Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: partijos

M. Kundrotas. Lietuviškas centras – pusiausvyros ideologija (7)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Politinės ideologijos dažnai simboliškai siejamos su smegenų pusrutuliais. Vieni mąsto dešiniuoju pusrutuliu, kiti – kairiuoju. O kaip vadinami žmonės, mąstantys abiem pusrutuliais? Tikriausiai centristais. Nors tam tikra prasme centristu gali būti ir žmogus, kuriam sunkiai veikia abu pusrutuliai.

Sveikas centristas atsirenka, kas geriausia, iš dešinės ir iš kairės pozicijų. Iš dešinės jis perima prigimtinės šeimos, Skaityti toliau

Apsispręsti už ką balsuoti gali padėti ir VU TSPMI sukurta svetainė (2)

Alkas.lt nuotr.

Artėjant 2020 m.  Seimo rinkimams į pagalbą rinkėjui sugrįžta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto kurtas ir atnaujintas internetinė rinkimų svetainė www.manobalsas.lt. Jos lankytojai gali atlikti 33 klausimų testą ir sužinoti, kurios partijos ir kandidatai geriausiai atitinka jų pažiūras.

Teste rinkėjui pateikiami klausimai apie rinką, užsienio politiką, tapatybę, jis gali išreikšti savo poziciją karščiausiais pastarųjų mėnesių klausimais – apie Lukiškių aikštės paplūdimį, suvaržymus dėl pandemijos, Astravo atominę elektrinę, Generolo Vėtros atminimo lentą ir kt. Skaityti toliau

VRK prašoma Seimo rinkimuose nereikalauti 1000 parašų iš vienmandačių apygardų kandidatų (0)

Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 4 d. Lietuvos Visuomenės Taryba (LVT) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl lygių teisių užtikrinimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. LVT nurodoa, lad Lietuvos Konstitucijos 55 str. užtikrina Lietuvos piliečiams lygias teises būti išrinktiems Seimo nariais, Konstitucijos 29 str. ir Seimo rinkimų įstatymo 2 str. 6 d. nustato, kad tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos piliečių rinkimų teisės apribojimai draudžiami.

Tačiau LVT atkreipė VRK dėmesį į tai, kad Seimo  rinkimų įstatymo 37 str. 1 d. 2 p. reikalavimas vienmandatėje rinkimų apygardoje piliečiui išsikelti kandidatu į Seimo Skaityti toliau

Paaiškėjo partijų rinkimų numeriai (2)

Partijos traukia rinkimų numerius | vrk.lt nuotr.

Rugpjūčio 27 d. paaiškėjo politinių partijų rinkimų numeriai, kurie bus įrašomi artėjančių Seimo rinkimų biuleteniuose.

Seimo Vitražo galerijoje vykusiame burtų traukime dalyvavo Seimo rinkimuose dalyvausiančių partijų atstovai.

Galutinius artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus Skaityti toliau

Norinčių balsuoti lietuvių užsienyje skaičius perkopė 11 tūkst., šią savaitę paaiškės partijų rinkimų numeriai (1)

Užsiregistravisių rinkėjų skaičius | vrk.lt nuotr

Rugpjūčio 27 d. 10 val. Seimo Vitražo galerijoje  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rengia politinių partijų rinkimų numerių traukimą. Burtų keliu partijų atstovų ištraukti rinkimų numeriai bus įrašomi artėjančių Seimo rinkimų biuleteniuose.

Kaip praneša VRK, šiuo metu daugiau kaip 11 tūkstančių užsienyje gyvenančių lietuvių jau užsiregistravo balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Lyginant su 2016 m., Skaityti toliau

K. Stoškus. Kas šiandien svarbiausia? (12)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Krescencijus Stoškus atsako į laikraščio „Statyba“ vyr. redaktoriaus dr. Juozo Šalčiaus klausimą: Artėjant rinkimams, viešoje erdvėje daug įvairių programų, įsipareigojimų, sumanymų… Vis dėlto, žmonėms svarbu žinoti, kaip toje gausybėje įvairiausių siūlymų pamatyti tai, kas svarbiausia valstybės ir visuomenės gyvenimui dabartyje, netolimoje ateityje, o galbūt ir tolimoje perspektyvoje?

