Žymos archyvas: papartis

10 ŠOKIŲ METŲ 2007–2017 (0)

Kauno Tradicinių šokių klubas „Ratas“

Tradicinių šokių vakarai vyksta jau 10-ą sezoną. Mokytoja, folkloro ansamblių vadovė Nijolė Grivačiauskienė 2007 m. pradėjo rengti tradicinių šokių vakarus Kauno tautinės kultūros centre. Pasirinkta gana neįprasta diena – pirmadienis jau tapo tradicija. Nuo 2009 m. pirmadieniniais šokių vakarai vyko Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje (tuomet dar – P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje). Nuo 2009 metų Tradicinių šokių klubo „Ratas“ vedėja yra Laura Lukenskienė.

Kviečiame visus, su pora ir be poros, spalio 7 d. (šeštadienį) 10-ą jubiliejų švęsti kartu!

PROGRAMA

10.00–20.00 val. nemokamas Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejaus lankymas (L. Zamenhofo g. 12)
14.00–18.00 val. tradicinių šokių mokymai (L. Zamenhofo g. 4)
14.00 val. lietuvių tradiciniai šokiai pradedantiesiems. Mokytoja etnologė Aušrinė Butkevičiūtė
15.00 val. latvių tradiciniai šokiai. „Skaņumājas muzikanti“ (Latvija)
16.00 val. lietuvių tradicinė polka. Folkloro ansamblio „Gegutala“, vaikų folkloro studijos „Mėtauja“, vadovė Nijolė Grivačiauskienė
20.00 val. naktišokiai Kauno rotušėje (Rotušės a. 15)

Dalyvaus tradicinės muzikos kapelos ir muzikantai iš Kauno:  „Kauno bandonija“,  „Papartis“,  „Goštauta“, „Linago“, „Kaukutis“, Albinas Vaškevičius, Vandžiogalos kapela „Griežlė“, Vilniaus tradicinių šokių klubas, „Skaņumājas muzikanti “ (Latvija)
Visi renginiai nemokami!

 

Žygeivių Rasos šventė ant Maišiakulės piliakalnio (0)

Kvietimas1Nuotraukos2Žemėlapis 3Žemėlapis 4

GPS 55.368806, 25.300694

Atvažiavimas į stovyklą prie Maišiakulės piliakalnio yra nuo kelio Alanta – Skiemonys. Maždaug už 2 km nuo Alantos yra Y formos keliuko atsišakojimas nuo asfalto ir ten reikia pasukti. Pravažiuoti pirmą keliuką po dešine, tada, įvažiavus į miškelį, bus T formos sankryža. Reikia sukti dešinėn. Išvažiavus iš miško reikia važiuoti pagrindiniu keliuku tiesiai, kol pasieksite stovyklą. Pakeliui Jūs turėsite pravažiuoti pro šalį 3 keliukus į kairę.

Rasų kalendorius5Atbalsis nr 27-page-001Atbalsis nr 27-page-002Atbalsis nr 27-page-003Atbalsis nr 27-006Atbalsis nr 27-007Atbalsis nr 27-008Atbalsis nr 27-009Atbalsis nr 27-010Atbalsis nr 27-011Atbalsis nr 27-012

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Paparties žiedas (19)

paparčiai | dykai.lt nuotr.Švento Jono vilijo eidavo ieškoti paparties žiedo. Reikdavo paimti žvakę, dvi paklodes ir šermukšninę, nueiti į mišką, vieną paklodę pasikloti, su kita pačiam užsidengti, su šermukšnine apsigriežti ratą, kad niekas neprieitų.

Vieną kartą berniukas užsimanė rasti paparties žiedą, nes turiantis žiedą žinodavęs viso svieto mandrybę. Pasiėmęs drobules, žvakę, šermukšninę ir knygą, nuėjęs į mišką, apsibrėžė su šermukšnine, pasiklojo drobę, užsidegė žvakę ir pradėjo skaityti knygą. Apė pusiaunaktį kad pradėjo skambėti, šnypšti, jog berniukui net plaukai pasistatė ant galvos. Norėtų bėgt – bijo, reik kentėt, o žiūrėt negalima, nes gal palikt nebyliu. Skaityti toliau