Žymos archyvas: papročiai

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašas papildytas naujai įtrauktomis išsaugotomis tradicijomis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės | alkas.lt nuotr.

Liepos 2 d. 16 val. tiesioginė transliacija iš iškilmingo renginio Rotušėje – Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.

Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Skaityti toliau

Ponia Joko Jamasaki: Lietuviai šiuolaikiški, bet jaučiu, kad daugumos jų sielos yra miškuose su gamta (0)

Joko Jamasaki (Yuko Yamasaki) ir Erika Stankevičiūtė | E. Stankevičiūtės nuotr.

Artėjant gražiausioms vasaros šventėms ypatingai išryškėja lietuvių santykis su gamta, prisimenami seni protėvių apeigos, papročiai. Apie gamtos ritmą, žmogaus santykį su juo pokalbis su Japonijos ambasadoriaus Širo Jamasaki (Shiro Yamasaki) Lietuvoje žmona Joko Jamasaki (山崎優子) ir prevencinės japonų medicinos žinove Lietuvoje Erika Stankevičiūte. Kiek gyvenimas gamtos ritmu svarbus bei žinomas Japonijoje ir kiek Lietuvoje?

Sveikatos paslaptis – japonai gyvena pagal metų laikus Skaityti toliau

Tradicinio dainavimo užsiėmimai Lietuvoje kvies pažinti etnokosmosą ir išlaisvinti balsą (0)

Tradicinio dainavimo užsiėmimai Lietuvoje kvies pažinti etnokosmosą ir išlaisvinti balsą | Rengėjų nuotr.

Liepos 26 – rugpjūčio 1 dienomis, patirti paprotį, išlaisvinti balsą ir atrasti išskirtinius dainavimo stilius pakvies Tarptautiniai tradicinio dainavimo užsiėmimai. Antrą kartą renginys sukvies besidominčiuosius dainavimu susiburti ir kartu ieškoti išskirtinių dainavimo būdų, pažinti platų žanrinį dainų pasirinkimą, ieškoti dainavimo ir jo tradicinių kontekstų sąsajų. Ryškiausias kursų bruožas – autentiško papročio pažinimas, jo perėmimas ir pritaikymas. Užsiėmimuose dėstys lietuvių, žydų, ukrainiečių ir lietuviškų sutartinių tradicinio dainavimo žinovai, be to, užsiėmimų programoje numatytos paskaitos, amatų užsiėmimai, ekskursijos, vakaronės. Skaityti toliau

L. Purlienė. Laiškai iš karantino: karvių ganymas (1)

L. Purlienės nuotrauka

Nusprendėme, kad neimsime į galvą kritinių pastebėjimų, kurių buvo atsiradę viešojoje erdvėje, neva blogai naudotis socialiniuose tinkluose pasirodančiais įvairiais pranešimais, „postais“, kaip mes begėdiškai netaisyklingai juos vadiname.

Nieko nėra amžino. Laikai, kai vienintelis būdas gauti reikiamos informacijos buvo vykti į kaimus, rengti didesnes ar mažesnes ekspedicijas, pradingo, dabar  informacija mums pateikiama ir socialiniuose tinkluose, kuo nuoširdžiausiai, tada, kai žmogus turi pajėgumų ją išsakyti, nori ja pasidalyti, kai randa tam laiko, kai savo noru, o ne kieno nors priprašytas. Tai naujieji XX amžiaus gyvenimo Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše – marių vėtrungės, pirčių lankymas ir kiti papročiai (nuotraukos) (0)

Vėtrungės Nidoje | LRT nuotr.

Kovo 13 d., 17 val., Vilniaus rotušėje, nematerialaus kultūros paveldo vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai. Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies papročių.

Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių paprotys, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo paprotys, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo paprotys Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako paprotys, vietovardžių atminties ir vartojimo paprotys, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo paprotys. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

2020-uosius – Tautodailės metus – pradės geriausių šalies liaudies meistrų karūnavimo iškilmės (2)

Tautodailės metus pasitinkant „Aukso vainikais“ bus karūnuoti geriausi šalies liaudies menininkai | LNKC nuotr.

