Žymos archyvas: Netimeras

Lietuvos vardo diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą (0)

 lrp.lt nuotr.

Sausio 12 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nuspręsta papildyti atmintinų dienų sąrašą. Pagal naujas nuostatas kovo 9-ąją nutarta paskelbti Lietuvos vardo diena.
Už šį pakeitimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 13 Seimo narių.

Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje ties 1009 m. data. „Pasaulio istorinėje literatūroje yra Skaityti toliau

Žinomi mokslininkai siūlo fanatiško krikščionybės platintojo nukirsdinimo dieną skelbti Lietuvos diena (26)

„Šv. Brunono nukirsdinimas“, freskos dalis, tarp 1678–1685, M. Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Rugsėjo 27 d. grupė žinomų mokslininkų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, bei 2019-ųjų kovo 9 d. paminėti valstybės mastu kaip Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (24)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau