Žymos archyvas: Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas

Pernai genetiškai modifikuotų organizmų Lietuvoje nebuvo rasta (0)

GMO | Pixabay nuotr.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kasmet vykdo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) stebėseną. 2018 m. tarnyba paėmė 141 mėginį augalų ir augalinių produktų, skirtų ne maistui ir pašarams, genetinės modifikacijos tyrimams atlikti. Iš Lietuvoje auginamų pasėlių paimti 73 mėginiai. Buvo tikrinami tie augalai, kuriuose yra didelė rizika rasti GMO, – rapsai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai, sojos, kviečiai. Taip pat buvo tikrinamos iš užsienio įvežtos gėlės – petunijos, surfinijos, gvazdikai, rožės. Taip pat kai kurių augalų sėklos (linų ir kukurūzų), kurios buvo vežamos tranzitu per mūsų šalies teritoriją. Skaityti toliau

Ką verta žinoti apie naminių gyvūnų imunitetą (0)

Apie naminių gyvūnų imunitetą | Pixabay nuotr.

Pasibaigus žiemos sezonui ir prasidėjus pavasariui pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi – vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės bet ir gyvūnai augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendru peršalimu, ypač, esant nepastoviai oro temperatūrai.

Gyvūnų organizmas, kaip ir žmogus, kasdien susiduria su daugybe bakterijų, virusų, infekcijų. Šie patogeniniai mikroorganizmai visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti sveikatai Skaityti toliau

Afrikinis kiaulių maras pasiekė Joniškio rajoną (0)

 zum.lt nuotr.

Afrikinis kiaulių maras (AKM) pasiekė Joniškio rajoną – liga patvirtinta šernui, sumedžiotam šio rajono Saugėlaukio seniūnijos miškuose. Tai pirmasis maro atvejis, nustatytas šiame rajone. Iš viso AKM patvirtintas jau 34 Lietuvos savivaldybių teritorijose.

Joniškio rajoną įtraukus į AKM užkrėstą zoną, keičiasi sumedžiotų šernų ištyrimo sąlygos. Nuo šiol kiekvieno sumedžioto šerno mėginius bus privaloma pristatyti teritoriniam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) padaliniui arba į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ištirti dėl AKM ir trichineliozės. Be to, rajone bus suaktyvinta šernų gaišenų paieška. Skaityti toliau

Kodėl ant mūsų rankų tarpsta bakterijos? (0)

organizatorių nuotr.

Net 80 proc. infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas. Šis faktas atrodo dar baisiau pagalvojus, jog dažnai net nesuprantame, kada būtina rankas plauti. Naujausių tyrimų duomenimis, ant kiekvieno mobilaus telefono paviršiaus yra kelis kartus daugiau bakterijų nei ant durų rankenų ar tualeto sėdynių, tad valgant maistą žaisti su telefonu – tai suteikti mikrobams kelią tiesiai į valgančiojo skrandį.

Siekiant užtikrinti vaikų sveikatą būtina nuo jauno amžiaus mokyti vaikus kaip valgant nepaversti sveiko maisto ligos nešėju. Skaityti toliau

Stiklinėje saldaus gėrimo – paros cukrų norma (0)

rd.com nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas primena: jei siekiate sumažinti cukrų kiekį maiste, turite griežtai apriboti daug cukrų turinčių gaminių vartojimą, visų pirma – saldintų gaiviųjų gėrimų, kompotų, sulčių ir netgi geriamųjų jogurtų. Gėrimų porcijos dažniausiai yra didesnės nei maisto ir jų lengva daug suvartoti.

Pasaulio sveikatos organizacija pataria per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio ir pažymi, kad sumažinus dar 5 proc. Skaityti toliau

Pluoštinės kanapės Lietuvoje – vis populiaresnės (0)

freedomoutpost.com nuotr.

Lietuvoje atvėrus kelius auginimui naujų ir įdomių augalų – pluoštinių kanapių, turinčių itin platų pritaikymo spektrą, rezultatai jau akivaizdūs. 2014 m. šių augalų buvo auginama tik 1069,39 ha, o štai 2016 m. jau 2453,84 ha, iš jų 338,58 ha – sėkliniai pluoštinių kanapių pasėliai.

Anksčiau pluoštines kanapes buvo uždrausta auginti dėl jų asociacijų su narkotinėmis kanapėmis. Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas oficialiai įteisintas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymui. Skaityti toliau

Ar tikrai į pieną pridedama cukraus? (0)

comicvine.com nuotr.

