Žymos archyvas: nelietuviškų pavardžių rašymas

Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą (10)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalba

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, prašydami priimti TALKOS prieš du metus inicijuotą ir 69 000 šalies piliečių parašais Seimui pateiktą įstatymo projektą. Pagal TALKOS siūlymą, vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose galėtų būti rašomi tik papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. TALKA taip pat primena, jog šį projektą savo viešais parašais palaiko virš 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų, kvietusių pasirašyti TALKOS projektą.

Rašte pagrindinėms nacionalinės valdžios institucijoms TALKOS atstovai taip pat išdėsto Skaityti toliau

„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Dėl asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba (10)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Seimui,Lietuvos Respublikos Vyriausybei

DĖL ASMENVARDŽIŲ RAŠYMO PASUOSE NEVALSTYBINE KALBA

Viešojoje erdvėje pasirodė Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotas žinomų asmenų raginimas („Ragina pagaliau sutvarkyti asmenvardžių rašybą“, bernardinai.lt, 2017-03-13) priimti įstatymų pataisas, kuriomis būtų įteisintas asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Reaguodama į šį pareiškimą, piliečių TALKOS už valstybinę kalbą iniciatyvinė grupė jaučia pareigą jį gavusioms Skaityti toliau

Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui (26)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui privalomai svarstyti pateiktas asmenvardžių rašymą pasuose reglamentuojančios pataisos projektas sulaukė palankių Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadų. Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.

Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei Skaityti toliau

Visuomenininkai VRK įteikė 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašymo (video, nuotraukos) (17)

Visuomenininkai-VRK-iteikia-surinktus-parasus-Alkas.lt-T.Baranausko-nuotr

Lapkričio 4 d., popietę piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė per du mėnesius surinktus Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Visuomeninės iniciatyvos rengėjai patvirtino, kad surinkta 69 244 parašus. VRK išplatintame pranešime teigiama, kad surinkta  69 234 parašų.

Pasak parašus iš visuomenininkų priėmusio VRK pirmininko Zenono Vaigausko, paprastai netinkamais būna pripažįstama nuo 20 iki30 proc. pateiktų parašų. Tačiau Skaityti toliau

VRK nusprendė išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (nuotraukos, video) (27)

P1240157m

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) bendru sutarimu nusprendė išduoti parašų rinkimo lapus visuomenininkams susibūrusiems į iniciatyvinę grupę „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“.

Ši Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė šių metų rugpjūčio 19 d. VRK užregistravo Lietuvos respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Skaityti toliau

R. Navickas. Europos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje (36)

Blogeris ZeppelinusMūsų polonofilai, minėdami neegzistuojančius pavardžių rašymo pasuose „Europos standartus“, dažnai pavyzdžiu mėgsta nurodyti kaimyninę Lenkiją. Kurioje prieš kelis metus valdžia leido savo negausioms tautinėms mažumoms įsirašyti pasuose vardus bei pavardes kitų kalbų raidėmis.

Girdi, ir mums reikėtų nedelsiant taip padaryti, kaip Lenkijoje. Tuomet Valdemaro Tomaševskio šutvė bus laiminga ir taps pačia lojaliausia Lietuvai jėga. Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą (37)

Akademikas prof. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 19 d. 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų  išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.

Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti  siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius. Skaityti toliau

INIT televizija rodo laidų ciklą valstybinei kalbai apginti – „W spąstai“ (I) (video) (4)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

INIT TV televizijos kūrybinė grupė, kuri jau penkeri metai rengia laidas apie senąją baltų praeitį „Mūsų praeities beieškant“, pasiryžo sukurti pasakojimų ciklą skirta nelietuviškų asmenvardžių rašymo problematikai „W spąstai“.

Kovo 1 d. per „Init“ kabelinę televiziją jau buvo parodyta pirmoji įžanginė šios naujos laidos dalis.

Pasak laidos kūrėjų, socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šaulienės parengtas įstatymo projektas įteisintų dar XIX a. vykusios Lietuvos kolonizacijos pasekmes. Devyniolikto amžiaus antrojoje pusėje krašto inteligentijai pavyko suformuluoti labai stiprią tautinės visuomenės idėją, kuri atvedė į 1918 metų nepriklausomybę. Skaityti toliau

V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos? (18)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, Šešėlinės Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrui Valentinui Stundžiui susidaro įspūdis, kad Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas siekia „prastumti“ savo  registruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tautinių mažumų atstovų pavardžių rašybą autentiškai be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados.

VLKK rugsėjo mėnesį paskelbė remianti nelietuvišką pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

„Vos Seimas gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, įvertinančią alternatyvius Skaityti toliau

V. Stundys: Balandžio pirmąją sulaukėme socialdemokratų „pokšto“, o gal nacionalinių interesų išdavystės? (12)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Balandžio 1-ąją socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas Seime įregistravo Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą bei su juo susijusią techninio pobūdžio Civilinio kodekso pataisą. Šiuo metu kodeksas nustato, kad asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis. Projekto iniciatoriai papildo šią normą kitų įstatymų nustatytomis išimtimis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys pažymi: Skaityti toliau

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui (18)

VLKK pirmininkė D.Vaišnienė | lrs.lt, O.Pasaškovos nuotr.

Spalio 28 d.Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė, kad parengė savo atsakymą Vyriausybei dėl kitų kalbų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose.

Vyriausybė birželį siūlė Kalbos komisijai nustatyti taisykles, kurios  apibrėžtų nelietuvišką raidžių vartojimą oficialiuose dokumentuose. Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 589, komisijai buvo siūloma iki lapkričio 1 dienos pateikti savo siūlymus.

Atsakydama į siūlymą „nutarimu nustatyti taisykles, pagal kurias oficialiuose dokumentuose rašytini asmenvardžiai, Skaityti toliau

Visuomenė pasisako prieš lenkų nacionalistų brukamą Tautinių mažumų įstatymą (34)

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) toliau spaudžia Vyriausybę ir Vyriausybės strateginį komitetą kuo greičiau priimti LLRA veikėjo ir dabartinio kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus parengtą visuomenės neigiamai vertinamą tautinių mažumų įstatymą. Galutinis šio įstatymo projekto tekstas yra slepiamas nuo visuomenės bandant sudaryti įspūdį, kad šis įstatymo projektas nugulė kažkur į stalčius.

Tačiau visuomenininkai iš „Vilnijos“ draugijos, turintys žinių, kad LLRA proteguojamas projektas gali būti bet kuriuo momentu įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę ir paskubomis priimtas, Skaityti toliau

Po susitikimo su Norvegijos premjeru D.Grybauskaitė pasisakė už AE ir prieš pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis (54)

Dalia Grybauskaitė ir Jensas Stoltenbergas | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Norvegijos Ministru Pirmininku Jensu Stoltenbergu. Prezidentė su Norvegijos Vyriausybės vadovu aptarė galimybes importuoti norvegiškas dujas ir elektrą į Lietuvą bei Europos Sąjungos ir Norvegijos bendradarbiavimą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

„Norvegija yra svarbi Baltijos regiono ir NATO partnerė, kuri visada padėjo Lietuvai siekti strateginių tikslų. Dabar Norvegija mums padeda užsitikrinti energetinį savarankiškumą“, – pabrėžė Prezidentė. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta (15)

Bažnyčios g. ar ul. Koścełna?

Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žinia-sklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro.

Rimtas išdavystės žingsnis – sumanymas svetimus vardus ir pavardes rašyti originalo kalba. Ir čia jau ne be įtakos iš šalies, nes kodėl latviai dėl svetimų vardų ir pavardžių rašymo turėjo eiti į teismą? Jie teisme laimėjo: gražiai nusistatė sritis, kur būtina rašyti originalo kalba, o kur reikia rašyti taip, kaip tariama. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vilnių prapūtė skersvėjai… (pirmadienio mintys) (97)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt nuotr.

Sakoma, kad kaimynų nepasirinksi. Lietuvos laimė ar nelaimė, kad Vakaruose plyti Lenkija, kuri šimtmečiais save laiko lietuvių langu į Europą, į pietus – tokia pat bekraštė Baltarusija, vis tvirtinanti, kad su Vyčio broliais būtent mes privalome gražiai sugyventi, na ir šiauriau – Rusija, kurios tik maža dalelė – Karaliaučiaus kraštas – vėlgi laimei ar nelaimei ribojasi su mūsų šalimi. Šiomis dienomis šią kaimynystę prapūtė eiliniai skersvėjai…

***

Kaip ir reikėjo tikėtis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) aktyvistai, gavę Seime 8 mandatus, ima rodyti savo nagučius Skaityti toliau

Liberalai jei bus išrinkti į Seimą žada siekti, kad dokumentuose būtų leista pavardžių nerašyti lietuviškais rašmenimis (39)

Tomaševskis-Masiulis | Alkas.lt fotomontažas

Šiandien BNS pranešė, kad Lietuvos liberalų sąjūdis žada siekti „kuo greičiau“ įteisinti originalią pavardžių rašybą.

Rugsėjo 9 d. vakare naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto televizijos“ rengiamuose priešrinkiminiuose debatuose užsienio politikos ir tautinių mažumų klausimais į Seimą vėl taikančios prasmukti sisteminės Liberalų sąjūdžio partijos atstovai ryžtingai pasisakė už dvikalbių lentelių įteisinimą Lietuvoje ir galimybę pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Skaityti toliau

V.Borodzičas-Smolinskis, V.Jurkonis. Lietuva ir Lenkija: pasiklydę vertime (6)

Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai šiuo metu toli gražu nėra idealūs, nors ekonominis bendradarbiavimas, priešingai – net labai geras. Suprantama, kad šis keistas santykis yra sunkus galvosūkis užsienio politikos formuotojams, tačiau dar didesnį rūpestį kelia tai, kokią įtaką ši situacija padarys ateities kartoms bei Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvai. Galima teigti, kad dabar valstybių kaimynių santykiai tapo sudėtingos abiejų šalių istorijos ir gana įtemptos vidaus politikos įkaitu. Skaityti toliau

A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius (8)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

2012 m. kovo 10 d.  žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“).  Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet  darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – gyvenusių tautų santykių. Beje, toji Respublika, lietuviškai –  Žečpospolita kartais, dažniausiai, lenkų spaudoje pavadinama  idėjine ir institucine Europos Sąjungos užuomazga. Deja, mūsų šalių bendrabūvis tapo tikrai ne europietiškas.

Straipsnyje rašoma: „Gluminančiai blogi ir jau tampantys visai pavojingi. Štai taip stebėtojams atrodo Lenkijos-Lietuvos santykiai.  Skaityti toliau

A.Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (4)

Lietuva ir Lenkija | Alkas.lt montažasToliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau

Koks variantas Lietuvai pats blogiausias? (15)

Gintaras Songaila | DELFI, Š.Mažeikos nuot.Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo kaip niekad įtempta. Nuobodžiaut neturėjome kada. Pirmiausia – dėl banko „Snoras“ susijusių skandalų. Juolab kad informacija apie „Snorą“ nuolat keitėsi, vieni pranešimai prieštaravo kitiems, Seimas rengė skubų posėdį ir priėmė įstatymų pataisas ypatingos skubos tvarka, Seimo nariai svaidėsi aštriais epitetais ir palyginimais. Lietuviškoji žiniasklaida nedelsiant pasidalino į keletą skirtingų stovyklų. Rusiškosios informacinės priemonės apie ekonominę „bankinę krizę Lietuvoje“ taip pat tarė savo žodį. Skaityti toliau

Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais (8)

Knutas Volebekas (Knutt Vollebek)Lapkričio 16 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Švietimo ir mokslo komitetu susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knutt Vollebek).

Susitikime buvo aptarti šie klausimai: tautinių mažumų politika Lietuvoje; valstybinės kalbos politika ir tautinių mažumų teisė į gimtąją kalbą; švietimo reforma ir tautinių mažumų mokyklos; tautinių mažumų klausimo vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Skaityti toliau

A.Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I) (13)

Alvydas Butkus

Sakoma, draugą pažinsi nelaimėje. Plykstelėjus diplomatiniam skandalui su Austrija, Lietuva netruko sulaukti solidaraus Latvijos ir Estijos palaikymo.

Abi šios šalys buvo pirmosios, stojusios Lietuvos pusėn; jos neapsimetė neutraliomis stebėtojomis ir netvirtino, jog kilęs konfliktas yra išimtinai Lietuvos ir Austrijos reikalas. Skaityti toliau

Z.Zinkevičius. Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis (22)

Zigmas Zinkevičius

Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį.

Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N.Miliutinas rašė generalgubernatoriui M.Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar užbaigs raidės“.Akivaizdi analogija; gen. Želigovskis pradėjo kardu Vilniaus krašto pavergimą, dabartiniai lenkintojai nori jo darbą užbaigti raidėmis. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Liberalus teroras – III (12)

Arvydas Juozaitis, www.respublika.lt

Arvydas Juozaitis

Vilnijos kraštas – lakmuso popierėlis

Pastarųjų metų kalbas apie Lenkijos politiką Lietuvos adresu girdi net negimę kūdikiai. Apie Lenkijos aukščiausios valdžios pareigūnų ketinimus keisti lietuvių kalbos erdvę ir siaurinti Lietuvą – žino kiekvienas.

Tačiau ką daro politikai? Politikai yra politikai – jie kalba viena, o dažnai daro visai priešingai. Skaityti toliau