Žymos archyvas: Ona Voverienė

O. Voverienė. Nereikalingi žmonės… Patys tokiais save padarę (5)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvoje to dar niekada nebuvo. Vienas populiariausių posakių, gyvavusių Tautoje, buvo: „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia…“. Kai 2011 metais Lietuvos viešojoje spaudoje pasirodė Julijos Latyninos analogiško pavadinimo straipsnis, kuriame buvo apžvelgta nedarbo padėtis Didžiojoje Britanijoje, net negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali atsitikti ir Lietuvoje. Julija Latynina savo straipsnyje rašo, kad tinginystės epidemija prasidėjusi Didžiojoje Britanijoje, dar gerokai prieš Margaretos Tečer (Margaret Tečer) valdymą, buvo jos valdymo metais konstruktyviai Skaityti toliau

O. Voverienė. Tauta ir Valstybė buvo didžiausias rašytojo Jono Mikelinsko rūpestis (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Epochos keičiasi, kaip žmonės ir jų kartos.
Dažnai nuožmių karų griaustiniams blyksint.
Kiekvienas Lietuvai mes tiek tebūsim vertas,
Kiek savo dvasios lobių jai paliksim.
Jonas Graičiūnas.

Šių metų gegužės 6 d. būtume minėję rašytojo Jono Mikelinsko 95-ąsias gimimo metines. Deja, jau dveji metai, kai paties rašytojo neturime. Liko tik jo knygos, straipsniai, šviesūs prisiminimai apie susitikimus… Skaityti toliau

O. Voverienė. Gamtojautos ugdymas šeimoje ir mokykloje (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Senovės lietuviai buvo išvien su saule, Su mėnuliu, medžiais visais augalėliais. Ne gamtos garbintojai…. Jie buvo kartu, išvien su gamta…. Jonas Mekas. „Laiškai iš niekur“.

Malonu prisiliesti prie knygos išleistos savanoriškais pagrindais moterų organizacijos.

Vienoje iš konferencijų „Moterys ir politika“, kasmet, (jau šešiolikti metai) vykstančių Palangoje Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) narė  prof. Dalia Brazauskienė padovanojo jos kartu su Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininku Rimantu Braziuliu sudarytą knygą „Gamtojautos ugdymas šeimoje ir mokykloje“ (K., 2005). Skaityti toliau

O. Voverienė. Minint dr. Vinco Kudirkos 150-ąsias gimimo ir Tautiškos giesmės 110-ąsias metines (1)

Mitingas „Ar apginsime baltų kalbas“ prie V. Kudirkos paminklo | J. Česnavičiaus nuotr.

…darbą dirbant, jam rūpėjo tiktai gyvas mūsų visuomenės dalykas, mūsų krašto kėlimas iš miego, žadinimas ir švietimas. Kito žmogaus, tiek dirbusio sunkiausiose aplinkybėse, dirbusio tiktai kitų gerovei, aš tuo tarpu, kad ir senas esu, nepažįstu; kito žmogaus, taip branginto dėl to darbo Lietuvos visuomenei, irgi nematau tuo tarpu.
Jonas Jablonskis.

Šiais metais Šv. Kalėdos, senųjų metų palydėtuvės ir Naujųjų sutiktuvės – ypatingos: vyksta po mūsų Tautos žadintojo Vinco Kudirkos 150-jų gimimo metinių ir jo „Tautiškos giesmės“ – Lietuvos himno 110-jų metinių ženklu. Skaityti toliau

O. Voverienė. Jos buvo pirmosios (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Pirmoji pasaulyje archeologė

Iš tolimiausių istorijos ūkų kartais mus pasiekia žymiųjų pasaulio moterų vardai. Jie įdomūs mūsų amžininkams tuo, kad parodo, kaip istorijos tėkmėje vienoje ar kitoje šalyje keitėsi moterų vertinimo kriterijai.

Iš senovės Romos imperijos mus pasiekė imperatorienės Elenos rašytinis portretas. Vienas reikšmingiausių įvykių jos tapsme Romos valdove buvo jos krikštas 313 metais. Ji krikščionybėn patraukė ir savo sūnų Konstantiną. Elena buvo laikoma dosnia valdove. Žmonės ją mylėjo. Ji statė ne tik katalikų bažnyčias, bet ir stačiatikių Skaityti toliau

O. Voverienė. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – Lietuvos moterų judėjimo už savo teises pradininkė (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Tėvynės meilė turi pasireikšti įstatymų gerbimu, ištikimybe visur, ypač visuomenės reikaluose, mokėjimu visur ginti Tėvynės garbę, stengimuisi kelti visuomenės doros ir sveikatos žvilgsniu ir nesigailėjimu net savo gyvybės aukoti už Tėvynės laisvę ir garbę.“ Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, jos kūrybą ir jos švietėjišką veiklą parašyta šimtai brandžių darbų, tarp jų ir monografijų. Džiaugiuosi, kad ir man atsirado proga, rengiant spaudai leidinį „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“  Skaityti toliau

O. Voverienė. Apie Lietuvių tautinę tapatybę (4)

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Asmenybės ir tautos būdą nelemia nei genetika, nei kraujas. Žmonės istorijoje gyvena tam tikromis sąlygomis ir tos sąlygos formuoja žmogaus būdą. Spurga.

