Žymos archyvas: nacionalistai

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo (nuotraukos, video) (3)

Judėjimo „Lietuva yra čia“ atstovai Bundestage ieškojo atsakymo kaip apsaugoti Europos vertybes nuo neoliberaliojo globalizmo | Alkas.lt, D. Jonelio nuotr.

Balandžio 1-3 d. visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ delegacija lankėsi Berlyne ir dalyvavo Vokietijos parlamento – Bundestago  frakcijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surengtoje tarptautinėje  konferencijoje „Europos vertybės“. Šioje konferencijoje globalizmo iššūkius Europos vertybėms aptarė keliolika Vokietijos parlamentarų, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Latvijos, Slovakijos ir kitų Europos šalių nacionalinių judėjimų atstovai. Sambūrio „Lietuva yra čia“ vadovas Arvydas Juozaitis skaitė pranešimą „Europos vertybės ir nacionalinė pažanga“. Savo pranešime jis atkreipė dėmesį į tai, kad neoliberalai globalioje erdvėje mėgina save pateikti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vienybė težydi. Jei vienysitės aplink mane (1)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šių metų vasario-kovo sandūroje pasirodė kolegos Aurimo Radkevičiaus interviu su kitu ilgamečiu kolega Vytautu Sinica. Šio jaunuolio kelią teko stebėti nuo pat pirmųjų straipsnių, o po to susipažinome ir asmeniškai. Visad žavėjausi jo intelektu, inteligencija ir idėjine tvirtybe. Vis dėlto kartais nutinka taip, kad ir kolegų nuomonės išsiskiria ir tai verta aptarti.

Vytautas, kalbėdamas apie savo vadovaujamą tautinį-katalikišką jaunimo Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas (video) (42)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame prof. V. Radžvilo kalbą, sakytą Balandžio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje  vykusiame Lietuvos Sąjūdžio 30-mečio minėjimo renginyje „Vilniaus sąjūdininkai žygyje į Nepriklausomybę“.

Labai smagu matyti tiek daug bendražygių. Pradedame Sąjūdžio minėjimą, kuris tęsis visus metus. Iš tiesų labai prasminga, kad jį pradeda Vilniaus Sąjūdis ir jis prasideda būtent čia, šitoje salėje, iš kurios buvo iškeliauta į laisvės žygį. Tačiau šis minėjimas yra mums svarbus ne Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda? (12)

Zurofas, Tapins, Vanagaitė | Alkas.lt koliažas

Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.

Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (35)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau

Genocido aukų muziejuje atidaroma Baltarusijos fotomenininko paroda apie įkalintus Lukašenkos režimo disidentus (0)

fotoparoda-pavogtos_dienosLapkričio 30 d., trečiadienį, 16 val. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje (Aukų g. 2A, Vilnius) vyks Baltarusijos jaunosios kartos fotomenininko Maksimo Saryčevo (Maxim Saryčev) parodos-projekto „Pavogtos dienos“ („Stolen Days“) atidarymas.

Projektas „Pavogtos dienos“ – tai pasakojimas apie tai, ko neteko su  autoritariniu režimu kovojantys žmonės, atsidūrę kalėjime. Daugiausia dėmesio skiriama įvairių Baltarusijos politinių ir socialinių judėjimų atstovams: nacionalistams, anarchistams, ekologams, socialiniams aktyvistams.

Šiuos žmones sieja tai, kad A. Lukašenkos režimas kiekviename jų išvydo pavojų – jėgą, kurią reikėjo nuslopinti. Šiems žmonėms tapus politiniais kaliniais, jų įprastas gyvenimas, mylimi žmonės ir draugai, planai, kasdienės smulkmenos, Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Rašytoja K. Sabaliauskaitė ragina senius ir „nacionalistus“ mesti už borto… (66)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Pakraupau neseniai viename  „Lietuvos ryto“ (2016 -11-06) numeryje perskaičiusi Kristinos Sabaliauskaitės straipsnį: „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“. Negalėjau patikėti, kad tai,  ką skaitau – iš tikrųjų yra  kažkieno juodu ant balto parašyta. Rašytoja K. Sabaliauskaitė savo straipsnyje aiškiai ragina visus senius ir „nacionalistus“ mesti už borto. Ir dar – kuo skubiau uždrausti bet kokią lietuvybę.

Kas gyvendamas laisvoje visuomenėje ir būdamas  laisvas, galėtų į tokį straipsnį rimtai žiūrėti ir jį kažkur skelbti.  Kita vertus, gyvendami laisvoje visuomenėje turime leisti visiems jos  piliečiams laisvai išsakyti  savo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tauta ir ideologija (33)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalizmas – tautiškumu grindžiama politinė ideologija ir jos atstovai – nacionalistai, lietuviškai – tautininkai dažnai susiduria su minties, būties ir veiklos dilemomis. Juo labiau gilinamės į žmogų ir jo pasaulį, juo daugiau klausimų, į kuriuos tenka atsakyti.

Nacionalizmas kaip ideologija labiau, nei bet kuri kita ideologija, iškelia tautą. O tam tikru lygmeniu ir vienintelis ją iškelia. Bet tautinė ideologija loginiu ir moraliniu požiūriu yra dvilypė – joje glūdi tautiškumas ir ideologiškumas. Natūralu, jei lietuviui liberalui vokietis liberalas – artimesnis už lietuvį socialistą. O štai tautininkas atsiduria kryžkelėje. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

Latvijos valdžia atitenka tautininkams ir žaliesiems? (9)

Maris Kučinskis | asmeninė nuotr.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis nusprendė kandidatu į premjerus siūlyti Saemo narį Marį Kučinskį iš centristinės „Žaliųjų ir valstiečių sąjungos“.

54 metų M. Kučinskis vadovauja parlamento Tvarios plėtros komitetui. Anksčiau jis užėmė šiaurės rytinio Valmieros miesto mero postą.

Nežiūrint į tai, kad šis politikas yra vidutiniokas, jis jau pareiškė, kad užims griežtą poziciją imigrantų atžvilgius. Taip pat pažadėjo, kad visos valstybinės mokyklos pereis prie latvių kalbos. Šiuo metu 60 proc. mokomų dalykų dėstoma latvių kalba, o 40 proc. tautinių mažumų, rašo BBC. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

V. Putinas tėškė kaltinimus Baltijos šalims – komentarai (3)

Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Baltijos šalis ir Ukrainą atviru nacizmu.

Jis pareiškė, kad Europoje atgimsta nacizmo „virusas“. Tai jis teigė interviu serbų dienraščiui „Politika“, kurį davė savo vizito į Belgradą išvakarėse. Į Serbijos sostinę Rusijos lyderis vyksta dalyvauti renginiuose, skirtuose 70-osioms miesto išlaisvinimo iš vokiečių fašistų metinėms, praneša unian.net.

V. Putino įsitikinimu, „gaila, bet „vakcina“ nuo nacistinio viruso, sukurta Niurnbergo tribunole, kai kuriose Europos valstybėse praranda galią“.

Skaityti toliau

Dž. O’Sullivanas. Argumentai už nacionalizmą (0)

Dž. O'Sulivanas | institute.sk nuotr.

Nesiliaujanti „antifašistinė“ Maskvos propaganda, nepagrįsti pareiškimai apie išpuolius prieš rusus Ukrainoje, rusakalbių kurstymas Rytų Ukrainoje, rusų pajėgos be skiriamųjų ženklų, užimančios valstybės administracijos pastatus Kryme, surežisuotas neteisėtas plebiscitas jame ir tuomet aneksija, prezidento Vladimiro Putino patikinimai, kad jis neturi tolimesnių ketinimų užimti teritorijas Europoje (nors gindamas etninius rusus, gali būti priverstas įsikišti kitur) – taip, visa tai kelia nerimą ir primena ketvirtąjį dešimtmetį.

Argi ne ten veda nacionalizmas – į fašizmą ir karą? Skaityti toliau

A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės (21)

Edvardas Trusevičius | Alkas.lt nuotr.

Apie Edvardą Trusevičių – Lietuvos kultūros viceministrą, kuruojantį tautinių mažumų problematiką, rašiau šių metų pradžioje “Karšto komentaro” straipsnyje „Kam atstovauja Lietuvos kultūros viceministras?“. Tuomet jis aiškino, kad pagrindinė jo artimiausios veiklos užduotis yra parengti naują Tautinių mažumų įstatymą.

Praėjo beveik metai, ką nuveikė šis jaunas vyras jam pavestoje srityje? Liūdna pripažinti, bet rezultato, galima sakyti, nėra jokio. Tiesa, formaliai žiūrint, Kultūros ministerijos, o jei tiksliau – E.Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės Skaityti toliau

Prancūzijoje pirmąkart populiariausi nacionalistai – Nacionalinis Frontas (1)

Nacionalinio fronto pirmininkė Marine Le Pen

Spalio 10 dieną paskelbtais apklausos duomenimis, Nacionalinis frontas, politiniame spektre užimantis tolimos dešinės pozicijas, šiuo metu yra populiariausia partija Prancūzijoje. Rinkėjai savo paramą šiai politiniai jėgai išreiškė ir neseniai pietinėje šalies dalyje vykusiuose tarpiniuose rinkimuose: antrajame ture ji surinko 53,9 procento balsų. Visa tai aiškiai rodo, jog partija išgyvena milžiniško pakilimo laikotarpį.

Spalio pradžioje Prancūzijos gyventojų buvo klausiama, už ką jie ketina balsuoti kitų metų gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Nors euroskeptiškai nusiteikusios partijos šiuose rinkimuose Skaityti toliau

D. Paukštė. Kodėl šalis nesugeba išlaikyti talentų, kuriuos pati išaugino ir išugdė… (7)

Dainius Paukštė | J.Vaiškūno nuotr.

Straipsnio pavadinimas – tai citata ne iš mūsų Prezidentės metinio pranešimo, o iš dienraščio Londone.  Tai yra iš šalies, kuri turi teigiamą migracijos saldo (atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta). Šalies, kuri imasi griežtų priemonių prieš nežabotą imigraciją ir nelaukdama blogų pasekmių emigracijos srityje, imasi konkrečių veiksmų, siekdama išvengti rinkėjų reakcijos. Politinė valia aiški, signalas rinkėjams – taip pat.

