Žymos archyvas: „NanoAvionics“

N. Kapočius: Lietuva yra žinoma pasaulyje dėl mažųjų palydovų (0)

2018 01 12 18:40
N. Kapočius | asmeninė nuotr.

Narūnas Kapočius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalijasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl VGTU absolventų įkurtos palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos. Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardijo, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų. Skaityti toliau →

VGTU studento įspūdžiai NASA: Lietuva yra žinoma pasaulyje kaip mažųjų palydovų kūrėja (1)

2018 01 11 07:00
VGTU studento įspūdžiai NASA: Lietuva yra žinoma pasaulyje kaip turinti potencialą vystyti mažuosius palydovus | VGTU nuotr.

Narūnas Kapočius, VGTU Telekomunikacijos inžinerijos 4 kurso studentas nesenai atliko stažuotę NASA Ames tyrimų centre, dalinasi įspūdžiais ir rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti. Anot jo, Lietuva yra gerai žinoma NASA dėl mūsų palydovų kūrėjų įmonės „Nanoavionics“ veiklos.

Nė vienas pirmą kartą sutiktas NASA darbuotojas, priėjęs prie studento ir išgirdęs, kad jis iš Lietuvos, įvardino, kad žino mūsų šalį ir vertina kaip lyderiaujančią naujai atsirandančiame kosmoso segmente – mažųjų palydovų.

Skaityti toliau →

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi: siekia, kad jų palydovas skrietų ilgiausiai (0)

2017 06 02 15:46
LituanicaSAT2isarti_Bendroves NanoAvionics nuotr

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.

Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.

Skaityti toliau →