Žymos archyvas: moralė

A. Žarskus. Kita laisvių ir teisių pusė (35)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Tęsinys, pradžia rasite čia)

Kai supranti, kad esi daugumos pusėje, verta sustoti ir pamąstyti.
Markas Tvenas

Glūdinti Lietuva mažai patraukli, mus labiau vilioja apgaulingos šiuolaikinės vertybės. Gilesniam jų suvokimui reikia išsivaduoti iš primesto vienpusiško mąstymo ir pamatyti kitą medalio pusę. Ypatingai svarbu tinkamiau suvokti bene labiausiai vienpusiškai pateikiamas, demokratines laisves ir teises, kurių visi taip troškome ir siekėme. Skaityti toliau

G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I) (25)

gruzinu-vestuves-paata.ge-nuotr

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 11 14 d.

Prieš mėnesį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką  Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Tomas Hamarbergas). Laiškas pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“. Jo vertimas publikuotas interneto svetainėje:  www. savastis.lt. Laišką pasirašė literatūros klasikai, žinomi režisieriai, mokslininkai,  pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai, verslininkai, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai, armėnai, stačiatikiai, musulmonai. Skaityti toliau

Atviras Gruzijos intelektualų laiškas Europos Sąjungos patarėjui T.Hamarberui (22)

Gruzinai | estravel.lt nuotr.

Spalio 21 d. didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ („Savaitės paletė“) išspausdino atvirą Gruzijos šviesuomenės laišką specialiajam Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Thom Hammarberg). Laiškas buvo pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“ Jį pasirašė tokie literatūros klasikai, kaip Čabua Amiredžibis ir Rezo Amašukelis, žinomi režisieriai Rezo Esadzė ir Georgijus Chaindrava, mokslininkai Anzoras Tomadzė ir Georgijus Gogolašvilis, šiuolaikinės polifonijos ir choreografijos specialistai Anzoras Erkomaišvilis ir Pridonas Sulaberidzė, legandinė pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai Marina Kačarava ir Lela Mudžuri, verslininkai Levanas Vasadzė ir Zaza Nišnianidzė, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo Skaityti toliau

Gyvasis sociologijos klasikas prof. Z.Baumanas skaitys paskaitas (video) (0)

Prof. Z.Baumanas | filmo stopkadras

Spalio 29-31 dienomis Lietuvoje Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu viešės vienas garsiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, profesorius Zygmuntas Baumanas.  Jis susitiks su visuomenę ir skaitys paskaitas Vilniuje ir Kaune.

Pirmas susitikimas su prof. Z.Baumaniu įvyks Vilniuje, spalio 29 d., antradienį, 17.30 val., Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) prof. Z.Baumanas skaitys paskaita  Online/Offline. Gyvenimas tarp dviejų pasaulių – suderinama ar ne? Ir iki kokios ribos?… Anglų Paskaita iš anglų kalbos bus sinchroniškai verčiama į lietuvių. Susitikimui vadovaus europarlamentaras prof. Leonidas Donskis. Įėjimas laisvas. Skaityti toliau

Pro Patria: Išlikime žmonėmis. Žodis tėvynainiams (21)

Liepos 26 d. piliečių bendrija „Pro Patria“ savo internetinėje svetainėje www.propatria.lt. paskelbė kreipimąsi į tėvynainius dėl vadinamųjų „gėjų parado“ Vilniuje:

1940 metais, kai Lietuva buvo okupuota, prasidėjo 50 metų trukęs ciniškas tyčiojimasis iš tautos religinių, moralinių ir kultūrinių vertybių bei tradicijų. Tai, ką iki tol tauta laikė melu, okupantas įžūliai netruko pavadinti tiesa, kurią įvairiomis prievartos formomis vertė išpažinti. Skaityti toliau

Jau dvi Vaižganto literatūrinių herojų skulptūros puošia rašytojo sodybvietę (0)

Skulptūra Vaižganto literatūriniam veikėjui - kaimo tijūnui Rapolui Geišei Malaišiuse

Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomo rašytojo, vieno iš lietuvių grožinės literatūros pradininkų ir klasikų, liaudies švietėjo, kraštiečio ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo būdas ir filosofija, ypač moralinės, dvasinės ir sielovadinės jo nuostatos su giliu kaimo žmogaus gyvenimo pajautimu, jo rūpesčių, siekių ir dorų kaimyniškų santykių suvokimu bei įprasminimu beletristiniuose ir kituose kūriniuose iki šiol nepaprastai žavi bei įkvepia prasmingiems darbams visus Svėdasų krašto žmones.

Galbūt dėl to čia iš kartos į kartą yra menamas, gerbiamas bei saugomas ir paties rašytojo Vaižganto atminimas. Kunigiškių kaime iki šiol globojama rašytojo lankyta senoji pradžios mokykla, platų kultūros ir švietimo darbų barą varo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, atstatyti gimtajame Malaišių kaime jo tėvų sodybos pamatai, išsaugotas rašytojo bareljefinis paminklas, Skaityti toliau

P. Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo (42)

Povilas Gylys | alkas.lt nuotr.

Balsavimas dėl N.Venckienės neliečiamybės ryškiai pademonstravo, kaip   moraliai puolusi yra mūsų politinė sistema ir kaip smarkiai pakirtęs mūsų šalį yra antipolitikos ir antivalstybiškumo virusas. Išoriškai vertinant, galima manyti, kad buvo suduotas smūgis N.Venckienės asmeniui, „Drąsos kelio“ judėjimui. Iš tikrųjų, giliau pažvelgus, nuostoliai yra žymiai didesni. Nukentės ne tik Venckų bei Kedžių šeimos, politiškai ir teisiškai persekiojami Klonio gatvės gynėjai, bet ir visa mūsų visuomenė. Nukentės nuo mūsų šalies nuvalstybinimo, dėl jos moralinių pagrindų, vadinasi, ir teisingumo sistemos vis didesnio deformavimo, išderinimo. Jau dabar  aišku, jog pedofilijos bylos „permontavimas“, ir  paskutinis teismo sprendimas A.Ūso byloje tai patvirtina, Skaityti toliau

V. Vrubliauskienė. Kokiam teismui atiduodame žmogų, sudrebinusį sistemą? (49)

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Stebint jau nebestebina, bet dar vis skauda. Portalui Delfi ir Lietuvos ryto laikraščiui rašinėjant, kaip N.Venckienė „nevykdė“ teismo sprendimo, norisi rašinėtojų paklausti: ar  atiduotumėt savo vaikus moteriai, sudalyvavusiai pedofilijos byloje kaip įtariamojo draugė?

O aklai tikintiems ir pasitikintiems Lietuvos teismais, „duok,Dieve“ tokių pat „teisingų“ sprendimų kada nors jų gyvenimo keliuose. Teigiantiems apie mergaitės gerovę pas biologinę motiną, „duok, Dieve“ tokios pat „gerovės“ jų vaikams ir vaikaičiams, trims kartoms į priekį. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas? (39)

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Marcelijaus Martinaičio posmus, skaitomus ir dainuojamus, girdėjome visi. Tačiau ar suvokėme bent šiandien tiesą ir siekiamybę, kuriomis jis tikėjo, puoselėjo ir kvietė mus visus atsikratyti lietuvių tautai dirbtinai per amžius diegiamo kaltės sindromo? Būdamas laisvu viduje žmogumi, jis nerte paniro į Sąjūdžio sūkurį. Kitaip ir negalėjo, nes Lietuvos Tiesa jis gyveno, jos laukė ir kvietė visus, perspėdamas, kad lietuviai linkę susikurti labiau išorinę nei vidinę nepriklausomybę. Tai jis darė nesižvalgydamas į šonus, būdamas laisvas viduje. Nedvejodamas patikėjo žentui Artūrui Skučui savo užrašų knygutę su telefono numeriais, kad 1988 m. birželio 3 d. į Mokslų Akademijos salę sukviesti kuo daugiau jo kolegų. Skaityti toliau

J.Almonaitienė. Kurio pasaulio dimensija yra verslo etika? (6)

 doc. dr. Junona Almonaitienė

Kaip turbūt jūs jau supratote, rašyti apie tai paskatino Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko ne per seniausiai pasakyti žodžiai, esą etika ir moralė – ne finansų pasaulio dimensijos. Gal ir teisus vienas iš komentatorių sakydamas, kad tai pavargusio žmogaus samprotavimai. Bet, kaip žinia, kas galvoje, tas girtam, supykusiam, o galbūt ir pavargusiam – ant liežuvio. Ta frazė, prasprūdusi stovint priešais žurnalistų kameras, manau, yra gera dingstis atidžiau žvilgtelėti į verslo etiką, „etiką“ bei atsigręžti į save pačius – kiek esame akli ir šališki, tą „etiką“ matydami.

