per dvylika metų pasitikėjimu Lietuvos kariuomene, krašto apsauga, teigė sieksiantis, kad jis būtų dar didesnis. Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad „Stipri kariuomenė yra saugios valstybės garantas, tačiau stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo“. Skaityti toliau

Vyks B. Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas (0)

Vyks B. Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 11 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kovo 11-osios Akto signataro, profesoriaus Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas. Renginyje dalyvauja knygos autorius Bronislovas Genzelis, Kovo 11-osios Akto signatarai, Seimo ir Vyriausybės nariai, Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, knygos autoriaus bendraminčiai.

Profesorius Bronislovas Genzelis vedamas įgimto teisingumo siekia jausmo autentiškai ir nepagražintai perteikia bei vertina jam žinomus istorijos faktus,

Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

J. Ohmanas, V. Kapkanas. Neugdykime tautų priešpriešos (video) (29)

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Atviras laiškas Vilniaus tarptautinio kino festivalio rengėjams

Rašome Jums skaudžia Ukrainai tema, persikėlusia iš Lenkijos į Lietuvą. Kalbame apie liūdnai pagarsėjusį lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtą vaidybinį filmą „Voluinė“ (Woiciech Smarzowski, „Wolyn“), pristatomą šių metų „Kino pavasaryje“.

Tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste. Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, Skaityti toliau

Lazdijuose pagerbtas A. Ramanausko-Vanago atminimas (3)

Lazdijų sav. nuotr.

Kovo 11 d., Lazdijuose atidengtas paminklas 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signatarui, Pietų Lietuvos srities partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Paminklas įrengtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla. Simboliška ir tai, kad aikštė prie Šv. Onos bažnyčios taip pat pavadinta Adolfo Ramanausko-Vanago vardu.

„Čia yra jo šaknys ir giminės. Skaityti toliau

A. Anušauskas: „Visais laikais turėjome rinktis – kovoti ar išduoti“ (1)

A.Anusausko.Markulio dienorasciai„Ši knyga yra apie pasirinkimus“, – taip naujausią savo knygą „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“ pristato istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas. Apie liūdniausiai pagarsėjusio pokario išdaviko gyvenimą, jo siekį nuginkluoti partizanus ir į dvi priešiškas stovyklas pasidalijusią tuometinę Lietuvą kalbamės su knygos autoriumi.

– Įprasta rašyti apie partizanus, jų žygius. Savo naujausioje knygoje tyrinėjate išdaviko gyvenimą. Kodėl? Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video) (35)

Lietuvos Respublikos Prezidentė įteikia apdovanojimą Faniai Jocheles–Brancovskajai | youtube.com stop kadras

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga „už mūsų šalies garsinimą pasaulyje“ lietuviškus apdovanojimus įteikė 26-iems Lietuvos ir užsienio piliečiams. Valstybės vadovė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių užkabino ir buvusiai Vilniaus geto kalinei, holokausto metraštininkei, 94 metų Faniai Jocheles–Brancovskajai (Brantsovsky), kuri 1944 m. susitepė lietuviško Kaniūkų kaimo gyventojų krauju.

Raudonosios armijos pagalbininkai

Sovietinėse enciklopedijose rašoma, kad F. Brancovskaja su raudonaisiais Rūdninkų girios partizanais „Lietuvos hitlerinės okupacijos laikais narsiai priešinosi vokiečių kariuomenei Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

Minaičiuose paminėta 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (nuotraukos) (4)

Kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime, Radviliškio raj., minėtos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Išžudyta, ištremta, priverstinėje emigracijoje atsidūrė šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Skaityti toliau

Minaičiuose bus minimos 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (0)

kam.lt nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Išžudyta, ištremta, priverstinėje emigracijoje atsidūrė šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Vien partizanų žuvo daugiau nei 20 000. Todėl Minaičiai mums yra ypatinga vieta. Skaityti toliau

Išslaptintuose JAV žvalgybos dokumentuose – duomenys apie partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje (1)

CaptureCentrinė Žvalgybos Valdybos (CŽV, angl. Central Intelligence Agency, CIA) išslaptintuose dokumentuose pateikia ir partizaninio karo duomenis Lietuvoje.

