Žymos archyvas: Ona Voverienė

O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919) (2)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Tadas Daugirdas į Lietuvos mokslo istoriją atėjo kitaip, negu dr. J. Basanavičius, Antanas Smetona ir net Vincas Kudirka. Jeigu šiuos tris drąsiai galima vadinti valstybininkais, tikrąja to žodžio prasme, tą jie ir padarė po ilgų mūsų tautos šimtmečių lenkų ir rusų okupacijoje, tai T. Daugirdą galima drąsiai vertinti, kaip mokslininką, paklojusį pamatus visam tautotyros mokslui, jo teorijai, praktikai ir metodologijai.

T. Daugirdas gimė Ariogalos bajorų šeimoje, pradinį išsilavinimą gavo namuose, kaip tuo metu bajorų šeimose buvo įprasta, Skaityti toliau

O. Voverienė. Mąstytojas politinis kalinys Petras Plumpa (1)

Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.

Laiko švytuoklė perskrodžia tylą
Melsvai žibuoklei, ašarai tyrai, –
Žemėj skambėti ji nepaliauna
Negailestingai laikina griauna,
Ne mirksnio trumpiui šviesmetį kuria, –
Dvasinio grūdo – ugniniam tūriui.

Eglė Nemunaitė.

Džiaugiuosi savo gyvenimo kelyje sutikusi Petrą Plumpą – santūrų, susikaupusį, mažakalbį, taurios inteligencijos žmogų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Jis buvo, yra ir bus legenda (nuotraukos, video) (4)

Paulius Širvys (1978 m.) | Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Minint poeto Pauliaus Širvio 100-ąsias gimimo metines.

Aš – beržas.
Lietuviškas beržas.
Su plieno
Dalgiu
Ant peties.
(Paulius Širvys).

Tai viena naujausių, ko gero jau 120-oji, rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga, skirta poeto Pauliaus Širvio 100-jų gimimo metinių paminėjimui. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Iizabelė – rezistentė, poetė, rašytoja, Lietuvos patriotė (5)

Ryšininkė Izabelė Skliutaitė Navarackienė, slapyvardis Ramunė, Jūratė. Druskininkai, 2016 | K. Driskiaus nuotr.

Sugrįžusiam iš Sibiro nebuvo lengva,
Rugsėjo takas seminarijon nebekvietė sugrįžt.
Nutolęs ir mokyklinio varpelio aidas
kančios tavo ir vardo prisimint
Izabelė Skliutaitė-Navarackienė

Su Izabele susipažinau dar gerokai prieš Sąjūdžio revoliuciją ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Po pirmųjų mūsų susitikimų – jaučiau esame artimos sielos. Tik buvome skirtingos: aš simpatizavau antikomunistinio judėjimo dalyviams teoriškai, žavėjausi jais, jų drąsa ir jų pilietiška pozicija, o ji buvo to judėjimo Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorija privalo būt teisinga! (19)

Ona Voverienė | J. Valiušaičio nuotr.

Bet Katedra privalo būt teisinga!
O jei bent vienas melo akmenėlis
Į pamatus paklius – tai vargas jai
Ir tau, ir mums visiems!
Justinas Marcinkevičius

Beveik prieš du dešimtmečius viena žymiausių Europos politologių Fransuaza Tom (Françoise Thom), žvelgdama į Lietuvos ateitį, ją siejo su stipria konservatorių partija. Jos nuomone, „Ji (TS (LKD) –O.V.) turi išsiskirti iš kitų postkomunistinių partijų, kurios dažnai kalba tą patį, kurių programos beveik nesiskiria viena kitos, nežiūrint kokį gražų Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar Lietuva taps šiek tiek oresne? (5)

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? | lrv.lt nuotr.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš ketverius metus į rinkimus žengė, pabrėždama tautinę tapatybę, tautinę kultūrą, šeimos stiprinimą. Jos žmonės aktyviai dalyvavo Žemės referendume ir Talkoje už valstybinę kalbą, kur esminis reikalavimas buvo asmenvardžių Lietuvos piliečių pasuose pirmame puslapyje rašymas lietuviškai.

