Žymos archyvas: nepriklausomybė

Per šventinius pusryčius Prezidentas dėkojo signatarams ir sąjūdiečiams (0)

Šventiniai pusryčiai Prezidentūroje | prezidentas.lt nuotr.

Lietuvai žengiant per Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio slenkstį, Prezidentas Gitanas Nausėda šventinių pusryčių pakvietė Kovo 11-osios akto signatarus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Kovo 10 d. rytą Prezidentūros Baltojoje salėje susirinko daugiau nei 100 svečių.

Šventiniams renginiams duoti pradžią Prezidentas su žmona Diana norėjo pagerbdami tuos, nuo kurių ir prasidėjo mūsų kelionė į laisvę. Įvertindami vienybę žmonių, kuriems Lietuva dėkinga už nepriklausomybę, – vieni paruošė jai dirvą, kitiems užteko ryžto sudėti parašus jos Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kovo 11-osios suvokimas (17)

LR AT deputatas Zigmas Vaišvila tribūnoje ), prezidiume iš kairės: Bronislovas Kuzmickas ir Aleksandras Abišala. Vilnius 1990 03 11 | LCVA, A. Sabaliausko nuotr.

I. 1990 m. kovo 11-oji – Lietuvos valstybės atstatymo diena. Tą dieną už tai balsavo 124 XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos – paskutiniojo okupacinės valdžios aukščiausio Lietuvos TSR valdymo organo – deputatai (1 nuotr.). Apie tai nerašoma vadovėliuose. Geriausiu atveju rašoma, kad tą dieną Lietuvos Nepriklausomybę atkūrė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Ir visur šiais laikais priduriama Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas. Tačiau LR Seimo Teisės aktų registre (e-tar.lt) bent LR Aukščiausiosios Tarybos priimti Skaityti toliau

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes (video) (1)

Bus pristatytas filmas apie 1990 m. Baku žudynes „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 20 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmo „Mugamas sausyje Baku 1990 01 20“ (operatorius Romas Dabrukas) pristatymą.

Lietuva ir Azerbaidžanas turi nemažai bendros istorinės patirties: paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ėjo taikaus išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos keliu, o Sausis yra abi šalis vienijantis simbolis kovoje už šalių laisvę ir nepriklausomybę. Baku žudynės 1990 m. buvo tam tikra karinių veiksmų repeticija prieš 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje. Dviejų patirčių sugretinimas netiesmukai išryškina, kur mūsų stiprybė ir kas trukdė visą Baku scenarijų įgyvendinti Vilniuje. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Netoleruokime melo! (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Artėja didžiulė šventė – 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei! Labai didžiuojuosi, kad ir man teko nors ir dalinai prisiliesti prie tų istorinių įvykių, ir ne tik būnant pasyviu stebėtoju, bet ir aktyviu dalyviu.

Labai apgailestavau, kad Kovo 11-osios nesulaukė mano mylimas tėtis, kuris mums, vaikams, ir perdavė tą meilę Lietuvai, kurią išreikšti žodžiais gali tik tokio talento žmonės, kaip Justinas Marcinkevičius. Ir kas besisavintų meilės Tėvynei monopolį,  man ji visuomet išliks pačia brangiausia šalimi pasaulyje. Gali mane keiksnoti ir koneveikti, kad, gyvendamas Tarybų Lietuvoje, buvau tuo, kuo buvau, bet mylėti Tėvynės ir puoselėti senolių tradicijų (vaikai buvo pakrikštyti laiku!), man tai netrukdė. Skaityti toliau

Krašto apsaugos savanorių pajėgos minės 29-ąsias įkūrimo metines (0)

Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo metinių minėjimas 2019 m. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Sausio 17-ąją Lietuvoje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 29-osios metinės.

„Sausio laužų šviesoje prieš 29-erius metus užgimusios KASP (tuomet – Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, SKAT) šiandien vienija apie 5 000 karių savanorių ir apie 500 profesinės karo tarnybos karių, civilių darbuotojų. Didžioji dauguma karių savanorių yra Skaityti toliau

Vilniuje suliepsnojo atminties laužai, vėliavos spalvomis nušvito Televizijos bokštas (nuotraukos) (0)

Ranginio akimirka | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Minint sausio 13-ąją, Laivės gynėjų dieną, laisvės laužai uždegti prie Televizijos bokšto, kur nepavyko išvengti žmonių aukų, prie Nacionalinio radijo ir televizijos pastato. Atminimo laužas suliepsnojo ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kurioje prieš 29-erius metus dieną naktį, saugodami laisvę, budėjo žmonės.

Šventiniu laikotarpiu mėlyna spalva švytėjęs Televizijos bokštas ši vakarą sumirgėjo Lietuvos vėliavos spalvomis. Skaityti toliau

A. Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią? (7)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Niekada nepamėgsiu ir nesuprasiu laidotuvių fotografijų prie numirėlio, kur visi stovi gedulingais veidais ir žiūri į tai, ko nebėra, nors kai buvo gyva, daugeliui tai nerūpėjo. Veidmainiška meilė man vienas šlykščiausių, nekenčiamiausių dalykų šiam gyvenime.

Ką mūsų valdžia moka geriausiai pasaulyje – tai nuvalkioti tai, kas šventa. Iš kiekvienos šventės, kiekvieno nuostabaus įvykio ir brangaus atminimo pasidaryti reklamą ir “pabūti su tauta“. Skaityti toliau

J. Kozakaitė. Lietuviai nepalaužiami (5)

Įteikiama 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Justinai Kozakaitei | lrs.lt nuotr.

2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojos dr. Justinos Kozakaitės kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Gerbiamieji Ekscelencijos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Nepriklausomybės Akto signatarai, visi susirinkusieji.

Dėkui už man suteiktą garbę tokią svarbią dieną stotis prie šios tribūnos ir kalbėti. Manau, tai nuostabus paradoksas, kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjime tokia garbė teko tai, Skaityti toliau

Seime iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena (0)

Kovo 11-oji Seime 2019 m. | lrs.lt nuotr.

Šiandien, Kovo 11-ąją, Seimo rūmuose iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą. „Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe”, – pažymėjo Seimo vadovas. Skaityti toliau

E. Bičkauskas. Mes didžiuojamės tuo, kad Lietuva patikėjo mums atkurti Nepriklausomą Lietuvos valstybę (43)

Egidijus Bičkauskas | penki.lt nuotr.

Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko kalba, pasakyta kovo 11 dieną iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime.

Mieli kolegos Signatarai,
Jūsų Ekscelencijos,
Seimo ir Vyriausybės nariai,
Gerbiami šio posėdžio dalyviai ir klausytojai, Skaityti toliau

L. Milčius. Kovo 11-ajai (0)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Grįžęs kovas jau budina žemę,
Nuvarvėjo sniegų patalai,
Prie namų žmonės trispalves kelia,
Vėjy plaikstosi švelnūs šilkai.

Tegul pergalės spalvos liepsnoja,
Kaip tada, po stebuklų nakties, Skaityti toliau

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau

Vasario 16-oji Kaune bus linksma ir šiuolaikiška (0)

Kaunas svencia vasario 16_kaunas.lt

Vienas ryškiausių šių metų Vasario 16-osios minėjimui skirtų renginių – Kauno geležinkelio stotyje vyksiantis šventinis koncertas. Nemokamo renginio metu stotis sušvis naujomis spalvomis, kauniečiams dainas skirs žinomos grupės.

