Žymos archyvas: Ona Voverienė

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada) (13)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Daug metų Kanados lietuviai siuntė savo laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Malonu buvo skaityti. Ir pati parašydavau apie naujienas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, pasikeitus kartoms, laikraštį gaudavau jau retai, o 2020 metais – gavau tik 2 numerius. Atėjusioms naujoms kartoms ir pasikeitus lietuvių emigrantų kartoms, atrodo, kad lietuviškas žodis Kanados lietuviams jau tapo nereikalingas.

„Tėviškės žiburiai“ – vienintelis ir ilgiausiai spausdinamas Kanadoje Skaityti toliau

O. Voverienė. Didysis blogio imperijos nugalėtojas Ronaldas Reiganas (6)

Ronaldas Vilsonas Reiganas (angl. Ronald Wilson Reagan) | wikipedia.org nuotr.

Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau Istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo laisvės ir nepriklausomybės su meile ir su didžiule pagarba prisimena Didįjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Ronaldą Reiganą.
Mons. Alfonsas Svarinskas.

Taip pavadino JAV Prezidentą Ronaldą Reiganą mons. Alfonsas Svarinskas, Skaityti toliau

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau

O. Voverienė. Meteoru sušvitęs Mindaugas Tomonis (1940-1975) (3)

Mindaugas Tomonis | Asmeninio albumo nuotr.

Meteoru sušvitęs ir taip greitai užgesęs. Čia. Lietuvoje. Bet ten gyvas, teisingas, tiesus, atviraširdis. Gabus, rimtas mokslininkas. Galėjo ramiai kilti į kūrybines aukštumas, galėjo suteikti daug džiaugsmo.
Mindaugo tėvas bibliografas Stasys Tomonis.

Galėjo. Bet buvo nužudytas. Čia. Lietuvoje. Jam buvo trisdešimt penkeri. Pats fizinių jėgų ir talento žydėjimas. Kaip ir lituanisto prof. Jono Kazlausko. Abiejų žudikai dar vaikšto tarp mūsų. Džiaugiasi gyvenimu… Skaityti toliau

O. Voverienė. Jonas Balys apie Lietuvą Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (2)

Jonas Balys (1909–2011) | LMAVB RSS nuotr.

1939 metais dar buvo laikoma, kad SSRS ir Vokietijos santykiai yra draugiški, taikūs ir ilgalaikiai. O visokie maži nesusipratimai – tai tik mažareikšmiai, negalintys pakenkti geriems santykiams tarp Maskvos ir Berlyno. Ir tik 1939 metų pabaigoje pradėjo ryškėti, kad gali būti ir kitaip…  (Ruland B. Deutsche Botsaft Moskau //Muenchen, 1964. – P. 328)

Miela Sąjūdžio laikų bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė padovanojo pluoštą dokumentų, kurie man pasirodė gana įdomūs. Jų turiniu norėčiau pasidalinti su savo ištikimais skaitytojais, kuriuos jaučiu ir Skaityti toliau

O. Voverienė. Poetės Saulutės mintys (0)

Saulutė Genovaitė Markauskaitė | E. Kniežausko nuotr.

Teišsipildo visos šviesios viltys, Težydi vien tik geras žodis. (Saulutė Genovaitė Markauskaitė).

