Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: moralė

„Iš savo varpinės“: M. Kundrotas: Moralė ir politika – ar tai suderinama? (video) (9)

Vladimiras Putinas ir Angela Merkel | Youtube nuotr.

Moralė ir politika. Ar tai suderinami dalykai? Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje apie tai kalbame su politologu, bei XFM radijo laidos „Polis ant kalvos“ autoriumi Mariumi Kundrotu. Daugiausiai kalbėjome apie užsienio politikos neatitikimą deklaruojamoms vertybinėms nuostatoms, kur dažnai akis bado atviras ciniškumas.

Vis tik sunku pateisinti atvejus, kai didžiosios valstybės išduoda savo sąjungininkus, arba, kai vienų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekiai aktyviai remiami, o tuo tarpu kitos tautos lieka už „civilizuoto“ Pasaulio dėmesio ribos. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kiek truks visuomenės demoralizacija? (11)

Eligijus Dzežulskis-Duonys | asmeninė nuotr.

Jau ilgokai stebime Lietuvos piliečių demoralizaciją, kurią atvirai vykdo valdantys politikai. Štai prieš keletą metų buvome liudininkai, kaip vienas jaunas žmogus lyg neužtarnautą palikimą gavo politinę partiją, dar anksčiau kita tos pačios politinės kompanijos jaunuolė – Europarlamento mandatą, o nūnai kitas jau kitos politinės grupės jaunuolis matuojasi Eurokomisaro kėdę.

Jaunystė nėra joks trūkumas (visi buvome ar dar esami jauni), bet pati savaime ji nėra ir joks privalumas, už kurį reikėtų tuoj pat kabinti medalį. Juo labiau apdovanoti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne (46)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seime pritrūko balsų suteikti Romuvos bendruomenei valstybės pripažinimą, taip bent iš dalies ištaisant antidemokratinę tendenciją, kai vienos religinės bendrijos mūsų valstybėje – lygios, o kitos – lygesnės. Užginant romuviams įstatymo numatytas teises – gauti valstybės pripažinimą po 25-erių metų veikimo laikotarpio, jei bendruomenės mokymas ir veiksmai suderinami su įstatymais ir dora – ypač pasižymėjo liberalų partija, besivadinanti Tėvynės sąjunga, kartais dar vadinama konservatoriais ar krikščionimis demokratais.

Tai – partija, kurios pirmininkas ir kandidatė į prezidentus balsavo už homoseksualų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui? (12)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.

Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas

Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai (0)

Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

Laimingas tas žmogus, kuris įgyvendina savo svajonę. Manau, kad kolega Jonas Laurinavičius yra laimingas. Jau besimokydamas Pasamovio kaimiškoje pradinėje mokykloje, be jokio profesinio orientavimo, be jokių mokytojų paskatinimų jis jau brandino vienintelę svajonę „rašyti į laikraščius“. Ši svajonė išsipildė su kaupu.
Vytautas Žeimantas, žurnalistas, rašytojas.

Panašiai apie žurnalistą, rašytoją Joną Laurinavičių rašė ir bendras mūsų draugas, mano Skaityti toliau

V. Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava (11)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai.

Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė? (10)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti Skaityti toliau

Žmonėms labai trūksta suvokimo, ar galės būti atsakingi šeimininkai savo augintiniams (0)

Dovanos prieglaudoms | „Kauno Grūdų“ nuotr.

Gyvūnų globa šiuo metu neturi džiuginančios perspektyvos. Viena iš pagrindinių  priežasčių – perpildytos gyvūnų prieglaudos. Situacija yra liūdna ne tik dėl priimamų gyvūnų iš gatvės, bet ir dėl tų kurie turi namus, tačiau šeimininkai nutaria jų atsisakyti ir primygtinai reikalauja priimti į prieglaudą savo augintinius

Kiek kartų per dieną pastebite gatvėje beglobį šunį arba katę? Tikriausiai atsakysite, kad tikrai ne vienas dažnas, pastebėjęs paklydėlį, tiesiog praeina pro šalį, kitas pagaili jo, bet bijo prisileisti arčiau, nemažai yra ir tokiu, kurie jaučia norą sužeisti ar kaip kitaip kankinti gyvūnus gatvėje. Retas tas, kuris pasirūpina gatvėje rastu benamiu gyvūnu, o dar retesnis, kuris priglaudžia Skaityti toliau

A. Simutis. Liberali stagnacija arba kas iš tiesų bijo pažangos? (48)

Arnas Simutis | propatria.lt nuotr

Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.

Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, Skaityti toliau

K. Stoškaus. Viešas sveikinimas sesei Nijolei: Jūs parodėte padorumo standartą naujajai Lietuvai ir civilizuotam pasauliui (21)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Štai, kas yra naujiena. Šiandien, t.y. Sausio 13 dieną, per vieną rytą mes sužinojome daug neįkainojamų dalykų:

1) kas yra tikrai Drąsus žmogus, 2) kad tas žmogus yra tikrai Šventas, 3) kad tokį Vieną Šventą Žmogų tikrai turi Lietuva, 4) kad tas žmogus ne tik buvo disidentas ir politinis kalinys, bet ir dabar tikrai yra vienintelis patikimas kriterijus ir atspirties taškas visiems mūsų poelgiams vertinti, 5) kad tas žmogus tikrai yra visų padorumo nepraradusių žmonių sąžinės balsas ir 6) kad tas žmogus tikrai yra Nijolė Sadūnaitė, įgijusi galimybę prabilti ne tik į Lietuvą, bet ir į visą civilizuotąjį pasaulį, Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko (19)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Gelbėkime Lietuvos pasėlį (1989) (4)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 28 metus, bet taip ir liko neišgirsti ir šiandien tebetinka bene visai taip pat kaip anuomet. Jie akivaizdžiai rodo, kad mes įstrigome „užburtame rate“ ir neišeisime iš jo, jeigu neatsižvelgsime į tai, ką poetas mums bandė priminti. (Paryškinimai redakcijos.)

Niekada nemaniau, kad mūsų biudžetas toks „girtas“. Žinojau, kad alkoholis labai pelninga prekė, kad jo pagalba valstybė ne sykį tuštino žmogui kišenes (ir ne tik jas), bet kad būtų užplanuota šitokie skaičiai!.. Norėčiau žinoti, kuriame Valstybinio plano komiteto ar Finansų ministerijos kabinete jie gimė, kuo grindžiami, kaip motyvuojami. Aišku, jog tai ne eilinio tarnautojo išmonė. Skaityti toliau

V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus (36)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visa internetų ir startupų Lietuva po rinkimų atsikėlė kaip per baisias pagirias. Pasipylė ekspertų ir šiaip pralaimėjusiųjų patyčios iš daugumos žmonių pasirinkimo. Su siaubu rezultatus sutiko ir jau pergalę šventęs ir visą Lietuvą ironiškomis bei kitokiomis šypsenomis apdovanojęs startupų Lietuvos premjeras Gabrielius Landsbergis. Pergalę galiausiai šventė valstiečiai, o tą daryti planavę konservatoriai liko su blogiausiu rezultatu per 12 metų. Skaityti toliau

K. Zamarytė–Sakavičienė. Interesų kopūstuose nepaslėpsi – dar kartą apie mokinių lytinį ugdymą (7)

Kristina Zamarytė–Sakavičienė | asmeninė nuotr.

Žiniasklaidoje apstu pasisakymų apie Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiamą Lytiškumo ugdymo programą mokiniams. Nuogąstaujama, kad programos projekto nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra moksliškai pagrįstos, bet paremtos tik religinėmis dogmomis. Esame gąsdinami, kad mokiniai ir toliau galvos, jog vaikai randami kopūstuose. Siekiant „gelbėti“ jaunimą nuo tokių apgavysčių, entuziastingai imamasi įvairių iniciatyvų – rašomi raštai, platinamos peticijos, vykdomos laiškų akcijos. Štai apie 30 nevyriausybinių organizacijų pateikė viešą kreipimąsi ministrei A.Pitrėnienei, reikalaudamos, kad programa taptų „pažangesnė“. Skaityti toliau

D. Radzevičius. Naujasis Darbo kodeksas padės kurti gerovės Lietuvą? Kaip, kam ir kokią? (2)

Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Birželio 23 d. prie Vyriausybės pastato bendravau su grupele jaunų žmonių, kurie protestuoja prieš Vyriausybėje ir Seime esančių valdžios žmonių priimtus sprendimus, kuriais jau kitąmet būtų pakeisti darbo santykių teisinio reguliavimo principai.

Viešai, kažkodėl įvardijamas kaip liberalus, naujasis Darbo kodeksas keičiasi stipriai ir tų pakeitimų iniciatoriai bei palaikytojai vienu balsu tvirtina, kad nauji ir „liberalesni“ darbo santykiai padės sukurti naujas darbo vietas, padės augti ekonomikai, pritrauks užsienio investicijų ir žmonės Skaityti toliau

A. Žarskus. Nepatogi knyga (61)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“:

Šmeižikų simbiozės priežastys  – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės:

Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose:

1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m. ginkluotos akcijos metu, Ukrainoje sąmoningai, planingai buvo numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Kremliuje tuo metu darbavosi net 80 procentų žydų tautybės Rusijos vadovų.  Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija (4)

z-baumanas-filmo-stopkadras2

Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt  skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).

Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau

D. Stancikas. Anomalija (14)

Laima Bloznelytė-Plėšnienė | sustabdyta youtube.com akimirka

Duomenis, kurie nesutampa su visuotinai skelbiamomis tiesomis, mokslininkai vadina anomalijomis (gr. anōmalia — nelygumas). Pradžioje tokios anomalijos būna niekinamai atmetamos, į jas nekreipiama dėmesio. Tačiau vėliau paaiškėja, kad didžiausius atradimus ir lemia anomalijos, jau ne kartą privertusios mokslą iš esmės pakeisti savo strateginę kryptį.

Teisėje, tiksliau – nusikaltimų tyrime, taip pat būna anomalijų, pradžioje atrodančių kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau vėliau sugriaunančios pagrindinę versiją ar priverčiančios išleisti į laisvę net nuteistuosius iki gyvos galvos, kaip neseniai nutiko JAV. Skaityti toliau

PSO: Šalys privalo įteisinti abortus, prostituciją ir lyties keitimo operacijas (2)

pso-logo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai įsitraukė į kultūrinius karus ir išleido pareiškimą, kuriame teigiama, kad visos šalys privalo pašalinti apribojimus abortams (net vėlyvo nėštumo atveju), sudaryti galimybes lyties keitimo operacijoms ir pašalinti bet kokius kriminalinius apribojimus nesantuokiniams lytiniams santykiams, prostitucijai ir homoseksualiam elgesiui.

Šis pranešimas priimtas kaip „svarbus ir ilgai lauktas“ vienos Australijos interseksualų aktyvistų grupės dar ir dėl to, kad „jame randamas specialus skyrius interseksualiems žmonėms, kaip ir kitoms stigmatizuojamoms socialinėms grupėms, įskaitant lesbietes, gėjus vyrus ir transseksualus“. Skaityti toliau

Europos tikslas: visuomenė be tautų, be lyčių ir be Dievo? (18)

egle-juodvalke-i.sidareviciaus-nuotr.jpeg

Esama tokios graudžiai ironiškos, tikrą istorinį pamušalą turinčios dainos, pasakojančios apie žmogų, išvažiavusį traukiniu į Peterburgą, o atvykusį jau į Leningradą. Ją čia prisimenu tik todėl, kad vis dažniau ir vis skaudžiau pasijuntu šios dainos herojumi – 2004-aisiais atidavęs savąjį balsą už prisijungimą prie istoriškai krikščioniškos ir būtent tautų Europos, išties su visa Lietuva buvau prijungtas prie ES darinio, kuriame tradicinė moralė, tautų ir netgi lyčių įvairovė paskelbtos būtinomis sunaikinti piktžolėmis. Skaityti toliau

P. Gylys. Apie sužvėrėjusį Seimą (4)

Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos politika yra garsi savo cinizmu. Dar kartą tai buvo pademonstruota vakar Seime, priimant sprendimą dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui. Ne pirmą kartą Seimas, spręsdamas Seimo nario imuniteto klausimą, pigiai politikuoja, apsimesdamas, kad nesuvokia, kam žmonija sugalvojo teisinės neliečiamybės saugiklį. O jo paskirtis – apsaugoti politikus ir kitus aukštus pareigūnus nuo susidorojimo. Tačiau mūsų Seimo politikai šią procedūrą išnaudoja savo partiniams tikslams įgyvendinti – susilpninti partinius konkurentus. Ypač nesistemines partijas. O tai nieko bendro su demokratija ir teisingumu neturi. Skaityti toliau

A. Žarskus. Apie žodžio laisvę ir liberalius įstatymus (51)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žodžio laisvė yra tarsi lakmuso popierėlis pagal kurį sprendžiama apie šalies demokratiškumą. Kokia padėtis su žodžio laisve yra Vakarų demokratinėse šalyse? Pažvelkime plačiau.

Žodžio laisvė istoriškai nesenas reiškinys. JAV žodžio laisvė buvo ginama kaip jokioje kitoje pasaulio šalyje. „Šeštame XX-to amžiaus dešimtmetyje, – rašo N. Chomskis, – JAV Aukščiausias Teismas laisvam žodžiui skyrė išskirtinį dėmesį. Aukščiausiojo Teismo požiūriu žodžio laisvė yra absoliuti, išskyrus tuos atvejus, kai ja piktnaudžiaujama nusikalstant. Visais kitais atvejais reikėtų labai svarbios priežasties tam, kad žodžio laisvė būtų ribojama. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas (64)

kosmopolitai-m.kundroto-nuotr

Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.

Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau

V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas (6)

Vytautas Sinica | E. Levin nuotr.

Lietuva, kariaudama informacinį karą su Maskva, nepastebi, jog užnugaryje yra atidariusi to paties karo frontą su Vakarais. Tendencingai pateikiama informacija apie pagrindinius šeimos ir gyvybės politikos klausimus Europoje nuosekliai formuoja vaizdą, jog Europa yra negrįžtamai pasidavusi kultūriniam marksizmui ir pati iškėlusi jo vėliavas.

Vakarų naujienų „cenzūra“ Skaityti toliau

G.Misevičius. Laisvės iliuzija, arba iliuzijos nelaisvėje (16)

Analizė, grįsta faktais ir sveika nuovoka

Įžanga. Teatras krepšinio aikštelėje. Sarkastiška fantazija su neišgalvotais personažais.

Komedijos ir tragedijos mūzų Talijos ir Melpomenės kaukės | Wikipedia.org pav.

Na, pagaliau. Pagaliau sulaukėme reakcijos į referendumo iniciatorių pastangas atkreipti valdžios vyrų dėmesį į šalyje bręstančias problemas. Pagaliau „antieuropiečiai“ gavo, ką nusipelnė – valdžios žiniasklaidos dėmesį (jungtuką „ir“ praleidau sąmoningai, kad nekiltų painiava, kieno yra kas, t.y. kas yra kieno… ar kaip ten… na, nesvarbu). Ir net Olimpo kalno gyventojai pakirdo iš gilaus miego. Pats Dzeusas pagrūmojo pirštu, jam antrino ir kiti Dangaus valdovai. Skaityti toliau

V.Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus (7)

V.Juozapaitis. Asmenio arch. nuotr.

Pastarosiomis dienomis margaspalvės informacinės mišrainės gausoje praslydo pranešimas apie Pietų Lietuvoje kritusius šernus, galimai neatlaikiusius afrikinio kiaulių maro užkrato, atėjusio iš anapus rytinės sienos. Atrodytų, reiškinys, nieko bendra neturintis su politika: juk infekcinės bei virusinės ligos šiuolaikiniame pasaulyje plinta nepaisant jokių partinių ar nacionalinių susitarimų bei prieštaravimų, politinių pažiūrų ir simpatijų, asmeninių pažinčių ar rinkimų rezultatų.

Tačiau būtinybė rasti reikalingą vaistą ar prevencinę priemonę bei patenkinti fiziologinį žmogaus instinktą išlikti neišvengiamai suburia net ir pačius didžiausius politinius apologetus, nes visi bent kiek mąstantys suvokia, Skaityti toliau

A. Žarskus. Kita laisvių ir teisių pusė (35)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Tęsinys, pradžia rasite čia)

Kai supranti, kad esi daugumos pusėje, verta sustoti ir pamąstyti.
Markas Tvenas

Glūdinti Lietuva mažai patraukli, mus labiau vilioja apgaulingos šiuolaikinės vertybės. Gilesniam jų suvokimui reikia išsivaduoti iš primesto vienpusiško mąstymo ir pamatyti kitą medalio pusę. Ypatingai svarbu tinkamiau suvokti bene labiausiai vienpusiškai pateikiamas, demokratines laisves ir teises, kurių visi taip troškome ir siekėme. Skaityti toliau

G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I) (25)

gruzinu-vestuves-paata.ge-nuotr

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 11 14 d.

Prieš mėnesį didžiausias Gruzijos laikraštis „Kviris palitra“ išspausdino atvirą Gruzijos inteligentijos laišką  Europos Sąjungos atstovui Gruzijoje Tomui Hamarbergui (Tomas Hamarbergas). Laiškas pavadintas „Gerbkite mūsų tradicijas!“. Jo vertimas publikuotas interneto svetainėje:  www. savastis.lt. Laišką pasirašė literatūros klasikai, žinomi režisieriai, mokslininkai,  pasaulio šachmatų čempionė Nona Gaprindašvili, psichologai, verslininkai, pedagogai, politologai, politikai, valstybės tarnautojai, skulptoriai, studentai, daugiavaikės motinos… Tarp pasirašiusiųjų – įvairių tautybių ir tikėjimo atstovai: gruzinai, rusai, azerbaidžaniečiai, armėnai, stačiatikiai, musulmonai. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Magrės baldai sužadėtuvių žiedai Tarptautiniai krovinių pervežimai Dolovija.lt