Programoje buvo pasisakyta už tautų Europą, nacionalinių valstybių stiprinimą, prieš Europos Sąjungos centralizavimą. Šie ir kiti akcentai sudarė nuosaikiai Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime? Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) (7)

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

Pirmosios lietuviškos knygos autoriui 500 metų

Prieš 500 metų, 1520 metais gimė Martynas Mažvydas Vakarų Žemaitijoje (spėjama Švėkšnos ar Žemaičių Naumiesčio viename iš kaimų, neturtingų bajorų šeimoje). Martynas Mažvydas Vaitkūnas, pirmosios lietuviškos knygos, taip ir vadinamos Mažvydo „Katekizmu“ autorius, 1546-1548 metais, pastebėtas kaip gabus jaunuolis to meto Prūsijos kunigaikščio iš gediminaičių dinastijos Skaityti toliau

O. Voverienė. Rusijos NKVD (KGB) Lietuvoje (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jau trisdešimt metų, net trisdešimt metų.
Esi, Lietuva, vėl laisva.
Bet mes šia laime seniai apsipratom,
Lyg buvo čia taip visada.
Leonas Milčius.

Apsipratom. Ir net paburnojam, kad prie ruso buvo geriau. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras Donatas Malinauskas (1869-1942) (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Šv. Velykos pastarąjį mano gyvenimo dešimtmetį visada siejasi su Onuškiu, šio dzūkiško miestelio jaukia bažnytėle, Šv. Mišiomis, procesija aplink bažnyčią ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) atkūrimo signataru Donatu Malinausku, palaidotu bažnyčios šventoriuje. Taigi mažas Dzūkijos miestelis tampa tiltu tarp mūsų tautos praeities ir dabarties, ir tarsi prašyte prašosi nušluostyti užmaršties dulkes nuo šio miestelio ir jame gyvenusių žmonių, statydinusių šią bažnyčią ir kūrusių miestelį. Vienas iš jos statytojų ir fundatorių buvo senos bajorų giminės palikuonis Donatas Malinauskas, Lietuvos istorijos pasirinktas, kaip vienas miestelio kūrėjų ir Bažnyčios vienas iš pagrindinių fundatorių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius (2)

Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį

Jonas Smilgevičius gimė 1870 vasario 12 d. garsioje Žemaitijos bajorų šeimoje Užvenčio dvare Telšių apskrities (dabar Plungės). Jo tėvas turtingas bajoras vedė šoniškę Uršulę Ivanauskaitę ir įsikūrė jos dvare Šoniuose. Turėjo dvylika vaikų, bet užaugo tik aštuoni, tarp jų ir Jonas Smilgevičius. Kaip ir buvo tuo metu įprasta bajorų šeimose, Jonas Smilgevičius bazinį išsilavinimą gavo namuose. Vėliau buvo išsiųstas mokytis į Mintaują (dabar Jelgava) ir ten mokėsi Mintaujos gimnazijoje, po to ir Liepojos gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos bajorija (40)

Užrašas po nuotrauka: ATR bajorai atstovai Seime, su žemių herbais | lietuvai.lt nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį

Mes, šių dienų bajorai,
Pasekim pavyzdžiu tėvų.
Prisiekę puošt darbais Tėvynę,
Pridėję ranką prie širdies,
Mes Lietuvai žodžius kartojam – Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada) (13)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Daug metų Kanados lietuviai siuntė savo laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Malonu buvo skaityti. Ir pati parašydavau apie naujienas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, pasikeitus kartoms, laikraštį gaudavau jau retai, o 2020 metais – gavau tik 2 numerius. Atėjusioms naujoms kartoms ir pasikeitus lietuvių emigrantų kartoms, atrodo, kad lietuviškas žodis Kanados lietuviams jau tapo nereikalingas.

„Tėviškės žiburiai“ – vienintelis ir ilgiausiai spausdinamas Kanadoje Skaityti toliau

O. Voverienė. Didysis blogio imperijos nugalėtojas Ronaldas Reiganas (7)

Ronaldas Vilsonas Reiganas (angl. Ronald Wilson Reagan) | wikipedia.org nuotr.

Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau Istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo laisvės ir nepriklausomybės su meile ir su didžiule pagarba prisimena Didįjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Ronaldą Reiganą.
Mons. Alfonsas Svarinskas.