Valstybinės mūsų šventės – Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji – nudžiugino ne tik savo jau ilgamečiu buvimu ir viltimi, kad Lietuvoje atsiras daugiau optimizmo, bet ir miela dovana iš Kauno poetės Saulutės – nauja knyga „Klausyk, širdie…“ (Kaunas, 2020). Tai jau dešimtoji poetės Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga. Prieš ją buvo: „Džiaugsmo ir skausmo verpetai“ (1992), „Meilės skliautai“ (2000); „Buvo laikas stiklinis“ (2003), „Erškėtrožei pražydus“ (2007), monografija „Krekenava laiko tėkmėje“ (2014); „Vilties vaivorykštė“ (2015), „Skulptorius Bernardas Bučas“ (2016), eilėraščių rinktinė „Ilgesio paukščiai“ (2016) ir dabar ši – „Klausyk, širdie…“ (2020). Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar taps lietuviai vėl tauta (11)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tauta gimsta vykdant žmogaus istorinį pašaukimą. Tautos pašaukimas – tai kurti savo kultūrą. Kultūra tautas įveda į istoriją. Moralinis ir dvasinis tautos vertingumas remiasi jos narių doriniu bei kultūriniu vertingumu. Pageidauti savo tautai dvasinės didybės – tai ryžtis  pačiam tobulintis ir savo asmenimi pasitarnauti medžiaga savo tautos vertingumo rūmams statyti. Būti patriotu, tai visų pirma būti doru žmogumi. Patriotizmas reiškiasi darbais, o ne šauniais ir tuščiais pasigyrimais. Prof. Stasys Šalkauskis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos ragana – prof. Eugenija Šimkūnaitė (1)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Eugenija Šimkūnaitė, habil. biologijos m. dr., farmacininkė, žolininkė, dažnai buvo vadinama Lietuvos Žiniuone, Žolių karaliene, artimiausių draugų – Lietuvos Ragana. Jai pačiai labiausiai prie širdies buvo Raganos vardas. Net ekslibrisą turėjo – paparčių ir skruzdėlės fone ant šluotos jojanti ragana, pakilusi taip aukštai, kad net mėnulį dengė. Sukaupusi didžiulį žinių lobyną, žymioji žolininkė savitai ir subtiliai tomis žiniomis dalindavosi su žmonėmis. Jos paskaitų pasiklausyti ateidavo šimtai. O dešimčių  ir šimtų auditorijos jos patarimų laukdavo per radiją. Šimtus straipsnių apie vaistažoles, apie liaudies mediciną ji paskelbė Lietuvos viešojoje spaudoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Piliakalniai – unikali tautos kultūros vertybė (24)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina…“
Romualdas Grigas.

Tokiu epigrafu yra pradedama naujausioji akad. Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (V.,  2019). Tai antrasis iš esmės papildytas leidinys. Pirmasis „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (V., 2018) buvo mokslininkų ir visuomenės sutiktas su dideliu susidomėjimu. Matyt, kad atsiliepdamas į skaitytojų pastabas, akademikas knygą gerokai papildė ir turiniu ir apimtimi. Vasario 24 d. ši naujoji jo knyga buvo entuziastingai sutikta, susirinkus gausiai skaitytojų auditorijai K. Varnelio namuose. Skaityti toliau

O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai (62)

Alkas.lt koliažas

Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas.
Prof. F. Fersteris

Dar praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius su liūdesiu kalbėjo, kad iš lietuvių tautos beliko „tik šešėlis“. Lietuvių tautai iškilo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ Tai atsitiko todėl, kad mūsų šviesuomenė nevykdė savo pareigos savo tautai ir savo valstybei – išdavė jas, atsisakiusi savo gimtosios kalbos ir tautinės kultūros, vertybių, kurios filosofo dr. Antano Maceinos Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951) (2)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

O, tėve Staline, brangus,
Jūs negražiai įpratęs:
Taip ryja nuosavus vaikus
Tik šlykščiosios gyvatės.
Bronius Krivickas.

Tai vienas žymiausių tarpukario nepriklausomos Lietuvos poetų ir rašytojų, rašęs poeziją ir prozą. Savo kūryboje Bronius Krivickas atsiskleidė, kaip žmogaus sielos žinovas, mokėjęs parodyti žmogų ir idealistiškai, atskleisdamas jo pozityviąsias savybes, jo siekį gėrio ir tiesos, pasiaukojimą bendrajam gėriui ir ypač talentingai – atskleisti žmogaus silpnybes, sarkastiškai pasišaipyti iš jų, ypač, kai rašo apie Lietuvos okupantus ir jų niekingiausius kolaborantus – stribus ir visokio plauko išdavikus. Skaityti toliau

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“ (10)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 16-osios Lietuvai – 102 metai

Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia, …lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę…
prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m.

