Žymos archyvas: Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija

Netiesa, kad J. Basanavičiaus premiją gauti lengviau (1)

Šių metų Nacionalinė J.Basanavičiaus premija paskirta habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei | S. Žumbio nuotr.

Atrodytų pelnyti Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją šansų yra daugiau nei menininkui tapti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtoju. Juk aritmetiškai vadinamojo menininkų lauko atžvilgiu, etninės kultūros, lietuvybės tyrinėtojai tėra tik rėželis, tik takelis per tą lauką, vis dar neužželiantis daugiausia entuziastų dėka, nes atsidūręs prioritetinių valstybės sričių pašalyje.

Tačiau, kita vertus, jei J. Basanavičiaus premija būtų skiriama ir „už laikyseną“, „už profesinę atsakomybę“, „ištikimybę“, kaip pasitaiko nacionalinių kultūros ir meno premijų atžvilgiu, ja turėtų būti apdovanoti visi, kurių „laikysena“ ir konkretūs darbai rodo ištikimybę lietuvybei gan nepalankiomis lietuvybei sąlygomis. Skaityti toliau

Gauti Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją pasiūlyti keturi asmenys (4)

Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija iš visuomenės gautų pasiūlymų atrinko keturis nusipelniusius asmenis gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Skaityti toliau

Nacionalinė J. Basanavičiaus premija paskirta rašytojui H. Gudavičiui ir fotomenininkui A. Černiauskui (1)

Algimantas Černiauskas | respublika.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2018 metų premiją nusprendė skirti dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.

Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus (1)

musumokykla.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.

Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių  teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.

1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo  ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau