Žymos archyvas: nuomonė

Socialiniuose tinkluose tykantys pavojai: kokie jie ir kaip apsisaugoti? (0)

VGTU nuotr.

Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas – didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės. Dėl šios priežasties būtent jauno amžiaus (14–29 m.) žmonės tampa grupe, paveikiausia socialinėse medijose tykantiems pavojams, tarp kurių – užslėpta reklama, propaganda, netikros ir realybės suvokimą iškreipiančios naujienos. Skaityti toliau

R. Kalinausakaitė. 50 000 eurų ieškinys už pasisakymus apie šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo projektą (video) (16)

Rasa Kalinauskaitė | asmeninė nuotr.

Liepos 31 d. nuo 11 val. verslo centre k29 (Konstitucijos pr. 29) – UAB „Lords LB“ surengė diskusiją, kurioje buvo aptariami jos planai užstatyti viešbučiu ir septynių(?) aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia.

Šiuo klausimu Vilniaus regioninės architektų tarybos liepos 12 d. yra pateikusi išvadą, kurioje apie pakoreguotą projektą rašoma: „1. ….naujojo viešbučio užstatymo architektūrinės raiška liko nepakeista Skaityti toliau

Visuomenė kviečiama išreikšti nuomonę dėl Kultūros paso koncepcijos projekto (0)

Kultūros ministerija. | rkm.lt nuotr.

Kultūros ministerijos inicijuota tarpinstitucinė darbo grupė parengė Kultūros paso koncepcijos projektą ir kviečia visus norinčius teikti savo pastabas ir pasiūlymus šios koncepcijos tobulinimui.

Kultūros pasas – priemonė, skirta visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirtims plėsti.

Koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. LRV nutarimu Nr. 167 2.1.4. Skaityti toliau

K. Stoškus. Tarp embriono ir Fausto (1)

Spektaklis „Faustas arba embriono poza“ | Rengėjų nuotr.

Situacija. Jau esu ne sykį prasitaręs, kad pačių įspūdingiausių, originaliausių ir reikšmingiausių kultūros įvykių šiandien reikia ieškoti ne ten, kur savo galią demonstruoja oficialioji kultūros politika ir populiarioji žiniasklaida. Didžiąja dalimi jie randasi už šio, kaip dabar pradėta sakyti, oligarchinio pasaulio ribų, kur kursuoja pagrindiniai pinigų srautai, politinės galios su  trafaretine politinio korektiškumo ideologija, kur vyksta ciniški korupciniai suokalbiai ir ką Šventasis Raštas yra pavadinęs „tuštybių tuštybe“. Skaityti toliau

G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa (5)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.

Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lietuvos valstybės aikštės kūrimas: ar jau finišo tiesioji? (5)

propatria.lt nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyvių pagerbimui.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX–XX a. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte, ar latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje, yra pasaulinės reikšmės meno paminklai. Deja, dėl istorinių aplinkybių, Vilniuje valstybinės aikštės su memorialu Laisvės kovotojams niekada neturėjome, o jos kūrimas vyksta labai sunkiai. Skaityti toliau

Tyrimas: švedų požiūris į imigraciją blogėja greičiausiai (0)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Tarptautinės tyrimų kompanijos IPSOS atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi požiūris į imigraciją 25 skirtingose šalyse, parodė, jog vertinimai prastėja.

