Žymos archyvas: nežemiška gyvybė

„Mokslo sriuba“: Kada mokslininkai įmins mįslę apie nežemišką gyvybę Marse? (video) (7)

„Mokslo sriuba“: Kada mokslininkai įmins mįslę apie nežemišką gyvybę Marse? | LRT nuotr.

Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.

Kita vertus, sukaupta daugybė geologinių įrodymų, kad praeityje Marse būta sąlygų labai panašių į dabar esančias Žemėje. Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, kadaise Marsas turėjo gerokai tankesnę atmosferą, o planetos paviršiuje buvo skysto vandens – šiandien ten matyti išdžiūvusių upių vagos. Skaityti toliau

Naujos paslaptys: Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra (0)

Marso meteorite rasta į ląstelę panaši ovalinė struktūra | ©Elias Chatzitheodoridis, Sarah Haigh and Ian Lyon nuotr.

Žemėn 1911 m. nukritusiame ir Egipte rastame Nakhlos meteorite iš Marso mokslininkai pastebėjo keistą struktūrą, kuri labai panaši į ląstelę, skelbia Space.com.

Tiesa, skelbti sensacijų apie gyvybę Marse niekas neskuba: nepaisant intriguojančios atrasto darinio struktūros, tyrėjai yra linkę manyti, kad darinys susiformavo ne dėl biologinių, o veikiausiai dėl geologinių procesų. Skaityti toliau

Nežemiškos gyvybės mokslininkai ieško ir Žemės kloduose (1)

 Bandomas plūdrusis poledinių tyrimų visureigis BRUIE rieda apatiniu užšalusio Sukoko ežero ledo paviršiumi. Metano ir kitų junginių burbulai rodo, kad gelmėje esama gyvybės | „National Geographic Lietuva“ nuotr.

Kol zondai skrenda ar ruošiasi skrydžiui į kitas planetas, Žemės mokslininkai gyvybės ieško ir ją atpažinti mokosi ekstremaliausiuose savo planetos kampeliuose. Atokiame Aliaskoje esančiame Sukoko ežere ir akliname Meksikos urve dirbantys mokslininkai įsitikinę, jos gyvybę už žmonių planetos ribų pavyks surasti dar mūsų kartai, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.

Abi šios vietovės – tiek sušalęs arktinis ežeras, tiek nuodingas atogrąžų urvas – gali padėti perprasti vieną labiausiai intriguojančių paslapčių: Skaityti toliau

Pirmoji nuotolinė tolimos planetų sistemos žvalgyba (video) (0)

Planetų sistema HR 8799

Astronomai, naudodamiesi nauja vaizdo apdorojimo sistema, pavadinta „Project 1640“, galinčia eliminuoti tiek foninę žvaigždžių, tiek ir centrinės žvaigždės šviesą, pirmą kartą tiesiogiai stebėjo tolimą planetų sistemą.

Nors ji yra už 128 šviesmečių nuo Žemės, pavyko gauti ir keturių šioje ssistemoje skriejančių egzoplanetų spektrus, o tai reiškia  – ir pradinę informaciją apie jų atmosferų cheminę sudėtį. Ir ji nustebino – pasirodė, kad šie tolimi pasauliai gerokai skiriasi nuo kitų mums jau žinomų planetų.  Skaityti toliau

Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas (0)

K.Džilo pav.

Bėgant metams, mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, jog kadaise, prieš milijardus metų dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo, programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui Skaityti toliau

Astronomai galimai atrado planetą su gyvybei ypatingai palankiomis sąlygomis (video) (0)

Atrastoji planeta dailininko akimis |  J.Pinfieldo nuotr.

Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 41 šviesmetį nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).

