Žymos archyvas: Pajauta

Padavimų žemėlapyje – paslaptinga Lietuva: Baraučiznos Kukovaits ir Saulės krėslas (video) (0)

Nijolė Janulienė | VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ nuotr.

Laida „Po baltų Lietuvą: padavimų žemėlapis“ sekmadieniais 9 val. per Balticum TV, toliau kviečia keliauti po paslaptingą Lietuvą. Motinos dieną, gegužės 6-ąją,  pabuvosime Deltuvos žemėje prie Šventosios – šventvietėje, vadinamoje Baraučiznos Kukavaičiu, – ir mitologinėje vietovėje, vadinamoje Saulės Krėslu.

Su Baraučiznos Kukavaičiu yra siejamas pasakojimas apie legendinį Lietuvos valdovą Kukavaitį. Kaip ir rašytinėje, taip ir legendinėje Lietuvos istorijoje yra vardai, įvykiai, siužetai. Įdomu tai, kad visoje Skaityti toliau

Jubiliejinė 50-oji Rasos šventė Kernavėje (0)

jubiliejinerasosventeKernaveje

1967 metais Romuvos ir universiteto žygeivių klubas pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įkūrė šventą Aukuro ugnį. Jau 50 metų šį ugnis dega pasakodama apie šlovingą senovės lietuvių praeitį, pagarbą protėviams, garbinamus dievus, papročius ir tradicijas.

Kviečiame visus birželio 23 dieną nuo 20 valandos Rasas švęsti istorinėje Kernavėje. Su liaudies daina ir apeigomis nusilenkti saulei, motinai gamtai. Pajautos slėnio rūkuose ieškoti paparčio žiedo – savojo AŠ, galių pasisemti ryto rasos stebuklingame lašelyje.

16.00 Konferencija „Rasos šventumo beieškant“, skirta Rasos šventės Kernavėje 50 -ečiui.

Kernavės archeologinės vietovės muziejaus salė

Piliakalniuose ir prie Neries upės (folkloro ansambliai, tradicinės kapelos)

„Medgrinda“, „Savingė“, „Vingiorykštė“, „Gojus“ (Širvintos) „ Šaltinėlis“, „Pajauta“ (Panevėžys), „Žilvita“ (Kaišiadorys), „Dagilėlis“ (Ukmergė), „Kulgrinda“, „Vilnelė“, „Raskila“, „Sutaras“, „Griežikai“, „Bičiuliai“ (Vilnius)

Šventės eiga:

14.00 Miestelio mugė: amatininkai, tautodailininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai.
20.00 Vartų ratelis Pilies kalno papėdėje. Burtai prie Didžiosios Kupolės. Rasos šventės apeiginiai rateliai.
21.40 Nusileidžiančios saulės pagerbimas Pilies kalno piliakalnyje.
22.20 Aukuro uždegimas Aukuro kalno papėdėje.
23.00 Didžiojo laužo ir stebulių uždegimas piliakalniuose.
23.00 – 3.00 Naktišokiai.
1.00 Vainikų plukdymas Neries upe.
4.30 Tekančios saulės pasveikinimas Mindaugo sosto piliakalnyje. Prausimasis Rasa.
Vaizdo pasakojimas iš 45-osios Rasos šventės Kernavėje:

Ignalinoje vasaros pradžią paskelbė sutartinių šventė „Sutarjėla“ (nuotraukos) (3)

„Sutarjela“ dalyviai ant Ladakalnio palydi Saulę | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio  4 dieną Ignalinoje surengta XI Aukštaitijos regiono sutartinių šventė „Sutarjėla“, atvėrusi vasaros vartus. Gražioje erdvėje prie Palaukinio ežero, po svyruojančiais beržais, ragų gaudesiu pradėtoje šventėje skambėjo net 18-kos kolektyvų atliekamos sutartinės. Kiemeliuose triūsė senuosius lietuvių amatus pristatantys amatininkai, tautodailininkai, buvo rodomi lietuvių archeologiniai rūbai ir jaunųjų dizainerių sukurta apranga. Kaip sakė šventės vedėjai Sigutė Mudinienė ir Kęstutis Žemaitis, šventės ženklas – šimtaraštė juosta – į Ignaliną atkeliavo iš Panevėžio, o kitąmet aplankys Molėtus. Šventę Ignalinoje rengė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bendradarbiaudama su Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VIII). Baigiamieji darbai (3)

Šaltinis | A.Railos nuotr.

Dar kartą norėtųsi priminti, kad jūs skaitote MENINIO projekto aprašą, o ne mokslinį traktatą, tad esate atsidūrę laisvosios vaizduotės erdvėse. Tik nesinorėtų sutikti, jog šios fantazijos neturi visiškai jokio pagrindo. Juk jas įkvėpė pati Vilniaus dvasia, su kuria bendravome vos ne pusmetį įvairiausiomis progomis bei aplinkybėmis. Ypač miestas savo slėpinius atverdavo naktį ir prieš rytą, kai Kupolė savo juodąja „Volvo“ mus nusiveždavo ant miestą supančių kalvų. Kai atsistodavai ir pradėdavai žvelgti į slėnyje nuščiuvusį ir sapnuose paskendusį miestą, staiga pajusdavai, kaip pagaliau pradeda skleistis pirmapradžio Vilniaus ramūs virpesiai, Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau