Žymos archyvas: Nėris

Blankstanti Saulė bus palydėta į tamsos ir rimties laiką (2)

rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d. 20 val. vyks vaizdingas vienos valandos renginys Vilniaus centre prie Neries upės. Tai ugnies ir laiko pasikalbėjimas, įprasminantis blankstančios Saulės palydas į tamsos ir rimties laikotarpį.

„Simbolinėmis degančiomis Saulės skulptūromis dėkosime Saulei už jos suteiktas šviesos, šilumos ir derliaus dovanas“, – rašoma rengėjų sukurtame feisbuko įvykyje.

Renginio idėja atskleidžiama trimis veiksmais keliamatėje Neries upės erdvėje.

Krantinėje degs iš žvakių sudėti baltų mitologiniai ženklai, Skaityti toliau

Kaune bus statomas tiltas per Nerį (0)

Kaune bus statomas tiltas per Nėrį | lakd.lt nuotr.

Kaune iškils naujas tiltas per Nerį, kuris bus kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, taip pat bus pastatytas naujas viadukas per Jonavos gatvę, dešinėje magistralinio kelio pusėje bus įrengtas jungiamasis kelias.

„Magistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra transeuropinio kelių tinklo dalis, todėl esminis eismo sąlygų joje pagerinimas, pastatant naują tiltą, yra svarbus tiek Lietuvai, tiek tarptautinio susisiekimo kokybei“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Rokas Masiulis.

Skaityti toliau

Dėl nusekusios Neries Lietuva kreipėsi į Baltarusiją (1)

Neris | am.lt nuotr.

Liepos 3 d. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kreipėsi į Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją ir informavo, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje yra susidariusi kritinė padėtis. Smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries baseino vandens ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje.

„Tikimės, kad kaimynai, Skaityti toliau

Palėpė: Lietuvos miestų vardai – Vilnius (2)

D. Rastenienės nuotr.

Mes toliau tvarkome savo palėpę ir šluostome dulkes nuo senų gerų knygų. Šį kartą pristatome dar vieną seniai išleistą Aleksandro Vanago knygą „Lietuvos miestų vardai“. Knygai 23-eji metai. Šie, 2019-ieji metai paskelbti vietovardžių metais, todėl knygą suaktualinti ypač svarbu:

Aleksandras Vanagas. Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų Skaityti toliau

Gediminaičių akmuo Vilniuje: ne abejoti, o didžiuotis (2)

Pirmas žinomas Žvėryno akmens su Gediminaičių stulpais vaizdas | V. Šaulio nuotrauka, Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 19).

Vilniuje, Žvėryne prie Neries stūkso unikalus akmuo su karūnuotame apskritime iškaltais Gediminaičių stulpais. Jis mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovus ir yra neįkainuojama sostinės vertybė. Šiandien tenka dar kartą sklaidyti abejones dėl ženklų tikrumo ir grąžinti šią vietą į sąmonę, keliautojams skirtus žemėlapius bei istorijos vadovėlius.

1958 m. kraštotyrininko Vlado Šaulio surastas akmuo su ženklais (tuo metu jis dar gulėjo Nerie vagoje) buvo plačiai aprašytas istoriko Edvardo Gudavičiaus ir ne kartą minėtas heraldikos tyrinėtojo Edmundo Rimšos darbuose.

Skaityti toliau

Neries regioniniame parke nužymėtas naujas pėsčiųjų takas (1)

Neries regioniniame parke nužymėtas naujas pėsčiųjų takas | Neries regioninio parko nuotr.

Vieno gražiausių Lietuvoje, etnografinio Grabijolų kaimo (Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.) pašonėje nužymėtas naujas pažintinis pėsčiųjų takas. Neries regioninio parko direkcija kartu su Elektrėnų savivaldybe įrengė minimalios infrastruktūros taką tam, kad kuo daugiau lankytojų atrastų šias nuošalias, tačiau nepaprastai gražias Grabijolų apylinkes.

Naujai įrengtas Grabijolų pažintinis takas – tai „laukinis“ pėsčiųjų takelis, kuriuo iš etnografinio gatvinio Grabijolų kaimo Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai paskaičiavo žalą gamtai dėl nuotekų išsiliejimo Vilniuje (0)

AM.lt nuotr.

Kaip rodo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų. Skaityti toliau

Dėl trūkusių vamzdžių Vilniuje aplinkiniai gyventojai raginami stebėti šulinių vandenį (0)

offthegridnews.com nuotr.

Gruodžio 28 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių  šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Šiuo metu nėra duomenų apie požeminio vandens užterštumą dėl įvykusios avarijos. Visuomenės sveikatos specialistai netoliese upės įsikūrusiems ir šulinių vandenį Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai (0)

vilniuje-nuoteku-avarija-kanalizacija_am-lt

Aplinkosaugininkai atidžiai stebi Neries būklę po praėjusį penktadienį įvykusios avarijos AB „Vilniaus vandenys“ magistralinėje trasoje, kai į aplinką pateko, pirminiais duomenimis, mažiausiai 20 000 kubinių metrų nuotekų.

Iškart po avarijos sušauktame Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje š. m. gruodžio 23 d. dalyvavę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pareigūnai siūlė taikyti ir kombinuotus avarijos padarinių likvidavimo būdus, kad teršalai nebūtų leidžiami į Nerį, Skaityti toliau

Astravo atominė jėgainė – svarbiausia Lietuvos aplinkos ministro ir ES aplinkos komisaro susitikimo klausimas (0)

astravo-ae_am-lt

Gruodžio 19 d. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas Briuselyje, kur dalyvauja ES Aplinkos tarybos posėdyje, susitiko su ES aplinkos, jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisaru Karmenu Vella ir jį supažindino su šalies naujosios Vyriausybės aplinkos sektoriaus programa.

Ministras pažymėjo, kad šioje programoje pasisakoma prieš nesaugių atominių elektrinių statybą Lietuvos kaimynystėje, nes negali būti jokių kompromisų kalbant apie aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymąsi. Skaityti toliau

N. Balčiūnienė, R. Kupčinskas. Upių likimas politikų rankose (6)

dubysa_n-balciunienes-nuotr

Kiekvienas mūsų turime savo vaikystės upę, upelį ar upokšnį, prie kurio išaugome, braidėme, stebėjome potvynius ir ledonešius, džiaugėmės patirtais įspūdžiais. Prie upių kūrėsi pirmosios gyvenvietės, miestai, jų pakrantėse įrašytas protėvių palikimas, tautos gyvenimas. Vargu, ar kuriam nors kitam kraštovaizdžio komponentui žmonės skyrė tiek meilės, dvasios šilumos, kiek jos teko upėms. Dažnai jų vardai minimi dainose, upės pavaizduotos paveiksluose, poetų posmuose.

Didžiosios upės tapo valstybių simboliais. Nemunas Lietuvai yra tarsi „upių tėvas“, jo baseinas yra baltiškos kultūros lopšys, Skaityti toliau

NERIS – atstatykim prarastą pasaulį bent jau savo atminty… (2)

image1-1200

Vaitkevičius, Vykintas. Neris. I–IV dalys: 2007 metų Neries ekspedicijos dienoraščiai. Vilnius: Mintis, 2010–2015.

1857 metų vasarą archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraščiai vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Skaityti toliau

Astravo AE galimas poveikis Vilniaus vandenvietėms (1)

Neris_vstt.lt

Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus, Neries pakrantėje ties Mikailiškių kaimu, sparčiais tempais statoma vadinamoji Astravo atominė elektrinė (AE). Šios upės vandeniu bus aušinami AE reaktoriai. Tai yra potencialius Neries upės vandens taršos šaltinis.

Lietuvoje centralizuotam geriamojo vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurių ištekliai pasipildo paviršiniu upių vandeniu. Upės vandens prietaka siurbiamame požeminiame vandenyje Vilniaus miesto krantinėse Skaityti toliau

Nepakartojamas kaimas pažymės 220 metų paminėjimo sukaktį (0)

grabijolai-K100

Neries upės pakrantėje įsikūrę Grabijolai – natūralios gamtos, tradicinės architektūros ir glaudžiais ryšiais susijusios bendruomenės lopšys. Šis unikalus gatvinis kaimas, esantis Neries regioniame parke, šiemet švenčia 220 metų pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį. Ta proga rugpjūčio 1 d., šeštadienį, Grabijolų kaimo bendruomenė visus kviečia atvykti į šventinius minėjimo renginius.

Minėjimo programa prasidės 10.30 val. šv. Mišiomis Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje. 12.30 val. Grabijolų kaimo kapinaitėse bus pagerbti Anapilin Skaityti toliau

Atominės jėgainės kaimynystė kels pavojų ir Lietuvos požeminiams vandenims (0)

Neris_vstt.lt

Nors Lietuvai negresia nei stiprūs žemės drebėjimai, nei cunamiai, dėl kurių labai nukenčia ir požeminio geriamojo vandens ištekliai, bet šiems ištekliams kiltų pavojus įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, kuri sparčiai statoma Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus.

