Žymos archyvas: pagonys

Tautos stiprybės paieškos ir galimybė Veliuonai (0)

J. Stanaitienės nuotr.

Lapkritis – tai laikas, kai anapilin išėjusių artimųjų atminimą šildome žvakių liepsna ir mintimis apie juos. Pirmą kartą ant Veliuonos piliakalnio surengtose Vėlinėse taip pat buvo pagerbti mirusieji, tačiau pagoniškas šventės atspalvis krikščioniškame pasaulyje iš karto sukelia atmetimo reakciją.

Ar priešprieša neišvengiama?

Prieš 630 metų, didiesiems kunigaikščiams Jogailai ir Vytautui į Lietuvą atnešus krikštą, į užmarštį sparčiai ritosi pagonybės tradicijos, dievybės ir papročiai. Skaityti toliau

G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje (9)

Viešas tėvo Urbano Grandierio (Urban Grandier) sudeginimas apkaltinus sutarties su Velniu sudarymu | Amžininko piešinys, Ludenas, 1634 m.

Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad  bibliniam dievui  žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna? (31)

Pixbay.com nuotr.

Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.

Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (33)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

D. Razauskas. Lietuvos ryto žurnalistai per Kūčias turėtų kaukti (43)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dienraštyje Lietuvos rytas, priede Sostinė, 2016 m. gruodžio 23 d. buvo paskelbti mano atsakymai į LR korespondento Artūro Jančio klausimus. Klausimai buvo man atsiųsti raštu, ir atsakiau aš į juos raštu, todėl nesunku palyginti tai, ką žurnalistui nusiunčiau aš (žr. toliau), su tuo, kas pasirodė laikraštyje.

1) Be mano žinios visas pokalbis pavadintas „Tikri lietuviai per Kūčias turėtų maukti alų“. Aš taip ne tik nebuvau sakęs, bet net panašios minties mano atsakymuose nėra! Gal net visai priešinga… Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar jau įvyko antrasis Lietuvos krikštas? (0)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šį pokeistį klausimą paakino politologų konferencijoje perskaityto Ainės Ramonaitės pranešimo atsitiktinai rastas atpasakojimas žiniasklaidoje „Ištyrė R. Karbauskio partijos vertybes: rezultatas netikėtas“. Jau vien  A. Ramonaitės pavardė žada rimtą politologiją ir analitiką.

Profesorė bene pirmoji pabandė pateikti  analitinį porinkiminį Lietuvos politinį portretą, krašto politinių jėgų susigrupavimą ir diferencijaciją (skirtis) pagal ekonominių pažiūrų ir moralinių vertybių vektorius, taip pat Lietuvos rinkėjų preferencijas. Pabrėžčiau: šis susigrupavimas naujas ir iš tikrųjų netikėtas. Ir anaiptol dar nesibaigęs. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar religijos skatina terorizmą, ar kuria žmogiškumą? (42)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Pasaulį vis labiau neramina teroristiniai veiksmai, atliekami religijos vardu. Kiekvieną dieną žiniasklaida praneša apie vis naujus išpuolius. Visus sukrėtė ir kunigo nužudymas bažnyčioje Prancūzijoje. Galime tik ramintis, kad pas mus tokie konfliktai nekyla ir, viliuosi, artimiausiu metu neįvyks. Tačiau šiomis karštomis dienomis pasigilinkime bendrai į religinės pakantos esmę. Pas mus tikrai nesigriebiama nei šautuvų, nei peilių dėl savo religinės „tiesos“ įrodymų, bet minties lygmenyje tos tikrosios pakantos kitaip mąstančiam, turinčiam kitokią pasaulėžiūrą tikrai pritrūksta. Kai kurie krikščionys su didžiausia pagieža atsiliepia apie Skaityti toliau

Klaipėdos universitetas kviečia į paskaitą apie pagonių įvaizdį viduramžių lotyniškojoje raštijoje (6)

2016 m. kovo 9 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) kviečia į Klaipėdos universiteto BRIAI mokslo darbuotojo dr. Mariaus Ščavinsko ir IV kurso Istorijos programos studento Edvardo Margelio paskaitą apie tai, kaip viduramžių lotyniškojoje raštijoje ir Kijevo Rusijos metraščiuose buvo kuriamas įvaizdis apie pagonis.

Dr. Marius Ščavinskas skaitys paskaitą „Inimicos crucis Christi – Kristaus kryžiaus priešai. Pagonių įvaizdis viduramžių lotyniškojoje raštijoje Vokiečių ordino kovų su baltųgentimis kontekste“. Paskaitoje bus pristatomi tyrimai apie tai, kaip Vakarų Europos Skaityti toliau

Istorijos plaktai ir alko pūkenis (1)

Justinas-Stonys-satenai.lt-j.sorio-nuotr-K100

Su pedagogu, išradėju, Senovinės technikos muziejaus Smalininkuose (Jurbarko r.) įkūrėju dr. Justinu Stoniu kalbasi Juozas Šorys

– Likimas ar „geri dėdės“ Jums suteikė galimybę Smalininkuose (Jurbarko r.) įsteigti plačios paveldosauginės aprėpties, retais eksponatais unikalų Senovinės technikos muziejų? Kaip radosi jo idėja ir sumanymas?

– Kai pirmą kartą atvažiavau į Smalininkus, iškart pajutau, kad miestelio ir gyvensena, ir aplinka kitokia. Savita mažlietuviška ar „vokiška“ architektūra, neįprasti vietinių meistrų pastatyti namai. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video) (134)

Mariušas Maksas Kolionko | wikipedia.org nuotr.

Oficialių Lenkijos politikų tikinimai esą „kresų“ (liet. „pakraščių“; taip lenkai vadina prieš II pasaulinį karą valdytas teritorijas Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje; beje, į šią sąvoką patenka ir Lietuvos sostinė Vilnius) nostalgija gyvena ir jos idėjas kursto vien kadaise ten gyvenę žmonės ar jų palikuonys, yra tik tuščios nepagrįstos kalbos, skirtos nebent naiviam „strateginiam partneriui“ užliūliuoti.

Priešingai, nei teigia Lenkijos politikai, „kresų“ idėją gaivina ne tik gausa įvairiausių lenkų patriotinių organizacijų, bet ir pati Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Iš biudžeto finansuojamas Lenkijos TV kanalas Skaityti toliau

D.Tamošaitytė. Kam Lietuvoje dygsta asilo ausys? (59)

Daiva Tamošaitytė | feisbuko nuotr.

Domėjimasis baltiškąja-pagoniškąja praeitimi nekėlė jokių valstybingumo atkūrimo vizijų, tik leido pajusti menamą išskirtinumą. (Ramūnas Terleckas, „Sovietinio palikimo pagonys“, www.lzinios.lt, 2013  08 21).

Kad tūkstantmetė lietuvių liaudies kultūra yra tik menamai išskirtinė ir savita, sužinojau iš solidaus Lietuvos dienraščio puslapių praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Autorius rašo: „Mintimis sugrįžti į praeitį privertė keli pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis sušmėžuojantys keistoki ir galbūt tarpusavyje nesusiję, bet, mano galva, tiesiog neteisingi dalykai. Skaityti toliau

Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę (9)

Kryžiuočių ordino puolimo kryptys. ŽemėlapisBaltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.

Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. Skaityti toliau

Graži šventė Stelmužėje (nuotraukos) (3)

Zarasų miesto savivaldybės nuotr.

Pasakiškas kraštas – Stelmužė. Vieni sako, kad čia Lietuvos pakraštys, už kelių kilometrų nuo garsiojo ąžuolo – Latvija. Kiti nenori su tuo sutikti ir teigia, jog nuo čia tik prasideda Lietuva. Stelmužės ąžuolas jau jos pradžioje liudija šalies galią ir ilgaamžiškumą. Galima ginčytis daug, tačiau visi sutiks, kad retas Lietuvos žmogus nepabuvojo praeitį menančioje Stelmužėje, dažnas ąžuolo paunksmėje džiaugėsi nuostabia šio krašto gamta. Skaityti toliau

J.Matuza. Kodėl nekvepia medžiai? (4)

Gyvybė | espaceutopia.wordpress.com nuotr.

Jaunystėje, beskaitinėdamas kažkokį fantastikos kūrinį, užtikau pamąstymą apie tai, kas yra gyvybė, ką galima laikyti gyvu? Vienas mokslininkas tvirtino, kad gyvybę vienareikšmiškai nusako judėjimas, kitas – kad metabolizmas, trečias – kad dauginimasis. Tačiau kiekvienu atveju kuris nors paprieštaraudavo, kad, pvz., judanti laikrodžio rodyklė nėra gyva, kad kristalai auga ir dauginasi, kad milijonus metų gyvuojančio akmens gyvybinių procesų žmogus negali suvokti dėl per trumpo gyvenimo… Jie taip ir nesutarė, ką galima laikyti tikrai gyvu.

Tuomet pagalvojau, kad gyvybė tikrai yra tiek įvairi, jog vargu ar įmanoma Skaityti toliau

Šventasis Alkos kaimas ir Vilkokšnio ežero legenda (2)

Vilkokšnio ež. | Alkas.lt, R.Balkutės nuotr.

Šiuo straipsniu Alkas.lt pradeda naują skyrių „Gamta ir žmogus / Šventvietės“.  Čia skaitytojus supažindinsime su nepaprastomis, galių turinčiomis vietomis, akmenimis, šaltiniais. Paprastai šventviete laikoma vieta, ypatinga, šventa vieta skirta atlikti apeigoms. Baltų šventvietėse, šventose giraitėse – alkose augdavo medžiai, buvo kūrenama šventoji (arba amžinoji) ugnis. Šventais buvo laikomi ne tik miškai, bet ir kalnai, šaltiniai, akmenys. Šiose vietose buvo aukojama dievams, švenčiamos bendruomenės šventės, jos teikdavo saugumą, ramybę, laimę, taiką ir gelbėdavo nuo ligų, jose buvo prašoma sveikatos. Pažinti ir iš naujo atrasti šias vietas padeda istoriniai, archeologiniai, kalbiniai, etnologiniai ir tautosakos šaltiniai. Kviečiame aktyviai dalyvauti pristant savo ir kitų kraštų galių turinčias vietas. Skaityti toliau