Mano manymu, tam reikalingi mažiausia du dalykai – pakankamai platus akiratis ir atidus vykstančių permainų  stebėjimas. Skaityti toliau

Lietuvos politikai raginami suvokti lietuvių tautinės savimonės stiprinimo ir etninės kultūros plėtros svarbą (11)

EKGT pirmininkė Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 28 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) ir Etninės Kultūros Globos Taryba (EKGT), kreipiasi į visas Lietuvos Respublikos politines partijas skatindami skirti deramą dėmesį tautinės kultūros stiprinimui ir etninės kultūros plėtrai.

Kreipimesi pabrėžiamas svarbus etninės kultūros vaidmuo puoselėjant tautinę savimonę ir tapatybę, ugdant Lietuvos piliečių patriotiškumą. „Kai žmogus jaučia sąsają su savo tautos kultūrinėmis šaknimis, tada jis jaučiasi tvirtesnis, Skaityti toliau

Dešinioji galimybė (16)

Gediminas Navaitis | respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

„Respublikos“ žurnalistas Ričardas Čekutis kalbasi su kelių politinės psichologijos knygų autoriumi, profesoriumi, dr. Gediminu Navaičiu.

– Šiandieną visi susirūpinę koronavirusu, priemonių, kurių imamasi jį suvaldyti, veiksmingumu. Visuomenės dėmesys nutolo nuo rudenį vyksiančių Lietuvos Seimo rinkimų, kurie lems artimiausią mūsų ateitį Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Politinio lipimo per galvas korona: nuo R.Šimašiaus, G.Landsbergio iki D.Grybauskaitės (25)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Pasaulis atsidūrė išskirtinėje padėtyje dėl koronaviruso (COVID 19). Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių padėčiai suvaldyti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?

Vasario 26 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis iškėlė mintį ir pasiūlė partijoms susitarti ir nekelti panikos dėl koronaviruso, o dirbti vieningai, kad įveikus šį besiartinantį iššūkį, kuris užklupo kitas šalis, jis su laiku prisiartins ir iki Skaityti toliau

Teisingumo ministerija paskelbė partijų narių skaičius (0)

partijos_tm.lt

Per pusmetį nežymiai sumažėjo politinių partijų narių skaičius. Š. m. kovo 1 d. duomenimis, 23 politinėms partijoms priklauso 110 019 asmenų. Prieš pusmetį, spalio 1 d., politinių partijų nariais buvo 110 734 asmenys.

Didžiausia mūsų šalies partija – Lietuvos socialdemokratų partija, turinti 16 601 narį. Antra pagal dydį yra Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (13 957), trečia – Darbo partija (11 047), ketvirta – partija Tvarka Skaityti toliau

Teisingumo ministerija nepatvirtino R. Dagio Krikščionių partijos (10)

Rimantas Dagys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario pradžioje įsteigta nauja politinė partija Krikščionių sąjunga kol kas nesurinko reikiamo narių skaičiaus.

Teisingumo ministerija, įvertinusi steigiamos Krikščionių sąjungos pateiktus duomenis ir dokumentus, nustatė, kad partijos narių skaičius neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šie dokumentai ir duomenys nebus tvirtinami, tačiau tai neatima teisės iš naujo pateikti dokumentus, pataisytus pagal nustatytą tvarką. Skaityti toliau

Europos Parlamento vietų perskirstymas po Brexit (0)

Vietų paskirstymas pagrįstas 2019 m. EP rinkimų rezultatais ir partijų, kurioms priklauso naujieji EP nariai, politine priklausomybe_europa.eu

Nuo vasario 1 d. Europos Parlamente (EP) liks 705 vietos. Iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES 2020 m. sausio 31 d. jų buvo 751 (didžiausias leidžiamas skaičius pagal ES sutartis).

Iš 73 JK europarlamentarų vietų 27 perskirstytos kitoms šalims, o likusios 46 rezervuotos būsimoms ES narėms.

Kas taps naujais europarlamentarais?

Visi nauji EP nariai buvo išrinkti 2019 m. gegužės mėn. surengtuose rinkimuose. Pagal galiojančias ES valstybių taisykles kai kurių naujų parlamentarų pavardės jau buvo patvirtintos, o informacijos apie dalį jų vis dar laukiama. Visus dabartinius EP

Skaityti toliau

Norint patekti į Seimą partijoms vis tik teks surinkti 5 proc. rinkėjų balsų (16)

Rinkimai | Alkas.lt nuotr.

