Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tiria, ar parduodamose braškėse pesticidų likučiai neviršija leidžiamų kiekių. Šiemet tyrimų rezultatai patvirtino, kad saugu valgyti tiek lietuviškas, tiek lenkiškas braškes. Tačiau nurodydami kilmės šalį pardavėjai dažnai bando apgauti pirkėjus.
Leistini pesticidų kiekiai neviršyti
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo ištirti 39 mėginiai dėl 276 pavadinimų pesticidų likučių. Skaityti toliau
Vaikai, nesuvokdami mitybos pasekmių sveikatai, dažnai renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, saldumynus ar saldintus gėrimus. Būtina, kad vaikas sveikos mitybos įpročių būtų mokomas ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Labai svarbu vaikus įtraukti į maisto ruošimo procesą, kalbėtis ir diskutuoti apie mitybą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena kaip Skaityti toliau
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai kartu su šalies bitininkus vienijančia visuomenine organizacija – Lietuvos bitininkų sąjunga, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki šių metų vasaros vykdė tyrimo dėl bičių šeimų nykimo programą, kuri buvo parengta remiantis Europos Sąjungos (ES) etaloninės laboratorijos techniniu dokumentu „Bičių šeimų nykimo stebėjimo tyrimų projekto pagrindas“ (angl. „Basis for a pilot surveillance project on honeybee colony losses“). Projekte dalyvavo 16 ES valstybių. Skaityti toliau
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad ištyrus vilniečio pristatytos kiaulės skerdienos mėginį Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, nustatyta trichineliozė. Apie atvejį informuotas Vilniaus visuomenės sveikatos centras.
Kadangi užsikrėtusi kiaulė buvo užauginta Širvintų rajono Juodiškių kaime gyvenančio ūkininko ūkyje, Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nedelsiant pradėjo tyrimą dėl tikėtino trichineliozės židinio. Tyrimo metu nustatyta, kad namuose „savo reikmėms“ paskersto gyvūno mėsa nebuvo tirta dėl trichineliozės, o ūkyje šiuo metu auginamos dar kelios kiaulės. Skaityti toliau
Šaltas oras gali kelti rimtą grėsmę jūsų augintinių sveikatai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai augintinių savininkams primena, kad spaudžiant dideliam speigui būtina apsaugoti ir tinkamai prižiūrėti auginamus gyvūnus.
Reakcija į šaltį – nevienoda
Namų augintinių tolerancija šalčiui nėra vienoda, tai priklauso nuo keleto faktorių, tokių kaip kailio storis, kūno riebalų atsargos, aktyvumo lygis ir augintinio sveikatos būklė.
Ilgaplaukiai ir storo kailio šunys yra tolerantiški šalčio poveikiui, tačiau didelis šaltis ir jiems gali kelti pavojų. Skaityti toliau
Atostogų metu, dauguma žmonių, laikančių įvairius gyvūnus, keliauja drauge su savo augintiniais. Ar gyvūnų savininkai yra susipažinę su tam tikrais veterinarinės saugos reikalavimais, kurių būtina laikytis, keliaujant su augintiniu?
Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos Ingridos Jacevičienės, kelionei derėtų ruoštis iš anksto. Geriausia – ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki išvykimo. Iš anksto reiktų susipažinti su tos šalies, į kurią vykstama, gyvūnams keliamais reikalavimais.
Skaityti toliau
Žmonija susidūrė su dar viena iš rimtų grėsmių savo išlikimui – lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Lėtinių neinfekcinių ligų terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praeito šimtmečio viduryje. Jis apima su žmonių gyvenimo būdu susijusias ligas, pavyzdžiui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, vėžį, diabetą, lėtines plaučių ligas, nutukimą ir kt.
Nuo šių ligų pasaulyje kasmet miršta apie 36 milijonus žmonių. Jos sudaro daugiau kaip 63 proc. visų mirčių. Skaityti toliau
Daugelis atsakytų – ne. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną. Tai mažiau nei 1 arbatinis šaukštelis. Į šį kiekį įeina visa druska, kurią suvalgome teik gamindami maistą namuose, tiek valgydami jau pagamintus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, Skaityti toliau
Atšilus orams, norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Vienas iš laisvalaikio praleidimo gamtoje būdų – šašlykų, dešrelių, daržovių ir kitų produktų kepimas. Dažnai ir nesusimąstome, ar sveika valgyti tokius keptus patiekalus.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra nitritinės druskos (E250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Skaityti toliau
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. Tai pabrėžiama labai svarbiuose tarptautiniuose dokumentuose: Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulio sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje.
Natrio vaidmuo hipertenzijos išsivystyme Skaityti toliau
Kofeinas yra nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga. Populiariausiu kofeino šaltiniu nenuginčijamai yra kava. Žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150–225 mg kofeino, kurio 75 proc. yra gaunama su kava.
Iš Europos Sąjungos šalių, Šiaurės šalyse kofeino suvartojama daugiau: Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje kofeino suvartojama iki 400 mg per dieną.
Vaikai, paaugliai ir asmenys, negeriantys kavos, kofeino gauna gerdami arbatą ir saldžius gazuotus gėrimus su kofeinu. Skaityti toliau
Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis..
Nors skirtingos druskos rūšys gali skirtis tiek išvaizda, tiek skoniu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų druskų pagrindinės sudedamosios dalys natris ir chloras. Skaityti toliau
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Projekto metu bus tiriama kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose produktuose, nagrinėjami gyventojų mitybos įpročiai ir teikiami patarimai kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį.
Šis projektas parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulinės sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. Skaityti toliau
Kiekvienas yra girdėjęs – sultis gerti ne tik skanu, bet ir naudinga. Sulčių sudėtyje yra visų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurių yra vaisiuose, iš kurių sultys išspaustos. Išgėrę vieną stiklinę apelsinų sulčių gausite visą rekomenduojamą vitamino C paros normą. Tiesa, skaidulinių medžiagų sultyse yra gerokai mažiau nei pačiuose vaisiuose (daugiau jų – tirštose sultyse), todėl sultys negali pakeisti vaisių maistinės vertės. Net ir nesaldintose sultyse yra nemažai cukrų. Palyginimui galima pasakyti, kad vienoje stiklinėje sulčių yra daugiau nei du arbatiniai šaukšteliai cukraus, t. y. tiek, kiek gaiviuosiuose gėrimuose ar saldžioje arbatoje! Skaityti toliau