Pasak šio tyrimo, daugiau nei keturi iš dešimties apklaustųjų mano, kad imigracija pakeitė šalį, kurioje jie gyvena, ir šie pokyčiai jiems nepatinka, o dvigubai daugiau respondentų yra įsitikinę, kad imigracija turėjo bendrai neigiamą poveikį. Skaityti toliau

Piliečiai kviečiami reikšti savo nuomonę apie Europos ateitį (4)

Baltoji knyga.Europos ateitis

Kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė diskusijoms skirtą Baltąją knygą dėl Europos Sąjungos ateities, kurioje pateikti penki galimi Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai. Jie gali būti tarpusavyje derinami ar pildomi:

”    „esamos darbotvarkės tąsa“ – 27 valstybių ES visas jėgas skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei;
”    „tik bendroji rinka“ – 27 valstybių ES persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių;
”    „kas norės, nuveiks daugiau“ – 27 valstybių narių ES veikia kaip šiandien, bet valstybės narės, kurios to nori, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Penktoji kolona jau perka gėles… (pirmadienio mintys) (19)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atšventus Vasario 16-ąją, nusiraminimo nedaug. Net ir ne dėl to, kad kainos kyla kaip ant mielių ar politinės partijos nenustoja erzeliuoti, o kad aplink Lietuvą, atrodo, kaupiasi tamsūs debesys. Jau kelintą kartą rašau, kad tai kur kas rimčiau negu kokio ten Užkalnio kebabai ar kepštelėjimas neklaužadai sūneliui per užpakalį… 

*** 

O vis dėl savaitės įspūdžius pradedu nuo šviesulio – Nepriklausomybės Akto 99-ųjų metinių šventės. Šiemet ją praleidau ne Vilniaus gatvėse, ne po Signatarų namų Skaityti toliau

Europos Komisija laukia ES gyventojų nuomonių apie pakartotinį vandens naudojimą (2)

visitsweden.com nuotr.

Europos Komisija yra pakvietusi Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, gyventojus elektroniniu būdu išsakyti savo nuomonę apie pakartotinį vandens panaudojimą. Ją galima pareikšti atsakius į klausimus, kurie pateikti visomis 23 oficialiomis ES kalbomis, tarp jų ir lietuvių.

Šios viešosios konsultacijos paskelbtos siekiant Europos Sąjungoje nustatyti pakartotinai naudojamo vandens būtiniausius kokybės reikalavimus. Šios konsultacijos padės surinkti tokių duomenų, kurių neįmanoma gauti iš dokumentų, apie pakartotinio vandens panaudojimo naudą Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Darbo kodeksas – ne pergalė prieš Prezidentę, bet pralaimėjimas verslui (4)

Mečislovas Zaščiurinskas | alkas.lt nuotr.

Seime vykęs Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų priėmimas viešojoje erdvėje traktuojamas kaip Seimo nesiskaitymas su Prezidente ir siekis priešintis jos valiai. Tačiau, ar tikrai galima taip teigti? Juolab kad vienas iš šių audringas diskusijas tiek tarp politikų, tiek tarp visuomenės sukėlusių įstatymų – Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – buvo priimtas su šalies vadovės siūlytomis pastabomis. Taigi svarstant šio svarbaus ir reikalingo įstatymo priėmimą Prezidentės veto ignoruojamas nebuvo. Skaityti toliau

P. Urbšys. Į kokį Dievą tiki Prezidentė? (24)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Prezidentė po neilgų svarstymų nusprendė vetuoti didelio visuomenės dėmesio sulaukusius Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymus. Ne paslaptis, kad šie abu įstatymai siejami su konkrečių verslo grupių interesais: Darbo kodekso – Darbdavių konfederacijos, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo – medikų, kuriems nevaisingumas seniai tapo geidžiamu verslo kąsniu.

Jei pirmuoju atveju Prezidentė nepasidavė darbdavių lobistų spaudimui ir ryžtingai užstojo darbuotojus kaip silpnesnę pusę, Skaityti toliau

R. Zemkauskas apie restauruotą Prezidento V. Adamkaus biblioteką: Tai galėtų būti Lietuvos socialinio tinklo centras (nuotraukos) (1)

J. Petronio nuotr.

Kaune duris po rekonstrukcijos atvėrė prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Ši kultūrinė ir švietėjiška erdvė neabejotinai yra itin svarbi miestui ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje jau vyksta įvairios politikų, aktyvių visuomenės veikėjų, menininkų bei Lietuvos išeivijos atstovų diskusijos ir jau planuojamos nacionalinės, tarptautinės konferencijos. Kalbamės su VDU dėstytoju, žurnalistu bei rašytoju Ryčiu Zemkausku apie prasmės apraiškas ir galimas pamokas, kuomet centre atsiduria bibliotekos simbolis.

Skaityti toliau

O. Obelenienė. Kodėl mums turėtų rūpėti santuokos ir šeimos stiprinimas? (I) (2)

Birute Obelenienė | asmeninė nuotr.

Seime įregistravus Šeimos stiprinimo įstatymo projektą,  spaudoje, kaip ir reikėjo tikėtis, prasidėjo polemika. Vieni tai įvardijo kaip rinkiminį šou, kitiems tai – kišimasis į privatų gyvenimą. Ir visgi, kodėl būtina stiprinti santuoką ir šeimą?

Šiame straipsnių cikle nėra pateikta vienareikšmio atsakymo, kodėl reikėtų rūpintis santuoka ir šeima. Tai greičiau apmąstymai, pagrįsti moksliniais tyrimais ir keliantys dar daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų.   

Dar visai neseniai, 2005 m. gegužės mėn., kai Vytauto Didžiojo universiteto Senate buvo balsuojama dėl Santuokos ir šeimos studijų centro steigimo, didžioji dalis senatorių su Skaityti toliau

A. Veryga. S. Galadauskas nuslopo, o E. Šiškauskienė atsigavo, atstovaudama priklausomybių pramonėms (6)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Ar prisimenate, ką sovietmečiu darydavo su statistika, kuri neatitiko tuometinės ideologijos? Kiek pamenu, tai ne keisdavo situaciją, o „pakoreguodavo“ statistiką. Taigi žiūriu, kad nelabai kas ir pasikeitė. Klausydamas žinias išgirdau interviu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuva negeria, tiek kiek suskaičiuojama, nes pagal apklausas užsieniečiai neįvardina lietuvių kaip girtuoklių. Ji užtikrintai tvirtino, kad Lietuvoje apie 2 litrus iš 15 išgeria užsieniečiai. Skaityti toliau

P. Gylys. Pone V. Gailiau, nevokite tikėjimo valstybe (18)

Povilas Gylys | J. Gaučo nuotr.

Prieš kurį laiką – ministro Kęstučio Trečioko vertimo iš posto operacijos apogėjuje – generolas Vitalijus Gailius delfi.lt paskelbė tekstą skambiu pavadinimu „Negalima vogti tikėjimo valstybe“. Ją perskaitęs pamaniau, kad šią publikaciją jis turi adresuoti sau ir savo politinei aplinkai – liberalams ir konservatoriams. Juk jis, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, elgiasi negarbingai, ne kaip valstybininkas. Nes savo publikacija jis bando sudaryti įspūdį, kad komisija nagrinėjo tik garsiąją Vijūnėlės dvaro istoriją ir kad joje nebuvo karštai diskutuojama ir kitais, pirmiausia, Austėjos Landsbergienės  Skaityti toliau

G. Kuprevičius: Jeigu kalba formuotų žmonių mąstymą, aplink būtų labai tylu (27)

Giedrius Kuprevičius | asmeninė nuotr.

„Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi, čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais, gal bent mano paskaita baigsis laiku“, – apie priešpaskutinę viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ antrojo sezono paskaitą mąsliai kalbėjo žymus Lietuvos kompozitorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius emeritas Giedrius Kuprevičius.

Susitikimas su maestro G. Kuprevičiumi vyks kovo 3 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama ČIA.

