Žymos archyvas: nepriklausomybė

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai  prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi  1993 m.  Skaityti toliau

P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų (10)

Paulius Uleckas | „XXI amžius“ nuotr.

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui iniciatyvinės grupės buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią (6)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1988 m. liepos 1-3 d. įvyko Baltijos studentų dainų festivalis „Gaudeamus“, kuris tapo virsmo tašku, kada lietuviškos trispalvės pradėjo viešai plazdenti ne tik kalėjimuose užgrūdintų disidentų, bet ir paprastų Lietuvos žmonių rankose. Nuo tos dienos drąsuoliais tapo visi.

Dažnai rašoma, kad tai buvo spontaniškas studentų sprendimas, įkvėptas prieš mėnesį atsiradusio Sąjūdžio idėjų.

Tačiau, kaip tų įvykių dalyvis turiu pasakyti, kad taip teigti yra ne visai tikslu. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (25)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

A. Praninskas. Permainų vėjams keliamos naujo sąjūdžio burės (2)

Sąjūdžio mitingas 1988m. | L.Skirpsto nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų įkūrimo metinių minėjimas verčia svarstyti, ar laiko ratas jau apsisuko iki ribos, kai permainų išsiilgusi visuomenė ims burtis į naują sąjūdį.

Neįgyvendinti tikslai

Valstybės užvaldymu pavadintas politinės korupcijos skandalas jau nušniokštė spaudos leidinių antraštėmis, nužaibavo televizijos naujienų laidose, nugrumėjo radijo stočių eteryje. „Kaip, ar jau viskas?“ – nustebo publika, susivokusi, kad šitiek metų gyvena mafijos užgrobtoje valstybėje. Skaityti toliau

Lietuvoje vieši Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama (nuotraukos) (2)

Dalai Lama | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien, birželio 13 d. Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Laima XIV spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo apie meilę, vidinę ramybę ir šypsenas. Svečias pasveikino Lietuvos žmones su valstybės atkūrimo šimtmečiu ir paragino mėgautis laisve.
Jūs kovojote ištisus šimtmečius ir dabar pasiekėte pagrindinę žmogaus teisę, laisvę, mėgaukitės tuo. Noriu pasveikinti Lietuvos žmones. Nuostabu“, – Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Dalai Lama.

Lygindamas Lietuvos ir Tibeto laisvės siekius, Dalai Lama tvirtino, jog kiekvienu atveju Skaityti toliau

Seime išreikšta pagarba Lietuvos laisvės lygai, kuri birželio 15 d. minės įkūrimo 40-metį (video) (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Birželio 12 d. Seime vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, Lietuvos laisvės lyga – tai nepriklausomybės ledlaužis. „Kovodama dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos laisvės lyga visada stengėsi akcentuoti Lietuvos tuometinio statuso neteisėtumą, nuolat pabrėžė 1940 m. įvykusios okupacijos faktą, pirmoji viešai prabilo apie 1939 m. slaptuosius Vokietijos ir SSRS protokolus. Skaityti toliau

V. Sinica. Sąjūdžio buvo per maža (video) (15)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 3 d.,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio,  minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.

Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviai: Sąjūdžio paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika nebuvo sukurta… (video, nuotraukos) (8)

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 3 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos  (LMA) salėje Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai ir Vilniaus forumo visuomenininkai surengė iškilmingą minėjimą „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Šventinį renginį patriotinėmis dainomis pradėjo LMA  choras.  Sugiedojus Tautišką giesmę minėjimo dalyvius sveikino Mokslų akademijos Prezidentas akademikas Jūras Banys. Minėjime kalbėjo sąjūdžio iniciatyvinės  grupės nariai ir kiti sąjūdininkai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas dr. Skaityti toliau

Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ (1)

Gegužės 31 d. 18 val.  Vilniuje, Sąjūdžio 30-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Valstybingumo erdvė, II a.) kviečia į pokalbį apie Sąjūdžio reiškinio vertinimus viešojoje ir akademinėje srityse žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos. Pokalbio „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ tikslas – įvertinti per trisdešimt metų susiformavusią šio politinio fakto simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje, aptarti šiems laikams tinkamiausias metodologines ir teorines prieigas Sąjūdžio fenomenui analizuoti ir interpretuoti. 

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Mokslų akademijos salėje susirinkę apie 500 žmonių, daugiausia inteligentų,

Skaityti toliau

Sąjūdžio gimimas: Dokumentinio filmo „Įkvėpti laisvės“ premjera (6)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 28 d., pirmadienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, (Konferencijų salėje, V a.) Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atvirą dokumentinio trumpametražių filmų ciklo „Įkvėpti laisvės“ premjerą.

Dar iki oficialaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimo 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) būstinėje rinkosi klubo „Istorija ir kultūra“ aktyvas. Skaityti toliau

R. Adomaitis: Sąžinės praradimas nėra lengvai išgydomas (6)

Regimantas Adomaitis | respublika.lt nuotr.

– Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė? Kaip jūs atėjote į Sąjūdį?

– Aš niekur nėjau. Mane išrinko – net nežinau kas mane pasiūlė, kai Mokslų akademijoje birželio 3 dieną buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Man tik paskui draugai paskambino ir pasakė, ar žinai, kad esi išrinktas į iniciatyvinę grupę – nenustebk, jei tave kvies kokiam nors veiksmui. Žinoma, išrinkimas į šią grupę atitiko visas mano vidines intencijas. Skaityti toliau

L. Kerosierius. Tikslas – sunaikinti Lietuvos Sąjūdį (video) (10)

Vytautas Landsbergis su Andriumi Tučkumi | I. Sidarevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. „Vakaro žinių“ numeryje buvo paskelbtas žurnalisto Dano Nagelės straipsnis „Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – tik imitacija“. Straipsnyje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Bubnys sako, kad „dabartiniame Sąjūdyje vienos partijos – konservatorių – atstovai tvarko savo reikalus …“.

2014 m. vasario 14 d. Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai – prof. V. Vilimas, akad. prof. E. Jovaiša, habil. dr. K. Garšva, mons. A. Svarinskas, R. Kupčinskas, V. Čeginskas, N. Balčiūnienė, S.Veversevičienė, T. Baranauskas, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius – išplatino pareiškimą Skaityti toliau

D. Stancikas. Apsivalymas (2)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Kaip mes atsiliekam nuo estų“, – dažnai padūsauja lietuviai ir nurodo dvi priešingas priežastis. Viena – Estijoje, skirtingai nuo Lietuvoje, įvyko antikomunistinis apsivalymas (liustracija), kita – estai mažiau kariauja tarpusavy ir daugiau dėmesio skiria permainoms.

Ar tikrai Estijoje antikomunistinis apsivalymas buvo kitoks nei Lietuvoje?

Tam tikra prasme taip. Kai Estija atkūrė nepriklausomybę, paskutinis šios šalies komunistų partijos vadovas Arnoldas Riutelis Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė B. Valionytė: Kodėl mes leidžiamės šokdinami? (10)

Birutė Valionytė | respublika.lt nuotr.

Su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidente Birute Valionyte susitikome iškart po to, kai ji visuotiniame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo susirinkime beveik vienbalsiai perrinkta klubo prezidente. Bet kalbėjome ne apie Signatarų klubą, o apie tai, dėl ko signatarei, dėjusiai Lietuvos valstybės pamatus, šiandien „skauda“.

 Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, paminėjome Nepriklausomybės atkūrimo 28-ąsias metines. Koks šis laikas Jums? Skaityti toliau

P. Urbšys. Sumgaito žudynių 30-osios metinės: Ar dar esame ištikimi Sąjūdžio idealams? (3)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Šiais metais minimos 30-osios sovietiniame Azerbaidžane vykusių Sumgaito žudynių metinės. 1988 m. vasario 27–28 dienomis buvo nužudyta dešimtys armėnų, apie 18 000 buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą.

Sumgaito pogromai buvo nuožmus atsakas Kalnų Karabacho nepriklausomybės judėjimo metu vykusioms taikioms armėnų demonstracijoms dėl armėnų tautos apsisprendimo teisės.

Skaityti toliau

Seime pristatoma menininkės A. Žiupsnytės darbų paroda „Rugių laukas, vėjas, Tiesa“ (0)

Albinos Žiupsnytė kūryba | V.Raupelio nuotr.

