Žymos archyvas: Osmanų imperija

R. Čerškus. Lisauskėliai (video) (I) (6)

Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ | S. Paškevičiaus nuotr.

Dideles aistras sukėlė neseniai Kaune pastatyta, dviejų ukrainiečių skulptorių sukurta, realistinė šarvuoto kario ant pasibaidžiusio arklio stovyla. Nesigilinant, dėl kokių – tikrų, tariamų ar neviešinamų priežaščių, už kieno pinigus, ir kokiomis aplinkybėmis radosi šis gan abejotinos meninės vertės rytietiško stiliaus bronzinis liejinys, monumentaliosios skulptūros Kauno mieste istorijoje tai pirmasis atvejis, kai viešoje erdvėje pastatomas ginkluoto raitelio ant žirgo – t.y. kavaleristo skulptūra. Turbūt, ir visoje Lietuvoje, nebent, išskyrus Birštoną, daugiau nerasime panašaus žanro skulptūrų. Tai pirmas blynas. Skaityti toliau

L. Jurša. Lietuviai turi išgirsti ir antrąją pusę – Azerbaidžaną (24)

Knygos „Juodojo sodo tragedija“ viršelis

Dienos šviesą išvydo Gintaro Visocko knyga „Juodojo sodo tragedija“. Tai – antroji Mokslotyros instituto išleista knyga apie Azerbaidžaną. Pirmą, „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“, parašė istorikas Algimantas Liekis. Šį kartą į Azerbaidžano praeitį ir dabartį pažvelgta lietuvio žurnalisto akimis.

Juoduoju sodu azerbaidžaniečiai nuo seno vadino Kalnų Karabacho kraštą, tuo sakydami, kai tai – brandus, derlingas, gyvybingas sodas. Jau visą ketvirtį amžiaus šis kraštas yra kruvina Azerbaidžano žaizda. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko mus moko tragiškoji istorija? (audio) (0)

Audrys Antanaitis,Georgios Macukatov,Ruslan Arutiunian,Algimantas Kasparavičius | alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka šimtas metų nuo graikų tautos tragedijos, kada buvo išžudyta dešimtys tūkstančių Osmanų imperijos graikų. Kiek anksčiau šioje imperijoje prasidėjo armėnų tragedija. Kentėjo ir kai kurios kitos imperijos tautos.

Ar šiandien suvestos sąskaitos su praeitimi tame regione? Ar istorija ko nors išmokė norinčias, bet taip sunkiai pajėgiančias taikiai sugyventi kaimynines šalis? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar įvyks naujas dviejų imperijų karas? (20)

Karas-on-July-4-2009-in-Kandahar-Afghanistan-foreignpolicy-com-nuotr

Rusija didina karines galias, kaip Vokietijos naciai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Respektabilusis „The New York Times“ rašo, kad Kremlius ruošiasi plataus masto tarpvalstybiniam karui. Arktyje, Ukrainoje, o dabar ir Turkijoje. Toks jos aktyvumas neregėtas nuo Šaltojo karo laikų.

Vėl paralelės su naciais

Šiek tiek daugiau kaip 12 metų valdžioje išbuvęs Vokietijos nacionalsocialistų lyderis Adolfas Hitleris dar Miuncheno aludėje skelbė Vokietijos imperijos tęstinumo programą. Vladimiras Putinas, 2000-ųjų išvakarėse Skaityti toliau

P. Urbšys. Ar armėnų tautos genocidas nuskęs „Turkijos sraute“? (5)

Povilas Urbšys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Prieš šimtą metų turkų Osmanų imperijoje 1915 metais buvo brutaliai išžudyta pusantro milijono armėnų tautybės žmonių. Atrodytų, visiems turėtų būti aišku, jog tai – nusikaltimas prieš žmoniškumą, kurį galima apibūdinti vienu žodžiu genocidas, už kurį atsakinga valstybė turi prisiimti atsakomybę. Deja, tarptautinėje politikoje ne visų žmonių žudynes ,,apsimoka“ pripažinti kaip genocidą. Viskas priklauso ne nuo to, ką ir kiek išžudė, o nuo to, kas tai padarė.

Pasaulyje, kur viskas perkama ir parduodama, žmogaus gyvybė niekada nebuvo vertybė, dėl kurios būtų atsisakoma ilgalaikės materialios naudos. Skaityti toliau

Armėnų genocido šimtmetis Lietuvoje: Seimo narių pareiškimas (1)

Armėnų genocido atminimas | Armenianchurchwd.com nuotr.

2015 m. balandžio 24 d. visas pasaulis kartu su armėnų tauta mini Osmanų imperijoje įvykdytą nusikaltimą, kurį didžioji pasaulio dalis įvardija, kaip genocidą.

Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnijos Respublika nariai, reikšdami užuojautą armėnų tautai, išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas pritarimas Europos Parlamento 2015 m. balandžio 15 d. priimtai rezoliucijai dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių, skatinančiai Turkiją, pasinaudojant žudynių šimtmečio paminėjimu, pripažinti armėnų genocidą ir taip atverti kelią turkų ir armėnų tautų susitaikymui. Skaityti toliau

Minimos armėnų genocido aukos (0)

Masiniai armėnų kapai, 1915 m.

Pasaulyje minima armėnų genocido aukų atminimo diena. 1915–1923 metais per Osmanų imperijos valdymą buvo nužudyta apie 1,5 mln. žmonių.

Didžiausias minėjimas vyksta sostinėje Jerevane prie Armėnų genocido memorialo, skirto masinių žudynių aukoms atminti. Čia susirinkę yra dešimtys tūkstančių, neabejingų savo istorijai, žmonių.

Armėnų genocidas – vienas iš ryškiausių genocido neigimo pavyzdžių: net praėjus beveik Skaityti toliau