Sausio 5 d., 14 val., Alytaus kultūros centre vyks iškilmingas Tautodailės metų paskelbimas ir liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų apdovanojimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekia dvidešimt aštuoni senųjų amatų papročius tęsiantys kūrėjai, parodai pristatę įspūdingas savo darbų kolekcijas.

Šventiniame renginyje dalyvaus LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioninių skyrių ir bendrijų nariai, menotyrininkai, etnologai, iškilūs visuomenės, kultūros veikėjai. Skaityti toliau

Norbertas Vėlius apie etninę kultūrą (2)

n-velius-1988

– Kas yra etninė kultūra, kiek ji gyva?

Norbertas Vėlius:
Etninės kultūros negalima atskirti nuo visos kultūros. Tai yra viena iš ryškiausių mūsų kultūros spalvų. Etninė kultūra kaip oras supa mus ir yra mumyse pačiuose. Mes jos nesuvokiam, kaip ir oro, kuriuo kvėpuojame. Sunkoka ją apibrėžti. Manyčiau, kad etninė kultūra yra mūsų visų, lietuvių, tarpusavio santykiai, santykiai brolio ir sesers, tėvo ir motinos, vaikaičio ir senelio, giminės ir kaimyno, santykiai su kitųgenčių žmonėmis, kitataučiais, požiūris į aną, pomirtinį, pasaulį, į dievų ar Dievo pasaulį, – viso pasaulio supratimas. Tuo mes ir skiriamės, visa ta savo patirtimi, nuo kitų: nuo vokiečių ar prancūzų. Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis XXII“ grįžta su nauja ugnim (2)

MJR koncertai | K. Šešelgio nuotr.

Vienerius metus nevykusi šventė „Mėnuo Juodaragis“ paskelbė naujo vyksmo datas 2020 metais. 22-ąjį kartą rengiama nepriklausoma savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė palydės vasarą 2020 m. rugpjūčio 27 – 30 d. Šventė vėl vyks įspūdingos gamtos apsuptyje – Dūburio ežero saloje, Zarasų rajone. Gruodžio mėnesį pradėti platinti pirmieji šventės bilietai, juos iki metų pradžios lankytojai gali įsigyti už pačią palankiausią kainą.

„Ateinančią vasarą bus praėję dveji metai nuo paskutinio „Mėnesio Juodaragio“ ir net treji nuo to laiko, kai 2017-aisiais „didžioji“ šventės versija vyko Dūburio saloje. Skaityti toliau

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

Trečią kartą išleista G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“ (1)

G.Beresnevicius_lietuviu_religija ir mitologija

Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė  Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie  Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. 

Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,

Skaityti toliau

Istorinė šventė 8-ąjį kartą kviečia pažinti viduramžių ir Renesanso laikmečių amatus (0)

Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė | Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos nuotr.

Rugpjūčio 23-24 d., Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 8-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų papročių šventė. Mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji pirmą kartą buvo paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.

Dvi dienas vykstanti Šv. Baltramiejaus mugė prasideda iškilminga visų dalyvių amatininkų eisena, nešina istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros vartų, Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jono, Pilies gatvėmis iki Skaityti toliau

P. Bogdan. Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai (2)

Tradicinis baltarusių rankšluostis. Каlinkavičų r., Baltarusija | satenai.lt nuotr.

Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet ir suvokiami kaip tam tikras dvasinės srities nuorodas žymintys ženklai. Pagrindiniai prasminiai dėmenys, kurie buvo į juos įaudžiami, – gynyba nuo bet kokio blogio, gerovės linkėjimas, kreipimasis į žmonėms palankias aukštąsias jėgas, apgynimo ir pagalbos prašymai. Todėl tradicinės tekstilės dirbinių rankšluosčių ornamentai ne tik turėjo dekoratyvų krūvį, bet ir buvo susieti bendravimo su aukštosiomis dievybėmis ir apsaugos paskirtimis. Skaityti toliau

G. Burneika. Judo-krikščioniškasis pasiaukojimas (video) (14)

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Pasiaukojimas – kilni savybė, tik pasiaukojimo tikslai ne visada būna kilnūs. Juk aukotis galima fašizmo, bolševizmo ar dar kokios nors pragaištingos ideologijos vardan. Ir kiekviena tokia ideologija pasiaukojimą jos vardan pati, žinoma, laikys šventu dalyku. Taip ir krikščionio pasiaukojimas už savo tikėjimą laikomas šventu. Bet ar dėl to jis iš tikrųjų yra šventas?

Mėgstama priminti ankstyvųjų krikščionių persekiojimus. Tačiau kodėl gi visoms kitoms Skaityti toliau

D. Rastenienė. Kaip mes švenčiame Rasas (Jonines) (nuotraukos) (0)

Rasų šventė Antanų kaime | D. Vyčinienės nuotr.

Nereikėjo man dabar žiūrėti to filmo apie Černobilio tragediją. Kaip tyčia – socialinio tinklalapio  „Facebook“ srautas „išmetė“ nemokamą lietuviškai dubliuotą visą seriją. Visai sugedo nuotaika. Pati prisimenu tas dienas. Buvo giedra. Turėjau pažįstamų fizikų iš Mokslų akademijos institutų – sklido gandai apie padidėjusią radiaciją, radioaktyvius debesis ir t. t. Stengiausi šeimą laikyti kiek įmanoma daugiau namie, neleidau į lauką. Dabar gailiuosi, kad negėriau degtinės, aš jos niekada negėriau, o ar vaikui irgi galima duoti degtinės? Negėrėme jodo kapsulių… Ir be to filmo žinojome, kad esame ir būsime palikti likimo valiai, mūsų vyrai buvo vežami prie to reaktoriaus darbams, dauguma jų jau mirę, Skaityti toliau

Joninių šventė Danės skvere (0)

Joninių šventė Danės skvere | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Birželio 23 d., sekmadienį, Etnokultūros centras kviečia į Danės skverą švęsti Jonines. Nuo 11 val. čia vyks tradicinis jomarkas, 15 val. prasidės švietėjiški užsiėmimai, 17 val. – kapelų pasirodymai, 20 val. – šventinis koncertas prie Joninių laužo. Danės skveras vienam vakarui pavirs stebuklingu mišku, kur lankytojų lauks įvairios provokacijos bei menininkų, floristų ir amatininkų sukurtos instaliacijos.

Sekmadienio popietę 15 val. prie paminklo „Arka“ Danės skvere laukiame klaipėdiečių, norinčių dalyvauti bendros instaliacijos „Saulės ratu“ kūrime. Skaityti toliau

XXXIV tarptautinis folkloro renginys „Atataria lamzdžiai – 2019“ KAUNE (0)

XXXIV tarptautinis folkloro renginys „Atataria lamzdžiai – 2019“ tarpukario šviesoje | Kauno tautinės kultūros centro nuotr.

Gegužės 31 – birželio 2 dienomis, Kauno tautinės kultūros centras rengia trisdešimt ketvirtąjį tarptautinį folkloro renginį „ATATARIA LAMZDŽIAI – 2019“. Renginio, išlaikiusio ilgamečius papročius, tikslas buvo ir tebėra – skatinti etninės kultūros plėtotę, užtikrinančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą šiuolaikiniame gyvenime.

Šiais metais renginys dedikuojamas Laikinosios sostinės atminimo metams, todėl dėmesys skiriamas tarpukario Kaunui, kuris pasižymi tautinės tapatybės įprasminimu daugiasluoksnėje kultūroje. Tarpukariu itin svarbus buvo lietuvybės klausimas, tad renginys augina patriotinius jausmus ir stiprina vienybę.

Į Kauną susibėgs, suvažiuos daugiau kaip tūkstantis devyniasdešimt dalyvių ne tik iš įvairiausių Lietuvos vietovių: Vilniaus, Biržų, Širvintų, Panevėžio, Utenos, Ukmergės, Vilkaviškio r., Kalvarijos, Birštono, Kaišiadorių, Šiaulių r., Kėdainių r., Jonavos r., Prienų, Jurbarko, Trakų Vokės, Lazdijų, Šakių, Alytaus r., Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kauno miesto ir rajono, bet ir iš artimojo bei tolimojo užsienio:  Latvijos Baltarusijos, Sakartvelo, Japonijos.

Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas išsiugdė savitus papročius, etninės kultūros, būdo bruožus, išsiskleidžiančius liaudies papročiuose, kūryboje, aprangoje. Todėl renginys supažindins Kauno miesto gyventojus bei svečius ne tik su mūsų krašto įvairiomis kultūros formomis: dainomis, šokiais, instrumentine muzika, tautodaile, amatais, bet ir leis prisiliesti prie tarpukario Kauno kultūros apraiškų bei papročių.

Shadiani | Kauno tautinės kultūros centro nuotr.

Rengėjai per tris dienas pasiūlys klausytojams 17 nemokamų renginių. Vyks susitikimai, koncertai, vakaronės miesto salėse ir atvirose Senamiesčio erdvėse. Gegužės 31 d., 11 val., Kauno tautinės kultūros centre įsižiebs festivalio ugnis ir suplevėsuos vėliava. Po to vyks seminaras „Kauno – laikinosios sostinės kultūros atspindžiai“. Dalyviai turės galimybę susipažinti su Kauno prieškario istorijos vingiais, turtinga modernia Kauno architektūra, garsėjančia visame pasaulyje, pučiamųjų orkestrų tradicija tarpukario Lietuvoje.

Atidarymo koncertas „Kai užgiedu uždainuoju“ prasidės 17 val. Kauno technologijos universitete, Laisvės al. 13. Nuo 20 val.  Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, Nepriklausomybės a. 14, suksis sutartinių ratas „Trijula sesiula“.

Guda | Kauno tautinės kultūros centro nuotr.

Birželio 1 d., Vaikų gynimo dieną, 13 val. jiems bus dovanojamas spektaklis „Žaislų pasaulio paslaptys“, kuriame vaidins jaunieji aktoriai. Birželio 2 d., Tėvo dieną, 14 val. vyks nuotaikingas koncertas visai šeimai „Mano tėvužėlio žali sodužėliai“, kuriame dalyvaus „Dailingė“, vienintelis Kaune vaikus ir jaunuolius, mamas ir tėčius, jungiantis folkloro ansamblis.

Birželio 1 d. 20 val. Arkivyskupijos konferencijų salėje nepailstantys senjorai kartu su folkloro ansambliais „Siaudela“,  „Šilojai“, „Šakija“,  „Brydė“, retro grupe „Nostalgija“ galės palinguoti romansų vakare „Aš prieisiu prie atviro lango“. Ten pat, 22 val. naktišokiuose „Subatos vėlų vakarą“ jaunimas susitiks su „Kauno bandonija“, „Serbentėle“, „Sodailio“, „Ritingo“, „Guda“ (Baltarusija), „Dimzēns“ (Latvija),  „Shadiani“ (Sakartvelas).

Dimzens | Kauno tautinės kultūros centro nuotr.

Sekmadienį, po Šventų mišių, vyks du koncertai: 11.30 val. – Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios vidiniame kiemelyje savo išskirtines programas parodys užsienio svečiai iš Japonijos, Baltarusijos, Latvijos, 13 val. – Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje vyks erdvinės muzikos veiksmas „Spengla“. Užburiantis vientisų garsų vyksmas leis pasinerti į gyvenimo ir laiko tėkmės ratą, kuriame suksis lietuvių liaudies dainos, šokis ir šiuolaikinė chorinė-instrumentinė muzika.

XXXIV tarptautinį folkloro renginį „Atataria lamzdžiai – 2019“ iškilmingai užbaigs koncertas „Kad galėčiau sugrįžt tuo keliu“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. Birželio 2 d. 15 val. Kauno Arkivyskupijos konferencijų salėje išgirsime „Gadulą“, „Linago“, „Sūduonią“, „Gandružį“, „Lankupą“, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos ansamblį „Birlik“, „Dimzēns“ iš Jelgavos, „Gudą“ iš Minsko, Tokijo tradicinės muzikos grupę „Sakurakomachi“ .

XXXIV tarptautinis folkloro renginys „Atataria lamzdžiai – 2019“ tarpukario šviesoje | Kauno tautinės kultūros centro nuotr.

Kaunas didžiuojasi turėdamas gausią folkloristų bendruomenę, kuri kasmet dalyvauja tarptautiniame renginyje „Atataria lamzdžiai“. Renginio metu bus pasveikinti Kauno folkloro ansambliai „Jotija“ ir „Alda“, minintys savo kūrybinės veiklos jubiliejinius metus.

Kauniečiai ir miesto svečiai galės dalyvauti jomarke – tradicinių rankdarbių kūrybinėse dirbtuvėse. Tautodailininkai ir lietuviško kulinarijos paveldo meistrai pristatys lietuviškus amatus. Bus galima ne tik pasigrožėti gaminiais, bet ir pačiam pasigaminti įvairių rankdarbių. Pilies lomoje veiks amatininkų kiemeliai, kur bus galima susipažinti su vytinėmis, pintinėmis ir rinktinėmis juostomis, dvinyčių skarų audimu, raštuotų kojinių ir riešinių mezgimu, vytelių pynimu, molinių švilpynių gamyba, medžio klumpių bei šaukštų drožyba, indų tapyba, kalvystės bei tekstilės darbais. Pirmą kartą renginys pristatys kulinarijos paveldą: tradicinius šakočius ir totoriškus šimtalapius.

Renginio plakatas | Kauno tautinės kultūros centro nuotr.

Rengėjai nuoširdžiai dėkoja Lietuvos kultūros tarybai, Kauno miesto savivaldybei, festivalio partneriams, rėmėjams, visiems bičiuliams, dalyviams, tautodailininkams, ansamblių vadovams už nuoširdžią pagalbą, tautinių papročių puoselėjimą, dalyvavimą renginiuose.

Visi renginiai atviri ir nemokami.

Ateikime ir šventinę nuotaiką kurkime kartu!

Kauno tautinės kultūros centro informacija

PROGRAMA:

XXXIV TARPTAUTINIS FOLKLORO FESTIVALIS „ATATARIA LAMZDŽIAI – 2019“,

skirtas Laikinosios sostinės atminimo metams

 

GEGUŽĖS 31 D. PENKTADIENIS

11 val. Renginio vėliavos pakėlimas. Ugnies įžiebimas, Kauno tautinės kultūros centre, A. Jakšto g. 18

14.30-17 val. Seminaras „Kauno – Laikinosios sostinės kultūros atspindžiai“, Kauno tautinės kultūros centre, A. Jakšto g. 18. Veda lektorių komanda.

17-19 val. Atidarymo koncertas „Kai užgiedu uždainuoju“,  Kauno technologijos universitete, Laisvės al. 13

20 val.  Sutartinių ratas „Trijula sesiula“ Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, Nepriklausomybės a. 14

 

BIRŽELIO 1 D. ŠEŠTADIENIS 

11-17 val. Koncertas „Mano saule, ateik su daina“  Kauno pilies amfiteatre, Pilies g.

11-18 val. Jomarkas – tradicinių rankdarbių kūrybinės dirbtuvės, Kauno pilies amfiteatre, Pilies g.

13-15 val. Folkloro ansamblių koncertai „Dureles pravėriau, kepurėlę kėliau“ Vilniaus gatvėje

13 val. Spektaklis „Žaislų pasaulio paslaptys“, skirtas Vaikų gynimo dienai, KTKC teatro studijoje, Kovo 11-osios g. 108

14 val. Vilniaus folkloro grupės „Ritingo“ albumo „Anksti rytą kėliau“ pristatymo koncertas,  Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Rotušės a. 13

15 val. Kauno folkloro ansamblio „Alda“ 5-mečio koncertas „Jūs mano kūmužėliai“, LR Žemės ūkio rūmuose, K. Donelaičio g. 2

17 val. Didysis koncertas „Prie mūrų mūravotų“,  Kauno pilies amfiteatre, Pilies g.

20 val. Romansų vakaras „Aš prieisiu prie atviro lango“, Kauno Arkivyskupijos konferencijų salėje, Papilio g. 5

22 val. Naktišokiai „Subatos vėlų vakarą“, Kauno Arkivyskupijos konferencijų salėje, Papilio g. 5

 

BIRŽELIO 2 D. SEKMADIENIS 

11.30 val. Užsienio dalyvių koncertas „Suvažiavo visi svečiai“, Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios vidiniame kiemelyje, Papilio g. 7

13 val. Erdvinės muzikos veiksmas „Spengla“,  Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, Nepriklausomybės a. 14