Reakcija į minėtą pasisakymą kilo, ir gana žymi. Tiesa, ji iš esmės – tiktai emocinė. Gera proga interneto komentaruose išsilieti su kandžia ironija, ilgainiui gęstančia iki kasdienio pabambėjimo: juk ir finansų, ir kitokiame versle taip buvo, taip ir bus, ir nieko čia nepadarysi. Skaityti toliau

R. Gudaitis. Tau, mūsų, Tėvyne (1)

Romas Gudaitis | lrs.lt, I.Šelenkovos nuotr.

Ponia Respublikos Prezidente, Prezidente Valdai Adamkau, Seimo Pirmininke, gerbiami susirinkusieji!

Be profesijų, akademinių vardų, pavardžių, kurias visi linksniuoja, Laimonas Noreika švelniai vardina Juos – savuosius ir Lietuvos: Justinas, Alfonsas, Albertas, Sigitas, Vytautai, Juozai, Meilė, Vanda, Jokūbas, Česlovas, Kazimierai (su Antanavičium ir monsinjoras Vasiliauskas), Raimundas, Eduardas, Julius – pašaukia visą mūsų literatūros, meno, kultūros, mokslo žiedą iš Sąjūdžio pradžios ir jo žaizdrui įsiplieskus. Šiandien daugybę tų žmonių ir patį kalbintoją, atskyrė nuo mūsų juoda banga. Skaityti toliau

P.Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat (video) (3)

Vitas Vasiliauskas | lrt.lt stop-kadras

„Mane šiuo atveju domina rezultatas. Mano galva, darbas, kurį jisai padarė, buvo labai efektyvus. Nei jo, nei jo komandos paslaugų kokybė nenuvylė. O etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos yra, todėl sunku man būtų komentuoti“.

Šiuos žodžius ištarė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas laikinojo Ūkio banko bankroto administratoriaus paskyrimo etiškumo klausimą.

Išties, praktinis požiūris. Praktinis, bet ir trumparegiškas. Turbūt mažai kas ginčysis, kad panašiomis „praktinėmis“ nuostatomis vadovavosi ir į užsienį nusiplovę banko „Snoras“ savininkai. Skaityti toliau

Pirmasis šių metų ŠMC kino salės sezonas jau prasidėjo (0)

Kadras iš Lav Diaz filmo „Atnasavimo amžius“ | cac.lt nuotr.

Šiuolaikinio meno centro kino salė (ŠMC kino salė) pradeda pirmąjį šių metų kino sezoną, kuris tęsis nuo vasario 9 d. iki kovo 17 d. ŠMC kino salė šiemet pristatys penkis kino sezonus: vasario – kovo, balandžio – gegužės, birželio – rugpjūčio, rugsėjo – spalio ir lapkričio – gruodžio mėn.

Prieš pusmetį veiklą pradėjusios kino erdvės programa daug dėmesio skiria naujos kino raiškos paieškoms ir autorių iš skirtingų kontinentų kūrybos pristatymui. ŠMC kino salė siekia ir turiningo dialogo tarp šiuolaikinio meno kūrėjų bei kino autorių kūrybos. Nors instituciškai kino bei meno sritys yra gana ryškiai atskirtos, žvelgiant plačiau, žiūrovui nėra esminio skirtumo, ar kūrinio autorius save vadina menininku, ar režisieriumi. Skaityti toliau

G.Songaila. Artėja nacionalinės gėdos diena (37)

Gintaras Songaila | DELFI, S.Mažeikos nuotr.

Praėjusios Seimo kadencijos politikai viešojoje erdvėje buvo linksniuojami dėl dalyvavimo šokių projektuose ar pasikėsinimo už kanceliarines lėšas įsigyti servizą svečiams vaišinti.