Tai – taikliausia metafora, apibūdinanti padėtį… Šią metaforą ateinančių kartų istorikams ir mums, gyvenantiems ČIA ir DABAR, padovanojo Aukščiausiosios Tarybos Skaityti toliau

Bus pristatyta akademiko R. Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (0)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Vasario 15 d., 15 val. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose muziejuje (Didžioji g. 26) bus pristatyta Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ sutiktuvės. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Dalyvaus knygos autorius akademikas Romualdas Grigas, prof.  Ona Voverienė, literatūrologas, istorikas dr. Algimantas Bučys, knygos leidėjas Danas Kaukėnas.

Renginio meninę dalį atliks aktorė Virginija Kochanskytė, pianistė Sviesė Cepliauskaitė ir dainininkė Zita Martinavičiūtė-Grigienė. Renginys nemokoamas. Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius (1)

Jonas Avyžius | Šiaulių regiono bibliotekos nuotr.

Tegu mūsų tautos milžinų žygiai būna mums visiems prasmingo, šviesaus gyvenimo pavyzdys, įrodantis, kad didžiausias ir niekad nesenstantis žmogaus turtas yra ne godžiomis savanaudžių rankomis sužarstytos aukso krūvos, o proto ir dvasios galiomis sukaupti mokslo lobiai, nesutepta garbė, rami sąžinė ir negęstanti meilė Tėvynei. Jonas Avyžius.

Šiai savo ištarmei rašytojas Jonas Avyžius buvo ištikimas visą savo gyvenimą. Nebijojo plaukti prieš srovę, nes anksti suprato, kad „… rašytojo kūryba turi prasmę ir yra Skaityti toliau

O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970) (10)

Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

1970 metais jau nykų rudenį žinia apie prof. Jono Kazlausko paslaptingą žūtį sukrėtė visą Lietuvą. Tada dirbau Chemijos pramonės Projektavimo ir konstravimo biure, prieš metus buvau baigusi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir nors man prof. J. Kazlauskas nedėstė, vis tiek žinojome, kad Vilniaus universitete tarp profesūros yra ir J. Kazlauskas. Be to tarp mūsų biuro darbuotojų buvo ir chemikų, baigusių VU Chemijos fakultetą, irgi girdėjusių tą lituanisto pavardę. Todėl pietų pertraukos metu PKB kavinukėje buvo labai aktyviai aptariama ši tragedija: buvo visokių spėlionių, bet dauguma rėmėme nuostatą, kad Profesorius tapo KGB Lietuvos Skaityti toliau

O. Voverienė. Ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę (8)

Romualdas Ozolas, 1990 m. kovo mėn. | A.Sabaliausko nuotr.

Fragmentas iš rengiamos leidybai knygos „Lietuvos Respublikos šimtmečio didžiosios asmenybės“.

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys.

Romualdas Ozolas.

Esu laiminga, kad Likimas man skyrė tokią dalią – gyventi ir gyvenimą stebėti tuo laikotarpiu, kai buvo atkuriama Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (19)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Jonas Noreika – diplomuotas teisininkas, tapęs Lietuvos patriotinių leidinių redaktoriumi ir jų autoriumi į Lietuvos istoriją įėjo, kaip vienas iš labiausiai žydų enkavedistų kankintų Lietuvos patriotų, savo nežmoniškomis kančiomis paakinusių lietuvius kritiškiau žvelgti į tautinę mažumą – žydus Lietuvoje, kurių atžvilgiu lietuviai šimtmečiais buvo tolerantiškiausi, palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis ir bendruomenėmis. Šitokią psichologinę nuostatą pasirinko Lietuvos patriotas, nusipelnęs Lietuvai lakūnas, sovietinio režimo kankinys Viktoras Ašmenskas, rašydamas savo knygą „Generolas Vėtra“ (V.,). Manau, kad jo pasirinkta memuarinės lietuviškos literatūros kryptis sulauks Lietuvoje pasekėjų, sudomins jaunąsias gebančių rašyti lietuviukų kartas, kurioms yra labai svarbu jų Tėvynės garbė ir prestižas pasaulio Skaityti toliau

O. Voverienė. Prof. Vosylius Sezemanas apie tautos dvasios žydėjimą (1)

Vosylius Sezemanas (1884-1963) | wikipedia.org nuotr.

