Žymos archyvas: nacių okupacija

Bus paminėta K. Škirpos mirties 40 metų sukaktis (12)

Kazys Škirpa | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 18 d. 12 val Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga ir kitos visuomeninės-patriotinės organizacijos surengs Kazio Škirpos mirties 40 metų sukakties paminėjimą.

Įžymus Lietuvos diplomatas, pulkininkas, 1919m. sausio 1 d. pirmasis su būriu savanorių, Gedimino bokšte, iškėlęs Lietuvos trispalvę, dalyvavęs mūšiuose su bolševikais, bermontininkais, ir lenkais, 1941 m. birželio sukilimo organizatorius, Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjas, Vyčio Kryžiaus ordininkas Kazys Škirpa mirė prieš 40 metų, 1979 m.rugpjūčio 18 d. Skaityti toliau

A. Liekis. Teisingumas pagal užsakymą (32)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Didelį pasipiktinimą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos išpuolis prieš Lietuvos Laivės ir Nepriklausomybės gynėjus ir kūrėjus: pirmąjį savanorį ir antibolševikinio 1941 m. Birželio sukilimo rengėją ir vadą plk. Kazį Škirpą, panaikinus jo vardo alėją Vilniuje; prieš vieno iš partizanų vadų gen. J. Noreiką-Generolą Vėtrą, nuplėšus jo atminimo lentą nuo LMA bibliotekos, kurioje J. Noreika dirbo antrosios TSRS okupacijos pirmaisiais metais. Tai Vilniaus valdžia padarė, motyvuodama, kad tiedu lietuviai didvyriai nacių Vokietijos okupacijos metais tariamai prisidėjo prie žydų holokausto, nors tą jų nusikaltimą patvirtinančių neginčytinų faktų ir nepateikė. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso (9)

Žygis į Vilnių 1939 m. | Lietuvos žurnalistų draugijos nuotr.

Maskva širsta, kai Baltijos šalys rusiškąjį stalinistinį bolševizmą prilygina vokiškajam hitleriniam nacionalsocializmui. Anot Kremliaus, Stalinas vadavo, statė ir dovanojo, o Hitleris pavergė, griovė ir atėmė.

Rusijos istorikai kartoja iš propagandinio hitlerininkų laikraštėlio ištrauktą citatą, kad „Lietuva turėjo ištirpti kaip vandens lašas ant įkaitusio akmens“, tačiau nutyli mėgstamą praeities sovietų kompartijos vadų posakį „Lietuva išliks, bet be lietuvių“. Skaityti toliau

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės (1)

Aleksandras Stulginskis su žmona Ona sugrįžę į Lietuvą po ilgų kalinimo lageriuose ir tremtyje praleistų metų. Apie 1958 m. | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotr.

Vilniaus Rotušėje veikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda, skirta sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiu represuotiems Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų nariams atminti.

Lapkričio 11 dieną sukako 100 metų, kai buvo patvirtintas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos ministrų kabinetas. Per 22 nepriklausomybės metus (nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1940 m. birželio 17 d.) buvo suformuotas 21 ministrų kabinetas, kuriame ministrais dirbo 100 politikų. Beveik pusė jų tapo sovietų ir nacių okupacijų aukomis: Skaityti toliau

Dovana meno gerbėjams – Samuelio Bako muziejus (0)

Samuelis Bakas | wikipedia.org nuotr.

Lapkričio viduryje, sostinėje duris atvers garsaus litvakų tapytojo Samuelio Bako muziejus. Jo atidarymo renginiuose dalyvaus pats Samuelis Bakas, į Vilnių atvykstantis iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Samuelio Bako muziejus įsikurs sostinės Naugarduko gatvėje ir veiks kaip Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys. Tai bus pirmasis muziejus pasaulyje, skirtas tik šio tapytojo kūrybai.  Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia švęsti Vasario 16-ąją (0)

svente Tuskulenuose_rengeju nuotr

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2016 m. vasario 16-ąją, vilniečiai ir miesto svečiai nuo 10 iki 18 val. kviečiami nemokamai apsilankyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse bei dalyvauti šiai dienai skirtuose renginiuose.

Genocido aukų muziejuje lankytojai turės galimybę aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, kitas muziejaus ekspozicijas ir Konferencijų salėje eksponuojamą Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Prisiekę kovoti už laisvę“, Skaityti toliau

A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais (5)

arunas-bubnys-voruta.lt-nuotr

Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma.

Nacistinės okupacijos metais nebuvo nei Lietuvos valstybės, nei Lietuvos kariuomenės. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios Skaityti toliau

Lietuvos skaitytojams išversti šiųmete Nobelio premija apdovanoto P.Modiano romanai (0)

P.Modianio romanas_Leidyklos Alma littera nuotr

Šių laikų Marceliu Prustu vadinamas prancūzų rašytojas Patrikas Modiano (Patrick Modiano) šiais metais tapo penkioliktuoju Prancūzijos rašytoju, pelniusiu Nobelio literatūros premiją. Šis apdovanojimas rašytojui skirtas už atminties meną, prikėlusį sunkiai apčiuopiamus žmonių likimus ir atskleidusį tikrovišką okupacijos metų pasaulį. Šios temos taip pat ryškiai atsiskleidžia ir Patriko Modiano romanuose „Povestuvinė kelionė“ bei „Iš užmaršties gelmių“, kuriuos Lietuvoje leidykla „Alma littera“ išleido vienoje knygoje. Abu romanai skaitytoją nukelia į pasaulį, matomą P. Modiano akimis. Romaną „Povestuvinė kelionė“ vertė Aurelija Leonavičienė, o „Iš užmaršties gelmių“ – Jonė Ramunytė. Skaityti toliau

Knygos apie partizanų vadą Danielių Vaitelį-Briedį sutiktuvės Panevėžyje (0)

Knygos „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymasSpalio 24 d., ketvirtadienį, 16 val. Panevėžio kraštotyros muziejaus Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje (Respublikos g. 17, Panevėžyje) įvyks naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidinio „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus partizanų vado dukra Vita Vaitelytė-Tylienė, knygos sudarytojas Vaclovas Slivinskas, istorikas Darius Juodis. Skaityti toliau