Žymos archyvas: nomenklatūra

G. Mažeikis. Baltarusija ir jos suverenumas (25)

VDU prof. Gintautas Mažeikis | Asmeninio albumo nuotr.

Ar tikrai Baltarusija yra silpna savo santykiuose su Maskva? Vargšelė, kurią reikia gelbėti? Būtent taip mes ją dažniausiai vaizduojame ir todėl labai mažai suvokiame. Su Kremliaus drakonu /em>gali žaisti tik įgudęs ir labai stiprus nomenklatūrininkas. Sovietų Sąjungą nuo 1953 m. valdė ne tik generaliniai sekretoriai, bet ir aparatas, nomenklatūros klasė. Po 1991 m. Rusiją kurį laiką bandė valdyti oligarchai, po to – saugumas (FSB), o šiandien, ir tai gana ryšku, – vėl nomenklatūrinis aparatas, kuriam Kremlius yra ne pats palankiausias režimas. O A. Lukašenka nomenklatūrinio aparato veikimo principus išmano gerai: jis gerbia nomenklatūros klasės diktatūrą ir niekada nesikėsina į jos gyvybę, Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. LRT – naujosios nomenklatūros tėvonija (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Viena iš mūsų valstybės viešojo gyvenimo keistenybių – konfliktas tarp Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ir Seimo, kuris niekaip neįstengė išreikalauti iš LRT tarybos bei administracijos informacijos apie LRT ūkinę ir finansinę veiklą, todėl net buvo priverstas įkurti laikinąją parlamentinę komisiją.

Kaip čia gali būti, kad  valstybinė įmonė – viešoji įstaiga LRT, pagal  įstatymą ir Seimo statutą tiesiogiai pavaldi Seimui, jam privalanti kasmet atsiskaityti, siunčia Tautos atstovybę šunims šėko pjauti? Ko vertas Seimas? Gal  Lietuva – ne parlamentinė (su prezidentinės požymiais) respublika, kurios valdžios galios centras jau seniai persikėlė iš Seimo Skaityti toliau

P. Gylys. N. Venckienė – marsiečių agentė? (22)

neringa-venckiene-alkas.lt-nuotr.

Sistema ir toliau atakuoja. Tokia mintis kyla perskaičius eilinę publikaciją „Lietuvos ryte“, pavadintą „Neringa Venckienė įtariama ir mergaitės tvirkinimu“. Jos autorė – iškili žurnalistinio cecho atstovė Asta Kuznecovaitė. Straipsnyje be skrupulų kalbama apie nuodėmingąją, daugybę nusikaltimų padariusią politikę, buvusią teisėją, kuriai yra pareikšti įtarimai pagal mažiausiai 14 Baudžiamojo kodekso straipsnių. Vienu metu kaltinimų buvo šeši. Dar prieš keletą mėnesių – dvylika. Jeigu kaltinimų skaičius augs taip greitai, teks prokuroro Dariaus Jakučio – jis vadovauja tyrimui – klausti, ar neateina laikas, kai visiems, kažkada nepriekaištingos reputacijos teisininkės, nusikaltimams įvertinti, esamų Baudžiamojo kodekso straipsnių neužteks ir reiks kurti naujus. Skaityti toliau

P. Gylys. Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso (32)

Povilas Gylys | asmeninė nuotr.

Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.

K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis. Skaityti toliau

P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“ (3)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Nors lietuviška sociologija nelabai pasitikiu, pateiksiu poros paskutinių apklausų duomenis. Gegužės mėnesį vykdyta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad 58% šalies gyventojų mano, jog reikalai krašte krypsta į blogąją pusę. Kitos tos pačios viešosios nuomonės tyrimų bendrovės apklausos duomenimis 54% mūsų šalies gyventojų nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Atkreipiu dėmesį į artimus skaičius – 58% ir 54%. Bendras situacijos vertinimas yra artimas mūsų šalies valdysenos vertinimui. Taigi, kaip sakytų žinomas „Dviračio šou“ herojus, vaizdelis ne koks. Kodėl ir kuo nepatenkinti mūsų piliečiai? Skaityti toliau

A. Patackas: Teistumą Lietuvoje greitai nešiosime kaip ordiną (20)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šių metų gegužės 14 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patenkino Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo prašymą leisti suvaržyti kandidato į Europos Parlamentą tautininko Gintaro Songailos laisvę. Sprendimui pritarė 12 iš 13 komisijos narių. Neliečiamybės panaikinimui neprieštaravo ir pats G. Songaila, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas už dėl prie Seimo vykdytos Laisvės ugnies akcijos, kuria reikalauta kartu su rinkimais surengti ir referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Už viešąją tvarką akcijos metu atsakingas vienas jos organizatorių G.Songaila gali sulaukti atsakomybės už tai, kad piketuotojai Skaityti toliau

N.Puteikis: Nomenklatūrinį režimą reikia keisti piliečių ir valdžios dialogu (115)

Naglis Puteikis | M. Matulevičiaus nuotr.

Naglis Puteikis dabar jau turi didelius šansus patekti į prezidento rinkimų pusfinalį. Vakar jis įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 26 000 parašų, taip nutildydamas skeptikus, kurie teigė, kad be partinės struktūros ir rimto finansavimo kvalifikacinės rinkimų dalies įveikti neįmanoma. Tačiau, jei tau padeda keli šimtai visuomenininkų, savanorių iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, įmanomi dar ir ne tokie stebuklai. Tiesa, ne vienas Naglio rėmėjas per parašų rinkimo įkarštį klausinėjo apie svarbiausius jo programinius tikslus bei konkrečius žingsnius, kurių turėtų imtis būsimasis Lietuvos prezidentas. Skaityti toliau

Naglis Puteikis traukiasi iš TS-LKD gretų (33)

Naglis Puteikis | asmeninė nuotr.

Vasario 14 d. Seimo narys Naglis Puteikis paskelbė pasitraukiantis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos bei iš šios partijos frakcijos Seime. Savo pasitraukimo motyvus Seimo narys išdėstė prašyme TS–LKD partijos Danės skyriaus pirmininkui Tomui Meškiniui ir Seimo TS-LKD frakcijos seniūnui Andriui Kubiliui. Skelbiame visą šio prašymo tekstą:

Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio
PRAŠYMAS Skaityti toliau

P. Gylys. Euro entuziazmas ir tikrovė (27)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.

Dabartinėje sistemoje esi modernus, jeigu neatsidžiaugi laisvąja rinka, tvaskančia demokratija. Dabar esi „elitinis“, jeigu pasauliui trimituoji apie mūsų demokratijos brandumą ir bari nedemokratiškus kaimynus. Skaityti toliau

P. Gylys. Policinė valstybė prieš disidentą Petrą Gražulį (35)

Povilas Gylys

Ne vieną kartą ir ne du esu rašęs apie pavojingą mūsų šalies viešojo gyvenimo tendenciją – policinės valstybės instinktų stiprėjimą. Vis labiau nuo suvereno – tautos – atitrūkstanti valdžia pilietiškai nusiteikusių žmonių atžvilgiu naudoja neadekvačią situacijoms jėgą. Žmonės, norintys pasakyti ir nebijantys pasakyti, kad kai kurie valdžios sprendimai ir veiksmai jiems nėra priimtini, susiduria su grubia policine jėga, su neteisingais, vadinasi, plačiąja prasme ir neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais.

Pamenate, kaip buvo elgiamasi su taikiais Klonio gatvės gynėjais? Dar prisimenate, kaip buvo teisiami sąjūdiečiai, signatarai, kiti valstybės atkūrime dalyvavę žmonės? Gal jie teroristai, chuliganai, nesuprantantys teisingumo ir teisės vaidmens visuomenėje? Skaityti toliau

V. Rubavičius. Rinkimų kodeksas – be realios savivaldos (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Nors šiuo kodeksu nustatoma, tai, kaip Lietuvoje bus formuojama politinė sistema, t.y. pagal kokią tvarką artimiausiu metu rinksime Respublikos Prezidentą, Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento narius, įstatymas ir vėl priimtas be viešųjų klausymų – visuomenė ir vėl buvo nušalinta nuo svarbiausių klausimų svarstymo.

Naująją rinkimų kodekso koncepciją Tiesos.lt redakcija paprašė pakomentuoti filosofą ir kultūrologą Vytautą Rubavičių, ne kartą kalbėjusį apie Lietuvos politinę sistemą kaip apie „korupcinę sistemą, kurioje piliečiai atskirti nuo valstybės valdymo“. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Politinių partijų negalia smukdo Lietuvą (9)

Vytautas Radžvilas

Mūsų valstybės politinę raidą klampina jau daug metų gilėjanti vidinė partijų krizė. Pastaruoju laikotarpiu dominuojančios ir valdžią besidalijančios kelios partijos faktiškai virtusios tipiškomis posovietinėmis nomenklatūrinėmis partijomis. Kiekvieną jų sudaro tarytum dvi partijos: eiliniai nariai, atliekantys statistų vaidmenį įvairiuose renginiuose, pirmiausia suvažiavimuose, nudirbantys „juodą“ darbą rinkimų kampanijų metu, ir partinis elitas, viršūnėlė – apie dvidešimt asmenų, vis tie patys automatiškai atsirandantys rinkimų sąrašų viršuje, be kaitos ir konkurencijos.

Partijos susidvejinimas buvo gerai matomas Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose balandžio mėnesį. Skaityti toliau

J. Varkala. Ar jie sunaikins Lietuvą? (21)

Jonas Varkala

Važiuojant per gimtąją Lietuvą prastai nuteikia griūvančių namų vaizdai, užkalti arba išdaužyti langai. Bet dar prasčiau regėti žmonių nusivylimą, baimes. Daugelis skurde įkalintų žmonių nustoja būti viešo gyvenimo dalyviai.

Apie sudėtingus dalykus kalbant metaforiškai: Lietuvoje liko dvi partijos – tai pilietinė Drąsos partija ir Baimės partija. Štai ką tik ilgus metus tyrusi Generalinė prokuratūra ištyrė, jog pulkininkas Vytautas Pociūnas „iškrito“ pro langą. Baimės partija triumfuoja ir ploja katučių, nes ji neabejoja, kad ir kitos paslaptingos mirtys bus panašiai ištirtos. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Dvigubo kolaboravimo elitas (15)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Politinis elitas yra tikra žmonijos rykštė. „Na ir kas? Juk ne velnio rykštė!“ – šaukia lietuvių Kindziulis. Tačiau ar sutiksi su šia išmintimi žinodamas, kad tas elitas yra sukėlęs mano tėvynėje ne vieną karą ir ne vieną marą?

Politinio elito šaknų reikia ieškoti toli ir giliai. Laikuose, kurie dar neregėjo nei Persijos diktatūros, nei Atėnų demokratijos. Į gatvę išėjęs vyrų būrys, linkęs sukurti valstybę, yra linkęs tą valstybę ir numarinti. Kartais net prieš savo valią. Kodėl? Todėl, kad puikybė iškelia žmones virš valstybės, ir elitas yra linkęs save mylėti labiau už valstybę. Skaityti toliau