Žymos archyvas: nelietuviški rašmenys

L. Milčius. Ką dabar nešam? (3)

Knygnešys | L. Milčiaus nuotr.

Atsiliepiant į vėl pakilusį norą kai kuriems Lietuvos „intelektualams“, politikams kuo greičiau „sueuropėti“, bet praktiškai nusilenkti Varšuvos ponams ir tam paaukoti nusistovėjusį lietuvių kalbos raštą, jį užteršiant svetimomis mums raidėmis. Toks žingsnis bus labai kenksmingas lietuvių tautai, jos ateičiai, o taip pat ir Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui. 

Išdarkius lietuvišką raidyną, tuo pačiu bus pamintas ir konstitucinis lietuvių kalbos valstybinis statusas.

Ką dabar nešam? Skaityti toliau

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą (9)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau

M. Karalius. LRT klystkeliai (5)

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Deja, ne tik LRT, bet ir ponų Rimvydo Valatkos, Antano Smetonos, Žinių radijo, dalies lituanistų bendruomenės bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakomi teiginiai apie „originalią“ svetimvardžių rašybą ar tapatybės panaikinimą perrašant juos lietuviškai yra klaidinantys, kiršinantys visuomenę ir brangiai kainuojantys Lietuvos valstybei.

Vadinamosios originalios rašybos nėra, nes tai visada yra vardo užrašymas dokumentuose kurios nors valstybės valstybine kalba – vokiečių, lenkų, gruzinų, rusų, hebrajų ir t. t. Todėl nei latviai, nei lenkai, nei belgai, rusai, Skaityti toliau

LVAT dar karta patvirtino, kad asmenvardžius dokumentuose galima rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba (13)

Alkas.lt koliažas

Kovo 7 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Migracijos valdybos sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti asmens tapatybės korteles, jei jose būtų nurodytos pavardės su nelietuviškomis raidėmis, įpareigojo AVPK išduodamose tapatybės kortelėse asmens pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma, tačiau ne vietoje užrašo valstybine kalba.

Šiuo sprendimu LVAT galutinai išsprendė dviprasmišką padėtį, kuomet skirtingų vietinių pirmosios instancijos teismų sprendimai dėl įrašų oficialiuose Lietuvos Respublikos Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau

L. Graužinienė abejoja ar šios kadencijos Seimas imsis vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis (video) (3)

Loreta Graužinienė | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 22 dieną Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė surengtoje spaudos konferencijoje be kitų klausimų palietė ir vardų ir pavardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis dokumentuose klausimą.

Atsakydama į užklausą dėl vardų ir pavardžių rašymo, Seimo pirmininkė L. Graužinienė sakė abejojanti, kad šios kadencijos parlamentas priimtų įstatymą šiuo klausimu. Pasak jos, iki spalio 9 dienos ji nematanti galimybės įtraukti šį klausimą į šios kadencijos Seimo paskutinės sesijos darbų programą, juolab kad ir Seimo nariai šiuo klausimu pasidaliję perpus. Be to, ji priminė, kad Seimo Švietimo, Skaityti toliau

A. Butkevičius žada lenkiškų vardų rašymo klausimą išspręsti pavasarį (video) (35)

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius, viešėdamas radijuje „Znad Wili“, pareiškė, kad lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį.

Anot jo, toks „trypčiojimas“ ir negalėjimas priimti sprendimų Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“.

Duodamas interviu radijui Premjeras priminė, kad žadėjo anksčiau tai išspręsti, bet jau dabar sako, kad tai bus padaryta šį pavasarį, nes frakcijoje priimtas sprendimas, kad šitas įstatymo projektas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Skaityti toliau

„Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke (7)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, lapkričio 17 dieną 16 val. piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankysis pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio 12 dieną pripažino, jog iš 69 tūkstančių VRK įteiktų parašų, netinkami yra ne daugiau nei 6,15 procentų, todėl talka surinko daugiau nei 50 000 piliečių parašų. Talkos siūlymas jau šią savaitę bus pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas artimiausiame po pateikimo Seimo posėdyje. Surinkti parašai įpareigoja Seimą svarstyti siūlymą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje galimi asmenvardžių įrašai tik valstybine lietuvių kalba, o kituose paso puslapiuose ar kitoje Skaityti toliau

Visuomenininkai VRK įteikė 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašymo (video, nuotraukos) (17)

Visuomenininkai-VRK-iteikia-surinktus-parasus-Alkas.lt-T.Baranausko-nuotr

Lapkričio 4 d., popietę piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė per du mėnesius surinktus Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Visuomeninės iniciatyvos rengėjai patvirtino, kad surinkta 69 244 parašus. VRK išplatintame pranešime teigiama, kad surinkta  69 234 parašų.

Pasak parašus iš visuomenininkų priėmusio VRK pirmininko Zenono Vaigausko, paprastai netinkamais būna pripažįstama nuo 20 iki30 proc. pateiktų parašų. Tačiau Skaityti toliau

VRK nusprendė išduoti parašų rinkimo lapus inciatyvinei grupei „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ (nuotraukos, video) (27)

P1240157m

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) bendru sutarimu nusprendė išduoti parašų rinkimo lapus visuomenininkams susibūrusiems į iniciatyvinę grupę „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“.