Parengtame CŽV slaptame dokumente buvo rašoma, kad Lietuvoje veikia apie 20 tūkst. partizanų, o su sovietų kariais aktyviai kovoja 3,5–4 tūkst. kovotojų.

Duokumente pranešama, kad sovietinė valdžia padėtį valdo tik didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Alytus, Tauragė, Palanga, Utena, Biržai ir kt.), o kaimiškose vietovėse didelę reikšmę turi antisovietinė veikla. Skaityti toliau

Kaune bus pagerbtas Lietuvos didžiavyrio pulkininko J. Semaškos-Liepos atminimas (1)

Jonas Semaška-Liepa | archyvinė nuotr.

Sausio 22 d. Kaune bus prisimintas ir pagerbtas Lietuvos karininko, partizanų Žemaičių legiono vado, pulkininko Jonui Semaškos-Liepos atminimas. Šiemet sukanka 70 metų nuo J. Semaškos žūties.

Renginio dienotvarkė:  10:30 val. – Gėlių padėjimas ant plk. Jono Semaškos kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse. 12 val. – Šv. Mišios Kauno įgulos Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje. 13:30 val. – Minėjimas Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, Mažoji salė, II aukštas). Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos (LKRKA) Kauno skyriaus nariai parodys šiam mūsų tautos didžiavyriui skirtą dokumentinį filmą  „Jonas Semaška-Liepa“. Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą (0)

Bus pristatyta knyga apie partizaną Šapalą | E. Kuckailio pieš.

Sausio 16 d. 16 val. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Laisvės al.39, Kaunas), vyks Ernesto Kuckailio knygos apie partizanus – „Tylūs žingsniai per samanas“ pristatymas.

„Tylūs žingsniai per samanas“ – tai istorinė apybraiža – pasakojimas apie partizaną Šapalą, kuris 1944 metų rudenį pabėga nuo kareivių ir prisijungia prie miško brolių. Beveik du metus kovoja būryje, daugiausia darbuodamasis virėjo pareigose. Dalyvauja dviejuose dideliuose mūšiuose, patiria daug pavojingų nuotykių. Skaityti toliau

Naktinis žygis į partizanų vado Kazimieraičio žeminę prie Skroblaus upelio (0)

2016 m. žygio dalyviai I nuotr. R Norkūno

Visi kviečiami prisijungti – tai vienintelė proga metuose pabuvoti Skroblaus gamtiniame rezervate: naktinis žygis į Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio žeminę.

Sausio 12 d.

17:00 Kartu su Marcinkonių kaimo žmonėmis renkamės prie kaimo koplytstulpio, kur prie laužo bus giedamos giesmės ir prisimenami 1991 m. sausio įvykiai Vilniuje. GPS 54.0583067,24.4015789

18:00 – 19:00 Dalyvių registracija ir ekspozicijos lankymas Marcinkonių lankytojų centre Miškininkų g. 61. Čia bus galima įsigyti ir savanorišką 1 € arba 5 € bilietą, visos už bilietus surinktos lėšos naudojamos Parko pažintinių takų, informacinių stendų bei kitos infrastruktūros tvarkymui
19.30 Iškeliaujame prie partizanų vadavietės Skroblaus rezervate. Žygio maršrutas – nuo Marcinkonių iki Rudnelės kaimo ir toliau prie žeminės. Žygio atstumas yra beveik 22 km. Einama pėsčiomis, bet galima, jeigu yra sniego, ir su slidėmis. Reikia pasiimti kažką užkąsti, vandens arba arbatos. Prie vadavietės, partizanų atminimui, uždegame žvakelę.

Žygis trunka apie 6 valandas.

Žygį organizuoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.


Dėl papildomos informacijos kreiptis: į Romą telefonu 8 624 15543, arba į lankytojų centrą Marcinkonyse, tel. nr. 8 672 46388

XX a. Pilėnai. 1946 m. Kalėdos Labūnavoje (2)

Kulkosvaidininkas Zenonas | I. Meškausko asmen. archyvo nuotr.