Apie tai mūsų hidrogeologai kalbėjo per neseniai Vilniuje vykusį Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos seminarą „Gėlo požeminio vandens panaudojimas geriamojo vandens Skaityti toliau

Neries regioninio parko direkcija ketina paskelbti unikalų I.Stankevičiūtės tautosakos rinkinį (0)

Ida Stankevičiūtė 1979 m. rugsėjį plaukiant Žeimenos upe | satenai.lt nuotr.

Neries regioninio parko direkcija praneša, kad jau yra išverstas unikalus tautosakos rinkinys, kurį 2002-2006 m. keliaudama po Vilniaus apylinkes surinko regioninio parko kultūrologė Ida Stankevičiūtė (1952–2006). Regioninis parkas ketina rengti temines ekskursijas ir žygius, sukurtus remiantis tautosakos rinkinyje esančiais pasakojimais ir padavimais, bei artimiausiu metu planuoja išleisti ir grožinę knygą, skelbia Elektrėnų savivaldybė.

Neries regioninio parko direkcijos archyve jau bei Lietuvių tautosakos rankraštyne beveik dešimtmetį yra  saugomas 2002-2006 m. I. Stankevičiūtės surinktas gausus ir išsamus sostinės apylinkių tautosakos rinkinys, kuriame – beveik pusantro tūkstančio autentiškų tautosakos vienetų, užrašytų Vilniaus ir Trakų rajonų bei Elektrėnų savivaldybėje.

Skaityti toliau

Vileišių rūmai buvo ir išlieka lietuviškumo citadelė (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.lt

Gruodžio 4 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vileišių rūmų istorijos fragmentai“ skaitys Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius, filologas Gytis Vaškelis.

Nors Vilniui, kaip senam ir garbingam miestui, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia yra tik vienas iš jo raidos etapų, šis laikas pasižymėjo ne tik intensyvia ekonomine plėtra, bet ir aktyviu lietuviškosios savimonės sugrįžimu. Vienas iš įspūdingiausių tos plėtros liudininkų šiandien yra Vileišių rūmai, pastatyti 1906 m. inžinieriaus, filantropo Petro Vileišio, ne tik savo energiją, bet didžiąją kapitalo dalį per čia praleistą dešimtmetį esmingai investavusio į lietuviškumo gaivinimą Vilniuje. Skaityti toliau

Vilniečius leisti laiką pakrantėje kvies 270 spalvotų kėdučių (0)

rengėjų nuotr.

Gegužės 8 d. Vilniuje, šalia Baltojo tilto, bus atidaryta dar viena viešoji erdvė, kviesianti miesto gyventojus ir svečius leisti laiką Neries pakrantėje. 270-ies bitės korį primenančių spalvotų kėdučių mozaika ne tik pagyvins paupio vaizdą, bet ir taps savotiška spalvų terapijos zona.

Dizainerio Vytauto Puzero prieš 5 metus inicijuotas „Upės korio“ projektas ne tik skatina Neries urbanizaciją sostinėje, bet ir modernizuoja sovietų laikus menančią betoninę pakrančių architektūrą. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VII). Žvėryno mįslės (4)

Pilkapis | A.Railos nuotr.

Neries iš trijų pusių apglėbtas Žvėrynas žemėlapiuose primena sūrmaišį, t.y. tą drobinį maišelį, į kurį mūsų močiutės sudrėbdavo varškę, o po to paslėgdavo, kad išsunktų visus bereikalingus skysčius ir pagaliau išgautų Lietuvą pasaulyje garsinantį baltąjį varškės sūrį.

Jau vien tik pažvelgus į Žvėryną, galima įtikėti, jog šis gamtos darinys galbūt iš tikrųjų senovėje buvo Radvilų medžioklių vieta. Juk varovų nuo šiaurės pusės įvarytiems žvėrims pasprukti nebebūdavo kur, nes iš visų pusių kelią jiems užtverdavo platūs upės vandenys. Šias iš XVI amžiaus žinomas legendas netiesiogiai patvirtintų ir nemažai gatvių bei gatvelių „žvėriškais“ pavadinimais. Skaityti toliau

Šeštadienį rudens lygiadienio šventėje bus audžiama ugninė „Laimos juostos“ (0)

Lygiadienis. Neries krantinė | anonsai.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d., šeštadienį, 19-21 val. Neries krantinėje prie Mindaugo tilto vilniečius ir miesto svečius sukvies jau tradiciniu tapęs Rudens lygiadienio bei Baltų vienybės minėjimo renginys, kuris šiemet yra skirtas ir Lietuvos tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjos dr. Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms.

