Žymos archyvas: paminklas

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? (6)

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sprendžiant kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta, – valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Žinant, jog pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos bei rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas teisę, miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo greta globalistų ir ES klerkų brukamų Skaityti toliau

Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje? (5)

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Jakavonis:

Skaityti toliau

Paskelbti paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje varžytuvių laimėtojai! (1)

D. O. Matulaitės paminklo idėja. I vieta | ldsajunga.lt nuotr.

Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. surengė atvirą skulptūrinių-architektūrinių sumanymų varžytuves skirtas Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke.

Varžytuvių tikslas – sukurti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu buvo svarbu Skaityti toliau

Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams (1)

Iškilmių dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lapkričio 18 d., Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, atidengtas ir pašventintas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietų ir nacių okupacijos aukoms, atminti. Ant pilko granito stelų įamžintos 839 žuvusiųjų Lietuvos kariuomenės karininkų pavardės.

Karininkų atminimas gyvas mūsų širdyse

Iškilminga ceremonija prasidėjo J. Marcinkevičiaus žodžiais, kuriuos perskaitė renginio vedėjas dim. mjr. Gediminas Reutas: „Kai norime kalbėti apie Tėvynę,/ Skaityti toliau

Paminklo Dainavos apygardos partizanams konkursas bus skelbiamas iš naujo (7)

Vytautas Grigaravičius | asmeninė nuotr.

Paminklo Dainavos apygardos partizanams konkursas bus skelbiamas iš naujo. Taip nuspręsta su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybe.

„Kilus dalies gyventojų  pasipriešinimui ir dėl vietos, ir dėl paminklo koncepcijos, savivaldybė buvo tapusi savotiška situacijos įkaite“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės  meras Vytautas Grigaravičius. „Priimtas sprendimas stabdyti konkursą reiškia, kad visa procedūra bus pradėta iš naujo, įskaitant ir vietos paiešką. Apgailestauju, kad Alytuje iki šiol nesuspėta pagerbti Dainavos apygardos partizanus“. Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija dalyvavo paminklo projekto pristatyme (9)

Laisvės kovų paminklo projektas | Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lapkričio 8 d. Seimo Laisvės kovų komisija dalyvavo skulptoriaus Jono Jagėlos projektinio siūlymo pristatyme, pagal kurį prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, ant grindinio planuojama įamžinti sušaudytų buvusių Lietuvos Respublikos ministrų atminimą, t.y. išrašyti žuvusiųjų ministrų pavardes. Taip iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo planuojama įamžinti represuotus ir sušaudytus 1918–1940 metų Vyriausybės Ministrų kabineto narius.

Lėšos sumanymo įgyvendinimui yra, tik Vilniaus miesto savivaldybės Pavadinimų, Skaityti toliau

Paminklas knygnešio garbei (2)

Paminklas knygnesiui kreivenuose_punskas.pl

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui

Kreivėnų kaimo kryžkelėje, pusė kilometro už Punsko, stovi netašyto granito paminklinis akmuo su bronzine lenta, kurioje skaitome: „Liaudies švietėjui, knygnešiui Povilui Matulevičiui – 1840–1929 – dėkingi tautiečiai. Kreivėnai „Sūduva” 1956″. Lenta buvo pagaminta 1956 m. ir ji turėjo būti prikalta visai kitoje vietoje. Lentos istorija įdomi, bet apie ją papasakosiu kitą kartą.

Paminklinio akmens Povilui Matulevičiui istorija prasidėjo prieš 28-erius metus. Skaityti toliau

Amerikiečiai stato paminklą lietuvių partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui (10)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Tuo metu, kai realybės šou „Atgal į SSRS“ rengianti Lietuvos teatrologė papylė kibirą pamazgų ant vienos iš svarbiausių lietuviškos antisovietinės rezistencijos figūrų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo, Jungtinių Valstijų miesto, kuriame gimė A. Ramanauskas-Vanagas, visuomenė stato paminklą legendiniam karvedžiui.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinta partizanų vado vienturtė duktė tvirtina, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, kuriai priklausė A. Ramanauskas-Vanagas, 1949–1953 metais buvo vienintelė teisėta okupuotos Lietuvos Skaityti toliau

Pristatytos Kultūros ministerijos ir ŠMC atrinktos Lukiškių aikštės memorialo projektų „vizualizacijos“ (28)

Dariaus Žiūros pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui | Konkurso rengėjų nuotr.

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai  nenorintys pripažinti visuomeninių iniciatyvų.

Spalio 3 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) buvo pristatyti visuomenės inciatyvai alternatyvaus konkurso, skambiai pavadinto „pirmuoju kūrybinių dirbtuvių etapu“, darbai – 5 Lukiškių aikštės „memorialo projektų vizualiniai sprendimai“.  Skaityti toliau

Paminklą dr. Jonui Basanavičiui žadama atidengti per Tautos patriarcho gimtadienį (1)

J.Basanaviciaus paminklo modelis_S.Ziuros nuotr, vilnius.lt

Paminklą dr. Jonui Basanavičiui ir jo vardo aikštę vilniečiai ir miesto svečiai išvys kitų metų lapkričio 23-ąją, minint Jono Basanavičiaus gimtadienį. Rugsėjo 28 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas.

Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai  Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius – siekė išraiškingai ir kontekstualiai įprasminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir Skaityti toliau

Čekiškėje atidengtas paminklas signatarui Pranui Dovydaičiui (nuotraukos) (1)

Atidengtas paminklas signatarui Pranui Dovydaičiu | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 1-ąją Kauno rajono savivaldybės pastangomis atidengtas paminklas Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui, Ministrui pirmininkui Pranui Dovydaičiui (1886-1942).

„P. Dovydaitis buvo išskirtinė asmenybė, palikusį ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, todėl nusprendėme įamžinti jo atminimą Čekiškėje. Artėjantis atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis yra gera proga prisiminti šį mūsų krašte gyvenusį politiką“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Skaityti toliau

ŠMC bus paskelbtos atrinktos Lukiškių aikštės paminklo projektų idėjos (10)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

Liepos 28 d., 11 val. Vilniuje Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2) vyks trumpa spaudos konferencija, kurioje bus paskelbtos taip vadinamų „kūrybinių dirbtuvių“, skirtų sukurti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lukiškių aikštėje Vilniuje, atrinktos projektų idėjos. Skaityti toliau

Vyčio paramos fondas: Simbolių nemylinti mažuma primeta visuomenei savo nuomonę (39)

Alkas.lt koliažas

Kultūros ministerijos kartu su Šiuolaikiniu meno centru (ŠMC) surengtame „kurybinėmis dirbtuvėmis“vadinamame konkurse toliau ieškant Lukiškių aikštei tinkamo paminklo, visuomenininkai susibūrę į Vyčio paramos fondą išplatino pareiškimą.

Skelbiame visą Vyčio paramos fondo pareiškimą:

„Kovo mėnesį „Vilmorus“ agentūra savo iniciatyva atliko apklausą, kaip visuomenė vertintų Vyčio paminklo pastatymą sostinės Lukiškių aikštėje. Reprezentatyvios apklausos Skaityti toliau

Kultūros ministerijos ir ŠMC „kūrybinėse dirbtuvėse“ bus ieškoma Lukiškių aikštei tinkamo paminklo (10)

Pasitarimas Kultūros ministerijoje_lrkm.lt

Nors Lietuvos šviesuomenė beveik vieningai pasisakė už visuomenės surengtame visuomeniniame konkurse išrinkto Vyties paminklo „Laisvės karys“ statybą Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau paskutinį žodį šioje byloje vis tik nori tarti Kultūros ministerijos valdininkai ir Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) korifėjai.

„Puiki dovana atkurtos valstybės šimtmečio proga būtų baigti nesutarimus ir sukurti Lukiškių aikštėje numatytą statyti paminklą. Tą padaryti galima atsisakius jausmingų sprendimų ir įsitraukus į bendrą darbą“, – sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė liepos 17 d. vykusiame susitikime su „Vyčio“ paramos fondo atstovais. Skaityti toliau

Kultūros komitetas nagrinėjo Vyčio paramos fondo iniciatyvą (0)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 17 d. Seimo Kultūros komitetas posėdyje svarstė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje klausimą. Seimo Kultūros komitetas kreipėsi į Vyčio paramos fondą, prašydamas pateikti duomenis apie iki šių metų gegužės 1 d. surinktas, memorialo statybai paaukotas lėšas. Gauta informacija apie finansinę projekto būklę vertinama prieštaringai ir neatitinka anksčiau Vyčio paramos fondo steigėjų įvardintų sumų. Taip pat komitetas konstatavo, kad iš paties fondo negavo duomenų apie paminklo liejimo darbus. Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo (5)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariams balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“ (projektas Nr. XIIIP-600).

Priimtu dokumentu Seimas atsižvelgia į tai, kad Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais; tačiau praėjus aštuoniolikai metų nuo tai nustačiusio Seimo priimto nutarimo įsigaliojimo, Skaityti toliau

Seimo komisijoje – vėl paminklo Lukiškių aikštėje klausimas (7)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Balandžio 19 dieną Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje išklausė Vyčio paramos fondo paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso komisijos nario istoriko prof. Alfredo Bumblausko nuomonę dėl Vyčio idėjos įgyvendinimo. Tai simbolis, įprasminantis visą istoriją ir priimtinas įvairių politinių pažiūrų, idėjų, srovių žmonėms. Būtent Vytis taptų akcentu, įamžinančiu Lietuvos laisvės kovotojus ir atspindinčiu Laisvės kovų istoriją.

2017 m. kovo 30 d. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta Darbo grupė Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti. Posėdyje dalyvavo šios darbo grupės vadovas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis ir Vyriausybės kanceliarijos Skaityti toliau

Seimo komisija pritarė Vyčio paminklo pastatymui Lukiškių aikštėje (20)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 15 dieną Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje pritarė idėjai, kad Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas Lietuvą reprezentuojantis Vyčio paminklas.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas jau beveik dvidešimt metų. Dar 1999 m. vasario 11 d. priimtame Lietuvos Respublikos Seimo nutarime Skaityti toliau

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (26)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

J. Basanavičiaus skulptūrą „MG Baltic“ padovanojo Signatarų namams (0)

Skulptorius_Algirdas_Bosas su J.Basanaviciaus skulptura_MG Baltic nuotr.

2015 metais Vyriausybei duotą pažadą padovanoti Vilniui paminklą Jonui Basanavičiui koncernas „MG Baltic“ išpildė kiek kitaip nei tikėjosi. Šiandien, pagal 1926 m. skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus eskizinį modelį sukurta Nepriklausomybės patriarcho 51 centimetro bronzos skulptūra, buvo neatlygintinai perduota sostinėje veikiantiems Signatarų namams. Sėdinčio J. Basanavičiaus skulptūrai surasta vieta šalia patriarcho darbo stalo jam skirtame muziejaus kambaryje.   Skaityti toliau

Bus išrinkti 3 geriausi dr. J.Basanavičiaus paminklo projektai (nuotraukos) (1)

J. Basanavičiaus paminklo konkursas | vilnius.lt, S. Žiūros nuotr.

Sausio 13 – vasario 16 dienomis galima apsilankyti Vilniaus rotušėje (Kamerinėje salėje, 2 a.) ir pamatyti paminklo dr. Jonui Basanavičiui ir aikštės sutvarkymo idėjų konkurso parodą.

Sukurti paminklą ir sutvarkyti aikštę, skirtą dr. Jonui Basanavičiui įamžinti, ryžosi 16 skulptorių ir architektų pajėgos – tiek darbų, kurie šiuo metu jau vertinami Ekspertų komisijos, pateikta Vilniaus savivaldybės paskelbtame viešame konkurse.

Tai yra pats atviriausias viešas konkursas, kurios sąlygos buvo parengtos įsiklausius į visuomenės nuomonę, bendradarbiaujant su Dailininkų ir Architektų sąjungos Skaityti toliau

Panevėžyje atsiras Donato Banionio paminklas (0)

Donatas Banionis | Panevezys.lt nuotr.

2019 metais Panevėžio miestą turėtų papuošti skulptoriaus Romualdo Kvinto sukurta aktoriaus, režisieriaus, Panevėžio garbės piliečio Donato Banionio skulptūra. Tam pritarė Panevėžio savivaldybės taryba.

Idėją paminklu įamžinti D. Banionio atminimą pateikė aktoriaus, režisieriaus sūnus Raimundas Banionis, J. Miltinio dramos teatras ir panevėžiečių klubas Vilniuje „Nevėžis“. Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai? (34)

Prezidentas Antanas Smetona

Geltona, žalia ir raudona –
Tai mūs Trispalvė vėliava.
Sugrįš iš užsienio Smetona,
Ir vėl bus laisva Lietuva !                          

1940 – 1941 metais sovietams okupavus Lietuvą, laisvės viltys buvo siejamos su Antanu Smetona. Kodėl Vilniuje, amžinojoje sostinėje, kurioje  1918 metais vasario 16 dieną buvo pasirašytas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, yra užmirštas Lietuvos pirmasis Prezidentas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2015 metais, švenčių dienomis korektiškai pastebėjo, kad Vilniuje turi būti pastatyti paminklai Jonui Basanavičiui ir Antanui Skaityti toliau

Paminklas tautos patriarchui: paskelbtas atviras idėjų konkursas (3)

aikste-prie-filharmonijos_vilniaus-sav-nuotr

Vilniaus savivaldybė neseniai paskelbė ilgai lauktą konkursą sukurti ir pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Atvirame konkurse ji pakvietė dalyvauti kūrėjų (architektų, skulptorių) komandas, įmones ar apsijungusias jų grupes. Konkursinius darbus vertins mišri įvairių sričių ekspertų komisija.

Vertins mišri specialistų komisija Skaityti toliau

Paskelbtas konkursas paminklui Dr. Jonui Basanavičiui kurti (8)

Vilnius.lt, S. Žiūros nuotr.

Tokio konkurso sostinės savivaldybė dar nebuvo skelbusi – sukurti ir pastatyti paminklą Dr. Jonui Basanavičiui aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos kviečiamos geriausios skulptorių ir architektų pajėgos, ir tai bus pats atviriausias viešas konkursas, pagaliau užbaigsiantis dešimtmečius trukusias diskusijas dėl paminklo vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų. Nuo šiol prasideda realūs darbai, kad minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vilnius pagaliau sukviestų visus į sutvarkytą Filharmonijos aikštę Skaityti toliau

Įamžintas rašytojo V.Dautarto atminimas (0)

Įamžintas rašytojo V. Dautarto atminimas | rengėjų nuotr.

Spalio 1 d. Šilelio kaime, Kauno rajone atidengtas paminklas rašytojui, eseistui ir dramaturgui Vladui Dautartui. Įamžinti garsaus žemiečio atminimą ėmėsi kaimo bendruomenė ir Kauno rajono savivaldybė.

Šalia vienintelės, per Šilelio kaimą vingiuojančios gatvės pastatytas paminklas, kuriame, kaip ir gatvės pavadinime, įamžintas V. Dautarto atminimas.

Pastatyti paminklą kraštiečiui ėmėsi iniciatyvos Šilelio bendruomenė. Sumanymą įgyvendino architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika, lėšų skyrė Kauno Skaityti toliau

Kryžkalnyje ketinama pastatyti paminklą Lietuvos partizanams (10)

Kryžkalnyje pastatyti paminklą Lietuvos partizanams | rengėjų nuotr.

Lietuvos pokario partizanų kova už Lietuvos laisvę buvo išskirtinis reiškinys. Tai ne vien didvyriška kova su daug galingesniu priešininku, neteisėtai šeimininkavusiu Lietuvos žemėje. Tai ne vien bunkeriai, pasalos ir išdavystės, miestelių aikštėse suguldyti žuvusiųjų partizanų subjauroti kūnai.  Tai ir daugybė asmeninių gyvenimo tragedijų, išskirtų šeimų, daug skausmo, tačiau ir daug tvirtybės, valios kovoti iki pabaigos. Tai herojiškas lietuvių tautos karas tada, kai daugeliui kitų Europos šalių jis jau buvo baigtas. Tai karas, kuriame buvo įrodyta, kad maža tauta gali būti labai stipri ir nepalaužiama iki pat šaknų.

Karas po karo truko devynerius metus, apėmė visą dabartinę Lietuvos teritoriją. Partizanai veikė pagal organizuotą struktūrą, dėvėjo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės Skaityti toliau

G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore (3)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Septyni asmenys 2015 m. rugsėjo 15 d. planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 m. buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti.

Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas  paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, – trūkumas nemažas. Pakankamos sumos kelionei tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti. Skaityti toliau

Telšiuose bus atidengtas paminklas Durbės mūšiui (15)

Paminklas Durbės mūšiui Telšiuose | telsiai.lt nuotr.

Liepos 23 d. vyksiantis „Lietuvos karybos dienos Žemaitijos sostinėje pristatymas ir Durbės mūšio paminklo atidengimas“ – bene ryškiausias ir masiškiausias istorinis Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016 renginys, kai Septynių kalvų miestui prisistatys Lietuvos kariuomenė.

Vienas svarbiausių šventės įvykių bus Durbės mūšio paminklo atidengimas greta Telšių miesto amfiteatro. Paminklas skirtas svarbiausiam Žemaitijos, XIII–XIV a. Lietuvos istorijos įvykiui – 1260 m. liepos 13 d. įvykusiam Durbės mūšiui – atminti.

„Sunku pervertinti žemaičių iškovotos pergalės Durbės mūšyje reikšmę. Tai viena garbingiausių mūsų ginklo pergalių Lietuvos istorijoje, todėl mes labai džiaugiamės ir Skaityti toliau

Atidaryta paminklo, skirto Kazimierui Simonavičiui, meninių idėjų paroda (0)

M. Mačiulienės nuotr.

Šiandien, balandžio 20 d., Kazimiero Simonavičiaus universitete buvo atidaryta paminklo, skirto vienam garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokslininkų – Kazimierui Simonavičiui – meninių idėjų paroda. Paminklo idėjų konkursą inicijavo Lietuvos dailininkų sąjungos Skulptūros ir vitražo centro skulptorių profesionalų iniciatyvinė grupė, vadovaujama Kęstučio Musteikio.

Skaityti toliau