Niekas neprisimena, kada pastatytas Labūnavos dvaro mūrinis bokštas. Galbūt dar baudžiavos laikais: dvarininkui savo valdoms apžvelgti, kaip dirba baudžiavininkai jų laukuose kavos puodelį išgerti. Daug ką matė laukuose stovintis vienišas bokštas. Tik vargu, ar jis yra matęs tokią aršią vietinių artojų kovą su svetimaisiais. Bokštas tapo tartum dvidešimto amžiaus Pilėnai? Tik šį kartą nelaimę atnešė ne krikšto nešėjai iš Vakarų, baltais apsiaustais su juodais kryžiais, o „pasaulio išvaduotojai“ žvaigždėtomis kepurėmis iš Rytų. Bokšto sieną varpė ne aštrios ietys, o spiečius kulkų „dum-dum“. Šios mūro sienos dengė ne tik kovotojus, bet moteris ir vaikus, kurie nenorėjo nusilenkti atėjūnams. Stovi kulkų suvarpytas, apšepęs bokštas, bylodamas, Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Kaune pristatomas filmas apie partizanų išdaviką Juozą Markulį (16)

Išdavikas Juozas Markulis | archyvinė nuotr.

Gruodžio 13 d. 17 val. Kauno įgulos Karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19, II aukštas) bus pristatytas dokumentinis filmas apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį.

Šis filmas buvo sukurtas vykdant Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius projektą „Lietuvos partizanų gyvoji istorija I ciklas“. Šio projekto išdavoje iš viso buvo sukurti 8 filmai apie Lietuvos partizanų kovas. Filmas  apie Lietuvos partizanų išdaviką Juozą Markulį yra vienas iš aštuonių šio projekto filmų.

Juozas Albinas Markulis, išdavė duotą priesaiką Lietuvai ir kovojo okupantų pusėje. Skaityti toliau

„Baladės apie Rimvydą ir Žaibą” pristatymas Lazdijuose (0)

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ko pravirko ąžuolai? (6)

A. Ramanauskatė-Skokauskienės nuotr.

Skiriama partizanų A. Ramanausko-Vanago ir B. Mažeikaitės-Vandos suėmimo šešiasdešimtmečiui paminėti

Kaune, prie Kampo ir Kalniečių gatvių sankirtos esančiame skverelyje stovi paminklas su užrašu : „Lietuvos partizanui-generolui  Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti“  , o netoliese yra ir  paminklinė juodo granito lenta, kuri byloja:  „Šioje vietoje 1956 m. spalio 12 d. Skaityti toliau

Mažeikiuose vyko gyvosios istorijos pamoka „Laisvės gynėjų keliais“ (nuotraukos) (0)

Mazeikiai.lt nuotr.

Spalio 11 d., antradienį, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyrius, drauge su Švietimo skyriumi, Lietuvos šaulių sąjungos Mažeikių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriumi surengė pažintinę ekskursiją „Laisvės gynėjų keliais“ mokiniams ir jų mokytojams. Rengėjams talkino Tirkšlių Juozo Vitkaus Kazimieraičio ir Užlieknės pagrindinių mokyklų istorijos mokytojai.

Nepabūgę spūstelėjusio šaltuko, ekskursijos dalyviai iš dvylikos rajono ugdymo įstaigų, Skaityti toliau

Nacionaliniame dainų renginyje „Laisvės kelias“ skambės Lietuvos partizanų ir kovotojų iš Ukrainos dainos (2)

LRKM nuotr.

Spalio 14 d. 13 val. Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje (M. K. Čiurlionio g. 92) įvyks 8-asis nacionalinis partizanų dainų renginys „Laisvės kelias“. Renginyje pasirodys ne tik moksleiviai iš visos Lietuvos, bet ir dalyviai iš Punsko licėjaus, taip pat dainuos Lietuvoje besigydantys Ukrainos kovotojai ir Veronika Povilionienė.

Šis dainų renginys – tai vienas iš istorinės atminties projektų, kurie yra įgyvendinami Tarptautinės komisijos Skaityti toliau

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (0)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Tai Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“.

Sigitą Birgelį kalbina Marytė Malinauskienė.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip kilo mintis sukurti filmą apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus?

Sigitas Birgelis:

Sigitas Birgelis | punskas.lt nuotr.

– Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26-erius metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui ėjo tada 21-oji žiema. Nepasakojo man jis apie partizanus, nė karto neprasitarė – ne tik todėl, kad tylenis būdamas retai kalbėdavo, bet ir todėl, kad net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Tik vėliau, daug vėliau supratau, kiek tėvas per savo gyvenimą man papasakojo tylėdamas… Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m. gruodžio 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys, Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas, mane skiria 2 km ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30.

Marytė Malinauskienė:

– Kaip šiandien atrodo partizanų žuvimo vieta? Kokias mintis ji sukelia?

Sigitas Birgelis:

– Šlynakiemio pušynėlio rytiniame šlaite, kur prieš 67 metus buvo įrengtas partizanų bunkeris, šiandien tūno dauba, o šalimais prieš kokius 26-erius pastatytas kuklus antkapinis paminklas. Keli metrai aukščiau, šlaito viršūnėje, yra prieš kelerius metus atidengtas gražus paminklas-žymeklis.

Ne kartą bandžiau įsivaizduoti, ką paskutiniais mėnesiais, dienomis, valandomis, sekundėmis jautė, galvojo pirmieji ir paskutiniai to niūraus bunkerėlio šeimininkai. Atklysta mintys iš partizano Adolfo Ramanausko-Vanago dienoraščio: „Kovodami tikėjome, kad ištversim keturis metus ir išsaugosim savo ginkluotas pajėgas. Nepalaužiamą lietuvių tautos valią ir ryžtą suvienijom su laisvo pasaulio jėgomis, kad planetoje visiems laikams būtų sunaikinta civilizacinė XX amžiaus gėda.“

Ar tomis dienomis tikėjo partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas, kad pasaulis Lietuvą rems, kovos dėl jos laisvės? Turbūt širdies gilumoje vylėsi, nors tiek kartų patyrė, kad ciniški Vakarai remia Lietuvą tik žvalgybos sumetimais, kad neturi nei plano, nei noro palaikyti lietuvių karinę rezistenciją.

Kas kita saviškiai. Išeivija bandė padėti tautiečiams, bet jų veiksmus trukdė veikėjų ambicijos tapti pasipriešinimo lyderiais. Vienas iš jų – ilgametis VLIK’o veikėjas Jonas Deksnys-Hektoras, emigracijoje siekęs sukurti nepriklausomą pasipriešinimo struktūrą. Jurgis Krikščiūnas žinojo, kad jo veiksmus kontroliuoja ir inspiruoja buvęs rezistencijos dalyvis, MGB užverbuotas agentas Juozas Markulis-Erelis – labai pavojingas „Trojos arklys“ partizanų gretose. Juo pasinaudodami sovietai sėkmingai skaldė lietuvių emigraciją. Jono Deksnio „jėgų kaupimo“ koncepcija buvo nepaprastai paranki sovietų MGB. Jie, kontroliuodami vieną struktūrą, galėjo kontroliuoti visas.

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

Marytė Malinauskienė:

– Kokia tuomet buvo Punsko ir Seinų krašto lietuvių padėtis? Nemažai apie tai filme kalba istorikas dr. Bronius Makauskas.

Sigitas Birgelis:

– 1941 m. 11 tūkstančių šio krašto lietuvių smurtu ir grasinimais buvo prievarta iškeldinti į Sovietų Lietuvą, ten, blaškomi iš vietos į vietą, laukė karo galo. Daugelis slinko paskui sovietų frontą tėviškės link. Per du tų metų mėnesius į savo gimtinę grįžo per 3 000, o iki 1945 m. pusmečio – per 5 000 lietuvių tautybės žmonių. Jų ūkiuose šeimininkaujantys lenkai, valdžios palaikomi, net neketino savo vietų užleisti teisėtiems savininkams, ir šie tapo antilietuviškai nusiteikusių asmenų aukomis. 1945 m. rugpjūčio 14 d. buvo nužudytas ką tik iš Lietuvos grįžęs 24 metų lietuvis, Sankūrų kaimo gyventojas Kostas Paransevičius. Tą pačią dieną 5-oji Seinų saugumo įstaigos pareigūnų grupė mirtinai sumušė Vidugirių kaimo ūkininką Markevičių. Buvo paskleisti gandai, jog lietuviški valsčiai bus prijungti prie LTSR. Vietinei administracijai buvo papildomas akstinas „nulietuvinti“ pasienio valsčius. Lenkų valdžia net tik nesiėmė veiksmų smurtui stabdyti, bet ir neretai jį inspiravo.