Prof. Vosyliaus Sezemano straipsniai „Tautinės kultūros klausimu“ ir „Vokiečių idealizmas XIX a. pradžioj ir tautos problema“ – tai du gražiausi perlai jo kūrybos vėrinyje, tik dabar Lietuvoje pradedantys švytėti savo pirmapradžiu grožiu. Prof. V. Sezemanas žavėjosi vokiečių filosofija, ypač J. G. Fichtės bei G. F. Hėgelio darbais, kuriuose buvo gvildenama tautiškumo problema.

G. F. Hėgelio kūryboje prof.  V. Sezemanui patiko jo dialektinis požiūris į istoriją ir tautos problemas. Hėgelis teigė, kad „Istoriniame procese vienos tautos pavaduoja kitas… Kiekviena epocha ir jos kultūra yra organiškai susietos su tam Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautininkas Vilius Bražėnas apie tautiškumo naikinimą Europos Sąjungoje (20)

Vilius-Brazenas-kam-lt-a-pliadzio-nuotr

Esame garbinga, išdidi tauta. Tauta, turinti didžią istoriją, kalbą. Istoriją, kurią rašė, deja, ne baltasis, o juodasis metraštininkas. Tai kalba, kuri vedė tautą per istorijos kryžkeles, sutemas ir prošvaistes. Esame atbundanti tauta. Atbunda tėvų garbė, atbunda ir „liežuvis“. Kalba – tautos protas, jos plakanti širdis, dabartis ir ateitis… Tautos atgimimas – tai atsigręžimas į gimtąją kalbą, tautos kultūra – tai kalbos kultūra. Kalbos likimas – tautos likimas. Tikroji savo šalies meilė neįmanoma be meilės savo kalbai.
Prof. Juozas Pikčilingis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (0)

Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė su dukra Jūrate | lietuvai.lt, E. Stanevičienės nuotr.

Viešpatie, panoręs mirusius prikėlei,
meldžiame – gyvuosius iš mirties prikelk,
siųsk dar kartą žemėn ugnį Prometėjo,
tik neleisk mums meilės prie uolos prikalt.
Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė

Kai  šiais metais visa Lietuva iškilmingai ir pakiliai minėjo Sausio 13-osios 29-ąsias metines, žuvusius naujausių laikų Lietuvos didvyrius, ir jų krauju suvienytą lietuvių tautą tomis dienomis, Panevėžyje mirė politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (1925–2019), dramatiško likimo lietuvaitė, poetė ir rašytoja. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę (1)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Minint Sausio 13-osios 29-ąsias metines

1990-ų metų Kovo 11-oji paskelbė: „VALSTYBĖ YRA!“ 1991-jų metų SAUSIO 13-ji patvirtino: „MES BŪSIME!“ Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991).

Dar prisimename Sausio 13-osios tragedijos eskalaciją, prasidėjusią sausio 8 dieną. Gyvenome tada Minties gatvėje šalia sovietinio karinio miestelio, Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslotyrininkas dr. Algimantas Jakimavičius ir jo bičiulių knyga apie jį (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

2019 metų beveik pabaigoje mielas plunksnos ir mokslotyros kolega dr. Algimantas Jakimavičius padovanojo man knygą apie jį „Algimantas Jakimavičius. Entomologijos, mokslo istorijos ir bibliografijos kelias“ (V., 2019). Knyga skirta mokslininko 80-osioms gimimo metinėms. Tai pati gražiausia dovana mokslininkui.

Knygą sudaro dvi dalys: jo kolegų ir bičiulių straipsniai apie jį ir jo paties parašytų knygų, mokslinių leidinių ir straipsnių bibliografinė rodyklė. Knygą išleido Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Skaityti toliau

O. Voverienė. Naujametinis žvilgsnis į ateitį (7)

Lietuvai – pasaulio lyderių sveikinimai | lrp.lt nuotr.

Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio, nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkta vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę; savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes beveidžiai ir niekam neįdomūs. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
Justinas Marcinkevičius.

Nuaidėjo, nubangavo, nuvilnijo tautinių Trispalvių ir valstybinių vėliavų šlamėjimu Lietuvos Respublikos šimtas pirmieji metai į istoriją… Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015) (8)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Savo laiku mūsų amžininkai jį vadino „Lietuvos sąžine“. Ir jis visada būdavo ten, kur padėtis būdavo kebli ir pavojinga.  Kai už Lietuvos laisvę susidegino Kaune Romas Kalanta, pirmasis, kuris atėjo į Kauno muzikinio teatro sodelį po susideginimo buvo Algirdas Patackas, nors ir žinojo jis, kad tai pavojinga. Ir iš tikrųjų – jis buvo KGB suimtas, uždarytas į areštinę ir laikomas tol, kol aistros aprims.

Kai 240 gen. Policijos komisaro Sauliaus Skvernelio žaliūkų „ėmė“ šešiametę Deimantę iš Klonio gatvės A. Patackas Venckų sodybos kieme buvo įsirengęs vagonėlį, kad Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar lietuviams pavyks išsaugoti tautinę tapatybę (26)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Keičiantis Lietuvoje Prezidentams ir besiplečiant globalizacijos procesams, vis didesnį nerimą mąstantiems žmonėms kelia klausimas, ar pavyks mums išsaugoti savo tautinę tapatybę? Ją lemia jau beveik per Lietuvos Respublikos šimtmetį išdiskutuoti ir pripažinti objektyviais bruožai: istoriniai – kilmė, kraujo ryšys, genetika, istorija; kultūriniai – kalba, papročiai, gyvenimo būdas, tautinė kultūra, bendras likimas. Viena iš didžiausių dabartinės nepriklausomos Lietuvos bėdų – Lietuvos gyventojų migracija. Statistikos duomenimis, jau praradome 883 tūkstančius jaunų, darbingo amžiaus Lietuvos žmonių, žinoma, daugiausia – lietuvių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės (0)

Iki 2000-jų metų Nobelio premija buvo apdovanotos 30 pasaulio moterų, tarp jų Marija Kiuri (Marie Sklodowska Curie) ir Marija Goperta Mejer (Maria Goeppert Meyer) apdovanotos 1903 metais už mokslo pasiekimus fizikos srityje: Marija Kiuri-Sklodovska (1911), šį kartą už mokslo pasiekimus chemijos srityje; Irenė Joliota Kiuri (Irene Joliot Curie) (1935) už mokslo pasiekimus chemijoje; Dorotė Kraufut Hodkin (Dorothy Crowfoot Hodgkin) (1964) už mokslo pasiekimus chemijoje; už mokslo pasiekimus fiziologijoje ir medicinoje: Gertė Radnit Korė (Gerty Radnitz Cori) (1947); Džozelina Bel Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019) (21)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos (5)

3ee96077e3efaf0723c12dbf84c3e3b6208298e1_article_scale

Išgelbėti į praeitį nuėjusius bei visa kita aš norėjau. Štai ką tikru išgelbėjimu aš vadinu. Nyčė.

Nors savo knygose ir ypač publicistikoje aš išgelbėjau iš užmaršties – daug mokslininkų, Lietuvos partizanų, rašytojų ir poetų bei žymių politikos ir visuomenės veikėjų, vieną kitą Lietuvos karininką, mažai teko sutikti šeimų, kuriose ir vyras ir žmona įprasmino savo gyvenimą žygdarbiais. Dažniausiai didvyriškumo kelią renkasi vyrai, o jų žmonos atpalaiduoja juos nuo šeimos rūpesčių. Retai, bet vis dėl to Lietuvos kultūroje pasitaiko, kad ir vyras ir žmona tampa lygiaverčiais tautos didžiaisiais žmonėmis. Skaityti toliau