O dėl „pavadavimo“ balsuojant dviem Seimo nariams buvo surengta pusiau įvykusi apkalta. Teisėto pasipiktinimo pagauti rinkėjai spjaudė į savo pačių ką tik išrinktą Tautos atstovybę. Ir patys Seimo nariai savo darbo vietą kartais vadino mėšlo krūva. Manau, kad šitoks požiūris į pagrindinę valstybės instituciją nebuvo teisingas, o ir pati Seimo diskreditacijos kampanija buvo labai žalinga valstybei. Skaityti toliau

V.Žuklevičius. Danijoje įsigali laisvo elgesio visuomenė (48)

SXC nuotr.

Domėjimasis intymiais dalykais Danijoje tapo toks intensyvus, kad lytinio auklėjimo vadovėliai, iki šiol laikyti labai atvirais, beviltiškai atsiliko nuo gyvenimo – juose neaprašyta nė šimtadalis to, ką vaikai mato realybėje. Paaugliams seksas tapo ne tik įprastu dalyku, bet ir atsiskaitymo už tam tikrus daiktus, kurių patys įsigyti negali, priemone. Tėvai šiuo klausimu visiškai abejingi. Skaityti toliau

Susikūrė skrajojantis lietuvių tautinis teatras „Želmuo“ (0)

Scena iš spektaklio „Pavasario balsai“, skirto poeto Maironio gyvenimui ir kūrybai: T.Navickytė (akt. A.Kondraškienė), Maironis (akt. E.Mažintas)

Tautino teatro „Želmuo“ įkūrėjas Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas nuo 1990m. gyveno ir dirbo JAV, kuriose su šeima praleido 10 metų. Bet maestro kamavo nostalgija protėvių kraštui ir grįžo gyventi į Lietuvą.

Baigęs profesionalaus operos solisto studijas Vilniaus konservatorijoje pas prof. Vaclovą Daunorą ir profesionalios muzikinės režisūros studijas Maskvoje (Rusija) pas slavų muzikinės režisūros patriarchą prof. Borisą Pokrovskį, Egidijus nenuėjo į korumpuotus ir komercinius Lietuvos valstybinius teatrus, kamuojamus nesutarimų ir teatrinės kultūros nuosmukio, bet atsidėjo savo kūrybiniam credoSkaityti toliau

R. Čekutis. Lietuvių tautos diskriminacija (85)

Čekutis /delfi A.Solomino nuotr.

Yra Lietuvoje toks liūdnai pagarsėjęs 170-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už neva neapykantos skatinimą ar kurstymą „diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“.

Iš pirmo žvilgsnio daugelis neįsigilinusių į problemą žmonių, matyt, pasakytų, kad straipsnis reikalingas ir teisingas, tačiau panagrinėkime, kaip jis taikomas praktikoje ir kokių pasekmių jį taikant jau susilaukėme. Skaityti toliau

S.Stoma. Apie amoralią teisę ir pilietinį pasipriešinimą (1)

Saulius Stoma | infozinios.lt nuotr.„Kai neteisingumas virsta teise, pasipriešinimas tampa pareiga“. Ši JAV prezidento ir konstitucijos  autoriaus Tomo Džefersono (Thom Jefferson) mintis buvo populiariausia praėjusių metų pabaigos interneto komentaruose. Kalbėta, žinoma, apie įvykius Garliavoje ir galimą prievartinį mergaitės paėmimą iš gimtųjų namų. Didžiulį žmonių pasipiktinimą sukėlė žinia, kad įtariamos pedofilijos auka atiduodama žmogui, su kuriuo gyvendama, pagal niekaip nepabaigiamą bylą, ji ir patyrė seksualinę prievartą. Aktyviausieji prabilo apie pilietinį pasipriešinimą. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Keisti kryptį (1)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Galime vardinti daugybę negatyvių mūsų gyvenimo reiškinių, galime didžiai sielotis dėl  didžiulių praradimų, neįstengus tų reiškinių įveikti. Beje, ir sielojamės, tačiau ne daug kas nuo to tepasikeičia. Kažin ir ateityje ar bus esmingesnių pokyčių. Vienų blogybių padarytos žaizdos užsitrauks, pasimirš, bet rasis kitos blogybės, versis kitos žaizdos arba metų metais pūliuos tos pačios. Kad pasiektume ryškesnių pasikeitimų, pirmiausia reikėtų pažvelgti į esmines visų negerumų priežastis ir bent pradėti stengtis jas šalinti. Norėčiau atkreipti dėmesį bent į vieną iš tų priežasčių. Skaityti toliau