Marytė Malinauskienė:

– Bet į Sovietų Lietuvą vykti niekas nenorėjo.

Sigitas Birgelis:

– Kai buvo sudaromi deportacijos sąrašai, daug lietuvių deklaravo esą lenkai. Lietuviai, patekę į iškeldinimo sąrašą, užsirašė į Lenkų darbo partiją. Tai išgelbėjo juos nuo išvežimo. Sugaudyti „tinkamus iškeldinti“ lietuvius buvo nelengva. Žmonės neretai neturėjo net dokumentų, keliavo arba slapstėsi. Punske buvo dislokuota Pasienio apsaugos kariuomenė. Ji turėjo paspartinti saugumo vykdomus planus. Žinant ankstyvojo pokario realijas, lenkams susidoroti su „svetimtaučiais“ būtų buvę nesudėtinga, bet lietuviai netikėtai sulaukė sovietų palaikymo. Šie atsainiai žiūrėjo į vietos lenkų pastangas išsibodėti lietuvių, nes tie jiems buvo reikalingi, kad galėtų sekti ir kontroliuoti Lietuvos pogrindžio veiklą Suvalkų krašte ir lietuvių partizanų ryšius su Vakarais.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas suvokė sunkią Punsko krašto, kuriame jis veikė, gyventojų padėtį?

Sigitas Birgelis:

– Be abejo, taip. Jurgis Krikščiūnas žinojo, jog šis Lenkijos pasienio ruožas nėra tinkama vieta konspiracijai. Lietuvių apgyvendinta teritorija traukia lenkų saugumo ir sovietinių MGB grupių dėmesį. Sovietai sekė lietuvių pogrindį Lenkijoje ir norėjo perimti jo kontaktus su Vakarais. Pirmą kartą Rimvydas tai patyrė 1947 m. pavasarį, kai „Tauro“ ir „Dainavos“ vadovybė, matydama, kad jų gretose yra išdavikų, pasiuntė jį ir jo pusbrolį Juozą Lukšą-Skirmantą (Daumantą) į Lenkiją.

Marytė Malinauskienė:

– Šiandien galime nevaržomai kirsti Lenkijos ir Lietuvos sieną. Kaip ji atrodė ankstyvojo pokario laikais?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– 1949 m. sienos linija – tai 100 metrų pločio juosta, vadinamoji mirties zona. Niekas į ją neįkeldavo kojos. Už jos driekėsi 20 metrų pločio suakėta juosta, toliau – spygliuotų vielų tvora. Kai kur ji buvo dviguba. Priešais ją buvo nutiestos vielos, kurias užkliudžius iššaudavo raketos. Už vielų tvoros prasidėjo zonos. Pirmojoje 500 metrų pločio zonoje nebuvo gyventojų. Antrojoje, 2 kilometrų pločio, gyveno žmonės, bet pasuose turėjo spaudą „Antroji zona“. Už jos driekėsi 10 kilometrų pločio trečioji zona. Čia gyvenantys žmonės pasuose taip pat turėjo spaudą. Trečiosios zonos gyventojai be pasieniečių leidimo negalėjo įžengti į antrąją zoną.

Marytė Malinauskienė:

– Papasakokite apie kitą filmo veikėją – Jurgio Krikščiūno adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą.

Sigitas Birgelis:

– Jurgio Krikščiūno adjutantas, Mockavoje gimęs Vytautas Prabulis Punsko krašte buvo jau senbuvis. Į Lenkiją jis atėjo 1945 m. balandį kartu su dešimčia partizanų. Apsistojo pas Vaičiuliškių Pauliukonius, ten, šeimininkams padedant, kartu su kitais įrengė tris bunkerius: vieną netolimoje baloje, vadinamoje Kupstynu, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite, trečią – troboje po grindimis. Jauni, linksmi ir draugiški miško broliai be jokio vargo susidraugavo su gretimų Ramonų ir kitų kaimų jaunimu. Netrukus beveik kiekviena čia gyvenanti lietuviška šeima turėjo savo namuose „pabėgėlį“.

