Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.
Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.
Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau
Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą. Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti.
Paprastas kriterijus, leidžiantis suprasti, turi ar neturi autorius/sambūris ką reikšmingo ir Skaityti toliau
Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Tęsinys, pradžia rasite čia)
Kai supranti, kad esi daugumos pusėje, verta sustoti ir pamąstyti.
Markas Tvenas
Glūdinti Lietuva mažai patraukli, mus labiau vilioja apgaulingos šiuolaikinės vertybės. Gilesniam jų suvokimui reikia išsivaduoti iš primesto vienpusiško mąstymo ir pamatyti kitą medalio pusę. Ypatingai svarbu tinkamiau suvokti bene labiausiai vienpusiškai pateikiamas, demokratines laisves ir teises, kurių visi taip troškome ir siekėme. Skaityti toliau
2013 m. rugpjūčio 17-18 d. Svobiškėlyje prie Alantos (Molėtų raj.) įvyko Tautininkų sąjungos (TS) sąskrydis. Renginį atidaręs Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila kalbėjo, kad tai pirmasis toks visos Lietuvos tautininkų sąskrydis, vykstantis ypatingoje vietoje, šalia stiprybę simbolizuojančio mitologinio Valiulio akmens su senoviniais ženklais.
Tautininkus sveikino jų politiniai partneriai iš Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“. Skaityti toliau
Dabar jau galima drąsiai teigti, kad vilniečiai oriai išlaikė demokratijos egzaminą, nes 2013-ųjų kovo 11-ąją laimėjo būtent vilniečiai ir demokratija, o pralaimėjo mero Artūro Zuoko administracija. Sąmoningai nesakau „Vilniaus savivaldybės administracija“, nes ta kontora stiklo bokšte adresu Konstitucijos pr. 3 kuo toliau, tuo mažiau turi ką nors bendro su Vilniumi ar savivalda ir kaskart demonstruoja vis beviltiškesnį neįgalumą tvarkant bet kokius viešuosius sostinės reikalus – pradedant gatvių tvarkymu, seniūnijų naikinimų ir baigiant elektroniniais bilietais. Bet aš ne apie tai.
Taip, A.Zuoko administracija pralaimėjo vilniečiams ir patriotiniam jaunimui nepriklausomai nuo to, ar po šiųmečių kovo 11-osios eitynių policija imsis ką nors persekioti Skaityti toliau
Ir šiemet, Kovo 11-ąją, vėl girdėsime Eurikos Masytės dainuojamą „Laisvę“. Nėra Lietuvoje tokio, kuris nebūtų tos dainos girdėjęs. Ji tapo tarsi simboliu, ir įprastą, eilinę dieną jos dažnai neišgirsi. Melodiją ir Justino Marcinkevičiaus žodžius kiekvienas pajaučia pagal savo dvasinį, emocinį lygį. Man šis eilėraštis-daina – apie meilę, apie meilę Tėvynei. Tokią stiprią, kaip deivei, gaivališką, pasmerktą, kaip nelaimę lemianti aistra, beviltiškai galingą, kaip mirtis. Pamenate:
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“… Skaityti toliau
Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.
Prof. Edvardas Gudavičius
Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau
Vilniuje šią Kovo 11-ąją įvyko dvi eitynės, skirtos Kovo 11-ajai. Vienas organizavo tautinis jaunimas, kitas – Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kurio veikloje patriotinių renginių organizavimas anksčiau nebuvo pastebėtas. Patys organizatoriai neslepia, kad šias antrąsias eitynes suorganizavo kaip alternatyvą tautinio jaunimo akcijai. Taigi, nebūtų tautinio jaunimo patriotinių eitynių, nebūtų ir šios „stebėtojų“ surengtos „alternatyvos“. Antrasis renginys tėra kopija, kurioje bandoma keisti akcentus, bet idėja vis dėlto perimta iš tautinio jaunimo. Apie tą ir rašo vienas iš eitynių organizatorių Ričardas Čekutis: „Mes privertėme į gatves išeiti netgi tuos, kuriems tautiškumas, lietuvybė, patriotizmas yra keiksmažodžiai. Jie taip pat jau švenčia pagal patriotų taisykles, Skaityti toliau
Lietuvių Tautinis Centras (LTC) sausios 27 d. išplatino pareiškimą kuriuo išreiškė savo susirūpinimą dėl spaudoje pasirodžiusių pareiškimų apie Lietuvos mokyklas turinčius pasiekti mokymo projektus, kurių ugdymo turinys, pasak LTC, gali labai neigiamai paveikti mokinių psichiką, moralę, seksualinę tapatybę ir socialinę saviraišką.
Pareiškime nurodoma, kad vienas iš tokių projektų yra „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“. Skaityti toliau
