Žymos archyvas: parazitai

Vasaros pavojai – kenkėjai, tykantys ant neplautų rankų, vaisių ir daržovių (0)

Vaikai parazitais užsikrečia dažniau | BENU nuotr.

Įsibėgėjant šviežių vaisių ir daržovių bei valgymo lauke sezonui, padaugėja ir užsikrėtimų įvairiais parazitais. Ką tik nuskintos uogos vilioja čia pat jas ir ragauti, tačiau BENU vaistininkas Gintaras Verbus įspėja, kad nešvarios rankos, neplauti vaisiai, uogos ir daržovės yra pagrindiniai parazitų sukeltų infekcijų šaltiniai. Specialistas atkreipia dėmesį, kad su didesne rizika užsikrėsti susiduria maži vaikai.

„Mažesni vaikai dar neturi susiformavusių tinkamų asmens higienos įpročių – ne visada patys grįžę iš lauko ir prieš valgį nusiplauna rankas. Kartu jie labiau linkę skanauti dar neplautų uogų ar vaisių, Skaityti toliau

Uodų platinamos parazitozės dažnai lieka nenustatytos (1)

Bioresurs.uu.se nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojai primena, kad uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos. Nuo uodų pernešamų parazitų galima apsisaugoti naudojant repelentus ir saugantis uodų įkandimų.

Mūsų klimato juostoje per uodus gali plisti kirmėlės Dirofilarija immitis ir Dirofilarija (Nichtiella) trepens. Jos plačiai paplitusios pasaulyje ir yra atsitiktinis Skaityti toliau

A. Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija (27)

Arvydas Šliogeris | VU FF nuotr.

Lietuva dabar yra panaši į vandens lašą, nukritusį ant iki baltumo įkaitusios geležies, nors lygiai tą patį galėtume pasakyti beveik apie visas senąsias – nusenusias, suvaikėjusias, praradusias savisaugos instinktą, išlepusias, prabangos ir pertekliaus ištvirkintas – Europos valstybes. Globalizacijos malūnas neabejotinai sumals į kosmopolitinius miltus ne tik Lietuvą, bet ir Vokietiją ar Angliją, nors, žinoma, ne taip greitai kaip mūsų šalį. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos Skaityti toliau

Smėlio dėžė gali būti pavojinga vieta (0)

wayfair.com nuotr.

Kuo šiltesni orai, tuo pilnesnės vaikų žaidimų aikštelės. Tačiau tėvai turėtų neprarasti budrumo ne tik saugodami mažylius nuo traumų žaidžiant, bet ir leisdami žaisti smėlio dėžėse. Šiose, iš pirmo žvilgsnio žaidimams visai saugiose vietose gali knibždėti ne viena rūšis parazitų. Tad prieš žaidimus reikėtų patikrinti, kokiame smėlyje žaidžia mažieji.

Pavojai smėlio dėžėse Skaityti toliau

Fumigacija arba kaip išnaikinti kenkėjus be pašalinių pasekmių (0)

Fumigacija arba kaip išnaikinti kenkėjus be pašalinių pasekmių | AB „Kauno grūdai“ nuotr.

Pavasarį, šylant orams, pamažu atbunda kenkėjai, kurie dažnai pridaro ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms nemenkų finansinių nuostolių. Parduodamuose grūduose aruodinių kenkėjų negali būti, todėl labai svarbu laiku juos identifikuoti, stebėti ir kontroliuoti. Lietuvoje dažniausiai sutinkami kelių rūšių vabzdžiai – didysis ir mažasis milčiai, surinaminis aruodvabalis, rudasis plokščiavabalis, aruodinis, arba javų, straubliukas, miltinis ugniukas bei miltinė erkė. Šie vabzdžiai ir jų lervos gadina grūdus, miltus, džiūvėsius, sėlenas ir kitus grūdų perdirbimo gaminius. Kai kurie kenkėjai yra maži, todėl plika akimi juos labai sunku pastebėti, Skaityti toliau

Pavojingi parazitai jau pabudo: kaip apsisaugoti nuo erkių? (0)

Pavojingi parazitai jau pabudo: kaip apsisaugoti nuo erkių? | Pixabay nuotr.

