Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kelia klausimą dėl miestuose kursuojančio viešojo transporto nuostolių atlyginimo. Vyriausybė gana dosniai skiria lėšų kitoms nuo karantino nukentėjusioms sritims, taip pat investuoja į ekonomikos skatinimą, tačiau nenori matyti problemų, kurios iškilo keleivių vežėjams, o kartu su jais – ir socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą užtikrinančioms savivaldybėms. Skaityti toliau
Kovo mėnesį Lietuvai smogusi audra „Laura“ ir birželio tropinius karščius lydėjusios gūsingų vėjų, liūčių bei krušų bangos verčia fiksuoti liūdnus rekordus. Vien per birželį draudikai užfiksavo beveik tiek pat gamtos stichijų sukeltų žalų kaip per visus praėjusius metus. Audrų nuostoliams atlyginti skirtų lėšų suma šiemet irgi bus rekordinė per pastarąjį dešimtmetį. Skaityti toliau
Valstybių sienos atsiveria vis plačiau, tad ir galimybių norintiems pakeliauti ar pailsėti svetur daugėja. Bene saugiausia šiuo metu atrodo keliauti automobiliu, ypač jei keliaujama į artimiausias šalis. Renkantis tokį kelionės tipą, verta ne tik pasirūpinti kelionės reikmenimis, bet ir žinoti, kokių nuostolių kartais patiria bendraminčiai bei jų automobiliai, siekiant to išvengti. Galiausiai, verta pasirūpinti Žaliąja kortele, kuri suteikia draudimo apsaugą net 47-iose šalyse. Nuo liepos 1 d. ją pakaks turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo. Skaityti toliau
Šalyje tebesitęsiantys audringi orai – liūtys, smarkūs vėjai ir toliau niokoja gyventojų turtą. Po šio savaitgalio draudikai tikisi iki 1000 nukentėjusių klientų pranešimų apie patirtą žalą, jos kaina bus ne mažiau kaip 450 tūkstančių eurų.
„Tai jau trečia didesnė gamtos stichija per pastarąsias dvi savaites, o nuo metų pradžios – devinta didesnė audra. Savaitgalį daugiausiai pranešimų gaunama apie liūčių apsemtus pastatus, ypač pusrūsius, rūsius ir cokolinius aukštus bei juose esantį turtą, vėjo nuplėštus įvairius namų elementus, taip pat klientai praneša apie užvirtusių medžių sulamdytus automobilius. Vidutinis nuostolis siekia 500 eurų“, – sako Skaityti toliau
Visą savaitę skirtinguose Lietuvos regionuose siautusi audra – išskirtinė, nes jos padaryti nuostoliai kitokie nei įprastai. Draudikai suskaičiavo, kad ji šiemet vienodai nuskriaudė tiek automobilių, tiek būstų savininkus. Labiausiai nukentėjo transporto priemonių variklių dangčiai, stogai bei priekiniai stiklai. Būsto draudime daugiausiai pranešimų sulaukta apie krušos sukapotus terasų stogelius. „Gjensidige“ šiuo metu yra registravusi 300 įvykių, susijusių su žala būstui ir transportui. Nuostoliams atlyginti rezervuota 340 tūkst. eurų. Labiausiai kliuvo Skaityti toliau
Gegužės 8 vakarą ir 9 d. naktį šalyje smarkiai lijo, siautėjo stiprus vėjas, žaibavo ir griaudė. Ugniagesiams gelbėtojams teko 29 kartus vykti šalinti audros padarinių. Vilniuje jie atliko 8 gelbėjimo darbus, Kaune – 6, Utenoje – 5, po keletą atvejų buvo ir kituose rajonuose. Ugniagesiams teko skubėti padėti gyventojams, nes medžiai užvirto ant keturių gyvenamųjų namų, Vilniuje medis nugriuvo ant automobilio, daugelyje šalies vietų jie užvertė kelius. Skaityti toliau
Į laukus išriedėjusi žemės ūkio technika šiemet tapo vagių taikiniu. Draudikų duomenimis, šių metų pavasarį padaugėjo atvejų, kai ūkininkai nukenčia nuo vagių. Ankstesniais metais šiuo laikotarpiu tokių vagysčių beveik nepasitaikydavo.
„Lietuvos draudimo“ Verslo draudimo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas pastebi, kad prieš kelerius metus žemės ūkio technikos dalių vagysčių buvo sumažėję, tačiau pastaruoju metu vagys vėl atkuto. Šių metų balandį ūkiuose užfiksuotų vagysčių žala tolygi daugiau nei 60 proc. Skaityti toliau
Nacionalinė vartotojų konfederacija (NVK) žmones, įsigijusius keliones per bet kurį kelionių rengėją, ir dėl paskelbto karantino, neturėjusius išvykti į kelionę bei norinčius atgauti sumokėtas pinigines lėšas iš kelionių rengėjų, kviečia jungtis prie grupės ieškinių.
Asmenys, norintys prisijungti prie grupės ieškinių dėl piniginių lėšų grąžinimo, kviečiami teikti skundą informacinėje sistemoje: www.vartotojuskundai.lt. Skaityti toliau
Kultūros sektorius buvo vienas iš tų, kuriuos įvestas karantinas paveikė stipriausiai. Po truputį sugrįšime į koncertų sales, muziejų ekspozicijas bei teatrus, tačiau nežinomybė kūrėjų gretose nėra išsisklaidžiusi. Suomijos teatrai per karantino savaitę prarado 1,7 mln. eurų pelno ir 80 800 žiūrovų. Metropoliteno opera skelbia apie šimtamilijoninius nuostolius ir darbuotojų atleidimus. Muziejams JAV atleidžiant darbuotojus, o galerijoms užsidarant, „The New York Magazine“ meno kritikas Jerry‘is Saltzas apokaliptinę jauseną dar labiau sutirštino savo straipsnio antrašte „Paskutinės meno pasaulio dienos“. Ką jau kalbėti apie didelius tarptautinius meno renginius. Skaityti toliau
Gegužės 13 d., 17 val., Kauno menininkų namuose (KMN) bus rengiamas virtualus pokalbis , kuriame bus kalbama apie kultūros sektorių, skaudžiausiai nukentėjusį nuo koronaviruso pandemijos – atšaukti renginiai, prarastos pajamos ir klausimai apie tai, kaip pavyks išgyventi šį laiką, neramina ne vieną kūrėją bei organizaciją. Kaip kultūrai atsigauti po krizės? Į šį klausimą bus siekiama atsakyti virtualiame pokalbyje.
Lietuvoje švelninant karantiną kai kurios kultūros įstaigos jau gali praverti duris, kitos kultūros iniciatyvos žalios šviesos dar laukia, tačiau jau dabar metas klausti – kaip kultūrai Skaityti toliau
Vyriausybė, atsižvelgdama į Kultūros ministerijos siūlymus, Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (Covid-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatė papildomus 16,7 mln. eurų mažinant neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms. Balandžio mėnesį šiam tikslui jau buvo skirta 8,3 mln. eurų, tad bendras paramos dydis mažinant neigiamus padarinius kūrėjams ir kultūros organizacijoms – 25 mln. eurų. Dar 43,3 mln. eurų Vyriausybė numatė kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui, todėl bendra paramos suma po karantino paskelbimo kultūrai sudaro 68,3 Skaityti toliau
Pasaulyje plintant COVID-19 virusui, visos aviakompanijos buvo priverstos drastiškai mažinti skrydžių dažnį arba visiškai jį stabdyti. Lietuvos aviacija taip pat susidūrė su iššūkiais – nuo balandžio vidurio neliko reguliarius skrydžius vykdančių oro vežėjų. Siekdami susigrąžinti ankstesnį veiklos tempą ir nuoseklų augimą, pagrindiniai šalies oro vartai šiuo metu sutelkė maksimalias pastangas ir veiksmus derantis su oro bendrovėmis dėl strategiškai svarbių Skaityti toliau
Daugiausiai Lietuvoje darbo vietų sukūręs krovinių vežimo sektorius dėl COVID-19 pandemijos patiria milžiniškus nuostolius – daugiau kaip 90 proc. įmonių fiksuoja sumažėjusius užsakymus kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais. Pastebimai vėluoja atsiskaitymai, dėl ko vežėjų įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, o didelė dalis vilkikų stovi be darbo.
