Žymos archyvas: okupacija

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (26)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos JT Generalinės Asamblėjos komitete (0)

JTO

Lapkričio 19 dieną Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, susilaikė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete vykusiame balsavime dėl Rusijos Federacijos rezoliucijos dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Rezoliucija priimta 126 valstybėms balsavus už, 4 – prieš ir 53 susilaikius.

Dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir glaudaus bendradarbiavimo bendrame ES pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad šioje politizuoto pobūdžio rezoliucijoje Rusija toliau kelia klausimus, kurie nesusiję su kova prieš rasizmą, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kremlius šaiposi iš Lietuvos reikalavimų (7)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Vos tik Rusijos juodųjų technologijų vanagai pajunta, kad Baltijos šalys sujudo pademonstruoti vienybę vienu ar kitu klausimu, iškart tarsi aštuonkojis paleidžia juodą it rašalas propagandos debesį. Galima pro jį praplaukti, tačiau juk tokie triukai lyg suodžiais apneša pačią Lietuvos valstybę.

Antai, neseniai Baltijos šalių teisingumo ministrai Rygoje pasirašė deklaraciją (Lietuvos ministras Juozas Bernatonis parašą suraitė „nuotoliniu būdu“), numatančią iš naujo apskaičiuoti sovietinės okupacijos padarytą žalą, pareikalauti ją atlyginti ir tarptautiniame lygmenyje įvertinti sovietų nusikaltimus. Bus siekiama, Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“ (tiesioginė transliacija) (1)

anusauskas-endriukaitis-spaudos-konferencija-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seime lapkričio 3 d. įvyko Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Arvydo Anušausko spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Valdybos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo buvo galima stebėti ČIA arba ČIA. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

Šalies vadovai sveikina Baltijos kelio metinių proga (video) (3)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 d. minint Molotovo-Ribentropo pakto 76-sias ir Baltijos kelio 26-sias metines, Lietuvos Respublikos vadovai pasveikino Tautą Baltijos kelio metinių proga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino visu būti solidariais ir vertinti savo laisvę.

„Ši diena mūsų atmintyje yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą. Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus dėl Molotovo-Ribbentropo pakto tapome niekšingų mainų objektu. Buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nemačiau mėtant gėlių rusų tankistams… (21)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Imtis rašyti apie 1940 m. birželio 15 d. Kaune matytą Raudonosios armijos maršą Laisvės alėja paskatino mane Česlovo Iškausko straipsnis „1940-ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais“. Mano, tada devynerių metų berniūkščio, betarpiški įspūdžiai kiek skiriasi nuo minėtame straipsnyje pateik

iamo šios dienos aprašymo: „…atsirasdavo žmonių, kurie su meile pasitikdavo agresorių (tą birželio 15-ąją amžinai alkani rusų kareiviai buvo prašomi autografų, vaišinami lašinukais, girdomi šiltu pienu (…), mesdavo jiems gėles po okupantų tankų vikšrais (…), nemažai kauniečių, ypač kairiųjų pažiūrų ir Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose? (55)

J.Vaiskunas-Alkas.lt-nuotr

Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo  11–ąją  praėjo ketvirtis amžiaus. Ką pasiekėme ir ką praradome? Svarbiausias pasiekimas – pati nepriklausomybė nuo Lietuvą alinusios sovietinės Rusijos okupacijos. Šaltojo karo sūkuryje trūkinėjant siūlėms tarp Rytų ir Vakarų geopolitinių kontinentų, sugebėjome išsiveršti iš Euroazijos gniaužtų ir grįžti vėl į Europą, o tuo pačiu persiorientuoti į vadinamos laisvosios rinkos ekonomikos erdves.

Lietuvos nepriklausomybei užtikrinti  atkūrėme šiuos svarbiausius Lietuvos savarankiškumo garantus: Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos) (0)

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės |lrs.lt, A. Petruliavičiaus nuotr.

Liepos 23 d. Vilniuje, Vašingtono aikštėje, vyko šventinis Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, 75-ųjų metinių minėjimas.

Prieš 75 metus, liepos 23 dieną, paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje „Kartu mes tikime laisve“ JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia.  Atsisakydamos pripažinti Baltijos šalių Skaityti toliau

Sukanka 75 metai nuo JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių okupacijos (tiesioginė transliacija) (0)

„Sumnerio Veleso“ deklaracija

Šiemet sukanka 75 metai nuo „Samnerio Veleso“ deklaracijos, kuria buvo pasmerkta Baltijos šalių okupacija.

Prieš 75 metus paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda, skirta partizaninėms kovoms paminėti (0)

Rekonstruotame partizanu bunkeryje LGGRTC darbuotojai istorikai Darius Juodis, Vilius Kyguolis ir Grenadieriaus klubo narys Ramunas Skvireckas-genocidas.lt

Birželio 22 – liepos 27 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ Parodos kuratorius – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Partizaninėms kovoms  paminėti skirtoje parodoje pristatomos linksmos ir nuotaikingos kovotojų išgyventos akimirkos. Dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, Skaityti toliau

Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai (0)

Gedulo dienos minejimas.kam.lt

Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.

Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, Skaityti toliau

Bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas (2)

Aleksandras-Barkauskas-Valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-prie-Lietuvos-Respublikos-vidaus-reikalu-ministerijos-Pasienieciu-muziejaus-nuotr

Birželio 15 d., pirmadienį, 14 val. įvyks pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio, Šaulių sąjungos nario Aleksandro Barausko – minėjimas jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos r.). 75-osioms Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko žūties metinėms skirtoje ceremonijoje kalbą pasakys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

12.30 val. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21) už A. Barauską bus aukojamos šv. Mišios. Prieš minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai.

Renginyje dalyvaus A. Barausko duktė Ona Marija Brasiūnienė. Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas žuvusiems už Tėvynę (0)

paminklas Antakalnio kapinese_kam.lt

Birželio 15 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas, skirtas simboliškai įprasminti žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose po 1940 birželio penkioliktosios, dienos, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Majoras Jonas Vytautas Žukas. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre bus paminėta Gedulo ir vilties diena (0)

Atminimo-valanda-koncertas_2015 06 15-K100Birželio 15 d., pirmadienį, 16 val., prisimenant Lietuvos okupaciją bei minint Gedulo ir vilties dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kiemelyje (Didžioji g. 17/1, Vilnius) vyks tradicinė Atminimo valanda-koncertas.

Koncerte dalyvaus sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“, vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“ ir nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai. Skaityti toliau

Visuomenininkai apie omonininkus išteisinusius teisėjus: Juos pačius reikia teisti… (5)

ausra-jureviciute-kam.lt-nuotr

Birželio 8 d. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities  skyrius (LKKSS), Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija išplatino atvirą laišką dėl buvusių omonininkų išteisinimo Lietuvos Respublikos Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui.

Laiške rašoma: „Mes esame pasipiktinę Vilniaus apygardos teismo kolegijos sprendimu išteisinti buvusius sovietinio OMONo pareigūnus Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, nusikaltusius prieš Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus. Skaityti toliau

Prisiminsime Lietuvos okupaciją ar iškilmingai minėsime okupacijos 75-metį? (dienotvarkė) (5)

Lietuvos-okupacija-1940-0615-LCVA-nuotr

Birželio 15 d. sukaks 75 metai, kai Sovietų Sąjunga, tęsdama su nacistine Vokietija sutartą kitų valstybių naikinimą, okupavo o po to ir aneksavo Lietuvos valstybę.

Po metų, 1941-ųjų birželio 14 d., sovietiniai okupantai pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.

Nors šie skaudūs mūsų šaliai įvykiai prisimenami ir paminimi kasmet, tačiau šiemet Seimo pirmininkės vardu išplatintas kvietimas į minėjimo renginius daug ką suglumino. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pasirašytame kvietime rašoma: Skaityti toliau

A. Kubilius: Sprendimas išteisinti omonininkus – sukrečiantis ir absurdiškas (1)

Laisvės gynėjai ant Seimo barikadų | lrs.lt, A. Girdziušo nuotr.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo” laidai „Opozicija“

„Žinių radijo“ laidai „Opozicija duotame interviu Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius komentavo Vilniaus apygardos teismo sprendimą išteisinti buvusius omonininkus dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 m. Pasak jo, toks teismo sprendimas sukrečiantis ir sunkiai suprantamas. Susidaro įspūdis, kad teisėjų kolegija nežino, kad 1991 m. Lietuva vis dar patyrė sovietų okupaciją ir agresiją, dėl kurios žuvo žmonės.

„Nežinau, ar tikrai prokurorams reikia įrodinėti kiekvienoje byloje savaime aiškius istorinius ir tarptautinės teisės dalykus. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

Maskvoje minios žmonių minėjo Krymo okupacijos metines (video) (1)

mitingas-mes-kartu-stopkadras

Kovo 18 d., 17 val. Maskvoje, prie Kremlius įvyko Krymo okupacijos metinėms skirtas mitingas–koncertas „Mes kartu“. Pirminiais pranešimais į Maskvos merijos surengtą mitingą susirinko apie 45 000 žmonių, tačiau vėliau vesti.ru pranešė, kad žmonių buvo apie 110 000…

Į mitingo dalyvius kreipėsi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Mitingas–koncertas vyko visai netoli – už kokių kelių šimtų metrų nuo Rusijos opozicijos lyderio ir griežto V. Putino politikos kritiko Boriso Nemcovo nužudymo vietos.