Šylant orams nubunda ne tik gamta, bet ir visi jos gyventojai – kraujasiurbės erkės pirmųjų savo aukų ima tykoti vos prasidėjus pavasariui. Nors didžiausias parazitų suaktyvėjimas pastebimas pavasariui įsibėgėjus, budriems reikėtų būti vos temperatūros stulpeliui pasiekus teigiamą temperatūrą. O erkei įsisiurbus, atidžiai stebėti sveikatos būklę, nes infekuotų erkių sukeliamus simptomus paprasta sumaišyti su peršalimu.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad erkės būna panirusios į ramybės būseną Skaityti toliau

Kaip atpažinti naminių parazitų įkandimus? (0)

hairchatter.com nuotr.

Švara ir tvarka šiandien neatsiejama nuo beveik kiekvienų namų, tad dažnas nustemba, kai šiais laikais tenka susidurti su parazitais, apie kuriuos teko girdėti iš senelių pasakojimų. Tačiau praktika rodo, kad blakės, blusos, utėlės ar niežinės erkutės vis dar plinta ir ne tik higienos įgūdžių stokojančiose šeimose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad apie nelauktus svečius įspėja simptomai, kuriuos dažnai painiojame su alergijomis, o dažniausiai nuo parazitų nukenčia vaikai. Skaityti toliau

Kaip išvengti vandenyje slypinčių ligų sukėlėjų? (0)

 livestrong.com nuotr.

Vasarą pratęsti užsienio kurortuose planuojantiems gyventojams specialistai pataria būti budriems – maudytis tik oficialiuose vandens telkiniuose, o jei vanduo žydi – rinktis baseiną. Tiesa, jautresnę odą turintiems poilsiautojams nederėtų per ilgai mirkti ir baseine. Pasak vaistininko Gintaro Verbaus, baseinų vandenyje esantis chloras apsaugo nuo infekcijų sukėlėjų, tačiau pats gali sukelti alerginę reakciją.

Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų vandens parazitų ar odos sudirginimo, vaistininkas rekomenduoja visada po maudynių nusiprausti švariu vandeniu su muilu. Skaityti toliau

Vaikų žaidimams skirtose smėlio dėžėse gali būti kenkėjų (0)

zenpr.lt nuotr.

Prasidėjus žaidimų lauke metui specialistai įspėja apie smėlyje galinčius būti kenkėjus, kuriais nesunku užsikrėsti. Kad tėvai jaustųsi ramūs dėl atžalos sveikatos, smėlio dėžes būtina uždengti. Be to, šiandien smėlio kokybę kiekvienas gali patikrinti atnešęs mėginį į laboratoriją.

Atviras užkrato šaltinis

Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta. Su išmatomis pasišalinę kenkėjų kiaušinėliai, pabuvę atitinkamą laiką dirvožemyje tam tikromis sąlygomis, subręsta ir tampa pavojingi žmogui. Skaityti toliau

Dzūkai šiemet pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio (0)

parazitai vabalai_am.lt

Pietryčių Lietuva šiemet pailsės, Gamtos tyrimų centro prognozėmis, nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio. Praėjusį savaitgalį šio centro mokslininkai čia aptiko jau tik pavienių mašalų.

Užkirsti kelią jų antplūdžiui pavyko panaudojus biologinį preparatą „VectoBac 12AS“. Jam pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų, o dar 30 tūkst. eurų – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono savivaldybės. 6,5 tūkst. litrų šio preparato pagal mokslininkų rekomendacijas gegužės 18 d., kai kraujasiurbių upinių mašalų lervos buvo pakankamai Skaityti toliau

Biologijos prof. A. Paulauskas: Lietuvoje šiuo metu esti 18-a tipų erkių platinamų Laimo ligos sukėlėjų (0)

erke_bite.joniskelis.lm.lt

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) profesorius Algimantas Paulauskas daugiau kaip penkiolika metų aktyviai tyrinėja parazitus ir jų pernešamas ligas tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms. Šiais metais, A. Paulausko atlikti tyrimai buvo įvertinti vardine Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Pranciškaus Šivickio premija. Vardinė Lietuvos mokslų akademijos P. Šivickio premija yra skiriama kas ketveri metai Lietuvos mokslininkams už reikšmingus eksperimentinius darbus biologijos srityje. Prof. A. Paulauskui premija skirta už darbų ciklą „Parazitų ir jų šeimininkų genetinės įvairovės tyrimai“. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą (22)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pramušę lietuvių – vienos iš seniausių indoeuropiečių kalbų – apsauginį sluoksnį, svetimžodžių virusai į ją plūstelėjo neregėtu srautu.