HARPS (High Accuracy Radial velocity Planet Searcher) yra 3,6 metro antžeminis optinis teleskopas, skirtas išimtinai egzoplanetų paieškai. Šis instrumentas registruoja itin Skaityti toliau

Nežemiškos gyvybės nerandame, nes gyvybė daugiausiai egzistuoja vienaląsčių pavidalu? (0)

Kitas pasaulis dailininko akimis | newearthplanets.blogspot.com

Paskutiniai gyvybės bastionai Žemėje ginklus kovoje prieš mirtį sudės maždaug po 2,8 mlrd. metų, kai mirti susiruošusi Saulė išsipūs ir virs raudonąja milžine. Tačiau ištisą milijardą metų iki to momento vieninteliai gyvi sutvėrimai Žemėje bus… vienąlasčiai organizmai, gyvuojantys izoliuotuose, druskinguose karšto vandens telkiniuose.

Nyki perspektyva, tiesa? Modelis, numatantis tolimoje Žemės ateityje liksiant tik tokias skurdžias gyvybės kišenes taipogi primena, kad sąlygų tinkamumas gyvybei aplink žvaigždę yra Skaityti toliau

Astronomijos seras mano, kad ateiviams Žemė pasirodytų nuobodi (2)

Patrikas Mūras

Pripažintas britų astronomas, seras Patrikas Mūras (Patrick Moore) išpranašavo, kad planetų, kuriose gyvuoja nežemiška gyvybė, už Saulės sistemos ribų bus atrasta per artimiausius 50 metų. Tačiau, anot jo, tie, kurie baiminasi nekviestų svečių, gali atsipalaiduoti – Žemė nežemiškiems sutvėrimams būtų pernelyg nuobodi.

Prie visų savo pranašysčių 89-erių mokslininkas pridūrė, jog tie žmonės, kurie galės sau leisti tapti kosmoso Skaityti toliau

Buvusi SETI direktorė: kam ateiviams užkariauti Žemę? (6)

„Nežemiška gyvybė greičiausiai nebūtų suinteresuota žmones sušlamšti, pavergti ar į žmonių kūnus sudėti kiaušinius, – buvusią SETI direktorę Džil Tarter (Jill Tarter) cituoja „Universetoday.com“. – Ateiviams eksploatuoti Žemę ir žmoniją nebūtų jokios prasmės.“

Pranešime spaudai apie Nežemiškos gyvybės paieškų instituto (SETI) organizuojamą mokslo ir mokslinės fantastikos renginį „SETIcon“ Skaityti toliau

Prinstono astrofizikai: Žemė gali būti vienintelis gyvybės lopšys visatoje (5)

Žemė. NASA nuotr.

Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.

Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą. Iš modeliavimo rezultatų galima spręsti esant didelę tikimybę, jog Žemė, kurioje gyvybė suklestėjo neįprastai sparčiai, iš Skaityti toliau

Didelėse Marso teritorijose galėtų būti gyvų organizmų (0)

Australijos mokslininkai ištyrė sąlygas Marse, kad išsiaiškintų, kokia Raudonosios planetos dalis tinkama gyvybei. Pirmadienį mokslininkai paskelbė, kad didelėse teritorijose galėtų gyventi organizmai, panašūs į esančius Žemėje, rašo „telegraph.co.uk“.

Čiarlio Lainviverio (Charley Lineveaver) komanda iš Australijos nacionalinio universiteto palygino Marso temperatūros

ir slėgio modelius su sąlygomis Žemėje, kad apskaičiuotų, kuri Raudonosios planetos dalis tinkama gyventi organizmams, panašiems į esančius Žemėje. Skaityti toliau

Ateiviai, paskambinkite vėliau… (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

SETI projektas stabdo savo veiklą, nes niekaip neranda tolimesnio finansavimo. Šis projektas, išlaikomas komercinių subjektų ir privačių asmenų pinigais, gyvuoja jau daugiau nei 50 metų ir yra skirtas ieškoti ne žemiškos ir ne gamtinės kilmės radijo signalų, tikintis rasti civilizacijų prie kitų žvaigždžių pėdsakų.

Vienas iš „Maikrosoft“ įkūrėjų, Polas Alenas yra investavęs net 25 mln. Skaityti toliau