Seimui nepavyko atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto – kartelė rinkimams į parlamentą lieka 5 proc., o koalicijoms 7 procentai.

Už tai, kad 3 proc. kartelę nustatančios prezidento grąžintos Seimo rinkimų įstatymo pataisos būtų priimtos iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51 ir du parlamentarai susilaikė.

Šalies vadovo grąžinto įstatymo priėmimui, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip Skaityti toliau

S. Buškevičius. Politinės konkurencijos baimė bei komunistinio mąstymo recidyvai (31)

Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seime, svarstant politinių partijų patekimo į Seimą barjero sumažinimo nuo 5 % iki 4% arba 3% klausimą, nustebino mano kolegų konservatoriaus Jurgio Razmos, darbiečio Mindaugo Puidoko ir kitų pozicija.

Jie kazuistiškai įrodinėjo, kad mažinti barjero nereikia, atseit, bus sunku po to sudaryti valdančiąją koaliciją, kad toks modelis yra Vokietijoje ir t.t.

Iš tikrųjų koaliciją bus sunkiau sudaryti, bus daugiau batalijų, kovų, bet bus ir sunkiau susitarti dėl vagysčių, korupcinių Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvi motinos, patvoriniai ir maži stalinukai (19)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, jog artėjantys visuotiniai Lietuvos Seimo rinkimai užderės gausiu politinių alternatyvų spektru. Šalia jau veikiančių centristų, tautininkų, jaunalietuvių partijų kuriami Vytauto Radžvilo, Arvydo Juozaičio, Mindaugo Puidoko ir Mariaus Gabrilavičiaus-Maksimaliečio junginiai. Visi jie pretenduos į alternatyvą susiklosčiusiai politinei sistemai.

Nežinia, ar visiems įvardytiems subjektams pavyks sukurti partijas iki to laiko, kai bus registruojami rinkimų dalyviai. Bet jau dabar matyti tam tikri vieno ar kito junginio būdo bruožai. Skaityti toliau

A. Švarplys. Fotelinis humanizmas tampa agresyviu moraliniu istoriniu terorizmu (5)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Ant-istorinis humanizmas virsta progresyviu moraliniu teisuoliškumu, o šis netrunka virsti biurokratinio valdymo buldozeriu. Pagal leninišką principą „kas kaltas? ką daryti?“. Taip galima įvertinti Vilniaus savivaldybės ir mero R.Šimašiaus veiksmus.

Būtent šiais bruožais pasižymi Liberal Left tendencijos Vakarų pasaulyje. „Diskriminacijos” ir „lygybės“ fanatikai save iškelia į pačių prisiskirtas antžmogiškas teisuoliškumo pozicijas, pradeda išrašinėti sąskaitas visai istorijai, Platonui, Aristoteliui, Šekspyrui, itin sudėtingose karo moralinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Kaip sakė mūsų krašto tolerancijos kareivis Donatas Puslys, Noreika-Vėtra galėjo bent jau parodyti herojizmą…

Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Jei Karbauskis nesikeis, kas tada pasikeis? (3)

uozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius | „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės nuotr.

Mintis išsakyti paskatino politologo Kęstučio Girniaus straipsnis „Jei Karbauskis nesikeis…“ Galima su kai kuriomis K. Girniaus mintimis sutikti, kai kurias papildyti ar patikslinti, kai kurias visai paneigti. Esu daug kartų sakęs ir rašęs, kad skilimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seimo frakcijoje tikrai nebus, nebent dar kas po vieną aptrupėtų. Tai ir vyko, bet ir aptrupėjimo procesas jau kaip ir pasibaigęs. Labiausiai kalbantis apie LVŽS skilimą Gabrielius Landsbergis galėtų bent kelis įvardinti, kas tie potencialūs frakcijos atskilėliai?  Skaityti toliau

Pareigūnų profesinės sąjungos G. Nausėdos ir partijų prašo naujoje Vyriausybėje pakeisti E. Misiūną (0)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai ir dėl naujos valdančiosios koalicijos besiderančioms partijoms išsiuntė prašymą įvertinti vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno negebėjimą vadovauti VRM sistemai.