14 val. KTKC folkloro ansamblio „Dailingė“ koncertas „Mano tėvužėlio žali sodužėliai“, Kauno valstybiniame lėlių teatre, Laisvės al. 87A

15 val. Uždarymo koncertas „Kad galėčiau sugrįžt tuo keliu“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. Renginio vėliavos nuleidimas, Kauno Arkivyskupijos konferencijų salėje, Papilio g. 5

 

RENGINIAI NEMOKAMI 

Informacija www.ktkc.lt

Dalyvauja užsienio ir Lietuvos folkloro ansambliai ir klubai: „Sakurakomachi“ (Japonija), „Shadiani“ (Sakartvelas), „Mzeshina“ (Sakartvelas), „Guda“ (Baltarusija), „Dimzēns“ (Latvija), „Birlik“ (Trakai), „Spengla“ (Vilnius), „Ūtara“ (Vilnius), „Ritingo“ (Vilnius), „Vilniaus gija“ (Vilnius), „Siaudela“ (Biržai), „Gojus“ (Širvintų r.), „Pajauta“ (Panevėžys, Utena), „Nostalgija“ (Panevėžio r.), „Pulkelis“ (Panevėžys), „Gegužraibė“ (Panevėžio r.), „Dagilėlis“ (Ukmergė), „Užnovietis“ (Šakių r.), „Nova“ (Šakių r.), „Sūduviai“ (Vilkaviškis), „Šilojai“ (Vilkaviškio r.), „Bruknyčia“ (Kalvarija), „Raskila“ (Birštonas), „Žilvita“ (Kaišiadorys), „Nesenstantys širdimi“ (Šiaulių r.), Tradicinė styginių instrumentų grupė (Šiaulių r.), „Auštaras“ (Kėdainių r.), „Drobulė“ (Jonavos r.), „Gija“ (Prienai), „Dūmė“ (Prienų r.), „Imsrė“ (Jurbarkas), „Vija“ (Trakų Vokė), „Riecimėlis“ (Lazdijai), „Šakija“ (Šakiai), „Susiedai“ (Alytaus r.), „Ginėja“ (Elektrėnai), „Sūduonia“ (Kazlų Rūda), „Gandružis“ (Kazlų Rūda), „Mėguva“ (Palanga), Kauno miesto ir rajono ansambliai: „Kupolė“, „Žaisa“, „Gadula“, „Sasutalas“, „Lokysta“, „Sodyba“, „Uosinta“, „Linago“, „Jotija“, „Brydė“,  „Alda“, „Ratilėlis“, „Dailingė“, „Bitula“, „Tautinukai“, „Žemynėlė“, „Sodailio“, „Serbentėlė“, „Viešia“, „Samylų senolės ir vaikaičiai“, „Griežlė“, „Karklė“, „Piliarožė“, „Devyniaragė“, „Kauno bandonija“, Kauno turo konkursų  „Tramtatulis“, „Patrepsynė“  laureatai

 

Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba

Partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Kauno miesto muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Griškabūdžio kultūros centras, Jonavos kultūros centras, Kauno valstybinis lėlių teatras, LR Žemės ūkio rūmai, Kauno taikomosios dailės mokykla, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia, VšĮ „Kaunas IN“

 

Informaciniai rėmėjai: „Kauno diena“, „Savaitė“, „Būdas“; svetainės: www.ktkc.lt, www.kaunas.lt, www.regionunaujienos.lt, www.aukstaitijosgidas.lt, www.elta.lt, www.eb.lt, www.alkas.lt, www.tautosakosvartai.lt, www.lietuve.lt, www.voruta.lt, www.kaunozinios.lt, www.gintarinesvajone.lt, www.kaunietis.lt, www.visit.kaunas.lt, www.kaunas.kasvyksta.lt, www.nemokamirenginiai.lt

Savaitgalį vyks XXXIV tarptautinis folkloro renginys „Atataria lamzdžiai – 2019“ (0)

XXXIV tarptautinis folkloro renginys „Atataria lamzdžiai – 2019“ tarpukario šviesoje | Kauno tautinės kultūros centro nuotr.

