Žymos archyvas: Mykolas Krupavičius

Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį… (7)

Kunigas Mykolas Krupavičius | Vikipedijos nuotr.

Tai buvo didelių siekių kunigas Mykolas Krupavičius, vėliau gavęs prelato vardą. Šių metų gruodžio mėnesio 4 dieną sueina 50 metų nuo šio įžymaus mūsų Valstybės veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus mirties.

Prelatas gimė prieš 135-erius metus Prienų rajono Balbieriškio miestelyje. Miestelis prisimena savo kraštietį, įrengęs jame M. Krupavičiaus alėją.

Prelato Mykolo Krupavičiaus visas gyvenimas buvo susietas su dvasinių vertybių plėtote, Tėvynės atgimimo ir jos stiprinimo siekiu, vadovaujantis krikščioniška patriotine nuostata, meile Lietuvai. Toks idealas jį vedė per visus gyvenimo verpetus, pasitaikiusias negandas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Konstitucijos istorijos tarpsniai (0)

alizava.lt nuotr.

Šių metų spalio mėnuo turėjo dvi svarbias mūsų istorinių asmenybių sukaktis. Tai  mūsų laikų valstybės įžymaus veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus 135–erių metų gimimo sukaktis ir viduramžių Lietuvos valstybės stiprintojo Vytauto Didžiojo 590 metų mirties sukaktis.

Gaila, kad šios sukaktys nebuvo pilnai išryškintos. Iš įsimintinų spalio mėnesio datų galėtume pažymėti 1362 m. LD Kunigaikščio Algirdo pergalę prie Mėlynųjų ežerų, 1793 m. gimusį Simoną Daukantą – pirmąjį lietuvių kalba parašiusį Lietuvos istoriją, 1920 m. su Lenkija pasirašytą Suvalkų sutartį ir po poros dienų klastingai Skaityti toliau

(V) Konferencija „Mykolas Krupavičius dirbęs Dievui ir Lietuvai“ KALVARIJOJE (0)

2020 10 02 Konferencija Myklas Krupavičius

J. Brazauskas. Rašytojas Jurgis Savickis emigracijoje (0)

Rašytojas Jurgis Savickis | Vikipedijos nuotr.

Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas.

Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti kastuvą į rankas. Buvo išmintingas, praktiškas, jaunystėję išmokęs ūkininkauti. Džiaugėsi galimybe dirbti žemę, ant nieko nesupykus. Kitų nekritikavo, stengėsi iš kitų pasimokyti. 1944 m. kovo 17 d. Jonui Aleksandravičiui rašė: „Aš žemę myliu, čia joks atavizmas; per daug jos arti esu buvęs, ir neseniai, kai visuomet stebėdavaus, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius (2)

Iš kairės: sekretorius Naftalis Fridmanas, pirmasis sekretorius Ladas Natkevičius, pirmasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, einantis Respublikos Prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis Kaunas, 1920 m., fotografas nenurodytas | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiais metais per žiniasklaidos priemones vis dažniau girdime minint Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo artėjantį šimto metų sukaktį. Tikriausiai mus ištikę virusų skersvėjai neleis mums, kaip daugelis gal tikėjosi, tinkamai minėti šios istorinės datos, nebus ir triukšmingo mums būdingo šurmulio minint panašias datas.

Gal jo ir nereikia. Svarbiausiai, kad mes šią datą, tą įvykį, įtvirtinusį 1918 metų Vasario šešioliktosios Aktu pažymėtą mūsų Valstybės prisikėlimą, gyvai pajustume savo širdyse. Skaityti toliau

Įsteigtas naujas apdovanojimas – Mykolo Krupavičiaus vardo atminimo medalis (4)

Įsteigtas naujas apdovanojimas – Mykolo Krupavičiaus vardo atminimo medalis | Nacionalinės žemės tarnybos nuotr.

Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsteigė apdovanojimą – Mykolo Krupavičiaus vardo atminimo medalį. Kviečiamos valstybės bei savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys siūlyti asmenis vertus šioapdovanojimo.

Apdovanojimas M. Krupavičiaus vardo atminimo medaliu įsteigtas pagerbiant šią iškilią asmenybę, jo nuopelnus žemėtvarkos raidai tarpukario Lietuvoje bei prieš šimtmetį Lietuvoje vykdytą žemės reformą, sukūrusią prielaidas tarpukario Lietuvos ekonominiam suklestėjimui. Atminimo medalis skiriamas siekiant pagerbti tuos, kurie yra labiausiai nusipelnę dirbdami valstybės labui ir jos gerovei žemėtvarkos srityje. Skaityti toliau

S. Martinavičius. Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta holokauste nedalyvavo (89)

Sigitas Martinavičius | asmeninė nuotr.

Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta nedalyvavo holokauste, nes ji buvo okupuota, o lietuviu tauta pavergta.

Kaip visi žinote 1940 m. birželio 15 d. sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Lietuvos kaip tokios nelieka. Atsirado Lietuvos TSR.