Neries krantinėje (Sporto rūmų pusėje) Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai iš žvakių „išaus“ tradicinę šimtaraštę baltiškųjų ornamentų juostą. Šiais metais šventės dalyviais turės galimybę būti visi norintys – priešingoje Neries krantinėje, renginio organizatorių vadovaujami, panašią juostą galės „austi“ ir renginio žiūrovai. Uždegus paskutinius juostų ornamentus, Nerimi atplauks skulptūra „Gyvenimo siūlas“. Renginį lydės specialiai sukurta muzikinė kompozicija ir ugnies fakyrų pasirodymai.

Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę (5)

Rasos šventė Kernavėje 2012 | V.Kašinsko nuotr.

Birželio 23 d. Rasos šventė kviečia į istorinę Kernavę. 1967 metais žygeivių klubas „Raskila“ pirmą kartą Kernavės piliakalniuose įžiebė šventą aukuro ugnį. Jau 46 metus ši ugnis kasmet kviečia sugrįžti į Kernavę ir su daina bei apeigomis nusilenkti Saulei, motinai gamtai. Pajautos slėnio rūkuose ieškoti paparčio žiedo, iš širdies pasilinksminti ir pasisemti stiprybės – taip pašlovinti lietuvių praeitį, papročius ir tradicijas.

Nuo 15 val. Kerniaus ir Vilniaus gatvėse vyks mugė.

20–3 val. Miestelio scenoje koncertuos folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, country muzikos grupė „Karčema“ iš Šilutės, Skaityti toliau

Baidarių žygio „Vandenų keliais“ dalyviai jau įveikė daugiau nei pusę kelio (nuotraukos, video) (0)

Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai

„Vandenų keliais“ – ilgiausias žygis baidarėmis Lietuvos teritorijoje prasidėjo birželio 1 d. Trys drąsūs, atkaklūs ir entuziazmo kupini jauni žmonės – Vytenis Pranculis, Viktorija Lencevičiūtė ir Vytis Kapočius yra pasiryžę įveikti daugiau kaip 700 kilometrų Lietuvos upėmis ir ežerais. Žygis prasidėjo pirmąją vasaros dieną Kriaunos upelyje, netoli Latvijos sienos. Šiuo metu jau perplauktas Sartų ežeras, Antalieptės marios, nedidelė atkarpa Šventosios upe irtasi prieš srovę. Įveiktos (iš pirmo žvilgsnio neįveikiamos) Minčios ir Bukos upės, tekančios tikrų tikriausia lietuviška sengire. Žeimenos upe buvo pasiekta Neris, o šį šeštadienį, penkioliktąją žygio dieną, pasiektas Kaunas. Skaityti toliau

Žygio „Vandenų keliais“ dalyviai jau įveikė 160 kilometrų (nuotraukos, video) (1)

Žygis „Vandenų keliais“.

Žygio „Vandenų keliais“ dalyviams stebuklingai pavyko išvengti visą savaitę Lietuvoje pranašautų smarkių liūčių. O pirmoji žygio savaitė prabėgo nenumaldomai greitai. Per ją dalyviai įspūdžių kupinais vandens keliais irklavo 160 kilometrų, o šeštadienio rytą pasuko į Žeimenos upę. Žeimena išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais (Švenčionių raj.), teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Retkarčiais smarki upės srovė plukdo beveik 80 kilometrų ir gracingai įteka į Nerį.

Savaitgaliais ir upėse spūstys Skaityti toliau

Pašto ženklai įamžins Žuvinto rezervatą (0)

Žuvinto rezervatas | parkai.lt nuotr.

Ateinantį šeštadienį, sausio 19 dieną, apyvartoje pasirodys trijų pašto ženklų blokas iš serijos „Žmogus ir gamta“. Šįkart pašto ženklų bloko tema – „Žuvinto biosferos rezervatas“.

Naujuosiuose pašto ženkluose dailininkė Greta Gruzdaitytė pavaizdavo rudąją lapę, ūsuotąją zylę ir nykstantį augalą dėmėtąją gegūnę.

Kiekvieno iš šių pašto ženklų nominalinė vertė – 3 Lt. Blokas „Žuvinto biosferos rezervatas“ Skaityti toliau

Į Nerį galimai išsiliejo 2–3 tonos teršalų (0)

G.Masono nuotr.

Spalio 3 dieną įvykus avarijai, Vilniuje kelios tonos iš benzinvežio išsiliejusio dyzelinio kuro pateko į Nerį.

