Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?
Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Skaityti toliau
Prieš kelias dienas Europos Parlamento deputatė, konservatorė Laima Liucija Andrikienė socialiniame tinkle pasidalijo dviem nuotraukom su 1986-ų ir 2016-ų metų Prancūzijos futbolo rinktinių atvaizdais. Prie jų – užrašas: „Ne tik klimato kaita – globalizacija taip pat veikia“. Pirmojoje nuotraukoje vyrauja europietiški, antrojoje – afrikietiški veidai. Šis įrašas iškart sulaukė liberalaus partiečio Adomo Bužinsko reakcijos, o po kiek laiko suskambo visa liberalioji žiniasklaida. Europarlamentarė apkaltinta rasistine užuomina. Skaityti toliau
Buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas ir dabartinis antros didžiausios politinės grupės EP – Progresyvaus socialistų ir demokratų aljanso – vadovas Džani Pitela (Gianni Pittella) portale Politico.eu paskelbtame straipsnyje pareiškė, jog Europos Sąjungai (ES) reikia kuo skubiau reformuoti savo sąrangą taip, kad nacionalinės vyriausybės nebegalėtų trukdyti ES priimamiems sprendimams.
G. Pittela pareiškė, jog tikroji ES problema yra Europos Taryba, sudaryta iš ES priklausančių valstybių vadovų, vetuojanti Europos Komisijos ir Parlamento priimamus sprendimus. Skaityti toliau
Profesoriaus Vytauto Radžvilo birželio 10 dienos (rinkimų pirmojo turo išvakarių) komentaras apie būsimus Prancūzijos rinkimus. Teksto pabaigoje – komentaro vaizdo įrašas.
Rytoj vyksiantys Prancūzijos prezidento rinkimai [pirmas rinkimų ratas įvyko birželio 11 d., sekmadieni, – Alkas.lt] yra labai svarbūs Europai ir pasauliui. Numatyti jų baigtį gana lengva. Šie rinkimai tik dar labiau išryškins dabar visame pasaulyje ir ypač ES vykstančius milžiniškus pokyčius. Galima neabejoti, kad vyks ginčas, kaip interpretuoti jų rezultatus. Nesunku numanyti, kad ES vadovai ir vadinamoji pagrindinė žiniasklaida Skaityti toliau
Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau
Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite ČIA ir ČIA. Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA.
V. Ališauskas apie Europos Sąjungos šalių integraciją Skaityti toliau
Kiekvienas aktyvus visuomeninis judėjimas ieško savo tiesiausio kelio į tikslą. Po „Pro Patrios“ vėliava susibūrę žmonės neskuba „gelbėti“ Lietuvos. Jų kandidatų nematėme politiniuose rinkimuose, jie nedalyvavo piketuose, kai buvo protestuojama prieš nesąžiningą FNTT pareigūnų pašalinimą iš pareigų, nesimatė „Pro Patrios“ vėliavų, kai vyko akcijos prieš blogai tiriamus Garliavos įvykius, nebuvo išsakyta aiški pozicija dėl E.Kusaitės bylos. Kita vertus, skaitome labai taiklius Vytauto Sinicos ir Pauliaus Stonio straipsnius apie juvenalinės justicijos buldozerį bei dešiniųjų jėgų krizę Lietuvoje, Skaityti toliau
Europinės integracijos propagandistai dažnai mėgsta kartoti, kad karas tarp Europos Sąjungos valstybių tampa neįsivaizduojamas. Daug kas, įsitikinęs šio teiginio pagrįstumu, taip pat sutiktų, kad jeigu europinė integracija atnešė Europai taiką, tai globali integracija turėtų ir pasaulį apsaugoti nuo karo grėsmės. Bet čia iš karto susiduriama su paradoksais. Nors pasaulis jau 30 metų sparčiai integruojasi, kariniai konfliktai (kuriuose ir ES šalys kartais dalyvauja) toliau plinta. Kinija smarkiai didina savo karinį potencialą, tuo sukeldama susirūpinimą Azijoje ir JAV atsakomuosius žingsnius Australijoje. Afrikoje daugėja įtampos židinių. Aštrėja konkurencija tarp JAV ir Kinijos dėl Afrikos žaliavų, ypač naftos. Skaityti toliau