„Norime, kad ir jaunoji karta įsitrauktų į nepriklausomybės, laisvės šventimą. Šiais metais turime puikią idėją – koncertą geležinkelio stotyje su populiariais atlikėjais, netikėta erdve ir puikia nuotaika. Tuo labiau, kad šiais metais Kaunas švenčia ir laikinosios sostinės šimtmetį. Ne tik minime, bet ir švenčiame!“ teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skaityti toliau

Nepriklausomybės dieną pasitinkant – koncertas „Auszra 16“ prasidės 4:44 val. ryte (0)

„Auszra 16“ 2019 | rengėjų nuotr.

101-osios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės Vilniuje bus paminėtos kasmet rengiamu nepriklausomos muzikos renginiu „Auszra 16“, kuris šįkart prasidės itin neįprastu laiku – Vasario 16-osios priešaušryje – 4 val. 44 min. Lietuvos kompozitorių namuose (A.Mickevičiaus 29) Vilniuje koncertuos elektroninės, postfolkloro ir chorinės muzikos atlikėjai, kartu su susirinkusiais žiūrovais pasitikdami Saulės tekėjimą.

Skirtingose erdvėse vykstantis ir įvairią muziką pristatantis kasmetinis renginys „Auszra 16“ šiemet vyks paskutinį, šešioliktą kartą. Skaityti toliau

Tarp Sausio 13-osios gyvosios istorijos ir atminties: kaip laisvę suprantame šiandien? (0)

Naktis Aukščiausiosios tarybos rūmuose | R. Požerskio nuotr.

„Būni ten, kur turi būti, ir nekyla jokių abejonių, – pasakojimą apie Sausio 13-osios įvykius pradeda VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis. – Tuomet buvau studentas, kuris savo akimis stebėjo, kaip šalis atkuria savo nepriklausomybę ir visomis išgalėmis bando išsaugoti savo valstybingumą ir kurti naują Lietuvą“.

Pasak istoriko, į Sausio 13-ąją žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, džiugu, jog šiandieninė Lietuvos valstybė peržengė tam tikrą ribą – rodos, prieš gerą dešimtmetį ši data vis dar buvo pažymėta gedulu dėl

Skaityti toliau

Seime – Laisvės gynėjų susitikimas „Budėjimas naktyje“ (0)

Sausio 13-osios minėjimas Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seime rengiamas tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas. 11 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) į iškilmingą rikiuotę sustos Laisvės gynėjai, juos pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

12 val. Kovo 11-osios Akto salėje prasidės susitikimas. Susitikimo dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Laisvės premiją siūloma skirti partizanų grupei (1)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2018 m. Laisvės premiją skirti partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant Skaityti toliau

A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos (14)

Audrys Antanaitis | gyvenimas.eu nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.

Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai  prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi  1993 m.  Skaityti toliau

P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų (10)

Paulius Uleckas | „XXI amžius“ nuotr.

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui iniciatyvinės grupės buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kandidatų patikra (25)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – net trijų rinkimų ir pasirinkimų metai. Pravartu būtų turėti testą kandidatams, kuris leistų protingai išsirinkti. Gal šiuo testu galėtų tapti jų siūlymai ką daryti su Lietuvos valstybe?

Troleibuso ekrane Vilniuje galime perskaityti vieno iš kandidatų šūkį: „Stipri Lietuva – stiprioje ES“. Praeituose rinkimuose jis žadėjo sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Parinkti aktualiją kandidatas geba. Siekti valdžios ūpo turi, bet nuovokos stokoja, nes stipri valstybė pati sprendžia kas joje gyvens, o stipri ES nurodys kiek ir ko priimti. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią (6)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1988 m. liepos 1-3 d. įvyko Baltijos studentų dainų festivalis „Gaudeamus“, kuris tapo virsmo tašku, kada lietuviškos trispalvės pradėjo viešai plazdenti ne tik kalėjimuose užgrūdintų disidentų, bet ir paprastų Lietuvos žmonių rankose. Nuo tos dienos drąsuoliais tapo visi.

Dažnai rašoma, kad tai buvo spontaniškas studentų sprendimas, įkvėptas prieš mėnesį atsiradusio Sąjūdžio idėjų.

Tačiau, kaip tų įvykių dalyvis turiu pasakyti, kad taip teigti yra ne visai tikslu. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (27)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

A. Praninskas. Permainų vėjams keliamos naujo sąjūdžio burės (2)

Sąjūdžio mitingas 1988m. | L.Skirpsto nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 30-ųjų įkūrimo metinių minėjimas verčia svarstyti, ar laiko ratas jau apsisuko iki ribos, kai permainų išsiilgusi visuomenė ims burtis į naują sąjūdį.

Neįgyvendinti tikslai

Valstybės užvaldymu pavadintas politinės korupcijos skandalas jau nušniokštė spaudos leidinių antraštėmis, nužaibavo televizijos naujienų laidose, nugrumėjo radijo stočių eteryje. „Kaip, ar jau viskas?“ – nustebo publika, susivokusi, kad šitiek metų gyvena mafijos užgrobtoje valstybėje. Skaityti toliau

Lietuvoje vieši Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama (nuotraukos) (2)

Dalai Lama | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien, birželio 13 d. Vilniuje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Laima XIV spaudos konferencijoje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo apie meilę, vidinę ramybę ir šypsenas. Svečias pasveikino Lietuvos žmones su valstybės atkūrimo šimtmečiu ir paragino mėgautis laisve.
Jūs kovojote ištisus šimtmečius ir dabar pasiekėte pagrindinę žmogaus teisę, laisvę, mėgaukitės tuo. Noriu pasveikinti Lietuvos žmones. Nuostabu“, – Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Dalai Lama.

Lygindamas Lietuvos ir Tibeto laisvės siekius, Dalai Lama tvirtino, jog kiekvienu atveju Skaityti toliau

Seime išreikšta pagarba Lietuvos laisvės lygai, kuri birželio 15 d. minės įkūrimo 40-metį (video) (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Birželio 12 d. Seime vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria įvertinama Lietuvos laisvės lygos bekompromisė kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Rezoliucijos iniciatorius – Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, Lietuvos laisvės lyga – tai nepriklausomybės ledlaužis. „Kovodama dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos laisvės lyga visada stengėsi akcentuoti Lietuvos tuometinio statuso neteisėtumą, nuolat pabrėžė 1940 m. įvykusios okupacijos faktą, pirmoji viešai prabilo apie 1939 m. slaptuosius Vokietijos ir SSRS protokolus. Skaityti toliau

V. Sinica. Sąjūdžio buvo per maža (video) (15)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba pasakyta birželio 3 d.,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-mečio,  minėjime „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Birželio 3-iąją Mokslų akademijoje vykusio Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviams buvo išdalinta deklaracija, kviečianti iš naujo telktis valstybės kūrimui.

Joje teigiama, kad: „Kovo 11-ąją paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika taip ir nebuvo sukurta“. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video) (16)

Vytautas Vyšniauskas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 4 d. 12 val. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyko iškilmingas Sąjūdžio 30-mečio minėjimas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda. Skaityti toliau

Sąjūdžio 30-mečio minėjimo dalyviai: Sąjūdžio paskelbta nepriklausoma Lietuvos Respublika nebuvo sukurta… (video, nuotraukos) (8)

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 3 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį,  Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos  (LMA) salėje Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai ir Vilniaus forumo visuomenininkai surengė iškilmingą minėjimą „Su Sajūdžio idėjomis už Lietuvą“.

Šventinį renginį patriotinėmis dainomis pradėjo LMA  choras.  Sugiedojus Tautišką giesmę minėjimo dalyvius sveikino Mokslų akademijos Prezidentas akademikas Jūras Banys. Minėjime kalbėjo sąjūdžio iniciatyvinės  grupės nariai ir kiti sąjūdininkai: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas dr. Skaityti toliau