Gyventojai sunerimę – kas atsitiko pienui, kefyrui, kodėl į juos pradėjo dėti cukrų? Tokius klausimus pastaruoju metu išgirsta Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai.

Pieno, kefyro etiketėje, tiksliau toje etiketės dalyje, kuri vadinama maistingumo deklaracija, nurodytas cukrų kiekis – tai tik piene natūraliai esančio pieno cukraus, vadinamo laktoze, kiekis. Skaityti toliau

AKM virusas plinta į vis naujas savivaldybes (0)

VMVT nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad pirmąją šių metų savaitę laukinėje faunoje užregistruota 18 šernų, užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru (AKM). Dešimtyje vietų rasta 16 gaišenų, taip pat maras nustatytas ir 2 sumedžiotiems šernams.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai AKM diagnozę patvirtino dviem šernams, sumedžiotiems Biržų rajono Parovėjos ir Papilio seniūnijų miškuose. Skaityti toliau

Anykščių rajone patvirtintas antras AKM atvejis kiaulių ūkyje (0)

salon.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Elnininkų I kaime (Anykščių r.), smulkiame ūkyje, kur savo reikmėms buvo auginama tik viena kiaulė, nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM).

Pristačius sergančios kiaulės kraujo mėginį į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI), tos pačios dienos popietę ji nugaišo ir buvo išvežta į NMVRVI atlikti papildomus tyrimus, kurių rezultatai patvirtino AKM diagnozę. Skaityti toliau

Kokia maisto gaminių higiena turėtų būti vasaros metu? (0)

Maisto gaminių vartojimas gali sukelti negalavimų, jei į juos  pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl mikroorganizmai gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Mikroorganizmų pasaulinė masė viršija 25 kartus gyvūnijos pasaulį. Skaityti toliau

Kaišiadorių kiaulių ūkyje nustatytas AKM (0)

thatwordsite.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijoje esančiame ūkyje, kuriame auginta 11 kiaulių, nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis.

Ūkyje nugaišus vienai kiaulei, ji buvo pristatyta ištirti laboratorijoje. Patvirtinus AKM diagnozę Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, visos kiaulės išskerstos. Aplink ligos židinį 3 km ir 10 km spinduliu nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos. Kaišiadorių VMVT specialistai pradėjo kiaulių laikymo vietų, patenkančių į zonas, patikrinimus – atlieka klinikinius gyvūnų tyrimus. Skaityti toliau

Afrikinis kiaulių maras nustatytas Anykščių rajone (1)

chem.info nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad liepos 2 d. afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas Anykščių rajone, Debeikių seniūnijos Puodžių kaime smulkiame kiaulių ūkyje. Čia buvo laikomos 2 kiaulės.

Viena iš jų pati nugaišo, kita nugaišinta ir pristatyta į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratoriją tolimesniam tyrimui.

Be to, 0,5 km atstumu nuo AKM židinio rasta šernų gaišenų. Skaityti toliau

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį (0)

pixabay.com nuotr.

Visuomenės sveikatos saugą globojanti sveikatos apsaugos viceministrė, dr. Jadvyga Zinkevičiūtė prasidedant pavasariui ragina visuomenę daugiau dėmesio skirti savo gyvenviečių švarai, šulinių vandens kokybei. J. Zinkevičiūtė nuo 2015 metų vadovauja 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Vandens ir sveikatos protokolo įgyvendinimo koordinavimo grupei, kuri buvo patvirtinta aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.

Šachtinių šulinių vandens kokybės saugumas kelia susirūpinimą. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir Skaityti toliau

Trakų rajone nustatyti dar du Afrikinio kiaulių maro atvejai (0)

Kiaulių maro židinys | vmvt.lt nuotr.

Atliekant Afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio epizootinį tyrimą Grendavės kaime (Grendavės sen., Trakų r.), nustatytas dar vienas ūkis, į kurį pateko AKM virusas. Šiame ūkyje buvo laikomos 9 kiaulės. Be to, gautas pranešimas apie nugaišusią kiaulę tos pačios seniūnijos Gruožininkų kaime, kur ūkininkas augino 16 kiaulių. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad kiaulė taip pat nugaišo dėl AKM. Trakų rajonas priskiriamas AKM užkrėstai teritorijai, joje šiais metais užfiksuota jau 10 AKM židinių. Skaityti toliau

Šią savaitę – du nauji afrikinio kiaulių maro atvejai (0)

 vmvt.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę Lietuvoje užregistruoti 2 nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai patvirtino AKM diagnozę 2 šernams, sumedžiotiems Jonavos rajono Dumsių seniūnijos ir Švenčionių rajono Pabradės seniūnijos miškuose. Šernų mėginiai buvo atrinkti vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą. Skaityti toliau

Afrikinio kiaulių maro židinys Alytaus rajone plečiasi (0)

greaterburgess.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške rasti 6 nuo Afrikinio kiaulių maro (AKM) nugaišę šernai. Žvėrių gaišenos aptiktos vykdant AKM užkrėstos teritorijos apžiūrą. Š.m. rugsėjo pabaigoje pavojingas virusas buvo patvirtintas vienam šiame miške  sumedžiotam šernui.

Atrinkus mėginius, šernų gaišenos sunaikintos, atlikta teritorijos dezinfekcija. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti mėginių tyrimai patvirtino AKM diagnozę. Skaityti toliau

Švenčionių rajone dviem šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras (0)

greaterburgess.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Pabradės ir Švenčionių seniūnijose 9 ir 1 km atstumu nuo Baltarusijos sienos (Švenčionių r.) dviem sumedžiotiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Įskaitant šiuos du atvejus, Lietuvoje šiais metais laukinėje faunoje nustatyti 6 AKM protrūkiai.
AKM nustatyti buvo ištirti laukinių gyvūnų mėginiai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kuris patvirtino šią ypač pavojingą užkrečiamąją ligą. Kadangi naujasis AKM atvejis užfiksuotas VMVT nustatytoje užkrėstoje teritorijoje, papildomų ribojimo zonų ir stebėsenos priemonių šiame regione įvesti nėra būtinybės. Skaityti toliau

Žuvis ir jos maistinės savybės (0)

dhanewspages.com nuotr.

Žuvis ir jūros gaminiai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Tai daug baltymų ir mažai kalorijų turintis maistas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI), Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pažymi, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos gyventojas suvartoja per dieną 46,8 g žuvies. Skaityti toliau

Rokiškio rajono ūkyje nustatytas afrikinio kiaulių maro židinys (0)

All-creatures.org nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad vakar, rugpjūčio 22 d. ištyrus savo reikmėms paskerstos kiaulės kraujo mėginius, Rokiškio rajono Kriaunų seniūnijos privačiame ūkyje nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys. Iš viso ūkyje buvo laikomos dvi kiaulės. Šiemet tai jau penktasis AMK židinys šalyje, nustatytas kiaulių ūkyje, dar trys židiniai užfiksuoti laukinėje faunoje.

Nustatyto židinio vietoje kiaulių laikytojai buvo paskerdę abi laikomas kiaules. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus vienos jų mėginius, rezultatai dėl AKM viruso buvo teigiami. Skaityti toliau

Rizikos užsikrėsti erkiniu encefalitu per pieną galima išvengti (0)

Saawinternational.org nuotr.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir vartojant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Šio užsikrėtimo galima nesunkiai išvengti vartojant pakaitintą, pasterizuotą ar užvirintą pieną bei termiškai apdorotus pieno produktus. Skaityti toliau

Ką reikia žinoti apie vandenį? (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Specialistai sako: Lietuvoje viešai tiekiamas vanduo daugeliu atveju yra saugus, jį gerti galime be papildomo paruošimo. Visgi fasuotas vanduo – populiari prekė. Rinkos dėsniai teigia: pasiūlos nebūna be paklausos. Kokios priežastys skatina pirkti fasuotą vandenį? Įprotis? Mada? Reklama? Ar iš čiaupo tekantis nelabai išvaizdus, prasto skonio vanduo?

Fasuojami vandenys skirstomi į kelias grupes Skaityti toliau

Klastingasis kačių Herpes virusas (0)

Wisegeek.org nuotr.

Kai jūsų katinui užgulta nosis – jis čiaudi, ašaroja ir sloguoja, jūs galvojate, kad jūsų augintinis tik persišaldė. Tačiau tai gali būti kačių herpes virusinė infekcija, kitaip vadinama rinotracheitu. Žmonės dažnai išsigąsta, išgirdę žodį herpes, nes mano, kad tai Herpes simplex virusai, sukeliantys ligas žmonėms. Todėl laikas nuo laiko interneto portalų forumuose vykstančiose diskusijose sukeliama panika: žmonės, gelbėkite, gyvūnėliui ant snukučio atsirado spuogai – tikriausiai jis susirgo herpesu (lūpų pūsleline).
Tuomet daugeliui iš mūsų iškyla klausimas, kas yra kačių infekcinio rinotracheito sukėlėjas, kaip juo užsikrečiama , koks gydymas ir svarbiausia – kur ir kas gali atlikti tokius tyrimus, nustatant šią ligą? Skaityti toliau

GMO į mėsą, pieną ar kiaušinius per pašarus nepatenka (2)

procosara.org nuotr.

Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Skaityti toliau

Šaldytuose koldūnuose iš Estijos mėsos dešimtadaliu mažiau nei turėtų būti (0)

Kasuvalgyti.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad laikinai uždrausta realizuoti ir nurodyta perženklinti trijų pavadinimų Estijoje pagamintų koldūnų partijas, nustačius, kad mėsos įdaro šiuose gaminiuose yra vidutiniškai 10 proc. mažiau nei ženklinimo etiketėje deklaruoja gamintojas.

Estijos gamintojo „UVIC A.S.“ produkcijos mėginiai atrinkti įgyvendinant kasmetinį maisto produktų saugos ir kokybės stebėsenos planą. Įgyvendinant šį planą tikrinama ne tik maisto produktų sauga ir kokybė, bet ir vertinama, ar ženklinimo etiketėje pateikta informacija atitinka produktų savybes ir neklaidina vartotojų. Skaityti toliau

Ką valgyti vasarą? (0)

atlasupstairs.com nuotr.

Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt. Todėl vasarą svarbu ne tik gerti daug skysčių, bet ir vartoti maisto produktus, kurie leistų lengviau prisitaikyti prie aukštos aplinkos temperatūros ir su kuriais gautume organizmui reikalingų medžiagų. Skaityti toliau

Probiotikai – kas tai? (0)

www.freegreatpicture.com nuotr.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto gaminių, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį. Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Žmogaus organizme yra labai daug bakterijų rūšių, kurios yra būtinos tinkamam Skaityti toliau

Trichineliozė – viena sunkiausių parazitinių ligų (0)

efoto.lt, V. Stonio nuotr.

Trichineliozė  – kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos.

Dažniausiai, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius, žmonės trichinelioze užsikrečia valgydami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Skaityti toliau

Bičių populiacijos mažėjimas kelia rūpestį (0)

efoto.lt | G.Narkevičiaus nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistais bei šalies bitininkus vienijančia visuomenine organizacija – Lietuvos bitininkų sąjunga, 2013 metais numato įgyvendinti eilę priemonių, skirtų bičių užkrečiamųjų ligų prevencijai ir bičių populiacijai Lietuvoje stiprinti. Didžiausią dėmesį numatyta skirti praktiniams šalies bitininkų ir veterinarijos gydytojų – inspektorių, vykdančių bitynų valstybinę kontrolę, mokymams.

Pastaraisiais metais atliktų tyrimų duomenimis, Europos Sąjungoje kasmet netenkama apie 10–20% bičių šeimų. Bičių populiacija mažėja visame pasaulyje ir tai kelia visuotinį Skaityti toliau

Trichineliozės protrūkis Kėdainių rajone (1)

forest.lt info nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Kėdainių rajone penki žmonės susirgo trichinelioze. Židinio epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad infekcijos šaltinis buvo privačiame ūkyje užaugintos kiaulės mėsos gaminiai.

Skerdiena dėl trichineliozės buvo atiduota ištyrimui Kėdainių rajono privačiam veterinarijos gydytojui, kuris mėsos mėginiuose trichinelių neaptiko. Vasario 6 d. pirmam  ligoniui diagnozavus trichineliozę, mėsos mėginiai buvo išsiųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Vasario 19 d. gautas tyrimų atsakymas, patvirtinantis, kad mėsoje rasta trichinelių lervų. Skaityti toliau

Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos (0)

Žiupsnelis druskos į rytinę košę, šiek tiek druska pagardiname pietų patiekalą ir dar truputį įberiame į vakarienei skirtas salotas. Dar pridėkime tą druską, kuri yra duonoje, dešroje, padažuose, konservuotose daržovėse ir kituose pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose… ir mes jau gerokai viršijame rekomenduojamą neviršyti paros druskos kiekį. Skaityti toliau