– Penktoji jūsų paskaita antrajame sezone – „Žmogaus balsas ir informacija“. Apie ką šį kartą kalbėsite su susitikimo dalyviais? Skaityti toliau

V. Gedvilas. Pabėgėlių klausimu Latvijos valdantieji parodė gerą pavyzdį (2)

Vydas Gedvilas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Labai gaila, kad saliamoniškas Latvijos valdančiosios koalicijos sprendimas dėl pabėgėlių liko nepastebėtas Lietuvoje. Tačiau dar ne per vėlu. Labai tikiuosi, jog mūsiškės valdančiosios partijos atkreips dėmesį į sektiną „braliukų“ pavyzdį ir priims analogišką sprendimą.

Latvijos valdančioji koalicija susitarė, jog tuo atveju, jei Europos Sąjunga (ES) prašys ar reikalaus priimti papildomą porciją pabėgėlių (vienas Dievas težino, kokį kiekį, tačiau girdint, kokiais tuntais jie tebeplūsta, galima drąsiai spėti, jog mažiausiaikelis šimtus ar tūkstančius, o gal ir daugiau), Latvija laikysis pozicijos, jog daugiau priimti, bent kol kas, jie negali. Skaityti toliau

P. Gylys. Partijų traiškymo volas. Vairuotoja – D.Grybauskaitė (5)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Partijų muštynės, ypač prieš rinkimus, yra bent dalinai suprantamas dalykas. Partijos ar jų blokai emocingai konkuruoja dėl rinkėjų simpatijų ir balsų. Visgi ribos politiniam agresyvumui turi egzistuoti. Ir jos yra bent dvi. Pirma, partijos neturi nusiristi iki gryno taškymosi purvu ir, antra, politinėje kovoje kaip įrankis neturi būti naudojamos teisinės institucijos.

Deja, Lietuvoje ir viena, ir kita ribos yra peržengiamos. Nors rinkiminė kampanija dar oficialiai neprasidėjo, jau dabar politikai vieni kitus maudo purvo voniose. Ypač aktyvūs šiuo požiūriu vadinamieji krikščioniški demokratai. Skaityti toliau

V. Vingrienė. Socialiniai darbuotojai – be teisių, tačiau įpareigoti ir „kalti“. Ar ne metas reformoms? (4)

Virginija Vingrienė | asmeninė nuotr.

„Klaidos – geriausios mokytojos“, pozityviai pažvelgiam į pertvarką išjudinančias tragedijas. Blogiau, kai net po jų nepasimokoma. Taip naujametinę nuotaiką košmaru pavertusi šventinių daugiadienių pasekmė iššaukė aktyvius debatus seniai tiksėjusios alkoholizmo bombos tema. Paskubinti sprendimai dėl priverstinio agresyvių alkoholikų gydymo, rimčiau pažiūrėta į jų vaikų globos pertvarką, prabilus net apie naują tarnybą. Tai itin svarbios, bet tik dalinės priemonės, pridengiančios šios srities esminių reformų šerdį. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Turiu svajonę: blaivi, sveika, ekologiška, klestinti Lietuva (33)

Ramūnas Karbauskis | Asmeninio archyvo nuotr.

JAV protestantų pastorius Martynas Liuteris Kingas daugiau nei prieš 50 metų pasakė savo įžymią kalbą „Aš turiu svajonę“, kad visi žmonės, nežiūrint jų rasės, tikėjimo ir tautybės, būtų lygus. Svajonė tapo realybe. Aš taip pat turiu svajonę, kad Lietuva taptų blaivi, sveika, ekologiška, klestinti, patraukli savo žalumu ir darniomis bei gražiomis tradicijomis šalis. Tam Lietuva tikrai turi potencialą, nežiūrint šiandieninių niūrių nuotaikų ir bauginančios statistikos. Skaityti toliau

V. Balkus. Žmonės taps vegetarais? (0)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu atvirai – visuomet vos tik kyla būtinybė panaudoti žodį „vegetaras“ arba „veganas“ manyje kyla vidinis pasipriešinimas. Modernioje visuomenėje šie reiškiniai jau senai yra nevaisingų ir dažniausiai sektantiškai primityvių ginčų šaltiniais. Lyg nėra geresnio būdo panaudoti savąjį laiką ir jėgas, kaip vieniems įrodinėjant juk „mėsėdžiai“ yra primityvus barbarai-kraugeriai, o kitiems esą „žolėdžiai“ gamtos klaida ir galiausiai turėtu išmirti. Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Kiekvienas ginklas iššauna (75)

Mečislovas Zasčiurinskas | Asmeninė nuotr.

Seime užregistruotos pataisos leisti šauliams ir kariams savanoriams įsigyti bei namuose laikyti pusiau automatinius – B ir C kategorijų – ginklus ir šovinius.

Tuo pačiu metu Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadas pulkininkas leitenantas Artūras Jasinskas sako: „Aš nematyčiau nieko bloga turėti namuose ginklą vien priešo atgrasymo požiūriu. … Tačiau noriu pabrėžti, kad esmė nėra tai, ar ginklas namuose, ar ne namuose, esmė – KASP ir Šaulių sąjungos narių skaičius“. Skaityti toliau

Vasaros laiko kol kas nežadama atšaukti (1)

laikrodis_alkas.lt nuotr

Spalio 29 d. Europos Parlamente vyko klausymai vasaros laiko keitimo Europoje tema. Nors Europos Parlamento politinių grupių atstovų nuomonės buvo pakankamai vieningos, Europos Komisija pademonstravo, kad neketina nieko daryti ir taisyti direktyvą įpareigojančią laiką persukti du kartus per metus.

„Retai taip būna, kai parlamento nariai parodo tokią vienybę. Beveik visi jų kritikavo Komisijos neveiksnumą ir dėstė mokslininkų argumentus, kurie rodo, jog laiko persukimas yra beprasmis. Diskusijoje taip pat cituotos mokslininkų išvados, kad besikeičiantis laikas sukelia sveikatos problemų apie 20-čiai procentų europiečių, kurie patiria virškinimo sutrikimus, migreną, depresiją. Toks laiko persukimas įvairiais skaičiavimais galėtų Europai kainuoti apie 131 milijardą eurų kasmet“, – sako Bronis Ropė. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Vidaus reikalų ministerija apie pabėgėlių keliamas grėsmes (1)

Saulius Lapėnas |asmeninė nuotr.

Daugelis tebesiginčija, ar Lietuvoje yra pilietinė visuomenė ir ar ji reikalinga? Ar ji nekelia grėsmės valdžiai ir nusistovėjusiai tvarkai?

Galima manyti, kad klausimai gana keisti. Neabejotina, Lietuvos visuomenę sudaro Respublikos piliečiai. Tačiau ar gerai, kad ji susiskaldžiusi ir per sąlyginai trumpą nepriklausomybės laiką taip ir neišmokusi atstovauti savo interesų, turėti įtakos valdininkų vykdomai politikai, rūpintis kultūra ir savo nariais – piliečiais? Pilietybės sąvoka biurokratų pastangomis suvesta tik į pareigas „dalyvauk rinkimuose, o po to ramiai miegok iki sekančių“ ir „svarbiausia – mokėk mokesčius“ šiandien garantuoja valdžiai ramybę ir tariamą gerovę. Skaityti toliau

P. Gylys. Europos Sąjunga neturėtų apsimesti federacija. Tai grėsminga (3)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Viena iš geros vadybos ar lyderystės taisyklių yra – suvok, kas esi, ką gali ir ko IŠ TIESŲ nori. Šią taisyklę nuolat prisimenu stebėdamas įvykius Europos Sąjungoje (ES). Ypač paskutiniu metu.

Mat vis aiškiau matosi, kad Europos, beje, ir mūsų, lyderiai ne visai suvokia, kas yra ta ES, ką ji iš tikrųjų gali. Toli gražu ne visada ji remiasi tuo suvokimu ir protingai pasirenka savo veiklos kryptis, tikslus bei jų įgyvendinimo priemones.