Nespėjant sukurti lietuvių kalbos daryba jiems pagristų atitikmenų, svetimžodžiai palaipsniui virsta naujaisiais tarptautiniais žodžiais – įteisintomis svetimybėmis, nelyg vėžinėmis ląstelėmis, ėdančiomis ne tik gyvą, daugiaspalvį ir išraiškingą lietuvišką žodyną, bet ir laužančiomis lietuviško sakinio sandarą, keičiančiomis lietuvišką minties dėstymo, jos išraiškos ir, bendrai paėmus, savitos pasaulėvokos ir pasaulėraiškos būdą.

Pridengti lietuviškomis galūnėmis svetimžodžiai seniai jau kerojasi mūsų žodyne ir Skaityti toliau

M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote? (16)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Jūs vis dar netikite, kad tai pabaigos pradžia?

Rašytojas, filosofas, Estijos  ir Rusijos pilietis Michailas Veleris (Михаил Веллер) pavadino savo straipsnį apie migrantų  problemą Europoje taip: „Laidotuves užsakinėjote?“ Straipsnis žiaurokai, gal kam pasirodys, niūriai ir kiek ciniškai vertina kelią, kuriuo ne vieną dešimtmetį eina Europa, o šiandien Europos  Sąjungą veda dabartinė jos vadovybė.

Atviras ir skandalingas Europos parlamento pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) pareiškimas praėjusį penktadienį – tai ženklas, kad mūsų įsitikinimas, jog ES yra laisvų Skaityti toliau

Požymiai, perspėjantys, kad augintinį užkrėtė erkė (0)

Wisegeek.org nuotr.

Jau pabudo erkės ir aktyvios jos bus iki spalio mėnesio. Šios kraujasiurbės platina daugybę virusinių ir bakterinių ligų. Naminius gyvūnus jos gali apkrėsti net 15 rūšių ligomis – neretai sunkiomis ir net mirtinomis formomis. Itin pavojingos erkės pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo. Pavasarį jaunos erkės (vadinamosios nimfos) būna labai mažos, todėl jas sunku pastebėti. Skaityti toliau

Maistinės kandys – nemalonūs namų „svečiai“ (1)

Maluninis ugniukas.lot. Ephestia kuhniella_pelias.lt

Grįžę iš parduotuvės su ankstyvais Kalėdų pirkiniais ar į rankas paėmę kelias dienas nevartotus birius produktus neretai nustembame – juose knibžda vabzdžiai. Dažniausiai tai – maistinės kandys, naikinančios maistą. Sparčiai besidauginantys vabzdžiai pridaro daugybę žalos, jų apniktus maisto produktus reikia išmesti, o nesunaikinus patelių sudėtų lervų, kandys netrukus gali pasirodyti ir vėl.

Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kas nesisapnavo košmaruose apie Sveikatos apsaugos ministeriją (10)

Juozas Dapšauskas | asmenine nuotr.

Šią savaitę teko dalyvauti viename iš „Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2015-2023 metų programos“ kūrimo renginyje. Vėl tos pačios nuobodžios kalbelės, beje, svarbi statistika, bet kad iš tų ekspertinių kalbų būtų kažkokia nauda – akivaizdu dar praeis penkmetis ir blogą statistiką galėsime kitose konferencijose vėl pakartoti. Kad susitikimo metu pareiškiau, kad reikia realių pinigų nevyriausybinėms organizacijoms sveikatingumo veikloms vykdyti, o ne tą patį kalbėti jau 2 dešimtmečius ir už tą ekspertinę veiklą švaistyti didžiausius pinigus, sveikatos apsaugos viceministrė Skaityti toliau