1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinijoje besislapstančių Lietuvos miško vyrų. Vytautas Prabulis suėmimo išvengė, bet nuo to laiko slapstėsi vienas, kol likimas jį suvedė su Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininku.

Marytė Malinauskienė:

– Ar ginkluoti Lietuvos pogrindžio vyrai, pasiųsti į svetimą valstybę, savo veiksmus derino su lenkų pogrindžio atstovais?

Sigitas Birgelis:

– Lenkijoje veikiantys Lietuvos partizanai bendradarbiavo su lenkų pogrindžiu, mokė juos statyti ir maskuoti slėptuves, dalyvavo jų būriuose, net kartais jiems vadovavo. 1947 m. žiemą Pauliukonių sodyboje Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas susitarė su Lenkijos (Suvalkų-Augustavo apygardos) pogrindžio dalyviais dėl teritorijos, kurioje gali „netrukdomai“ veikti Lietuvos partizanai. Buvo nustatyti ryšių punktai ir aptarti kiti reikalai. Vakarinė teritorijos, kurioje gali slapstytis lietuviai, riba ėjo keliais Budziskas–Šipliškės–Žabariškės–Seivai–Krasnavas.

Marytė Malinauskienė:

– Ar Jurgis Krikščiūnas buvo stebimas lenkų saugumo?

Sigitas Birgelis:

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai | rengėjų nuotr.

– Lenkai ir rusai bandė susekti jo slėptuvės vietą. Jis jiems buvo reikalingas gyvas. 1949 m. pabaigoje Suvalkijoje veikė kelios rusų saugumo operacijų grupės iš Maskvos ir Vilniaus. Turėdamos savo rankose Joną Deksnį, sovietų specialiosios tarnybos dar aktyviau ieškojo Jurgio Krikščiūno, nes jis galėjo sutrukdyti MGB planus. Rimvydas beveik neįtikėtinu būdu ir toliau informavo Vakarus apie Lietuvos rezistenciją ir krašto padėtį. Kovojančios emigracijos veikėjai, tarp jų Juozas Lukša, norėjo permesti jį į Vakarus, bet Rimvydas jautė, kad yra sekamas, kad ryšiai ir kanalai – saugumo rankose.

1949 m. birželį buvo susekti svarbūs ryšiai. Jurgio Krikščiūno į Varšuvą perduota siunta pateko į lenkų saugumo rankas. Buvo dešifruotas konspiracijos tinklas.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ nenumaldomai artėjo kančia, išdavystė ir didvyriška mirtim pasibaigusios dramos atomazga.

Sigitas Birgelis:

– Rimvydo ir Žaibo slėptuvę išdavė du artimi jų bendradarbiai. Vienas iš jų (operacinis slapyvardis Vytautas) jau kurį laiką buvo saugumo užverbuotas. Jis nurodė ryšininką (slapyvardis Mažasis), žinantį, kur yra bunkeris. Šių žmonių pavardės man žinomos, bet jų filme neminiu.

Marytė Malinauskienė:

– „Baladėje“ yra pavaizduota, kaip lenkų saugumo įstaigoje sudaromas Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo suėmimo planas.

Sigitas Birgelis:

– Ši scena parengta remiantis Suvalkų apskrities viešojo saugumo įstaigos dokumentais. Plane numatyta, kad partizanus puls 300 Vidaus saugumo korpuso karių, 20 saugumo operacinių darbuotojų ir 20 milicijos pareigūnų. Bunkerį jie apsups dviem žiedais, išstatant žmones kas 20 ir 50 metrų. Trečia grupė pajudės nuo Šaltėnų pusės per laukus iki Jakimavičiaus kolonijos. Su jais bus sulaikytas […], slapyvardžiu „Mały“, kuris nurodys pušynėlį ir vietą, kurioje esti bunkeris. Priartėjus šturmuojančiai grupei prie nurodyto pušynėlio per 500 metrų apsups jį žiedu 30 žmonių grupė, likusieji 15 puls, stengdamiesi žūtbūt paimti partizanus gyvus, o jei bandytų jie bėgti – šaudys į kojas.