Paaiškinsiu pasakyta. Pirma, ES yra VALSTYBIŲ SĄJUNGA, kurioje bendro gyvenimo taisyklės, Skaityti toliau

P. Gylys. Ukraina: isterija prieš sveiką nuovoką (17)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Antrojo šaltojo karo sukelta politinė isterija Lietuvoje tęsiasi. Dar daugiau – ją bandoma eskaluoti. Apie tai liudija naujausi buvusių komjaunuolių, mūsų karo šauklių Vytauto Landsbergio ir Lino Linkevičiaus pareiškimai. Kaip visada išsiskiria mūsų „naujasis patriarchas“, kuris, reaguodamas į paskutines pastangas sustabdyti kraujo liejimą Ukrainoje, tėškia, jog Vakarai „tokie kvaili, kad nebereikia ir kvailinti toliau“. Tiesa, jis dar nėra galutinai praradęs vilties dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento. „Man vienintelis kylantis klausimas – ar prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) kapituliavo, ar ne?“ – sako Lietuvos „vanagų“ ir isterikų dvasinis vadovas. Skaityti toliau

Visuomenė kviečiama susipažinti su pakuočių atliekų tvarkymo užduočių projektu (0)

Vidaus patalpų atliekų rūšiavimo dėžutės

Aplinkos ministerija parengė pakuočių atliekų tvarkymo užduočių projektą, kviečia visuomenę su juo susipažinti ir teikti pastabas.

Nustačius pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, nuo 2016 m. kasmet bus siekiama surinkti ir perdirbti 70 proc. įvairių pakuočių atliekų: stiklinių, plastikinių, pagamintų iš polietilentereftalato (PET) bei metalinių. Nuo 2020 m. bus siekiama perdirbti 90 proc. šių pakuočių atliekų.

Projektas skatins plėsti pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūrą, mažinti aplinkos teršimą ir atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį. Naujos tvarkymo užduotys įpareigos gamintojus ir importuotojus Skaityti toliau

A. Rusteika. Laisvė ir aktyvizmas (1)

ToleruokŽmogaus Teisių Aktyvistas. Taip dabar pasirašinėjami straipsniai. Tarsi kokios pareigos ar mokslininko laipsnis. Ar kaip religinės bendruomenės pareigūno titulas. Tolerancija – šių dienų Dievas.

Visi, kurie burnoja prieš toleranciją, yra už diskriminaciją. O diskriminacija yra visuotinis blogis. Todėl netgi diskusija apie tolerancijos problematiką yra negalima, nes tai diskriminacijos pateisinimas ir įteisinimas. Kaip viduramžiais, kai paabejojimai dėl Dievo buvo persekiojami inkvizicijos ir pašalinti iš viešosios kalbėsenos.

Visi Aktyvistų oponentai iš anksto pastatomi į padėtį, kurioje bet kokiu atveju yra neteisūs. Nes atstovauja ne šiaip kitą nuomonę, o blogį iš principo. Velnią. Taip labai paprastai tampama visada teisiu nugalėtoju. Skaityti toliau

A. Piontkovskis. Numirti už Narvą (2)

A.Piontkovskis | svoboda.org nuotr.

Prieš pusę metų ekspertų bendrijai pateikiau vieną Ketvirtojo pasaulinio karo scenarijaus variantą. Glaustai šis scenarijus toks: siekdami įgyvendinti įkvepiančią koncepciją, kovo 18-ąją dieną išdėstytą Putino kalboje apie Rusijai nuo amžių priklausančių žemių suvienijimą, nevilties apimti ir ryžtingai nusiteikę unikalaus genetinio kodo rusakalbiai Narvos (Estija) gyventojai surengia referendumą dėl prisijungimo prie „Rusų pasaulio“. Skaityti toliau