LTPF įsitikinimu, šis ministras bene labiausiai vertas būti pakeistas naujoje Vyriausybėje, dėl kurios dabar derasi keturios partijos. Taip pat prašoma įvertinti ir generalinio komisaro tinkamumą užimamoms pareigoms. Skaityti toliau

A. Medalinskas. Kada naudingiausia mūsų šalyje rengti rinkimus į Seimą: pavasarį ar rudenį? (2)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Panašu, kad politinio gyvenimo stabilumas, naujam prezidentui dar tik pradėsiant veiklą, priklauso nuo trijų asmenų. Ir tarp jų nėra nei prezidento G. Nausėdos, nei premjero S. Skvernelio. Tie asmenys tai: G. Kirkilas, R. Karbauskis ir V. Pranckietis, o aplink daug norinčiųjų priešlaikinių rinkimų.

Kitų šalių, tarp jų Ukrainos, pavyzdys rodo, kad kartą surengus priešlaikinius rinkimus, kyla pagunda juos rengti vėl ir vėl, o tai įneša daug nestabilumo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Naujakuriai ir senbuviai. Konfliktas įveikiamas? (1)

Pixabay.com nuotr.

Apie kartų konfliktus prirašyti ištisi tomai. Dažniausiai kalbama apie fizinių kartų konfliktus. Tuo tarpu kova tarp seno ir naujo reiškiasi daug plačiau, tarp ištisų visuomenės grupių, judėjimų, organizacijų ir net valstybių.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pasaulio tvarką sprendė trys didžiosios kolonijinės valstybės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija. Už Atlanto sau tvarkėsi Jungtinės Valstijos, įsisavinusios vis daugiau teritorijų savo žemyne, bet mažai tesidomėjusios Senuoju pasauliu. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas vienija, o kas – skaldo tautines jėgas? (31)

Alkas.lt koliažas

Profesorius Vytautas Radžvilas, Europos Parlamento rinkimams subūręs savo vardo komitetą, paskelbė straipsnį, kuriame kratosi tautinių jėgų skaldytojo vaidmens, jį permesdamas varžovams dėl įtakos tautiniame politiniame lauke. Pirmiausiai – Arvydui Juozaičiui ir Gintarui Songailai. Gaila, kai galimi kolegos tampa varžovais, bet, jeigu jau taip susiklostė, tenka įvardyti realius faktus, dėl ko taip įvyko, ir atsakyti į klausimą: ką daryti?

Pirmiausia pabrėžtina, jog V. Radžvilo įkvėpti sambūriai „Pro Patria“ ir „Tautos forumas“ Skaityti toliau

Rinkimų veidrodyje – pergalės ir pralaimėjimai (5)

Algis Krupavičius, politologas, VDU profesorius | asmeninė nuotr.

Lietuvos piliečiams išsirinkus naująjį šalies vadovą, politinio mūšio dėl prezidento posto aistros pamažu rimsta. Tačiau sunku tikėtis, kad ramybė įsiviešpataus visame Lietuvos politinio veikimo lauke: kiekviena pergalė, kaip ir kiekvienas pralaimėjimas, turi savo pasekmes. Kaip jos atrodo ir galbūt atrodys šių prezidento rinkimų veidrodyje? Apie tai antrojo prezidento rinkimų turo išvakarėse kalbėjomės su politologu, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Algiu Krupavičiumi. Skaityti toliau

A. Krupavičius. Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Galimybių dar yra, bet namų darbai nepadaryti (9)

Algis Krupavičius, politologas, VDU profesorius | asmeninė nuotr.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus –  dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas.

LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Būtų sudėtinga užginčyti, kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime. Skaityti toliau

Nuo šių metų 1 procentą gyventojai gali skirti ir profsąjungų paramai (0)

Deklaravimas.vmi.lt

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo šių metų šalia 2 proc. pajamų mokesčio, skiriamo paramos gavėjams, ir 1 proc., skiriamo politinėms partijoms, gyventojai gali papildomai skirti 1 proc. pajamų mokesčio ir profesinėms sąjungoms ar profesinių sąjungų susivienijimams.

Gyventojai, norintys paremti pasirinktą paramos gavėją, politinę partiją, profesinę sąjungą arba jų susivienijimą turi užpildyti ir pateikti VMI prašymą – FR0512 formos 4 versiją. Šią prašymo formą reikia pateikti iki 2019 m. gegužės 2 d. Skaityti toliau

A. Rusteika. Kaip jie mūsų pinigus dalinosi (11)

Valdžia | lrs.lt nuotr.

Sporte būtina, kad rungtynės būtų teisingos, visi turėtų lygius šansus ir taisyklės būtų vienodos visiems. Ar įsivaizduojat lenktynes, kur vienas bėgtų su bulvių maišu ant nugaros, o kitas – ne? Boksą ar atletiką be svorio kategorijų? Ralį, kur varžytųsi Formulės-1 bolidai su kartingais?

Lietuvos politikoje, kur beveik viską lemia pinigai, tokia „lygybė ir teisingumas“ yra įtvirtinta įstatymu, ginančiu partinių grupuočių, pasivadinusių „tradicinėmis partijomis“, monopolizmą. Aišku, visiškos lygybės būti negali, nes didesnė partija turi ir daugiau narių, ir rėmėjų, Skaityti toliau

Seimas pritaria siūlymui leisti registruoti Europos politines partijas ir Lietuvoje (2)

partijos_tm.lt

Kovo 19 d. Seime po pateikimo pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui leisti Lietuvoje registruoti Europos politines partijas.
Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektu siekiama užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje. Reglamentas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., jis taikomas tiesiogiai ir yra privalomas ES valstybėms narėms. Skaityti toliau

Pilietinė visuomenė kviečia politines partijas pasirašyti istorinį susitarimą! (tiesioginė transliacija) (2)

Žinau ką renku | rengėjų nuotr.

Kovo 1 d., penktadienį, 10 val. Lietuvos Respublikos Seimo spaudos konferencijų salėje pilietinė visuomenė kartu su parlamentinėmis politinėmis partijomis pasirašys memorandumą, kuriuo kartu įsipareigos įgyvendinti 10 pagrindinių punktų, kuriais siekiama skaidrios, atviros ir demokratiškos savivaldos.

Pilietinė visuomenė meta iššūkį politinėms partijoms susitarti dėl bendradarbiavimo bendrųjų pažadų įgyvendinimui savivaldybėse.

Tai, kad Lietuvos visuomenės nuomonė pagal pasitikėjimą nevyriausybinėmis (pilietinės Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kas reitinguoja pačius reitingus? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Jeigu norite pažadinti prisnūdusią auditoriją, užduokite klausimą: ar tikite reitingais?

Visuomet rasis abejojančių mokyklų, universitetų ar net tiesiogiai nuo rezultatų priklausomais sporto reitingais, bet rinkimų metais  visiems labiausiai rūpi, daugiausia aistrų  kelia  politikų  ir partijų reitingai. Prieš rinkimų  karštligę  prasideda reitingų karštligė, kaip nūnai Lietuvoje.

Senovės karaliams, kitiems valdovams  ateitį  pranašaudavo  žyniai, aiškiaregiai, orakulai, astrologai, sapnų aiškintojai; modernių laikų politikams – reitingai,  jiems atstojantys  horoskopus. Skaityti toliau

O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę (21)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuva – didvyrių žemė, – skelbia mūsų tautos himnas. Istorikai tvirtina, jog Lietuva viduramžyje laisva išlikusi ir sukūrusi plačią valstybę tuo, kad turėjusi gerų vadų. Tai ir dabar reikia taip mūsų tautai tvarkytis, kad išaugtų jai visa eilė vadų visoms gyvenimo sritims.
Antanas Smetona, 1933.

Antanas Smetona, dar studijuodamas Sankt Peterburgo universitete teisės mokslus, įsijungė į nelegalią lietuvių studentų veiklą, priklausė slaptai studentų draugijai, Skaityti toliau

Kauniečiai reikalauja atšaukti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą (0)

INIT TV stop kadras

Kauno forumas išplatino pareiškimą kuriuo reikalauja, kad  Kauno miesto savivaldybės taryba atšauktų savo 2018-12-18 sprendimą Nr.TR-693 nustatantį, jog pirmumą priimant į vaikų darželius mieste turi prieglobsčio prašytojų vaikai. Sprendimas priimtas pagal Vaiko teisių kontrolierės E.Žiobienės nurodymą.

Užsienio piliečių prašymai dėl prieglobsčio išnagrinėjami per 3 mėnesius. Šiam laikotarpiui prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre ar laikinuose būstuose ir yra pilnai Skaityti toliau

srtfondas Init

Antklodės Baldai internetu Paskolos internetu Darbo skelbimai