Savo laiku akad. Romualdas Grigas vienoje viešoje jo paskaitoje kalbėjo: „Teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje tautų tautinės tapatybės klausimams ir vienas iš pranešėjų savo pranešime akcentavo: „Buvau Azijoje, buvau Afrikoje, puikiai pažįstu Europą, bet čia, Lietuvoje visai kitas mentalitetas. Todėl manau, kad lietuvių tapatybės klausimai turėtų būti analizuojami tiksliau“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

O. Voverienė. Sąžinė psichologiniu požiūriu (2)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tai kunigo Antano Paškaus knyga „Sąžinė psichologiniu požiūriu“, pirmą kartą išleista Kaune 1991 metais ir pakartota 2009 metais. Iki šiol jos nebuvau mačiusi. Ir labai apsidžiaugiau, kai ją man padovanojo kunigas eruditas Virginijus Šimukėnas. Parašyta, mums, civiliokams, neįprastu stiliumi, nepaprastai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, todėl ji ir atsidūrė ne aukštokoje recenzuotinų knygų krūvelėje, bet čia pat, „po ranka“. Knyga – įdomi ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei, ypač patartina mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaityti toliau

O. Voverienė. Dailininkas Stasys Krasauskas. Minint dailininko 90-ąsias gimimo metines (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Yra punktyrinių linijų ir linijų, kurios įrėžiamos su jėga ir įtampa. Mano tėčio gyvenimo ir kūrybos linija būtent tokia. Manau, kad gražiausias tėčio kūrinys ir buvo jo gyvenimas. Aistė Krasauskaitė.

Tai buvo dailininkas, kuris sovietinės okupacijos metais atverdavo visų Rusijos aukštųjų mokyklų duris ir visų straipsnių, knygų ir net disertacijų oponentų širdis, tiesė tiltus tarp tautų, ir tarp žmonių. Kartais ir pavydą, žinoma „baltą“ sukeldavo, kad mes, lietuviai turime tokį dailininką. Šiais metais jam būtų sukakę 90 metų. Daug dar būtų padaręs, jeigu ne ankstyva mirtis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautotyrininkas akademikas Romualdas Grigas (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jeigu Tu nebeišgyveni Tautos ir Tėvynės likimo, tai ką Tu turi ? Kuo užpildai savo dvasinį pasaulį? Žiniomis? Profesine veikla ir karjeros siekiu? O gal Pasaulio pažinimu? Turto ir prestižo kaupimu? Šie visi labai reikalingi dalykai įgaus kitą, labiau virš buitinės rutinos pakylėtą prasmę, jeigu bus nesuvedami vien į individualių reikmių tenkinimą, jeigu tavo saviraiška bus sukama dar ir Tautos bei Tėvynės link. Romualdas Grigas.

Kaip ir jis pats prisipažįsta, šiuo metu tautotyrininko akad. Romualdo Grigo tautinė Skaityti toliau

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas (8)

V. Strikaitytės nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos bėdos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir vienijant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir šžiesuomenės, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva… Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties.
Maironis.

Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.

Jonas Staliulionis

Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną? (9)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu (17)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.

Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė (18)

LYČ nuotr.

Lietuvos ateitis M. K. Čiurlionio vizijose

1904 metais M.K. Čiurlionis nutapė paveikslą „Saulėtekis“. Tai buvo iššūkis jau bemirštančiai lietuvių tautai, „kurį pagrindė Tautos kūrybinė galia“ (Vytautas Baškys. Saulėtekis. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui // Lietuvos aidas. 2017, geg. 6).

Pirmas įspūdis, pažvelgus į paveikslą „Saulėtekis“ – skelbia istorikas, – šviesos blyksnis Skaityti toliau

O. Voverienė. Didžiausia nepriklausomos Lietuvos bėda: dirbti nenorintys tinginiai (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvoje to dar niekada nebuvo. Vienas populiariausių posakių, gyvavusių Tautoje, buvo: „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia…“. Kai 2011 metais Lietuvos viešojoje spaudoje pasirodė Julijos Latyninos analogiško pavadinimo straipsnis, kuriame buvo apžvelgta nedarbo padėtis Didžiojoje Britanijoje, net negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali atsitikti ir Lietuvoje. Julija Latynina savo straipsnyje rašo, kad tinginystės epidemija prasidėjusi Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: filosofas, politologas Alvydas Jokubaitis apie dabartinę Lietuvos politikos padėtį (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiandien Lietuva pavirto administraciniu vienetu, mokyklos užsidaro (netiesa! – jos nevykėlių valdžios biurokratų yra uždaromos – O.V.), o universitetai nutautėja. Bandoma įkvėpti politinį tikėjimą, tačiau tai tik jo surogatas. Eurooptimistų ir euroskeptikų ginčas yra Lietuvos pralaimėjimas, nes save gerbianti valstybė dirbtinai nekuria piliečių nesutarimų. Alvydas Jokubaitis

Įtikinamai skamba Alvydo Jokubaičio mintys, tvirtinančios, kad dabartinės lietuvių kartos kuria kultūros praradimo kultūrą Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis (7)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.

Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istoriko atsakomybė, vertinant Lietuvos praeitį. (37)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Blogiausia, kad mūsų žmonės nebeturi vidinės paskatos domėtis tautos praeitimi, jos didvyriais, dvasiniais lobiais, o išorinės paskatos – „kultūros“, renginiai, laidos, spauda – sutelktos nešvankybėms, smurtui, agresyviajam kosmopolitizmui propaguoti ir tautiniam sąmoningumui naikinti. Albertas Griganavičius.

Istorikas Edvardas Krikščiūnas, išeidamas į Amžinybę, paliko mums jo testamentinę nuostatą, skelbiančią: „Istorikas, neigdamas praeitį, kaip vertybę, naikina lietuvybę“. Jau keli dešimtmečiai kai mūsų vyresniosios kartos istorikai, tvirtina, kad ikikrikščioniškoji Lietuvos valstybė, jos vadovai ir jos politikai buvo primityvūs nevykėliai: „Lietuva yra Europos užkampis:, „barbarų kraštas“, visi mūsų didieji kunigaikščiai – „neverti vieno 1918-1919 m. savanorio“, „Lietuva sutrukdė Vakarų civilizacijos plėtrą Rytų slavų žemėse“, „atplėšė Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva po Prezidento rinkimų (19)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, S. Paškevičiaus nuotr.

Lietuva didvyrių žemė – skelbia mūsų tautos himnas. Istorikai tvirtina
jog Lietuva viduramžiuose laisva išlikusi ir sukūrusi plačią valstybę tuo, kad turėjusi gerų vadų. Tai ir dabar reikia tvarkytis taip… Ūkininkas, norėdamas atskirti pirmalakus nuo pastarlakų, vėto javus. Ir žmonių tarpe turi būti atranka. Šį dėsnį gerai įsidėmėkite, tautininkai!
Antanas Smetona

Savo laiku Amerikos lietuvis, remdamasis Kaziu Almenu, tvirtino: „Visai neseniai sovietijos metais, buvome pasmerkti Skaityti toliau

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars… (18)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prezidentas yra valstybės vadovas, jis negali būti tik ūkininkas, arba tik teisininkas. Prezidentui neužtenka turėti vienos ar kitos srities diplomą – jis turi būti tikrai išsilavinęs, jo išmanymo diapazonas turi būti labai platus. Iš Prezidento tikimasi universalaus vaidmens, o tam reikia universalių kompetencijų. Algimantas Krupavičius

Šią savaitę prezidento rinkimuose išėjome į tiesiąją… Turime patvirtintus 9 kandidatus į Lietuvos prezidentus. Buvo ir dar daugiau. Iš kur berniukams ir mergaitėms tiek drąsos? Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvių tautininkų sąjungos regresas (2003-2019) Quo Vadis, Lietuva? (22)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvių tautininkų sąjunga, įkurta Kaune 1924 metais, sėkmingai funkcionavo iki pat Lietuvos okupacijos 1940 metais. 1989 m. Lietuvos Nepriklausomybės priešaušryje ji buvo Rimanto Matulio iniciatyva atkurta ir veikė su pertraukomis 1989-2008 ir 2011-2017 metais. Paskutiniuose rinkimuose į Seimą 2016 metais ji laimėjo 0,54 proc. Lietuvos rinkėjų balsų. 2017 m. birželio 27 d. prie LTS prisijungė respublikonai (1 300 narių). Šiuo metu Lietuvių tautininkų ir respublikonų koalicija turi 3 416 narių. Seime ir Vyriausybėje LTS-RK atstovų neturi. Koalicijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Žodžiai yra sėkla, iš kurios išauga amžinybės daigai (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva, atbundanti iš naujo!
Čia laiko vingiuos gęstančių miražų,
Vėl uždegiau viltis Tėvynės labui.
Ties kryžkelių pilkais smūtkeliais
Atgims Tikėjimas, Tiesa ir Meilė
(Nežinomas poetas)

1933 metų naktį iš liepos 16 į 17-ąją lietuviai lakūnai Steponas Darius Jucevičius ir Stasys Girėnas-Gurskis perskrido Atlantą. Nors jie gimtosios Lietuvos nepasiekė, žuvo Soldino miške, jų didvyriškas skrydis amžiams įrašė Lietuvos vardą į pasaulio aviacijos istoriją ir jų širdžių tiltu sujungė Lietuvą ir Ameriką. Tas širdžių Skaityti toliau

O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje? (28)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas

Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau