Žymos archyvas: nepriklausomybė

100-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių minėjimas Punske (0)

2018 02 16 Punske

Estijoje simboliniu bėgimu minėta Lietuvos laisvės gynėjų diena – Sausio 13-oji (0)

Sausio 13 pagerbimas-begimas Estijoje_kam.lt

Sausio 11 d. Baltijos gynybos koledžo (Estija) Jungtinio vadovavimo ir generalinio štabo karininkų kurso studentai ir koledže tarnaujantis kontingentas organizavo simbolinį bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtą atminti Lietuvos laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją.

Bėgime su savo šalies simbolika dalyvavo daugiau nei 50 studentų, jų šeimų narių ir dėstytojų iš 14 šalių: Estijos, Gruzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Ukrainos, Švedijos, Vokietijos. Skaityti toliau

Ir šiais metais kviečia Tautinio atgimimo vakarai Signatarų namuose (0)

Signatarų namai | tourism.lt nuotr.

„Reikia atsigosti, bent retkarčiais renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Tam tikslui geriausiai dera viešieji vakarai: koncertai, vaidinimai, paskaitos. Daugelis išsiilgę laukia tokių pramogų ir laukia ne tam, kad pasilinksmintų, kaip seniau – bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą. Nesistenkime dažnai pavakaruoti, pavakaruokime retai, bet pavakaruokime.“ (A. Smetona, 1914 m. lapkritis)

Tautiniai vakarai nuo spaudos draudimo metų iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo stiprino tautinės savigarbos ir bendrystės jausmus, pratino visuomenę dalytis idėjomis, mokė pamėgti tautosaką, įkvėpdavo rašytojus ir muzikus kūrybai. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

2017 m. Laisvės premiją siūloma skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei (1)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Lapkričio 8 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2017 m. Laisvės premiją skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

Ispanijos valdžia imasi tiesioginio valdymo nepriklausomybę paskelbusioje Katalonijoje (9)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Spalio 27 d. Katalonijai oficialiai paskelbus nepriklausomybę, Ispanijos valdžia priėmė sprendimą įvesti tiesioginį valdymą šiame regione. Naktį iš spalio 27 į 28 d. Ispanijos valdžia internetiniame vyriausybės leidinyje paskelbė nepaprastąsias priemones ir atleido nepaklusnią šio regiono nepriklausomybės šalininkų vyriausybę.

Ispanijos premjeras Marijanas Rachoji (Mariano Rajoy) oficialiai atleido Katalonijos prezidentą Karlesą Pučdemoną (Carles Puigdemont) bei, perėmęs jo pareigas, paleido Katalonijos parlamentą ir paskelbė, kad gruodžio 21 d. bus surengti  priešlaikiniai Katalonijos parlamento rinkimai. Skaityti toliau

Katalonija – paskelbė nepriklausomybę (video, tiesioginė transliacija) (2)

Katalonija – paskelbė nepriklausomybę | Youtube.com stop kadras

Spalio 27 d. Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Parlamento opozicijai atsisakius balsuoti nepriklausomybė buvo paskelbta 70-ties parlamento narių balsais, prieš pasisakė – 10 parlamentarų. Katalonijos parlamentą sudaro 135 nariai.

Centrinė Ispanijos valdžia tą pačią dieną, nepraėjus nė valandai po katalonų sprendimo, panaikino regiono autonomiją ir priėmė sprendimą įvesti tiesioginį valdymą nepriklausomybę paskelbusiame regione. Ispanijos premjeras Marianas Rachoi (Marian Rajoy) nusprendė paleisti regiono Skaityti toliau

R. Alaunis. Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas: Europos federalizacija pagal scenarijų „skaldyk ir valdyk“ (40)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonijos kova už „laisvę ir nepriklausomybę“ daug kam primena Lietuvos kovą už „laisvę ir nepriklausomybę, kuri Lietuvoje baigėsi 1990 kovo 11-ą. Todėl tam tikra Lietuvos visuomenės dalis reaguodama emociniame lygmenyje palaiko Katalonijos kovą siekiant nepriklausomybės ir atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tačiau žiniasklaida nutyli, kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės ir kokios galimos neigiamos pasekmės Europai.

Tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos antraštėse ir komentaruose daugiausia dėmesio buvo Skaityti toliau

Katalonijoje prieš policijos smurtą protestavo dešimtys tūkstančių žmonių (video) (0)

Katalonijoje prieš policijos smurtą protestavo dešimtys tūkstančių žmonių | Twitter.com, P. Rares nuotr

Po savaitgalį įvykusio Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės  šimtai tūkstančių katalonų spalio 3 d.  išėjo į Katalonijos miestų gatves protestuoti prieš Ispanijos policijos smurtą prieš taikius referendumo dalyvius kai buvo sužeista bemaž 900 žmonių. Minios skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“, „Gatvės visad bus mūsų“. Demonstrantų minios užtvindė miesto centrą, blokavo gatves ir greitkelius. Dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų pasklebė visuotinį streiką. Skaityti toliau

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės. Policija naudoja jėgą – naikina balsadėžes, šaudo į žmones (video, tiesioginė transliacija, nuotraukos) (22)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Spalio 1 d., sekmadienį, Katalonijos gyventojai Ispanijos vyriausybės uždraustame referendume balsuoja dėl šio regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Naujausiais duomenimis, per policijos ir  Katalonijos nepriklausomybės šalininkų susidūrimus Katalonijoje 844 referendumo dalyviai ir 33 pareigūnai (Alkas.lt duomenimis vienas žmogus žuvo).

Nepriklausomybės šalininkus policija muša guminėmis lazdomis, tąso už plaukų, spardo ir šaudo į juos guminėmis kulkomis. Vienam žmogui guminė kulka pataikė į akį. Skaityti toliau

Laisvės premijos komisija kviečia teikti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją (4)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2017 m. spalio 31 d. siūlyti asmenis nusipelniusius gauti 2017 metų Laisvės premiją.

Nusipelniusiais Laisvės premiją gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, darbais prisidėję prie laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo. Skaityti toliau

Išėjo A. Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ antra dalis (0)

Algimantas Katilius 1948 m. I Archyvinė nuotr.

Antrajoje Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ dalyje aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą pabėgus iš Sibiro ir besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, esant pačiam Stalino režimo įkarščiui, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą.

Leidinys skirtas plačiam skaitytojui ratui, o ypatingai jaunimui. Bendraamžio žodžiais, paaugliai išgirsta kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinio saugumo pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vincas Kudirka: …turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite (1)

Linas Medelis_asmen. nuotr

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau

B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas (12)

Birutė Mackonytė (1928-2017) | R. Averkienės nuotr.

Eidama 89-uosius metus, liepos 26 dieną, anapilin iškeliavo iškili visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, rašytoja, senoji vilnietė Birutė Mackonytė (1928–2017). Kai kuriuose portaluose pasirodžiusiame nekrologe plačiau aprašytas jos kaip rašytojos ir žurnalistės kūrybinis kelias, netgi meilės istorijos. Prieš du metus paprašęs pokalbio, B. Mackonytės ieškojau dėl kito, mažiau aptariamo jos gyvenimo tarpsnio – vaikystės prieškario Vilniuje.

B. Mackonytė buvo vieno aktyviausio prieškario Vilniaus lietuvių bendruomenės veikėjo ir rašytojo Rapolo Mackonio dukra. Dėl silpstančios sveikatos ilga serija pokalbių buvo trumpi, fragmentiški, tačiau kartu gyvi ir nuoširdūs. Skaityti toliau

Lietuvių kūryba įvertinta didžiausioje Niujorko animacijos šventėje (video) (0)

kadras-is-filmo-kaukai-rengeju nuotr

Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“ Gedimino Šiaulio režisuotas animacinis trumpo metro filmas „Kaukai“ (angl. „Running Lights“) laimėjo „Geriausio originalaus dizaino“ apdovanojimą.

Šviesi pasaka vaikams, skatinanti pamąstyti, kas yra mirtis, atrinkta iš  daugiau nei tūkstančio kasmet šioje šventėje dalyvaujančių darbų. Tarp didžiausių apdovanotų animacijos milžinų – Amerikos, Kanados ir Prancūzijos –  šiemet puikuojasi ir Lietuvos vardas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Daina ir istorija (video) (7)

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje Skaityti toliau

Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos (3)

Vilniaus forumas2017-Zumbio nuotr.

Bene vienintelis programinis Sąjūdžio punktas, kurį visiškai įvykdė Tautos išrinkta valdžia, buvo Lietuvos grąžinimas į pasaulio žemėlapį, teigia Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys dailininkas Bronius Leonavičius. O vienas svarbiausių uždavinių – sukurti sąmoningą visuomenę, moraliai atsakingą pilietį, savo krašto šeimininką ir patriotą, taip ir liko popieriuje.

Tokia mintimi Lietuvos mokslų akademijoje sąjūdietis pradėjo Vilniaus forumo sušauktą konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“, skirtą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 29-osioms metinėms, besiskyrusią nuo panašių renginių tuo, kad Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sajudis-1988-MA-sale-j-cesnaviciaus-nuotr

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo skyrėsi Vasario16-osios ir Kovo 11-osios Sąjūdžiai? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Aušros“ ir „Varpo“ sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1918 metų vasario 16 dieną. 1988 metų birželio 3 dieną gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1990 metų kovo 11 dieną.

Du sąjūdžiai? Du Lietuvos vienybės ir valios reiškėjai. Kuo jie buvo panašūs? Ir kuo jie skyrėsi?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su istoriku, profesorium, daktaru Algimantu Liekiu. Skaityti toliau

„Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Visų pirma – Lietuva!“ (8)

Visu-pirma-Lietuva-plakatasBirželio 7 d. 17.45 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) „Vilniaus forumas“ rengia konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“. Konferencijoje pranešimus skaitys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius, Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus.

Žlungant pasaulinei komunizmo sistemai Sąjūdis radosi kaip savaveiksmė Tautos politinės saviorganizacijos forma. Okupuotos Lietuvos nomenklatūrinei administracijai nuolankiai

Skaityti toliau

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (51)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

Škotijos įstatymų leidėjai – už referendumą dėl nepriklausomybės (0)

Britanija- Škotija | twitter nuotr.

Škotijos įstatymų leidėjai nubalsavo už tai, kad šalyje būtų siekiama per artimiausius dvejus metus surengti referendumą dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos.

Škotijos parlamentas 69 balsais „už“ ir 59 „prieš“ palaikė Škotijos premjerės Nikolos Sterdžin iniciatyvą paprašyti britų vyriausybės surengti referendumą.

„Škotijos ateitis turi būti Škotijos rankose“, – sakė N. Sterdžin. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ (0)

Rengėjų nuotr.

Kovo 17 dieną Utenoje vyko knygos „Laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimo vietos Utenos krašte“ pristatymas visuomenei. Pristatyme, kuris vyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos vadovybė, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, žuvusiųjų giminės ir artimieji. Susirinkusiems koncertavo Utenos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Ainiai“. Skaityti toliau

J. Ohmanas, V. Kapkanas. Neugdykime tautų priešpriešos (video) (29)

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Atviras laiškas Vilniaus tarptautinio kino festivalio rengėjams

Rašome Jums skaudžia Ukrainai tema, persikėlusia iš Lenkijos į Lietuvą. Kalbame apie liūdnai pagarsėjusį lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtą vaidybinį filmą „Voluinė“ (Woiciech Smarzowski, „Wolyn“), pristatomą šių metų „Kino pavasaryje“.

Tai keistas akibrokštas Lietuvos žmonėms dabartinių Lietuvos ir Ukrainos santykių kontekste. Kaip tai turėtų vertinti festivalio globėja Lietuvos Respublikos Prezidentė, institucinė partnerė Kultūros ministerija, Skaityti toliau

Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video) (0)

Baltistikos centru studentai_smm.lt

27-nių užsienio baltistikos centrų studentai iš Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano Lietuvos edukologijos universitete baigę intensyvų lietuvių bendrinės kalbos ir kirčiavimo įvadinį kursą, palavinę tarimą, nutarė pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga – studentai dainuoja dainą „Oi neverk, matušėle“, sveikina lietuviškai ir savo gimtosiomis kalbomis (žr. video). Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tris datas – 1918, 1949, 1990 ir jungtinį mokyklų tinklą (video) (1)

Dr. Bernardas Gailius | Penki.lt nuotr.

Ką mums reiškia trys datos: 1918, 1949 ir 1990? Pokalbis su istorijos m. dr. Bernardu Gailiumi.

Jungtinis mokyklų tinklas – sena nauja idėja. Interviu su Seimo švietimo ir mokslo komiteto nariu Edmundu Pupiniu ir Švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pirmininku Andriumi Navicku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti (0)

Krivis Jaunius prie aukuro | Romuva.lt nuotr.

Kovo 4 d. 17 val. Nacionaliniame kultūros centre B. Radvilaitės g. 8, Vilniuje įvyks Žiūrų dainų vakaras, skirtas Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui Jauniui atminti.

Žiūrų dainas kartu dainuoti kvies Žiūrų ansamblis ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“.

„Žiūrų dainos būsimam Romuvos kriviui Jauniui buvo įkvėpimo šaltinis. Nuo jo įkurto Žiūrų ansamblio prasidėjo  etnokultūrinis sąjūdis, atvedęs Lietuvą į nepriklausomybę. Mums Žiūrų dainos svarbios, nes per jas mus pasiekia laisvoji nepriklausoma mūsų protėvių dvasia. Kviečiame visus patirti įkvepiančią dzūkiško dainavimo jėgą ir prisiminti Krivį Jaunių“ Skaityti toliau