Tokia yra nauja transporto sektoriaus realybė, kurioje vežėjų verslas bando išgyventi koronaviruso pandemijos sąlygomis, liudija naujausia vežėjų apklausa. Skaityti toliau
Lietuvos link ketvirtadienį artėja galinga audra. Sinoptikų teigimu, šalį ji pasieks antroje dienos pusėje ir nuo pajūrio naktį slinks per visą Lietuvą. Vėjo gūsiai vietomis sieks net ik 32 m/s, todėl draudimo ekspertai pataria, kokių rekomendacijų laikytis, siekiant išvengti galimų nuostolių bei nelaimių, ir aptaria tokias atvejais dažniausiai patiriamas žalas.
Audrų metų būna išdaužiami langai, apgadinami namų stogai, lietvamzdžiai, balkonų apdailos ir lauke palikti kilnojami daiktai. Skaityti toliau
Politikai susitiko su verslo, pramonės ir turizmo sektorių atstovais siekdami išsiaiškinti, kokią įtaką jau dabar koronavirusas yra padaręs atvykstamajam turizmui ir svetingumo verslui Lietuvoje, bei kokių priemonių būtų galima imtis siekiant sušvelninti patiriamus nuostolius.
Susitikime verslo, pramonės ir turizmo sektorių atstovai pabrėžė jau Skaityti toliau
„Nukentėjusiųjų dėl gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje nuostoliai bus atlyginti. Dėl nuostolių atlyginimo tvarkos Vyriausybėje tarsimės pirmadienį, lapkričio 4 d. Darome viską, kas įmanoma, kad šio įvykio pasekmės būtų kuo minimalesnės, taip pat kviečiu ir Alytaus bei aplinkinių rajonų žmones įsiklausyti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Visuomenės sveikatos centro patarimus“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atlikusi rizikos vertinimą pagal Aplinkos ministerijos sudarytą teršalų sklidimo „vėjų rožę“, Skaityti toliau
Ūkininkai, patyrę nuostolių nukentėjus žemės ūkio augalams dėl sausros 2018 m, šią savaitę sulauks kompensacinių išmokų. Iki penktadienio 17 tūkst. ūkio subjektų Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) planuoja išmokėti 4,2 mln. Eur paramos. 2018 m. sausros nuostoliams kompensuoti Žemės ūkio ministerija iš viso skyrė 8,5 mln. Eur.
Parama bus mokama ūkininkams, iki š. m. liepos 2 d. pateikusiems paraiškas dėl patirtų nuostolių kompensavimo ir kurių dėl sausros patirti augalininkystės produkcijos Skaityti toliau
Vasario 1 dieną, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius), vyks antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, kuriame bus aptariamas klausimas – kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją.
Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas Skaityti toliau
Liepos 25 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo metodiką. Žemės savininkai, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, galės gauti vienkartines kompensacijas.
Įsigaliojus nutarimui, prašymus kompensacijoms gauti tokią teisę turintys asmenys galės teikti bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per savitarnos sistemą www.manogile.lt.
Europos Komisija siūlo 2017 metais nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusiai Lietuvai, taip pat Graikijai, Lenkijai ir Bulgarijai skirti 34 mln. EUR ES solidarumo fondo lėšų.
Lietuvai siūloma skirti beveik 17 mln. EUR, atsižvelgiant į tai, kad visą 2017 m. Skaityti toliau
Europos Komisija nusprendė skirti 9 mln. 210 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos nuo liūčių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, taip įgyvendindama EK Pirmininko Žano Klodo Junkerio duotą pažadą suteikti paramą nukentėjusiems ūkininkams.
Oro sąlygos derliaus nuėmimo laikotarpiu (2017 m. rugpjūčio-spalio mėn.) buvo ypač nepalankios. Be to, sėjos sąlygas Skaityti toliau
Draudikai skaičiuoja, kad vakarykštė liūtis ir audra klientams, apsidraudusiems savo turtą sukėlė ne mažiau kaip 200 tūkstančių eurų žalos. Registruoti pranešimai apie sulietas patalpas, rūsius, ant automobilių užvirtusius medžius ir stipraus vėjo apgadintus namų stogus, kaminus, kitas apdailos detales. Vakarykščiai žaibavimai sugadino įvairius elektronikos prietaisus, modemus, kompiuterius, televizorius.
