Žymos archyvas: neoliberalizmas

A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai (9)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė Loretos Vaicekauskienės ir Nerijaus Šepečio sudarytas straipsnių rinkinys „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“. Knygą išleido „Naujojo židinio-Aidų“ leidykla. Ją sudaro trys dalys, kiekvienoje jų – po du straipsnius. Jų autoriai – Nijolė Keršytė, Eligijus Raila, Giedrius Subačius, Paulius Subačius, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė ir Tomas Vaiseta.

Knygos pratarmėje geresnio paaiškinimo, kas joje suprantama kaip kalbos ideologija, už šį neradau: „tai ideologinis kalbos vaizdinys […], ne tik kaip neutraliai aprašoma idėjų ir vaizdinių visuma, bet ir normatyvine prasme“ (p. 9). Neutraliai aprašomų lietuvių kalbos ir jos norminimo idėjų ir Skaityti toliau

A. Martinkus. Rusijos revoliuciją prisimenant (8)

Alkas.lt koliažas.

Netrukus minėsime vieno svarbiausių kelių pastarųjų amžių pasaulio istorijos įvykių, suvaidinusio išskirtinį vaidmenį ir mūsų valstybės istorijoje, šimto metų sukaktį. 1917 m. vasario mėnesį Rusijoje buvo nuversta monarchija, o tų pačių metų spalį valdžią šalyje užgrobė bolševikai – po kelerius metus trukusio kruvino pilietinio karo jie įvedė vieną nuožmiausių politinių režimų žmonijos istorijoje ir pradėjo iki tol nematyto masto socialinės inžinerijos eksperimentą (vėliau panašių eksperimentų įvairiose pasaulio vietose bus dar ne vienas), kurio vienas pagrindinių bruožų buvo kova su Biblijos religija ir siekis pakeisti šią Dievo įkvėptą knygą nuo Dievo atkritusios Vakarų filosofinės minties pagimdytomis knygomis. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Mieli liberalai, uždarykite savo partijas Lietuvoje (15)

Liberalų soc. tinklapio nuotr.

Prieš pusantrų metų iš kruopštaus kolegos signataro Algirdo Endriukaičio gavau jo surinktą garsių ir mažiau garsių citatų rinkinį, pavadintą „Liberalizmas kaip visuomenės griūtis“. Tvarkydamas popierius užtikau šį kolegos darbą. Negaliu nepasidalinti su mielais Lietuvos piliečiais kai kuriomis šio rinkinio citatomis. Tikiuosi, gerbiamas Algirdas nesupyks. Bendram labui, artėjant Seimo rinkimams. Kad ne mėgautumės liberalų griūtimi Lietuvoje, o mąstytume apie šių įvykių priežastis ir pagrindus.

Rinkinio epigrama: Tiesos ir naudos sutapatinimas tėra tik kilnus noras (Migelis de Unamuno (Miguel de Unamuno), ispanų filosofas, „Apie tragišką žmonių ir tautų Skaityti toliau

Apie „popso“ ideologinį pagrindimą (0)

Dalios Rastenienės nuotrauka.

Šįsyk „Bukleto“ kavinėje už keturkampio stalo sėdi keturiese. Du jau mums gerai pažįstami bičiuliai Vytenis su Gediminu. Ir du naujokai – Odeta ir Deividas. Pokalbis pačiame įkarštyje. Šnekama garsiai, temperamentingai mostaguojama rankomis. Tarpais visi kalba vienu metu. Atrodo, kad kalba sukasi apie karą Sirijoje. Bet Vytenis staiga nutyla, pasižiūri į kabantį ant sienos senovinį laikrodį.

Vytenis. Bet palikim turgaus plepalus, kolegos. Neužmirškim, ko susirinkom… Praėjusį kartą nenumatyti reikalai sutrukdė Deividui dalyvauti mūsų pokalbyje. Todėl diskutavome be jo. O šiandien jis atvyko su Odeta. Vadinasi, jo frontas sustiprintas… Skaityti toliau

A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą (14)

Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?

Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse Skaityti toliau

A.Martinkus. Ar Lietuva sulauks savo Boriso Jelcino? (21)

Jelcinas ir Putinas | Reuters-Scanpix nuotr.

Rašantis šias eilutes per pastaruosius kelerius metus jau publikavo ne vieną tekstą, kurio atsiradimo priežastis buvo skausmingas susidūrimas su bauginančiu lietuvių tautos biologinės ir dvasinės degradacijos faktu.

Iš tos pačios patirties gimė ir šis tekstas, kuriame „biologinės“ tautos degradacijos liudijimu laikomi visiems gerai žinomi demografiniai duomenys, o „dvasinė“ degradacija suprantama pirmiausia (nors ir ne vien tik) kaip tos tautos „elito“ dalies, kurią galima pavadinti „valstybiniu elitu“, išsigimimas, pasireiškiantis „olimpinės ramybės“ laikysena tautos biologinės nykties akivaizdoje. Skaityti toliau

A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga (0)

Arvydas Guogis

XXI amžiaus pradžia pasauliui iškėlė naujus ir sudėtingesnius ekonominius-socialinius iššūkius. Jeigu kylančių ekonomikų šalys, kaip BRIC valstybės, dalis Rytų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, rodė aiškius ekonomikos kilimo ženklus, o kartais imdavosi spręsti ir nuo anksčiau susikaupusias socialines problemas, tai senosios Vakarų šalių ekonomikos, pirmoje dešimtmečio pusėje demonstravusios gerą ekonominį augimą, kuris buvo skatinamas informacinių technologijų ir paslaugų revoliucijos, 2008 m. papuolė į gilią krizę. Vėlesni 2009–2013 metai nerodė Vakaruose didesnio ekonominio atsigavimo, ypač bloga padėtis buvo Vakarų Europoje, o išskirtinai situacija pablogėjo Pietų Europos valstybėse. Skaityti toliau

P.Gylys. A.Butkevičius ir A.Kubilius: ekonominio tikėjimo broliai? (16)

Prof. Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Mes, drąsiečiai, esame opozicijoje. Mūsų frakcija nepriklauso valdančiajai koalicijai, mūsų žmonių nėra Vyriausybėje. Taigi, mūsų darbas yra prižiūrėti valdančiųjų veiklą, kritikuoti, kai jie daro klaidas. Tačiau mes tam tikrais atvejais tampame ir opozicija opozicijai, t.y. toms jėgoms, kurios taip pat nėra valdžioje. Tai atsitinka tais atvejais, kai didesnės opozicinės partijos – konservatoriai ir liberalai –  užsiima ne dalykiška kritika, o destrukcija, ieško priekabių, peikia vos ne viską, ką valdžia bedarytų. Mums tokia  politinė elgsena nepriimtina, nes ji didina politinę sujauktį, bent dalinai paralyžiuoja valstybinių institucijų darbą. Skaityti toliau

V.Radžvilas: Einame per istoriją kaip per minų lauką (I) (12)

Vytautas Radžvilas

Kiekvienas aktyvus visuomeninis judėjimas ieško savo tiesiausio kelio į tikslą. Po „Pro Patrios“ vėliava susibūrę žmonės neskuba „gelbėti“ Lietuvos. Jų kandidatų nematėme politiniuose rinkimuose, jie nedalyvavo piketuose, kai buvo protestuojama prieš nesąžiningą FNTT pareigūnų pašalinimą iš pareigų, nesimatė „Pro Patrios“ vėliavų, kai vyko akcijos prieš blogai tiriamus Garliavos įvykius, nebuvo išsakyta aiški pozicija dėl E.Kusaitės bylos. Kita vertus, skaitome labai taiklius Vytauto Sinicos ir Pauliaus Stonio straipsnius apie juvenalinės justicijos buldozerį bei dešiniųjų jėgų krizę Lietuvoje, Skaityti toliau