Gegužės 31 – birželio 2 dienomis, Kauno tautinės kultūros centras rengia trisdešimt ketvirtąjį tarptautinį folkloro renginį „ATATARIA LAMZDŽIAI – 2019“. Renginio, išlaikiusio ilgamečius papročius, tikslas buvo ir tebėra – skatinti etninės kultūros plėtotę, užtikrinančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą šiuolaikiniame gyvenime.

Šiais metais renginys dedikuojamas Laikinosios sostinės atminimo metams, Skaityti toliau

Ansamblių vakaras Tauragės slėnyje atskleis senųjų papročių grožį (0)

Ansamblių vakaras | LNKC nuotr.

Gegužės 31 d., 22 val., Tauragės Vasaros estradoje prasidėsiančioje šventėje dalyvaus šalies dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų orkestrų ir kapelų muzikantai, dainininkai Ovidijus Vyšniauskas, Rasa Sera (Rasa Serra), Airida Mockutė, muzikos kūrėjas, atlikėjas Saulius Petreikis, apeigų grupė „Kūlgrinda“, birbynininkas Kęstutis Lipeika. Piemenėlių raliavimus atliks jaunieji folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ solistai Rusnė Zakaitė ir Jokūbas Beržinis. Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus gimtinė kviečia švęsti didžiausio žmogaus rankomis sodinto Ąžuolyno trisdešimtmetį (0)

azuolyno_gimtadienis

Gegužės 11 d. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Vilkaviškio rajone) vyks Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno šventė. Šiemet šis žmogaus rankomis sodintas didžiausias Lietuvoje Ąžuolynas pasitinka 30 metų jubiliejų. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas Ąžuolynas pamažu didėjo. Šiandien jis užima net 40 hektarų plotą ir yra unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas.

Keturiolikoje giraičių žaliuoja daugiau nei 8 000 ąžuolų. Daugelis jų buvo sodinti svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti, čia taip pat auga daug vardinių ąžuolų. Skaityti toliau

Plungės kultūros centras švenčia kūrybinės veiklos 80 metų sukaktuves (0)

Simfoninis orkestras | Plungės kultūros centro nuotr.

Kovo 30 d., 15 val., Plungės kultūros centre, vyks šventinis koncertas „80 metų, 80 akimirkų“ kviečiantis pasidžiaugti šiandien kuriančiais, talentingais Plungės krašto žmonėmis. Minint solidų kultūros centro jubiliejų, centro darbuotojai pristato ir tris parodas: parodų salėje bus eksponuojami net 80 kūrybingų plungiškių sukurti kūriniai, I aukšto fojė parodų erdvėje foto paroda su 80 akimirkų į praeitį ir dabartį, o Audimo klube rajono audėjai pristato tradicinio lietuviško audimo atgimimo istoriją, kurią Plungėje iš užmaršties prikėlė būtent Plungės kultūros centro inicijuoti projektai. Skaityti toliau

Iškilmingai pagerbti Lietuvos tradicinės kultūros puoselėtojai (1)

Iškilmės rotušėje | LNKC nuotr.

Kovo 15 d., Vilniaus rotušėje, pristatytos devynios 2018 metais į nacionalinį sąvadą įrašytos nematerialaus kultūros paveldo vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams bei paraiškų teikėjams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė iškilūs Lietuvos visuomenės, kultūros, sporto veikėjai.

Tam, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų jo sklaida, svarba, būtų užtikrinta visokeriopa apsauga, Lietuva pasitelkė Skaityti toliau

Įsibėgėjo prekės ženklo konkursas „Žemaitija versle“ (0)

Žemaitija versle, vizualas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Kovo 7 d., Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Dailės salėje), vyks Lietuvių kalbos instituto rengiamas seminaras „Kaip tarmė padeda verslui“ ir konkurso „Žemaitija versle“ baigiamasis renginys. Šiais renginiais Lietuvių kalbos institutas siekia išryškinti Žemaitijos paveldo ir papročių unikalumą, tarmės kitoniškumą.

Žemaičių muziejuje „Alka“ bus surengta konkurso dalyvių eksponatų ir menotyrininko Sauliaus Pilinkaus senųjų lietuviškų prekių ženklų (saldainių dėžučių, popierėlių) paroda. Skaityti toliau

Vasario 16-osios šventėje Ignalinoje pagerbti senieji lietuviški vardai ir įteikta kultūros premija (0)

Vasario 16-osios šventėje Ignalinoje pagerbti senieji lietuviški vardai ir įteikta kultūros premija | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Vasario 16-ąją, Ignalinos kultūros ir sporto centre, ignaliniečiai šventė Lietuvos gimtadienį. „Visiems mums vieną vardą davė Lietuva“,– taip pavadintoje šventėje dainomis ir šokiais keliauta lietuviško vardų kalendoriaus puslapiais, prisimenant gražiausius šventus vardus, žinomiausias ir kiek primirštas vardines, jas lydinčius papročius, apeigas ir su gamtos kaita susijusius darbus.

Šventė pradėta  Lietuvos valstybės himnu bei mero Henriko Šiaudinio, Seimo nario Gintauto Kindurio ir kraštiečio signataro Česlovo Juršėno sveikinimais. Skaityti toliau

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks #ETNOprotmūšis (1)

ETNOprotmūšio vizualas | Rengėjų nuotr.

Kovo 2 d., 14val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmą kartą įvyks šiuolaikiškas protų mūšio tipo žaidimas, skatinantis domėtis Lietuvos etnine kultūra, jos paveldu ir gyvaisiais papročiais, taip pat šalies istorija, etnografinių regionų tarmėmis, tautiniais drabužiais, tautosaka. Bus proga prisiminti (o kai kam atrasti) senąsias liaudies pasakas, dainas, šokius, žaidimus, smagius erzinimus ir situacinius posakius, atpažinti ir aiškinti tradicinę kultūrą žyminčius ženklus bei simbolius. Skaityti toliau

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau

Pavyzdinis standartas: Lietuvoje jau veikia laidojimo iškilmių rengimo sistema (2)

Laidotuvių ceremonija | Rekviem nuotr.

Laidotuvės siejamos ne tik su gedėjimu, atsisveikinimu, bet ir su rūpesčiais – kasmet žiniasklaidoje nuskamba ne viena velionio artimiesiems apkartusi istorija. Pavyzdžiui, ligoninė ar slaugos namai praneša ne tik apie artimo žmogaus mirtį, bet ir tai, kad kūnu jau rūpinasi viena ar kita laidojimo paslaugas teikianti įmonė. Ne vienas tokiomis aplinkybėmis pasijunta įpareigotas bendradarbiauti su bendrove, apie kurią nieko nežino, o tokio bendradarbiavimo rezultatas neretai nuvilia dėl teikiamų paslaugų kokybės ar ne iki galo išpildytos velionio valios. Skaityti toliau

Seime vyks menininkės I. Daujotaitės-Janulienės tapybos paroda „Budėjimas“ (0)

I. Janulienės tapybos paroda „Budėjimas“ | lrezoskc.lt nuotr.

Vasario 4 d., pirmadienį, 12 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta dailininkės Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų paroda „Budėjimas“, skirta Lietuvos valstybės šventei – Vasario 16-ajai – paminėti.

Parodą atvers Seimo narys dr. Stasys Šedbaras, atidarymo renginyje dalyvaus parodos autorė, apie tapybos meną ir kūrinius kalbės dailininkas menotyrininkas Jonas Rudzinskas, dailės parodų organizatorė Birutė Liškauskienė, renginyje dalyvaus Kernavės Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Meška verčia žiemą ant kito šono (2)

Pusiaužiemio vaišės | vykintokeliai.lt nuotr.

Kas gi nežino, kad per Pusiaužiemį meška ant kito šono apsiverčia? Apsivertusi ima leteną žįsti ir vėl saldžiai įminga iki pavasario. Jis jau ne už kalnų – pusė žiemos išmiegota…

Laikui bėgant, keičiantis kalendoriams, tą senovišką įvykį pažyminti diena susipynė su krikščioniškomis šventėmis, apaugo naujomis reikšmėmis. Ji siejama tai su sausio 25 d., šventojo Pauliaus atsivertimu (jis juk irgi verčiasi, – sakė viena tautosakos pateikėja), tai su Grabnyčiomis ar Pusiaugavėniu – pastaroji šventė irgi žymi laiko ciklo virsmą − gavėnios įpusėjimą. Skaityti toliau