„Šiomis dienomis Lietuvą skalbiančios stiprios liūtys su žaibavimais ir audringu vėju yra Skaityti toliau
Žemės ūkio ministrė susitiko su Susiekimo ministerijos bei „Rail Baltica“ atstovais aptarti ūkininkams rūpimų klausimu, susijusių su ypatingos valstybinės svarbos Europinio standarto geležinkelio linijos ,,Rail Baltica“ projektu.
Lietuva dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, sujungsianti Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Skaityti toliau
Šiuo metu Aplinkos ministerija baigia rengti Vandenų srities plėtros 2016-2021 m. programą, kuri numato, kaip sumažinti potvynių riziką ir užtikrinti šios rizikos bei padarinių valdymą visoje šalyje. Planuojama apsaugoti daugiau kaip 10 tūkst. ha per potvynius užliejamų apgyvendintų teritorijų. Kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, iki 2021 m. įgyvendinus visas numatytas apsaugos priemones, nuo potvynių turėtų būti apsaugoma apie 25 tūkst. gyventojų. Skaityti toliau
Kadaise Lietuvos pasididžiavimu buvusi vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla „Mažeikių nafta“ tampa vis didesniu galvos skausmu. Šimtamilijoninius nuostolius užsiauginusi įmonė, nuo 2006 m. priklausanti Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, spaudžia Lietuvą ją gelbėti mokesčių mokėtojų ir valstybės įmonių sąskaita, tačiau įrodymų, ar patirti nuostoliai tikri, nepateikia.
Tyla – prasta byla
Jau keletą mėnesių lenkai tik kelia vis naujus reikalavimus Vyriausybei ir valstybės Skaityti toliau
Chevrono kompanijai atsisakius konservatorių ir liberalų valdžios paskelbto konkurso nugalėtojo vardo Lietuvos žiniasklaidoje kilo vieningas Chevrono numatomų veiklos planų priešininkų puolimas. Svariausias puolimo argumentas – laimėjo nupirkti ar kitaip įtakoti Gazpromo vietininkai Lietuvoje. Nusišnekama net iki to, kad tai sustabdys investicijas, kad netgi kai kurios šalys naikins savo atstovybes, kad Lietuva praras apie du milijardus pajamų. Užmirštama, kad iš užsienio kompanijų, kurios siurbia Lietuvos naftą gaunama tik keliasdešimt milijonų metinių mokestinių pajamų. Aiškinama, kad Lietuva pasaulyje atrodys kaip trečio ar penkto pasaulio šalis. Skaityti toliau
Nesiliaujant Rusijos muitininkų vykdomai diskriminacinio pobūdžio Lietuvos krovininių vilkikų kontrolei, Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto Europos Liaudies partijos (ELP) frakcijos nariai reikalauja detalaus ir kruopštaus Europos Komisijos tyrimo ir valstybių narių atsako.
„Mes esame labai susirūpinę tokiais akivaizdžiai savavališkais ir diskriminuojančiais Lietuvos transporto priemonių, transportuojančių ES prekes, patikrinimais. Rusija privalo nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus. Tokie diskriminaciniai patikrinimai pažeidžia įsipareigojimus, kuriuos Rusija prisiėmė įstodama į Pasaulio prekybos organizaciją, Skaityti toliau
Sausio 27 d. į Tytuvėnus apžiūrėti sudegusio vienuolyno ir apdegusios bažnyčios buvo nuvykęs Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Kultūros ministras guodžiasi, kad padėtis geresnė negu jis galvojo
„Padėtis yra geresnė, negu mes galvojome, negu galima buvo spręsti iš reportažų, todėl, kad žiniasklaidoje buvo kalbama apie beveik visas suniokotas vertybes. Tačiau iš 343 vertybių sudegė apie 30 – mažiau negu 10 procentų visų saugomų ir atsivežtų vertybių. Skaityti toliau