Taip pavadino JAV Prezidentą Ronaldą Reiganą mons. Alfonsas Svarinskas, Skaityti toliau

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau

O. Voverienė. Meteoru sušvitęs Mindaugas Tomonis (1940-1975) (3)

Mindaugas Tomonis | Asmeninio albumo nuotr.

Meteoru sušvitęs ir taip greitai užgesęs. Čia. Lietuvoje. Bet ten gyvas, teisingas, tiesus, atviraširdis. Gabus, rimtas mokslininkas. Galėjo ramiai kilti į kūrybines aukštumas, galėjo suteikti daug džiaugsmo.
Mindaugo tėvas bibliografas Stasys Tomonis.

Galėjo. Bet buvo nužudytas. Čia. Lietuvoje. Jam buvo trisdešimt penkeri. Pats fizinių jėgų ir talento žydėjimas. Kaip ir lituanisto prof. Jono Kazlausko. Abiejų žudikai dar vaikšto tarp mūsų. Džiaugiasi gyvenimu… Skaityti toliau

O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (2)

Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

1939 metais dar buvo laikoma, kad SSRS ir Vokietijos santykiai yra draugiški, taikūs ir ilgalaikiai. O visokie maži nesusipratimai – tai tik mažareikšmiai, negalintys pakenkti geriems santykiams tarp Maskvos ir Berlyno. Ir tik 1939 metų pabaigoje pradėjo ryškėti, kad gali būti ir kitaip…  (Ruland B. Deutsche Botsaft Moskau //Muenchen, 1964. – P. 328)

Miela Sąjūdžio laikų bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė padovanojo pluoštą dokumentų, kurie man pasirodė gana įdomūs. Jų turiniu norėčiau pasidalinti su savo ištikimais skaitytojais, kuriuos jaučiu ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Poetės Saulutės mintys (0)

Saulutė Genovaitė Markauskaitė | E. Kniežausko nuotr.

Teišsipildo visos šviesios viltys, Težydi vien tik geras žodis. (Saulutė Genovaitė Markauskaitė).

Valstybinės mūsų šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – nudžiugino ne tik savo jau ilgamečiu buvimu ir viltimi, kad Lietuvoje atsiras daugiau optimizmo, bet ir miela dovana iš Kauno poetės Saulutės – nauja knyga „Klausyk, širdie…“ (Kaunas, 2020). Tai jau dešimtoji poetės Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga. Prieš ją buvo: „Džiaugsmo ir skausmo verpetai“ (1992), „Meilės skliautai“ (2000); „Buvo laikas stiklinis“ (2003), „Erškėtrožei pražydus“ (2007), monografija „Krekenava laiko tėkmėje“ (2014); „Vilties vaivorykštė“ (2015), „Skulptorius Bernardas Bučas“ (2016), eilėraščių rinktinė „Ilgesio paukščiai“ (2016) ir dabar ši – „Klausyk, širdie…“ (2020). Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar taps lietuviai vėl tauta (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tauta gimsta vykdant žmogaus istorinį pašaukimą. Tautos pašaukimas – tai kurti savo kultūrą. Kultūra tautas įveda į istoriją. Moralinis ir dvasinis tautos vertingumas remiasi jos narių doriniu bei kultūriniu vertingumu. Pageidauti savo tautai dvasinės didybės – tai ryžtis  pačiam tobulintis ir savo asmenimi pasitarnauti medžiaga savo tautos vertingumo rūmams statyti. Būti patriotu, tai visų pirma būti doru žmogumi. Patriotizmas reiškiasi darbais, o ne šauniais ir tuščiais pasigyrimais. Prof. Stasys Šalkauskis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos ragana – prof. Eugenija Šimkūnaitė (1)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Eugenija Šimkūnaitė, habil. biologijos m. dr., farmacininkė, žolininkė, dažnai buvo vadinama Lietuvos Žiniuone, Žolių karaliene, artimiausių draugų – Lietuvos Ragana. Jai pačiai labiausiai prie širdies buvo Raganos vardas. Net ekslibrisą turėjo – paparčių ir skruzdėlės fone ant šluotos jojanti ragana, pakilusi taip aukštai, kad net mėnulį dengė. Sukaupusi didžiulį žinių lobyną, žymioji žolininkė savitai ir subtiliai tomis žiniomis dalindavosi su žmonėmis. Jos paskaitų pasiklausyti ateidavo šimtai. O dešimčių  ir šimtų auditorijos jos patarimų laukdavo per radiją. Šimtus straipsnių apie vaistažoles, apie liaudies mediciną ji paskelbė Lietuvos viešojoje spaudoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Piliakalniai – unikali tautos kultūros vertybė (24)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina…“
Romualdas Grigas.

