Žymos archyvas: monopolija

D. Radzevičius. Ar tiesa gali būti monopolizuota ir amžina? Kai taip nutinka, tiesos nebelieka (18)

Dainius Radzevičius | asmeninė nuotr.

Šiandien kolega Vladimiras Laučius portale delfi.lt viešai klausė, kas yra svarbiau – tiesa ar nešališkumas? Panašu, kad klausimas buvo skirtas vertinantiems žurnalistus ir jų elgesį.

Šių dviejų sąvokų teorinis prieštaravimas  pasirinktas, matyt, ne be reikalo. Tačiau net neskaitęs teksto ir argumentų sau jau seniai esu lyg ir atsakęs, kad šios dvi sąvokos žurnalistikoje man neatrodo prieštaraujančios viena kitai. Atidžiai perskaičiau jo komentarą ir supratau, kad kolega nešališkumą prilygino abejingumui, nusikaltėliškam elgesiui ir net kažkodėl koncentracijos stovyklų atsiradimą praėjusiame šimtmetyje susiejo su nešališkumo pozicija žurnalistikoje ar kitose srityse. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Patogūs nusišnekėjimai politiniame monopolyje (1)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pamynęs iš romėnų atėjusį klasikinį teisės principą „nemo iudex in causa sua“ (niekas negali būti teisėju savo byloje), apgynė visų pirma savo gildijos merkantilinį interesą, jis uždegė žalią šviesą mūsų politikams be ceremonijų populistiškai vanoti mūsų teismus, kalbant apie moralę ir teismų sprendimų moralumą. Daliai visuomenės toks politikų populizmas išties padarys įspūdį, kaip matyt padarė įspūdį ir graudūs Premjero bei Prezidentės komentarai apeliuojant į minėtu Konstitucinio teismo verdiktu pamalonintus teisėjus bei politikus ir nuskriaustus mokytojus bei kultūros darbuotojus.

Tačiau po paskutinio Prezidentės Dalios Grybauskaitės akibrokšto komentuojant galutinius ir neskundžiamus Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus Skaityti toliau

J.Valatka. Tikroviškos šildymo kainos ir renovacijos sėkmė – valstybinis šilumos ūkio valdymas (0)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vykstant debatams televizijoje, kokiu būdu mažinti kosmines centralizuoto šildymo kainas, sunku žiūrėti į savimi pasitikinčių kai kurių  personų veidus, reiškiančius didžiulį dirbtinį susirūpinimą. Juk tai jie, puikiai žinodami pasekmes,  visomis įmanomomis priemonėmis siekė monopoliniuose centralizuoto šildymo ūkiuose įtvirtinti privatininkų valdymą. Suprantama, privatizacija šiuose sektoriuose jų tikslams būtų dar geresnis variantas, tačiau to siekti jie dar nedrįso. Per daug atviras būdas saujelei išrinktųjų be ypatingų pastangų lobti vartotojų sąskaita. Pasitenkino daugumoje jų nieko neįpareigojančia šilumos ūkių nuoma. Proteguojamiems nuomininkams gal dar ir geriau – pasinaudojai ir išėjai, palikęs nustekentą tą patį šilumos ūkį, Skaityti toliau

Europos Komisija pradėjo oficialų „Gazprom” monopolinės veiklos tyrimą (0)

Lietuvos nuolat kelti klausimai dėl „Gazprom“ virto Europos Komisijos (EK) tyrimu. EK pradėjo oficialų „Gazprom“ monopolinės veiklos tyrimą. Tyrimas apima tris galimai konkurenciją  ribojančius veiksmus Vidurio ir Rytų Europoje.

Nurodoma, kad koncernas „Gazprom“ galėjo skaidyti dujų rinką trukdydamas laisvam dujų tiekimui per ES šalių teritoriją, galėjo trukdyti diversifikuoti dujų tiekimą, taip pat susiedamas gamtinių dujų kainas su naftos kainomis galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.

Prieš kurį laiką atliktos kratos ir poėmiai „Gazprom“ atstovybėse Europoje buvo Lietuvos ir galimai kitų rinkos dalyvių iškeltų klausimų dėl „Gazprom” monopolinių veiksmų rezultatas. Paimti dokumentai buvo analizuojami. Turėdama faktų ir įrodymų, EK pradėjo teisinio tyrimo procedūrą.

Energetikos ministerija šį tyrimą laiko principingos ES energetinės politikos dalimi, nes Lietuva nuolat kelė ir kelia klausimus ES mastu dėl galimo „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi.

Energetikos ministerija dar 2011 m. sausio 25 d. pateikė EK skundą, kuriuo buvo inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.

Kreipdamasi į EK, Energetikos ministerija reikalavo įpareigoti „Gazprom“ taikyti skaidrią, sąžiningą bei nediskriminacinę gamtinių dujų tiekimo politiką.  Tuo buvo siekiama, kad Lietuvai taikomas gamtinių dujų tiekimo sąlygas lemtų tik ekonominio pobūdžio argumentai.

„Neteisingos dujų kainos, ekonominis ir politinis spaudimas, konkurencijos žlugdymas.  Visa tai mes patyrėme tik dėl to, kad vieni pirmųjų pradėjome realiai įgyvendinti ES energetinės politikos principus. Už tai buvome nubausti didžiausiomis kainomis Europoje.  Todėl EK pradėtas tyrimas leidžia manyti, kad Lietuvos pastangos padės visai Europai sukurti skaidrią ir efektyvią energetikos rinką“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus manymu, Europos Komisijos (EK) sprendimas pradėti „Gazprom“ monopolinės veiklos tyrimą yra labai svarbus įvykis, galintis pakankamai stipriai pakeisti situaciją Europos rinkose ir „Gazprom“ elgesį Vidurio ir Rytų Europoje.

„Lietuva buvo viena valstybių, kuri dar pernai kreipėsi į EK Konkurencijos direktoratą dėl, mūsų manymu, pažeidžiamų sąžiningumo ir laisvos konkurencijos principų „Gazprom“ taikomai dujų kainų politikai Lietuvoje. (…) Toks tyrimas tikrai yra labai reikšmingas ir svarbus“, – trečiadienį sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas taip pat priminė keletą garsių EK Konkurencijos direktorato tyrimų, kuriems pasibaigus buvo skirtos reikšmingos nuobaudos tokioms kompanijoms kaip „Microsoft“.

„Tokiu būdu buvo pasiekta, kad tokios kompanijos savo veikloje laikytųsi Europos Sąjungoje (ES) galiojančių laisvos konkurencijos principų“, – tvirtino premjeras, pasak kurio, EK sprendimas pradėti tyrimą gali teigiamai atsiliepti Lietuvos dujų vartotojams.

“Galima būtų tikėtis ir protingos reakcijos iš „Gazprom” – nelaukti tokios bylos galutinio rezultato ir kokių nors nuobaudų, o keisti savo kainų politiką, siekti, kad ji atitiktų ES sąžiningos konkurencijos reikalavimus. Tokiu atveju aš tikrai tikėčiausi, kad ir mūsų vartotojai turėtų galimybę pirkti dujas kur kas konkurencingesnėmis kainomis”, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.

L.Kernagis. Olimpinės aferos po Seimo sparneliu arba juodoji Olimpinio komiteto nepriklausomybės pusė (12)

Ligitas Kernagis

Ar žinote, kad Lietuvos azartinių lošimų organizatoriai, be kitų įprastų įmonių mokesčių moka specialius jiems taikomus mokesčius? Kad didžiųjų loterijų organizatoriai vietoje kitoms azartinius žaidimus organizuojančioms bendrovėms (teikiančioms bingo, totalizatoriaus ir lažybų paslaugas) taikomų 15 % moka 5 % į valstybės biudžetą, o 8 % privalomai skiria labdarai? Tai yra iš viso sumoka 13 % nuo išplatintų loterijos bilietų vertės, tačiau 8,6 mln. litų vien 2010 m. sumokėti ne į valstybės biudžetą, o skirti labdarai? O ar teko susimastyti apie tai, kad šios paramos liūto dalis, tai yra 8,2 mln. skirsto viena galinga įmonė (UAB “Olifėja”), aiškiai dominuojanti loterijų versle Skaityti toliau