Ši Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė šių metų rugpjūčio 19 d. VRK užregistravo Lietuvos respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Skaityti toliau

Vilniaus miesto apylinkės teisėjas leido oficialiuose dokumentuose įrašus ne valstybine kalba! (nutartis) (59)

teisejas-gintaras-seikalis-alkas.lt-koliazas

Lietuvoje vardų ir pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis dar neįteisinta, o teismai jau priiminėja sprendimus, leidžiančius dokumentuose rašyti pavardę su raide „w“. Liepos 30 d.tokį akibrokštą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, prieš septynetą metų sugebėjęs savo nutartyje Seimo narius išvadinti marginalais ir sulyginti su „mambu-jambu“ genties čiabuviais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas vakar patenkino pareiškėjos, norėjusios pasikeisti savo pavardės rašybą santuokos liudijime, prašymą. Vilniaus miesto civilinės Skaityti toliau

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Skaityti toliau

Siūloma pasuose rašyti vardus ir pavardes su „w“, „q“ ir „x“ raidėmis (23)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 6 dieną iš esmės pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui, tik jį nutarta patobulinti.

Projektu siūlyta nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Skaityti toliau

Scialdemokratų partija balsuos už pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis (33)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Premjeras Algirdas  Butkevičius duodamas interviu lenkų radijo stočiai pasižadėjo, kad socialdemokratai balsuos už tai, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardės Lietuvos piliečių pasuose ir kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomos būtų rašomos ne valstybine kalba.

„Galiu pasakyti, kad prieš dvi dienas mūsų partijos valdyboje buvo priimtas sprendimas, kad vėl teiksime šitą įstatymo projektą Seimui, ir šitas teikimas turėtų įvykti gegužės mėnesį, ir tegu pamato, kurie politikai pritaria, kurie nepritaria“, – interviu radijui „Znad Wilii“ sakė Premjeras. Skaityti toliau

Seime vyks Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausymai (13)

alkas.lt asociatyvi nuotr

Lapkričio 19 d. 13 val.Seime (I rūmų, 455 salėje) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) surengs Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektams skirtus klausymus. Juose gali dalyvauti visi kam rūpi lietuvių kalbos likimas ir kas turi minčių dėl minėto įstatymo.

Klausymuose bus aptariami du alternatyvūs Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektai: Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas Skaityti toliau

Kultūros ministerija nepritaria nelietuviškiems įmonių pavadinimams (3)

raidėsKultūros ministerija nepritaria grupės Seimo narių iniciatyvai leisti registruoti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis lotyniškomis – ne tik lietuviškomis – raidėmis.

„Manytina, kad siūlomi įstatymų projektai sudaro prielaidas neigiamam poveikiui bendrinei lietuvių kalbai atsirasti“, – rašoma Kultūros ministerijos parengtame rašte.

Anot ministerijos, nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai, Skaityti toliau

Išskirtinis premjero A.Butkevičiaus interviu: Didės pensijos, minimali alga ir abėcėlė (0)

Algirdas butkevičius: Kaip vieną iš prasto tvarkymosi pavyzdžių galiu pateikti netgi skandalingą lėšų panaudojimą | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

– Kai 2012-aisiais buvote pretendentas į premjerus, „Respublikai“ sakėte, kad bus revizuoti stambesni ankstesnės Vyriausybės vykdyti projektai, kitaip tariant, atliktas galimas milijardų litų iššvaistymo patikrinimas. Atlikote? Jei taip, kokie rezultatai?

– Revizija reikalinga, kad išliktų tam tikras tęstinumas, kas yra padaryta iki to momento, kai tu gavai įgaliojimus. Mes tikrai atlikome reviziją. Ne vienas projektas, kurį buvo galima pradėti greičiau, kai valdžioje buvo konservatoriai ir liberalai, buvo laiku Skaityti toliau

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės (2)

A.Solomino (DELFI) nuotr.

Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.

Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.

„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Skaityti toliau

P. Kniūkšta. Lietuviški ir nelietuviški rašmenys (12)

dr. Pranas Kniūkšta | pajurionaujienos.com nuotr.

Ankstesnės vyriausybės Seimui buvo pateikusios įstatymo projektus, leidžiančius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Seimas tuos projektus atmetė, nes jie neatitiko Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimų. Tad keista, kad dabartinės vyriausybės teisingumo ministras vėl kursto kalbas apie tokį šių vardų ir pavardžių rašymą ir vėl dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucijos straipsnis dėl valstybinės kalbos nepasikeitė, reikia manyti, kad savo sprendimo nekeis ir Konstitucinis Teismas. Tad sumanyta eiti užuolankomis. Skaityti toliau

KT vėl turės paaiškinti kaip reikia rašyti Lietuvos piliečių pavardes (18)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | diena.lt,  D.Vasiliauskienės nuotr.lt

Vasario 13 d. Kontitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad grįžta prie asmenų vardo ir pavardės rašybos tapatybės dokumentuose klausimo. Nuo teismo išaiškinimo priklausys, kokių veiksmų imsis Teisingumo ministerija.

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) atsisakius pateikti siūlymus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo Lietuvos piliečių dokumentuose, Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pats kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Skaityti toliau

V.Rubavičius. Ar pereisime prie lenkiškų rašmenų? (31)

bezprzesady.pl nuotr.

Į daugelį šiuo metu Lietuvoje besirutuliojančių vyksmų, taip pat ir į svarbius politinius sprendimus derėtų žvelgti esminiu – lietuvybės ir valstybingumo stiprinimo – požiūriu. Stiprins ar silpnins mus kaip naciją ir valstybę tas ar kitas sprendimas, stiprins ar silpnins valstybingumo, savos žemės, gimtinės pajautą? Toks „metodas“ padeda ir svarstant Lietuvos lenkų pavardžių rašymo klausimą, pastaruoju metu tapusį net tam tikru „geopolitiniu“ veiksniu, lemiančiu Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą. Juk matome, kaip aktyviai Lenkijos valstybė verčia mus kuo greičiau įteisinti lenkiškąją rašybą. Skaityti toliau