Marytė Malinauskienė:

– Apie tai, kas įvyko, filme pasakoja, tarp kitko, Juozas Jakimavičius, kurio laukuose buvo partizanų bunkeris.

Sigitas Birgelis:

– Juozo Jakimavičiaus liudijimas vertingas, nes jis kalba, ką matė savo akimis. Buvo šiek tiek prieš septynias, kai jis išėjo šerti arklių. Kareiviai buvo apsupę pušynėlį, kuriame slapstėsi partizanai. Nuaidėjo šūviai. Jakimavičiui kelią pastojo lenkų kareivis. Du kulkosvaidžiais ginkluoti kareiviai ir vienas iš paskos varė jį tiesiai ant bunkerio. Jie mat baiminosi, kad bunkeris užminuotas. Suimtasis bandė priešintis, bet kažkuris iš kareivių vožė šautuvo buože per pečius. Padangę sudrebino šūviai. Kažkoks puskarininkis šaudė dūminiais užtaisais į atvirą bunkerio angą. Jam atsakė automato serija iš bunkerio. Iš slėptuvės nuaidėjo keli šūviai. Kaimiečiai, kareivių varomi, pradėjo ardyti bunkerį.

„Vytautas Prabulis gulėjo aukštielninkas, – pasakoja Jakimavičius. – Rankoje laikė Parabellum. Jurgis Krikščiūnas buvo sukniubęs. Iš galvos bėgo kraujas. Dar sunkiai alsavo. Bunkeryje buvo 4 vienetai ginklų, du kepalai duonos, bidonas žibalo ir primusas, ant kurio vyrai virdavo valgyti. Ant sienos kabojo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Kai kareiviai atvarė Valinčių, Drūtį ir Černelį, dalis bunkerio jau buvo nuardyta. Sunkiai alsuojantį Rimvydą išnešė saugumiečiai, o Prabulio kūną liepė išnešti man ir Černeliui.“

Marytė Malinauskienė:

– „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai dokumentinis ar vaidybinis filmas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio filmas su meniniais vaidybos elementais. Jo scenarijus buvo parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muziką parengė kaunietis Andrius Radziukynas. Rengiant filmą (ypač vaidybines scenas) talkino režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Filmas buvo kuriamas 6-erius metus. Parengti du variantai. Kaune matysime trumpesnę (1 val. 45 min.) versiją.

Marytė Malinauskienė:

– Ar tai naujas filmas? Kur buvo rodomas?

Sigitas Birgelis:

– „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Filmas buvo rodomas dar kartą Punske (2016-04-26), taip pat Kauno technologijos universitete (2016-06-01), Jurbarko kultūros centre (2016-07-03), Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje (2016-09-08). Filmą parodė taip pat Marijampolės regioninė televizija.

Marytė Malinauskienė:

– Kokių atsiliepimų šis filmas susilaukė Punske ir Lietuvoje?

Sigitas Birgelis:

– Pacituosiu vieną žiūrovo atsiliepimą: „Jau trečia savaitė, kai kasdien vis prisimenu šį filmą. Įspūdis toks, kad, ko gero, laisvoje Lietuvoje dar negreit bus sukurtas toks vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos miško brolius. Tai Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai. (…) Jis truko dvi valandas, kurių metu daugumai žiūrovų nedžiūvo ašaros. Po filmo net žodį ištarti buvo sunku. (…)

Mintį, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“

Rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas (nuotraukos) (1)

rastas-partizanu-archyvas_lrkm-lt-nuotr

Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.

Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Skaityti toliau

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai (video) (2)

 „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ | rengėjų nuotr.

Spalio 11 d. 18 val., antradienį, Kauno kino centre „Romuva“ (Laisvės al. 54) bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. Filmo pristatyme dalyvaus jo kūrėjai ir autoriai. Įėjimas nemokamas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Celebrity Net Worth PC games news, tips, tricks Batai Baldai