Žymos archyvas: muziejininkė

Įteiktas P. Bugailiškio apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus kraštotyros baruose (0)

Elena Burdulienė | ausrosmuziejus.lt nuotr.

Kovo 5 d. Pelikso Bugailiškio premijos skyrimo komisijos nutarimu 2020 m. Pelikso Bugailiškio apdovanojimas už ilgametį kraštotyros darbą, Šaukėnų kraštotyros muziejaus įkūrimą, kultūros ir gamtos paveldo puoselėjimą paskirta Lietuvos garbės kraštotyrininkei Elenai Burdulienei.

E. Burdulienė gimė 1928 m. Skaudvilės vlsč. Tauragės apskrityje. Mokėsi Skaudvilės pradžios mokykloje, Švėkšnos gimnazijoje, Klaipėdos mokytojų institute, kur įgijo biologijos mokytojos kvalifikaciją. Nuo 1950 iki 1991 m. Šaukėnų (Kelmės r.) vidurinėje mokykloje mokė biologijos, zoologijos, gamtos mokslų.

Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Gyvenimas ąžuolo paūksmėje šiandien ir kitados (3)

Samantonių ąžuolas Ukmergės r. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Apsilankymas Samantonyse pas Aldoną paliko didelį įspūdį: laimingo žmogaus šypsena, išskirtinai tvarkingas kiemas ir, žinoma, ąžuolas. Šio medžio šakos lyg rankos tiesiasi šeimininkės namų link.

Išvydus mūsų ąžuolus senolius visuomet prieš akis iškyla Viljamo Brainto Logano knyga „Ąžuolas – civilizacijos pamatas“ (Oak. The Frame of Civilization, 2005). Jos autorius atskleidžia, kad šis medis pasaulį maitino, augino, saugojo. Kitaip tariant, dauguma žmonių per amžius ąžuolą Skaityti toliau

Apie Baltijos jūros paslaptis (2)

Jono V. nuotr

Žinojote, kad Baltijos jūros, tokios, kokia ji yra dabar, anksčiau net nebuvo, o šiuo metu jos dugne aptinkama netikėtų archeologinių radinių? Kokias paslaptis ji slepia, kam tai yra tikrieji namai ir kiek apie tai mums papasakoja televizija?

Mena gilią praeitį

Pasak povandeninės archeologijos Lietuvoje pradininko, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Vlado Žulkaus, acheologija Skaityti toliau

Kaip keitėsi lietuvių Kūčių stalas? (0)

kuciu-stalas_j-vaiskuno-nuotr

Kūčios Lietuvoje anksčiau buvo švenčiamos susėdus prie apeiginio stalo ir buvo lydimos žaidimų bei burtų. Didelis dėmesys taip pat buvo skiriamas maisto gamybai ir jo pateikimui. Šiais laikais Kūčių vakarienės papročiams įtaką padarė pasikeitęs gyvenimo būdas, Vakarų kultūra ir platus prekybos centrų asortimentas. Kaip atrodė Kūčių stalas prieš dvidešimt metų ir dabar?

Mūsų seneliai ir proseneliai Kūčių valgius ruošė ne tik sau, bet ir dvasioms, kurios, kaip buvo tikima, tą vakarą grįždavo į namus pasivaišinti. Dėl šios priežasties kiekvienas patiekalas buvo labai reikšmingas. Skaityti toliau

Knygos „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ sutiktuvės Kaune (0)

Knyga.Duetas_istorineprezidentura.lt

Istorinės Prezidentūros muziejininkės ir humanitarinių mokslų daktarės, istorikės Ingridos Jakubavičienės knyga „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ pasiekė skaitytojus praėjus lygiai metams po didžiulį susidomėjimą sukėlusios pirmosios knygos „Seserys: Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ pasirodymo.

Iš karto po Vilniaus knygų mugės autorė pristatys savo naujausią knygą Kaune. Planuojami du pristatymai: kovo 3 d. 17 val. Istorinėje Prezidentūroje (įėjimas su pakvietimais) ir kovo 15 d. 17 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje. Skaityti toliau

Metų muziejininko vardas suteiktas muzikologei K.Vaitkūnienei (0)

Kristina Vaitkūnienė | M.Aleksos nuotr., lks.lt

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2012 Metų muziejininko vardą suteikė M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus muziejininkei Kristinai Mikuličiūtei-Vaitkūnienei. Garbingą profesinį apdovanojimą muziejininkė pelnė už materialinių ir dvasinių vertybių eksponavimą bei populiarinimą.

„Nuolat skatiname muziejininkų profesionalumą ir kūrybiškumą, – sako Raimundas Balza, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas-valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius. – Siekdama įvertinti geriausiuosius, Lietuvos muziejų asociacija 2004 m. įsteigė Metų muziejininko vardo nominaciją ir premiją, kuri kasmet Tarptautinės muziejų dienos  – gegužės 18-osios – išvakarėse skiriama vienam, labiausiai pasižymėjusiam Lietuvos muziejininkui. Skaityti toliau

Virškinimo, nervų ir seksualinės sistemos harmonija (0)

Zenona Šimaitienė | Zitos Voitiulevičiūtės nuotr.

Su Zenona Šimaitiene susipažinome Jurbarko rajone vykusiame festivalyje „Panemunių žiedai“. Čia smalsuoliams Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus muziejininkė rodė, kuo senovės lietuviai gydėsi, davė ragauti energijos suteikiančių liaudiškų saldainių ir pasakojo, kas mūsų protėviams buvo svarbiausia siekiant būti sveikiems. Daugelis mūsų protėvių žinių gali būti naudingos ir šiandien.

Kas yra senoji medicina, ar žmonių gydymosi būdai gali būti vadinami „medicina“?

Neatskirkime vaistininkystės ir medicinos. Senoji medicina yra tai, kuo žmonės gydėsi sutrikus sveikatai. Taip pat senoji medicina laikoma ir anų laikų profilaktika, Skaityti toliau

Ne žingsniais matuotas gyvenimo kelias (0)

Akvilė Mikėnaitė ekspedicijoje Vaivadiškių k. (Anykščių r.). 1948 | Archyvinė nuotr.

Gerai būtų, kad galėtum palikti tą kultūrinį klodą, kurį sukaupei per gyvenimą. Tada kitas tobulėtų negaišdamas laiko, juk žmogaus amžius trumpas. Gal ir teisybė, kad buvimą žemėje įprasmina darbas, kūryba, be jų būtų baisiai nyku ir tuščia*. Taip rašė Akvilė Mikėnaitė (1912–2001), dėstytoja, muziejininkė, visą gyvenimą paaukojusi liaudies meno tyrinėjimui ir puoselėjimui. Šitie žodžiai nuskambėjo ir Vilniaus paveikslų galerijoje gegužės 30 dieną atidarant jos gimimo šimtmečiui skirtą parodą.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys sakė, kad A. Mikėnaitė beveik tuščioje vietoje sukūrė Liaudies meno skyrių: Skaityti toliau