Tokiu epigrafu yra pradedama naujausioji akad. Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (V.,  2019). Tai antrasis iš esmės papildytas leidinys. Pirmasis „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (V., 2018) buvo mokslininkų ir visuomenės sutiktas su dideliu susidomėjimu. Matyt, kad atsiliepdamas į skaitytojų pastabas, akademikas knygą gerokai papildė ir turiniu ir apimtimi. Vasario 24 d. ši naujoji jo knyga buvo entuziastingai sutikta, susirinkus gausiai skaitytojų auditorijai K. Varnelio namuose. Skaityti toliau

O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai (62)

Alkas.lt koliažas

Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas.
Prof. F. Fersteris

Dar praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius su liūdesiu kalbėjo, kad iš lietuvių tautos beliko „tik šešėlis“. Lietuvių tautai iškilo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ Tai atsitiko todėl, kad mūsų šviesuomenė nevykdė savo pareigos savo tautai ir savo valstybei – išdavė jas, atsisakiusi savo gimtosios kalbos ir tautinės kultūros, vertybių, kurios filosofo dr. Antano Maceinos Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951) (2)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

O, tėve Staline, brangus,
Jūs negražiai įpratęs:
Taip ryja nuosavus vaikus
Tik šlykščiosios gyvatės.
Bronius Krivickas.

Tai vienas žymiausių tarpukario nepriklausomos Lietuvos poetų ir rašytojų, rašęs poeziją ir prozą. Savo kūryboje Bronius Krivickas atsiskleidė, kaip žmogaus sielos žinovas, mokėjęs parodyti žmogų ir idealistiškai, atskleisdamas jo pozityviąsias savybes, jo siekį gėrio ir tiesos, pasiaukojimą bendrajam gėriui ir ypač talentingai – atskleisti žmogaus silpnybes, sarkastiškai pasišaipyti iš jų, ypač, kai rašo apie Lietuvos okupantus ir jų niekingiausius kolaborantus – stribus ir visokio plauko išdavikus. Skaityti toliau

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“ (10)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 16-osios Lietuvai – 102 metai

Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia, …lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę…
prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m.

Tai – taikliausia metafora, apibūdinanti padėtį… Šią metaforą ateinančių kartų istorikams ir mums, gyvenantiems ČIA ir DABAR, padovanojo Aukščiausiosios Tarybos Skaityti toliau

Bus pristatyta akademiko R. Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (0)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Vasario 15 d., 15 val. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose muziejuje (Didžioji g. 26) bus pristatyta Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ sutiktuvės. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Dalyvaus knygos autorius akademikas Romualdas Grigas, prof.  Ona Voverienė, literatūrologas, istorikas dr. Algimantas Bučys, knygos leidėjas Danas Kaukėnas.

Renginio meninę dalį atliks aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Sviesė Cepliauskaitė ir dainininkė Zita Martinavičiūtė-Grigienė. Renginys nemokoamas. Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius (1)

Jonas Avyžius | Šiaulių regiono bibliotekos nuotr.

Tegu mūsų tautos milžinų žygiai būna mums visiems prasmingo, šviesaus gyvenimo pavyzdys, įrodantis, kad didžiausias ir niekad nesenstantis žmogaus turtas yra ne godžiomis savanaudžių rankomis sužarstytos aukso krūvos, o proto ir dvasios galiomis sukaupti mokslo lobiai, nesutepta garbė, rami sąžinė ir negęstanti meilė Tėvynei. Jonas Avyžius.

Šiai savo ištarmei rašytojas Jonas Avyžius buvo ištikimas visą savo gyvenimą. Nebijojo plaukti prieš srovę, nes anksti suprato, kad „… rašytojo kūryba turi prasmę ir yra Skaityti toliau