Tuo tarpu Lietuva virsta tikra pasakų šalimi. Ji primena vieną karalystę, kurią valdė nuogas karalius. Skaityti toliau

E.Girskis. Lietuvos ir Lenkijos nacionalistai – ar įmanomas dialogas? (26)

lenku-nacionalistai-patriotai-lt

Gegužės 1-oji diena vieniems asocijuojasi su darbininkų švente, kitiems – su sena sovietine atgyvena. Prieš beveik dešimt metų ši data pradėjo būti siejama su mūsų šalies įstojimu į žydrąją Europos sąjungą. Šią nevienareikšmiškai vertinamą dieną, kartu su keliais draugais, teko pakeliauti po kaimyninės Lenkijos sostinę, pabendrauti su įvairiais žmonėmis, pamatyti tos šalies nacionalistų gyvenimą, pajausti nuotaikas, pamatyti viską savomis akimis.

Keletas nacionalistų iš Lietuvos nuvykome į Varšuvą turėdami kontaktų su vietiniais, kurie pakvietė sudalyvauti viename renginyje. Skaityti toliau

Ž. Makauskienė. Kovo 11-oji Vilniuje (nuotraukos) (6)

Kovo 11-osios eitynės Vilniuje | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Dešimta valanda ryto. Prie mano daugiabučio Pilaitėje trispalvė dar neplazda. Skambinu namų bendrijos pirmininkei. Pasveikinu su Kovo 11-ąja ir klausiu, kodėl neiškelta Lietuvos vėliava. „Ai, pamigau“, – nusižiovauja bendrijos pirmininkė ir pažada, kad po pusvalandžio vėliavą „pakabins“.

Mieste trispalvės iškeltos daugiausia prie „valdiškų“ pastatų. Prie individualių namų beveik jų nesimato. Matyt, šeimininkai irgi pamigo. Skaityti toliau

R.Noreikaitė. Mes ne naciai, ne fašistai ir ne šiukšlės. Mes – Lietuvos patriotai (47)

Raimonda Noreikaitė | asmeninė nuotr.

Žmogus dažniausiai turi lakią vaizduotę ir geba pats susikurti tam tikrus baubus, kurie, be jokios paaiškinamos priežasties, ryja visą ramybę ir reikalauja, kad asmuo jaustų baimę, nepasitenkinimą bei kitus neigiamus jausmus. Žinoma, ta pati vaizduotė padeda parašyti ne vieną puikią knygą, išsisukti kebliose situacijose ir panašiai, tad negalima jos nurašyti kaip kažkokio tik problemas sukuriančio darinio. Bet štai klaidinančią žiniasklaidą ar (kas yra dar šlykštesnis egzempliorius) įsivaizduojamų baubų prisikūrusius asmenis, savo baubus pateikiančius kaip nenuginčijamą realią grėsmę, iš tiesų vertėtų traktuoti kaip brokuotus ir tik kenkiančius dalykus.

Reikia pripažinti, kad žiniasklaida iš tiesų kuria nuomonę. Galbūt dalis dar nesuvokia koks ginklas yra paprasčiausia dėžė su judančiais paveikslėliais ar keli prirašyti lapai, kuriuos Skaityti toliau

E. Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Skaityti toliau

M.Kundrotas. „Kilnaus laukinio“ mitas. Kultūra ir politika (18)

M.Kundrotas

„Laukinio“ sąvoką įprasta vartoti vienoje antonimų poroje su epitetais – „kultūringas“, „civilizuotas“, „rafinuotas“. Vis gi jau žymus prancūzų antropologas Klodas Levis-Strosas įrodė, kokia ši priešprieša dirbtinė, šališka ir santykinė.

„Laukinis“ – „laukų gyventojas“ – tapatinamas veikiau su gyvūnijos, nei su žmonijos pasauliu, geriausiu atveju – laikomas tarpine grandimi. Ši kategorija kyla iš sampratos, jog žmonių pasaulis – tai pirmiausiai (arba vien) mūsų pasaulis, kitaip tariant – pasaulis, kuriam priklauso asmuo, vartojantis šią sąvoką. Skaityti toliau

B. Genzelis. Pamąstymai tarp švenčių (5)

Bronislovas Genzelis

Nedidelis laikotarpis skiria Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Jis simbolizuoja mūsų kančias ir gyvybingumą. Kai kurios datos tampa simboliais: lietuvių tautai tokios esti Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji.

Pirmoji byloja apie Lietuvos valstybės atgijimą, praėjus šimtmečiams, antroji – apie Lietuvos valstybės atkūrimą.

Jos primena ir tai, kad 1927 metų vasario 16 dieną mirė Jonas Basanavičius, o 2011 metų vasario 16-ąją – Justinas Marcinkevičius. Be to, Just. Marcinkevičius ir gimė kovo 10 dieną. Abu šie vyrai buvo mūsų atgimimo šaukliai. Skaityti toliau