Skaityti toliau

A. Navickas. Tibeto laisvės kova ir mūsų reikalas (3)

Tibetui remti renginio plakatasKovo 10 dieną 12 valandą ketinu būti Vilniaus Rotušės aikštėje ir dalyvauti akcijoje, skirtoje pagerbti Tibeto laisvės kovą. 135 akcijos dalyviai laikys 135 tibetiečių, kurie per pastaruosius keletą metų susidegino, protestuodami prieš Kinijos represijas Tibete, portretus. Turiu vilties, kad į aikštę susirinks kur kas daugiau nei 135 žmonės.

Gerbiu budistinę tradiciją, tačiau esu krikščionis ir Tibeto laisvės kovą remiu ne dėl Rytų kultūros žavesio, bet dėl įsitikinimo, kad nė vienas iš mūsų negali taikstytis, kai griaunama žmonių laisvė, niekinamas orumas ar net kyla grėsmė žmogaus, nesvarbu, kokie būtų jo įsitikinimai ar tautybė, gyvybei. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę? (0)

lietuvos-kariuomenes-paradas-katedros-aiksteje-1939-m-lapkricio-15-organizacijos nuotr

Tėvynės meilė, patriotizmas, valstybės gynimas… Kokie gražūs žodžiai! Ta karta, kuriai šios sąvokos buvo įaugusios į kraują, jau vos slenka, pasiramsčiuodama lazdele.

Vidurinioji – jų vaikai ir anūkai – užsiėmusi verslu ir dėl visa ko perka namus Vakaruose, pinigus perveda į užsienio bankus. Jaunimas sprunka uždarbiauti, ir apie jokį Tėvynės gynimą nė galvoti nenori… Kas belieka? Kariuomenė? Šauktiniai, kurių keli tūkstančiai po šešerių metų pertraukos „loterijos“ tvarka įsilies į ginkluotųjų pajėgų gretas?

Skaityti toliau

Lietuvos skaitytojams išversti šiųmete Nobelio premija apdovanoto P.Modiano romanai (0)

P.Modianio romanas_Leidyklos Alma littera nuotr

Šių laikų Marceliu Prustu vadinamas prancūzų rašytojas Patrikas Modiano (Patrick Modiano) šiais metais tapo penkioliktuoju Prancūzijos rašytoju, pelniusiu Nobelio literatūros premiją. Šis apdovanojimas rašytojui skirtas už atminties meną, prikėlusį sunkiai apčiuopiamus žmonių likimus ir atskleidusį tikrovišką okupacijos metų pasaulį. Šios temos taip pat ryškiai atsiskleidžia ir Patriko Modiano romanuose „Povestuvinė kelionė“ bei „Iš užmaršties gelmių“, kuriuos Lietuvoje leidykla „Alma littera“ išleido vienoje knygoje. Abu romanai skaitytoją nukelia į pasaulį, matomą P. Modiano akimis. Romaną „Povestuvinė kelionė“ vertė Aurelija Leonavičienė, o „Iš užmaršties gelmių“ – Jonė Ramunytė. Skaityti toliau

Seime vyks diskusija dėl sovietų genocido vykdytojų atsakomybės (0)

Ieškoma partizanų palaikų | G.Petrausko nuotr.

Gruodžio 19 d., penktadienį, 12 val. Seimo Lietuvos Tarybos salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Sovietų genocido vykdytojų atsakomybė už veikas“. Renginį organizuoja Visuomeninė taryba prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos. Koordinatorius – Seimo narys Arimantas Dumčius.

2014 m. Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos užvilkintos baudžiamosios bylos, susijusios su pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyviais – Lietuvos partizanais. Skaityti toliau

Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija (2)

istorineprezidentura.lt

Lapkričio 13 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus kalbama apie sostinės Vilniaus praradimus ir atgavimus. Minėdami Vilniaus 75-ąsias atgavimo metines į mūsų sostinės problematiką pažvelgsime istoriko Jono Rudoko akimis. Kartu su kolega dr. Juozu Marcinkevičiumi ir teisininku Antanu Markūnu knygos „Tas kelias į Vilnių …“ autorius bandys atsakyti į, rodos, istorinius, bet šiandien ir vėl aktualius klausimus apie Gedimino miesto likimą.

Kodėl Lietuva buvo netekusi savo sostinės? Kaip klostėsi Vilniaus krašto likimas amžių bėgyje, kodėl jo gyventojai taip nutautėjo? Kaip mūsų valdžia ir tauta tarpukaryje ištisus 19 metų atkakliai ir vieningai kovojo, kad Vilnius Skaityti toliau

S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920) (5)

Sigitas Jegelevičius | T. Vyšniausko nuotr.

Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu.

Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos sąjungos klausimas [Buldurių konferencija arba Rygos konferencija – Estijos, Latvijos, Skaityti toliau