Kovo 2 d., penktadienį, 14 val. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta menininkės Albinos Žiupsnytės darbų paroda „Rugių laukas, vėjas, Tiesa“, skirta Kovo 11-ajai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Parodą atvers Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, parodos iniciatorė Agnė Širinskienė, renginyje dalyvaus fotomenininkas Juozas Valiušaitis.

Menininkės A. Žiupsnytės žodžiais, ši paroda – tai poetiškas pasakojimas, kelionė į tautinę savastį simboliais, vaizdinių Skaityti toliau

L. Mažylis apie savo knygą: žvelkite su humoru ir nebijokite suglumti (0)

L. Mažylis Vilniaus knygų mugėje 2018 | rengėjų nuotr.

Pastarieji metai Lietuvos mokslininko, profesoriaus ir visuomenės veikėjo Liudo Mažylio gyvenime – kupini netikėtumų, o surastas Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas mokslininkui pelnė ne vieną valstybės apdovanojimą ir tautos herojaus vardą. Tačiau autorius į šiuos įvykius žvelgia su humoru ir sako, kad šios patirties įkvėpta debiutinė „veiksmo dokumentikos“ knyga „99 metai po įvykio“ – tai siekis į mistines gyvenimo aplinkybes pažvelgti kitaip – truputį pankiškai, ironiškai ir per fantastikos prizmę.

Apie fantastinius aplinkybių aiškinimus bei fikciją ir tikrovę jungiančią originalią istoriją interviu pasakoja pats L. Mažylis. Skaityti toliau

100-ųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių minėjimas Punske (0)

2018 02 16 Punske

Estijoje simboliniu bėgimu minėta Lietuvos laisvės gynėjų diena – Sausio 13-oji (0)

Sausio 13 pagerbimas-begimas Estijoje_kam.lt

Sausio 11 d. Baltijos gynybos koledžo (Estija) Jungtinio vadovavimo ir generalinio štabo karininkų kurso studentai ir koledže tarnaujantis kontingentas organizavo simbolinį bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ skirtą atminti Lietuvos laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją.

Bėgime su savo šalies simbolika dalyvavo daugiau nei 50 studentų, jų šeimų narių ir dėstytojų iš 14 šalių: Estijos, Gruzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Ukrainos, Švedijos, Vokietijos. Skaityti toliau

Ir šiais metais kviečia Tautinio atgimimo vakarai Signatarų namuose (0)

Signatarų namai | tourism.lt nuotr.

„Reikia atsigosti, bent retkarčiais renkantis krūvon savo mintimis pasidalyti. Tam tikslui geriausiai dera viešieji vakarai: koncertai, vaidinimai, paskaitos. Daugelis išsiilgę laukia tokių pramogų ir laukia ne tam, kad pasilinksmintų, kaip seniau – bet kad sužadintų savo nuvargusią sielą. Nesistenkime dažnai pavakaruoti, pavakaruokime retai, bet pavakaruokime.“ (A. Smetona, 1914 m. lapkritis)

Tautiniai vakarai nuo spaudos draudimo metų iki pat Lietuvos valstybingumo atkūrimo stiprino tautinės savigarbos ir bendrystės jausmus, pratino visuomenę dalytis idėjomis, mokė pamėgti tautosaką, įkvėpdavo rašytojus ir muzikus kūrybai. Skaityti toliau

N. Sadūnaitė: Jei tu ne valdžioje, esi niekam nesvarbus (5)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Sovietinės okupacijos metais tūkstančiams tautiečių Nijolės Sadūnaitės vardas reiškė viltį. Jos disidentinė veikla palaikė tikėjimą, kad Lietuvos laisvės byla tęsiama ir vieną dieną pasibaigs pergale. Ir štai šįmet valstybė skiria Nijolei Sadūnaitei garbingą Laisvės premiją. Seimas tam pritaria vienbalsiai, sugebėjęs nesusikompromituoti rietenomis ir nesutarimais.

Ką į tai pati sesuo Nijolė? Žinia apie apdovanojimą ją pasiekė tylioje Vilniaus gatvelėje įsikūrusiame vienuolyne. Čia, į savo namus, ji ir kviečia pokalbio. Nelengvo, nes kalbamės apie baimę, žmonių nusivylimą, abejingumą ir apie daug darbų, kuriuos reikia nuveikti Lietuvai. Bet susitikimas – teatleidžia ši šventa vieta – aidi sesers Nijolės juoku, Skaityti toliau

2017 m. Laisvės premiją siūloma skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei N. Sadūnaitei (1)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Lapkričio 8 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2017 m. Laisvės premiją skirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kodėl Lietuva galėtų pripažinti Kataloniją? (47)

Wikipedia.org nuotr.

Dažniausias argumentas prieš Katalonijos pripažinimą, kad, remiantis šiuo precedentu, nuo Lietuvos ims tolti Žemaitija ir sulenkinta pietryčių Lietuva. Išnagrinėkime šiuos pavyzdžius papunkčiui.

  1. Žemaičiai yra integrali lietuvių tautos dalis, katalonai – atskira tauta.
  2. Žemaičiai turi tarmę, patarmes ir šnektas, katalonai – atskirą kalbą. Skaityti toliau

Ispanijos valdžia imasi tiesioginio valdymo nepriklausomybę paskelbusioje Katalonijoje (9)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Spalio 27 d. Katalonijai oficialiai paskelbus nepriklausomybę, Ispanijos valdžia priėmė sprendimą įvesti tiesioginį valdymą šiame regione. Naktį iš spalio 27 į 28 d. Ispanijos valdžia internetiniame vyriausybės leidinyje paskelbė nepaprastąsias priemones ir atleido nepaklusnią šio regiono nepriklausomybės šalininkų vyriausybę.

Ispanijos premjeras Marijanas Rachoji (Mariano Rajoy) oficialiai atleido Katalonijos prezidentą Karlesą Pučdemoną (Carles Puigdemont) bei, perėmęs jo pareigas, paleido Katalonijos parlamentą ir paskelbė, kad gruodžio 21 d. bus surengti  priešlaikiniai Katalonijos parlamento rinkimai. Skaityti toliau

Katalonija – paskelbė nepriklausomybę (video, tiesioginė transliacija) (2)

Katalonija – paskelbė nepriklausomybę | Youtube.com stop kadras

Spalio 27 d. Katalonijos parlamentas paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Parlamento opozicijai atsisakius balsuoti nepriklausomybė buvo paskelbta 70-ties parlamento narių balsais, prieš pasisakė – 10 parlamentarų. Katalonijos parlamentą sudaro 135 nariai.

Centrinė Ispanijos valdžia tą pačią dieną, nepraėjus nė valandai po katalonų sprendimo, panaikino regiono autonomiją ir priėmė sprendimą įvesti tiesioginį valdymą nepriklausomybę paskelbusiame regione. Ispanijos premjeras Marianas Rachoi (Marian Rajoy) nusprendė paleisti regiono Skaityti toliau

R. Alaunis. Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas: Europos federalizacija pagal scenarijų „skaldyk ir valdyk“ (40)

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonijos kova už „laisvę ir nepriklausomybę“ daug kam primena Lietuvos kovą už „laisvę ir nepriklausomybę, kuri Lietuvoje baigėsi 1990 kovo 11-ą. Todėl tam tikra Lietuvos visuomenės dalis reaguodama emociniame lygmenyje palaiko Katalonijos kovą siekiant nepriklausomybės ir atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tačiau žiniasklaida nutyli, kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės ir kokios galimos neigiamos pasekmės Europai.

Tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos antraštėse ir komentaruose daugiausia dėmesio buvo Skaityti toliau

Katalonijoje prieš policijos smurtą protestavo dešimtys tūkstančių žmonių (video) (0)

Katalonijoje prieš policijos smurtą protestavo dešimtys tūkstančių žmonių | Twitter.com, P. Rares nuotr

Po savaitgalį įvykusio Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės  šimtai tūkstančių katalonų spalio 3 d.  išėjo į Katalonijos miestų gatves protestuoti prieš Ispanijos policijos smurtą prieš taikius referendumo dalyvius kai buvo sužeista bemaž 900 žmonių. Minios skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“, „Gatvės visad bus mūsų“. Demonstrantų minios užtvindė miesto centrą, blokavo gatves ir greitkelius. Dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų pasklebė visuotinį streiką. Skaityti toliau