Kaip praneša Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų valdymo ir prevencijos skyrius, per lietaus vandens surinkimo sistemą į upę galėjo patekti nuo 2 iki 3 tonų kenksmingų teršalų. Jiems sulaikyti upėje buvo pastatytos boninės užtvaros.

Primename, jog trečiadienį apie 15 val. Vilniaus Savanorių prospekte susidūrus vilkikui ir benzinvežiui, Skaityti toliau

Savaitgalį Kaune šurmuliavo viduramžių šventė „Hanza Kaunas“ (nuotraukos, video) (0)

Skulptorius D. Mockus pastatė smėlio skulptūrą „Vytauto karūna“ | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 8–9 dienomis Kauno senamiestyje vėl šurmuliavo tradicinė Kauno viduramžių šventė „Hanza Kaunas“. Aštuntą kartą surengtos Hanzos dienos šiemet buvo mažesnės nei pernai vykusios Tarptautinės Hanzos dienos, tačiau staigmenų netrūko ir šiemet. Kaip ir kasmet šventės lankytojus pasitiko amatininkų mugė, viduramžių miestas prie Nemuno: senųjų amatų kiemas, indulgencijų kioskas, viduramžių žaidimų aikštelė, viduramžių riterių rajonas, viduramžių maisto restoranas, kartuvės, kankinimo kuolai, raganų gojelis, kojūkininkai, renginį vainikuos ugnies spektaklis ir šventiniai fejerverkai. Skaityti toliau

Kernavė: kur šimtamečiai ąžuolai saugo lobius (0)

Keliu iš dabartinės Lietuvos sostinės į pirmąją – Kernavę – skubėti neverta, nesvarbu, kurį kelio maršrutą – per Sudervę ar per Vievį – pasirinktumėte. Visur jus lydės pušynuose ir ąžuolynuose slypinti istorija ir keletą kilometrų nuo pagrindinio kelio vinguriuojanti Neris.

Istorinis užkampis šalia sostinės

Pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje glūdi senoji mūsų tautos istorija, tuo tikriausiai nedrįstų abejoti net žymiausi istorikai. Neries slėnyje stūkso ne vienas piliakalnis. Skaityti toliau

Lietuva prašo UNESCO apsaugoti istorinį Vilniaus centrą nuo Baltarusijos AE (0)

nuotr. anarchija.lt

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kreipėsi į UNESCO Pasaulio paveldo centrą bei Baltarusijos nacionalinę UNESCO komisiją prašydama paramos ginant Lietuvos Respublikos interesus bei siekiant, jog Baltarusijos politinė vadovybė pakeistų Baltarusijos atominės elektrinės statybos vietą ir imtųsi visų reikalingų veiksmų, kad būtų garantuotas Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus ekologinis ir kultūros paveldo saugumas bei kad Lietuvos įgaliotoms institucijoms ir visuomenei būtų teikiama objektyvi informacija apie atominės elektrinės keliamas grėsmes ir rizikos mažinimo priemones.

Tokį sprendimą Komisija priėmė 2012 m. kovo 15 d. įvykusioje metinėje konferencijoje, įgyvendindama UNESCO Pasaulio paveldo apsaugos Skaityti toliau

Tiltui per Nerį planuojama suteikti Alfonso Meškinio vardą (0)

svite.lt nuotr.

Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai antradienį, vasario 14 d., svarstė Susisiekimo ministerijos siūlymą tiltui per Nerį suteikti žinomo Lietuvos tiltų statytojo Alfonso Meškinio vardą.

Vyresnės kartos kelininkai yra įsitikinę, kad 2004 m. mirusio inžinieriaus atminimą reikėtų pagerbti tiltui per Nerį suteikiant jo vardą. Automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda Skaityti toliau

Kviečia H.Kebeikio nuotraukų ir atvirlaiškių paroda „Tiltai per Nerį“ (0)

Vilijampolės tiltas |nuotr. H.Kebeikio

Vilniaus centriniame pašte veikia žymaus filatelisto Henriko Kebeikio nuotraukų ir atvirlaiškių paroda „Tiltai per Nerį“. Iš viso parodoje eksponuojama beveik pusė tūkstančio nuotraukų ir atvirlaiškių.

Parodos lankytojai eksponatuose galės suskaičiuoti daugiau nei 60 skirtingų, įvairiais istoriniais laikotarpiais veikusių Neries tiltų. Seniausias parodos eksponatas – 1861 metais daryta nuotrauka, kurioje įamžinta 1750-aisiais tapytas paveikslas „Tiltas per Vilnelę“. Skaityti toliau