Sovietų okupacija 1940 – 1941 m. sugriovė natūralią Lietuvos

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką siekė išsaugoti pirmieji konservatoriai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius tęsia pokalbį XIX a. ideologijas. Šio pokalbio tema – konservatizmas ir krikščioniškoji demokratija.

Ar konservatizmo pradininkas Edmundas Berkas (Edmund Burke) pasisakė prieš bet kokius pokyčius ir reformas? Kuo pasižymėjo radikalesnis prancūzų konservatizmas? Ką naujo davė konservatyvi Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck) politika Vokietijoje? Koks konservatorių požiūris į religiją? Skaityti toliau

G. Šapoka. „Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda (video) (25)

„Marijos radijas“ ir jo antilietuviška propaganda | Alkas.lt koliažas

2014 metais  Jo Ekscelencijai Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui rašiau laišką „Dėl netinkamos lenkų tautybės kunigų veiklos Lietuvoje“, kur aprašiau faktus kaip lenkų tautybės kunigai tęsia Lietuvoje savo antilietuvišką veiklą, naudodamiesi tikinčiųjų religiniais jausmais, laiko pamaldas už Lietuvos okupantą Pilsudskį ir Armijos Krajovos kovotojus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta komisija konstatavo, kad Armijos Krajovos partizanai ruošėsi atplėšti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir kėsinosi į Lietuvos žemių vientisumą, žudė nekaltus Lietuvos gyventojus lietuvius. Skaityti toliau

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas (0)

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.

Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai Skaityti toliau

A. Zolubas. Dvi lentos: atminimo ir užmaršties (0)

Atminimo lentą su bareljefu (autorė – Daliutė Ona Matulaitė) mons. A. Svarinskui atidengė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė | P. Šimkavičiaus nuotr.

Vilniuje Odminių gatvėje ant namo pažymėto 10 numeriu 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lentą prelatui Mykolui  Krupavičiui. Ant to paties namo, netoliese 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, nes jie čia gyveno. Pirmosios lentos sumanytojas buvo monsinjoras A. Svarinskas, autorius architektas Mindaugas Kerys, antrosios sumanytoja – Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, autorė skulptorė Daliutė Ona Matulaitė.

Iškalbingos lentų nuotraukos: pirmosios bareljefas atitinka M. Krupavičiaus portretą, užrašai ryškūs, todėl lenta laikytina meno kūriniu. Iš antrosios žvelgia visiškai nepanašus į Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Holokausto industrija: „Mūsiškiai“ (41)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ paakino pirmąkart knygyno duris praverti  net tuos lietuvius, kuriems, anot Vaižganto, knygų spinta nėra  pažįstamas baldas.

Antrasis nuopelnas – knyga privertė visuomenę  iš naujo atsigręžti į primirštą Lietuvos žydų katastrofą, kuri ypač provincijoje ir tiesiogine prasme apaugusi užmaršties žole.

Jaudinanti idėja aplankyti apie trisdešimt žydų masinių žudynių vietų, prisiminti klestėjusias tenykštes žydų bendruomenes, kurias negrįžtamai nušlavė holokaustas. Gaila,„Šoamobilis“ nepasiekė mano gimtųjų Lazdijų – buvusio pasienio  žydiško miestelio, Skaityti toliau

Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai (42)

Blogeris ZeppelinusŽinomas teležmogus Virginijus Savukynas visuomeninės televizijos laidose mėgsta gvildenti visokias tariamai egzistuojančias lietuviškos tapatybės pseudoproblemas.

Ilgesingai  dūsauti dėl anuometinių  lietuvių  netolerancijos, kurios pasėkoje visokie iš principo nepageidaujantys kalbėti „mužikų-chlopų kalba“ užriestnosiai ponai, laikantys save Lenkijos patriotais ir rezgantys sąmokslus prieš Lietuvos Respubliką buvo išspirti iš mūsų valstybės.

Paradoksalu, bet, berods,  net kelios mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomos televizijos laidos buvo skirtos kažkokiai išmirusiai bajoriškai šeimai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus (6)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Ką bekalbėtų mūsų ideologiniai priešininkai arba radikalūs įvairių pakraipų veikėjai, tačiau mitai, esą lietuviai – žydšaudžių, pataikūnų, kolaborantų, kitiems nepakanti tauta, pasmerkti žlugti. Tiesa, tokių mitų skleidėjai žeidžia mūsų savimonę, juodina tautos praeitį ir kartais priverčia duoti atgalinį smūgį. Čia vargu ar galime pasigirti laikęsi biblijinio patarimo: jei tau suduoda per vieną veido pusę, atsuk kitą…

Drąsus Sūduvos trejetas

Dingstį tokiems pasvarstymams ir labai įtikinamą argumentą davė kažkodėl mažai viešinamas istorijos faktas – 1942 11 14 Skaityti toliau

Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas (10)

Kazys Grinius

Lapkričio 14 dieną – sukako 70 metų, kai ministrai Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė Memorandumą.

Tai buvo vienas šviesiausių politinių ir diplomatinių įvykių Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei labai svarbus Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas. Jis tapo pasipriešinimo nacių siekiams ir pasiaukojimo pavyzdžiu ir simboliu. Skaityti toliau