Žymos archyvas: nepriklausomybė

Škotijos įstatymų leidėjai – už referendumą dėl nepriklausomybės (0)

Britanija- Škotija | twitter nuotr.

Škotijos įstatymų leidėjai nubalsavo už tai, kad šalyje būtų siekiama per artimiausius dvejus metus surengti referendumą dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos.

Škotijos parlamentas 69 balsais „už“ ir 59 „prieš“ palaikė Škotijos premjerės Nikolos Sterdžin iniciatyvą paprašyti britų vyriausybės surengti referendumą.

„Škotijos ateitis turi būti Škotijos rankose“, – sakė N. Sterdžin. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ (0)

Rengėjų nuotr.

Kovo 17 dieną Utenoje vyko knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatymas visuomenei. Pristatyme, kuris vyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos vadovybė, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, žuvusiųjų giminės ir artimieji. Susirinkusiems koncertavo Utenos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Ainiai“. Skaityti toliau

J. Ohmanas, V. Kapkanas. Neugdykime tautų priešpriešos (video) (29)

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Atviras laiškas Vilniaus tarptautinio kino festivalio rengėjams

Rašome Jums skaudžia Ukrainai tema, persikėlusia iš Lenkijos į Lietuvą. Kalbame apie liūdnai pagarsėjusį lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtą vaidybinį filmą „Voluinė“ (Woiciech Smarzowski, „Wolyn“), pristatomą šių metų „Kino pavasaryje“.

Tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste. Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, Skaityti toliau

Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video) (0)

Baltistikos centru studentai_smm.lt

27-nių užsienio baltistikos centrų studentai iš Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano Lietuvos edukologijos universitete baigę intensyvų lietuvių bendrinės kalbos ir kirčiavimo įvadinį kursą, palavinę tarimą, nutarė pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga – studentai dainuoja dainą „Oi neverk, matušėle“, sveikina lietuviškai ir savo gimtosiomis kalbomis (žr. video). Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tris datas – 1918, 1949, 1990 ir jungtinį mokyklų tinklą (video) (1)

Dr. Bernardas Gailius | Penki.lt nuotr.

Ką mums reiškia trys datos: 1918, 1949 ir 1990? Pokalbis su istorijos m. dr. Bernardu Gailiumi.

Jungtinis mokyklų tinklas – sena nauja idėja. Interviu su Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariu Edmundu Pupiniu ir Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininku Andriumi Navicku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video) (1)

Laisve vaiku lupose_mazujuekspertumokykla.lt

Mokomoji internetinė svetainė Mažųjų ekspertų mokykla kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.

„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, Skaityti toliau

Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)

Vasario 16-osios jaunimo eisena 2016_rengeju nuotr.

Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.

„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.). Skaityti toliau

Lietuviai ruošiasi linksmai ir išradingai pasveikinti savo šalį (0)

jpg plakatas 2017 vasario16 - KopiaVasario 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota pilietinė akcija „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ jau sulaukė daugiau kaip 130 iniciatyvų, kaip sumaniai paminėti Valstybės atkūrimo dieną.

Šalies vadovė penktą kartą kviečia kūrybingai ir prasmingai švęsti Valstybės gimtadienį. Originaliausių sumanymų autoriai bus pagerbti iškilmingoje šventėje Prezidentūroje. Skaityti toliau

R. Paulauskas: Užsienio valdoma žiniasklaida – pavojinga (95)

Rolandas Paulauskas | respublika.lt nuotr.

Lenkijos valdžia svarsto apie galimybę taikyti apribojimus lenkų žiniasklaidą valdančioms JAV ir Vokietijos žiniasklaidos įmonėms, kadangi šios visuomenę nuteikinėja, kad lenkų politikai esą priima blogus sprendimus. Vienas iš šalies lyderių Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) paskelbė, kad bus panašus įstatymai kaip Prancūzijoje, kur galioja vieni griežčiausių žiniasklaidą reglamentuojančių teisės aktų.

Žiniasklaida yra strateginė kiekvienos valstybės sritis, sunkiai suprantama, kaip viena šalis su savo vertybėmis gali skleisti propagandą kitokių vertybių šalyje. Skaityti toliau

Lietuvos apeliacinis teismas omonininką V. Razvodovą nuteisė 12 metų kalėti (0)

atts.lt nuotr.

Sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Vladimirą Razvodovą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pripažino kaltu ir paskyrė jam galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamąją bylą kitam omonininkui Boleslavui Makutynovičiui teismas nutraukė, gavęs duomenų apie jo mirtį.

Taigi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo šie omonininkai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Skaityti toliau

Tūkstančiai bėgikų Vilniuje pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus (0)

Sausio 13-os begimas Vilniuje_madeinvilnius.lt,M.Tichanavicius foto

Sausio 14 d. tūkstančiai žmonių dalyvavo jau dvidešimt šeštą kartą vykusiame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtame žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams atminti.

„Bėgimas – unikalus ir kartu  prasmingas būdas žuvusiųjų atminimui įamžinti. Į vieną komandą šimtus žmonių suburiantis bėgimas kiekvienam jo dalyviui suteikia galimybę išgyventi ypatingos bendrystės jausmą – bendrystės su visais savo komandos partneriais ir su visais šiuo keliu jau bėgusiais anksčiau. Tautos bendrumas Sausio 13-ąją vedė žmones stoti prieš sovietų tankus ir ginti savo Tėvynę”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: 1991 metų sausis – apgynėme Nepriklausomybę (video) (0)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva turi net keletą Nepriklausomybės dienų.

Taip jau susiklostė mūsų XX amžiaus istorija, kad vieną kartą Nepriklausomybę skelbėme 1918 metų vasario 16 dieną. Nepriklausomybės atstatymą deklaravome, tiesa, neįtvirtinome 1941 metų birželio 23 dieną. Todėl jos nešvenčiame.

Dar kartą Nepriklausomybę paskelbėme 1990 metų kovo 11 dieną. Tačiau reikėjo kilti į kovą, kad tądien paskelbtą Nepriklausomybę įtvirtintume 1991 metų sausio mėnesį. Skaityti toliau

A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Tai, ką patyrėme mes, dabar Ukraina patiria kiekvieną dieną (0)

Andrius Mamontovas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva,  šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.

„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau

Minėsime Laisvės gynėjų dienos 26-ąsias metines (dienotvarkė) (0)

Laisvės gynėjai, pasiryžę ginti Lietuvos nepriklausomybę. Vilnius, 1991 m. sausis, Vilius | lrs.lt, V. Jasinevičius nuotr.

Sausio 9-17 dienomis Seime organizuojamuose renginiuose 26-ąjį kartą minėsime Laisvės gynėjų dieną. Ši diena liudija istorines 1991-ųjų akimirkas, kai susitelkimą ir pasiaukojamą ryžtą pademonstravę Lietuvos gyventojai apgynė neseniai atkurtą valstybės Nepriklausomybę.

Sausio 11 d., trečiadienį, 14 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) į interaktyvų edukacinį renginį ,,Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ susirinks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

Seimas pagerbė Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Žalio atminimą (0)

alfonsas-zalys_lrs-lt

Seimas posėdyje pagerbė prieš dešimtmetį – 2006 m. gruodžio 12 dieną – mirusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Alfonso Žalio atminimą.

„Gimęs 1929 metais, gyvenimo dalį skyrė lietuvybės puoselėjimui ir valstybės atkūrimui, ilgą laiką dirbo Klaipėdos miesto taryboje. Pelnytai yra laikomas Klaipėdos kūrėju ir ilgamečiu miesto vadovu, Klaipėdos miesto garbės piliečiu ir Klaipėdos universiteto garbės daktaru. 1994 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu“, – posėdyje kalbėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Neužželiantys Nepriklausomybės takai (video) (3)

Algimantas Petrauskas, Audrys Antanaitis, Vida Kniūraitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto pensininkai – neramios „dūšelės“. Kaip ir turi būti iš tikrųjų! Beveik pusmetį jie keliavo po Lietuvą Vasario 16-osios Akto signatarų keliais, siekdami ne tik pažinti, pažindinti, parodyti, bet ir ateities kartoms perduoti žinią apie 1918 metų ir vėlesnių Lietuvos žmonių kartų žygius ir darbus Tėvynės labui.

Šis sumanymas ir jo vykdymas išjudino universiteto klausytojus. Suteikė prasmės kasdienybei. Įkvėpė siekti tikslo. Priminė, kad Lietuvoje sau darbo „vardan tos“ ir šiandien gali rasti kiekvienas. Skaityti toliau

„Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojas D. Jankauskas: Rezultatas pasiektas, jei vaidmuo įtikino (0)

filmo-savanoriai-kadras-jankauskas_kureju-nuotr

Jaunosios kartos teatro aktorius, „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojas Dainius Jankauskas televizijoje save vis dar laiko naujoku. Tačiau neturtingo ūkininko Mykolo vaidmenį istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ atlikęs vaikinas jį vadina išskirtiniu ir itin svarbiu.  Su scenos subtilybėmis dar vaikystėje susipažinęs aktorius apie nueitą kelią ir vaidmenis pasakoja atvirame interviu.

Pirmadienio vakarą 21.30 val. LRT televizijos žiūrovai turės galimybę išvysti jau penktąją serialo „Laisvės kaina. Savanoriai“ seriją. Įtraukiantis televizijos filmas pasakoja apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymą, kariuomenės steigimąsi ir gražią, jausmingą meilės ir draugystės istoriją. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau

Šalies vadovė pasveikino Latviją Nepriklausomybės dienos proga (5)

lietuva_latvija_k_vanagas

Lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos Prezidentą Raimondą Vėjuonį Nepriklausomybės dienos proga.

Sveikinimo laiške Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva vertina Latviją kaip labai artimą  partnerę, su kuria gali nuosekliai ir sėkmingai dirbti kartu. Vieningai siekti tikslų, ginant svarbiausius abiejų šalių piliečių interesus ir įgyvendinant bendrus, valstybes stiprinančius prioritetus gynybos, energetikos, ekonomikos ir kitose srityse. Skaityti toliau

Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

atminimo-lenta-.ant-mintaujos-gimnazijos_-g-siuksciaus-foto

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. The macalla suite – praeities skausmo aidas (0)

100_6495

Per atoslūgį Atlantas atidengia akmenis, bangų mūšos sutrupintus, nugludintus laiko, todėl nebeskaudžius basoms kojoms ir prašalaičio akiai. Tik ne airio sielai… Visa, kas byloja apie tam tikrą ritmą, nuolatinę kaitą, sustyguojančią ne tik gamtos, bet ir žmogaus, visos tautos, netgi visos žmonijos būtį, neapsieina be skausmo. Ši alegoriška įžanga – iš noro paaiškinti,  žodį „macalla“ ir jo prasmės visuotinybę.

Atvykus į Airiją, į savo  vaikaičių gimtinę, maga kuo daugiau pamatyti, pažinti. Kai mano anūkė sako: „Myliu Lietuvą, nes ten gyvena močiutė“, atitariu: „Myliu Airiją, nes ten gyvena mano vaikai ir anūkai“. Šį kartą dukra, belaukdama atvykstančios viešnagėn, nupirko bilietus į Monagano teatre vyksiantį koncertą. Skaityti toliau

Valdančiųjų aklumas tautą užkrėtė abejingumu (4)

Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

1991 metų sausį, kai atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę traiškė rusų kariuomenės tankai, Gediminas Kairys ėjo sargybą su šautuvu ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Netrukus aplinkybės buvusį kaunietį nuvedė į Ameriką, o po daugiau nei dvidešimties metų jis sugrįžo ir įsikūrė Birštone. Nuo tol jo ginklas esąs teisingas žodis, atviras nuomonės sakymas ir tikėjimas tuo, ką sako. „Abejingas žmogus – miręs žmogus. Aš dar nenoriu mirti“, – teigia daugeliui akcijomis už Lietuvą, jos simbolius, lietuvybę žinomas vyras. Savo poziciją jis daugiau rėžia Amerikos lietuvių spaudoje, bet jo atvirų laiškų yra sulaukęs ne vienas aukštas mūsų politikas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose (4)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Netikrumu vadinama tikros žinios stoka, abejonė. Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną – netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru daugelis iš gyvenimo pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, nes netikras valstybės reikalų tvarkymas – politika. Netikra politika, nes netikros, ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios. Trumpai tariant, mūsų tikrovė – su netikrumais.

Netikra nepriklausomybė

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, Skaityti toliau

Lietuva kartu su Ukraina švenčia Ukrainos Nepriklausomybės 25-metį (0)

Ukrainos nepriklausomybes 25-metis_urm.lt

Lietuva kartu su Ukraina švenčia Ukrainos Nepriklausomybės 25-metį
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino Ukrainos užsienio reikalų ministrą Pavlo Klimkiną Ukrainos Nepriklausomybės 25-mečio proga. Sveikinimo laiške ministras pabrėžia, kad Lietuva rėmė, remia ir rems Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ir yra pasirengusi toliau dalytis patirtimi su Ukraina jos europietiškų reformų kelyje.

„Ukraina įvykdė įspūdingą kiekį reformų kovos prieš korupciją, teisingumo, viešojo administravimo srityse. Skaityti toliau

Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku (video) (0)

Veronika_Povilioniene. Jonas Gvildys nuotrauka

Vakar, rugpjūčio 22 d., surengtas nepaprastas muzikinis renginys „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“), skirtas Juodojo kaspino dienai ir 27-osioms Baltijos kelio metinėms. Sutartine „Saulala sadina“ pasibaigusiame virtualiame koncerte, kuriam dirigavo muzikos prodiuseris Gediminas Zujus, realiu laiku skambėjo dainos, atliekamos muzikantų ir dainininkų, esančių skirtinguose pasaulio miestuose.

Unikaliame koncerte, kurio centrine būstine virto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos  filmavimo studija, dalyvavo žinomi Lietuvos muzikantai,

Skaityti toliau

V. Balkus. „Separatistiniai“ regionai: ES sugrius – nepriklausomybė liks   (245)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Britų referendumas dėl šios šalies ateities Europos Sąjungoje išryškino jau kurį laiką pastebima tendenciją – autonomijas ar nepriklausomas valstybes norintys paskelbti regionai mato Europos Sąjungoje paramą šiam tikslui. Iš tikro kaip gi tai galėjo atsitikti, kad ilgus dešimtmečius dėl nepriklausomybės kovojusios teritorijos tampa didžiausiomis centralizuotos Europos šalininkėmis?

Europos autonomijų sąjunga 

Nepaisant to, kad ES yra įvardinama valstybių sąjunga akivaizdu, kad Briuselio įstatymams turint viršenybę prieš nacionalinius, valstybės narės yra greičiau išplėstines Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos (3)

Knyga Sv. Kazimiero draugija_zmoniuknygos.lt

(Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 392–413). Ištraukos.

Jonas Radziulis gimė 1900.10.17 (30) Pelesoje, ūkininkų šeimoje. Pas daraktorę Viktoriją Čuikaitę pramoko lietuviškai skaityti. Dar iki Pirmojo pasaulinio karo skaitė lietuvišką spaudą, daugiausia „Aušrą“ ir „Viliją“. Apie 1920 m. susituokė ir apsigyveno Pavalakėje. 1918 m. pradėjo organizuoti Rodūnios parapijos lietuvišką jaunimą tautiniam darbui. 1919 m. J. Radziulio suburti jaunuoliai veikė kaip lietuvių šaulių būrys. Gudrus, drąsus ir turintis diplomatinių sugebėjimų J. Radziulis buvo Lietuvos valstybės žvalgas, atliko nemažai Lietuvos valstybei naudingų darbų. Skaityti toliau