Žymos archyvas: monografija

Signatarų namuose vyks B. Genzelio monografijos „Lietuvos kultūros istorija“ pristatymas (1)

Signatarų namai | lnm.lt nuotr.

Spalio 23 d. 17 val. Signatarų namų salėje vyks Kovo 11-sios Akto signataro, Lietuvos filosofo, ilgamečio Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus habil. dr. Broniaus Genzelio monografijos „Lietuvos kultūros istorija“ pristatymas.

Tai knyga, kuri padeda geriau pažinti Lietuvos kultūros istoriją, suvokti savo šaknis, prisideda prie tautinės savimonės, patriotiškumo ugdymo ir lietuvybės, kaip svarbiausios vertybės, puoselėjimo. Pataisytoje ir papildytoje 2001 m. leidinio „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“ laidoje Skaityti toliau

Knygos pristatyme – galimybė susipažinti su Lietuvos diplomatijos istorija (0)

Istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) bus pristatoma istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“, skirta diplomato dr. Vlado Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti. Tai pirmasis tokio turinio leidinys apie V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą, visuomeninę veiklą ir kūrybą.

Knyga sudaryta remiantis gausia archyvine medžiaga ir spauda. Pirmajame skyriuje pateikiama biografija, antrajame – ištraukos iš autorės knygų, straipsniai, pranešimai ir kt. Skaityti toliau

D. Šlekys: Lietuvos ir Vakarų šalių požiūris į karą skiriasi (1)

Deividas Šlekys | vu.lt nuotr.

Ką manome apie karą ir su kuo jį siejame? Kuo skiriasi lietuviškoji karo samprata nuo kitų Vakarų šalių? Kokie bus ateities karai? Į šiuos ir panašius klausimus atsako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas doc. dr. Deividas Šlekys.

„Lietuvoje vyrauja egzistencinio karo samprata, kuri esmingai skiriasi nuo Vakaruose dominuojančios instrumentinės karo interpretacijos. Jeigu Vakaruose karas laikomas įrankiu, kuris yra naudojamas tik pačiu ekstriniu atveju ir turi būti visais įmanomais būdais ribojamas, tai lietuviškame mentalitete karas yra tragiškas, Skaityti toliau

Prof. V. Žydžiūnaitė: Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais (1)

Vilma Žydžiūnaitė | asmeninė nuotr.

Lietuvoje yra nemadinga kalbėti apie mokslininkus, kai tuo tarpu kitose išsivysčiusiose šalyse yra priešingai – jų veikla laikoma viena patraukliausių, nes leidžia prisidėti prie valstybės gerovės pasitelkiant intelektą. Šiuos ir kitus iššūkius naujoje monografijoje tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

„Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais, įvairiausiose kultūrose. Pradedant antikine Graikija ir baigiant šiandienine Rusija, Iraku ar Mianmaru, Skaityti toliau

Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“ (0)

Pirmojo Prezidento ir Prezidento institucijos 100-mečiui – solidi knyga „Prezidento rūmai Kaune“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Balandžio 4 dieną, Istorinėje Prezidentūroje Kaune, bus paminėti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metai ir Prezidento institucijos įkūrimo 100-osios metinės. Renginyje bus pristatyta specialiai šiai progai išleista kolektyvinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“. Dalyvaus monografijos rengėjai, recenzentai, kai kurių knygoje aprašytų asmenų giminaičiai. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyksta Prezidento A. Stulginskio anūkė, apsilankys ir Kaune gyvenantys Smetonų bei Grinių artimieji, taip pat rūmuose dirbusių tarnų ir tarnautojų palikuonys. Įėjimas į balandžio 4 d. vyksiantį renginį – su kvietimais. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Istorijos riteris, vardu Augustinas (5)

Prof. Augustinas Idzelis 2017.04.16 su žmona Regina Klivlende | T. Beržinskienės nuotr.

Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.

Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė? (11)

Doc. Dr. Juozas Pabrėža | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau

Marvelės tyrinėjimai: daiktų ir artefaktų kalba (1)

Renginio plakatas | Kauno apskrities viešošios bibliotekos nuotr.

Spalio 19 d., penktadienį, 17 val., Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, 322 kamb.) kviečia į KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo Mindaugo Bertašiaus monografijos „Priešistorinė Marvelės bendruomenė: kultūrinės ir socialinės raidos aspektai“ pristatymą. Renginyje dalyvaus autorius ir jo kolega prof. Saulius Keturakis.

Mūsų savastis paremta kelių kartų patirtimi ir atmintimi. Kiekvieną kartą savaip ją praturtina, bet jokia atmintis nesiekia to, kas slypi kultūriniame žemės sluoksnyje. Skaityti toliau

Kaune – tarpukario Lietuvos fotografo J. Miežlaiškio nuotraukų paroda „Vyčiai“ (0)

J. Miežlaiškio fotoparoda Istorinėje Lietuvos respublikos prezidentūroje | Rengėjų nuotr.

Iki gegužės 1 d., Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje, Kaune, veiks tarpukario fotografo Juliaus Miežlaiškio nuotraukų paroda – „Vyčiai“. Vėliau paroda bus perkelta į Marijampolę, Ukmergę, Vilnių.

Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių ir kūrybingiausių tarpukario metraštininkų, fotožurnalistų. Fotografu tapo tarnaudamas nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, fotografas, pilotas, radiotechnikas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis. Tik, kaip neretai atsitinka, yra nepelnytai užmirštas, patekęs į šalikelę. Jo vardas ir nuveikti darbai fotografijos istorikų straipsniuose dar ir šiandien tebesutelpa pasakyme „ir kiti“… Skaityti toliau

„Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“ (0)

Juozo Pabrėžos monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 29 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos vieša paskaita, skirta žemaičių kalbos gramatikai.

Paskaitos metu, lektorius pristatys savo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Ši knyga – pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – kalbą.Tai daug metų brandinta mintis kiek Skaityti toliau

Skambant M. K. Oginskio polonezams vyks knygos apie garsųjį LDK pilietį sutiktuvės (0)

knyga apie Oginski kvietimasBalandžio 17 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato humanitarinių mokslų daktarės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės knygą „Mykolas Kleopas Oginskis: politikas, diplomatas, ministras ir jo pasų kolekcija“ – pirmąją autorinę monografiją apie paskutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didįjį iždininką.

„Džiaugiamės turėdami galimybę plačiajai visuomenei pristatyti vienos Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Eustachijaus Tiškevičiaus rankraštinio palikimo atodangos“ (0)

Eustachijus Tiškevičius | lt.wikipedia.org. nuotr.

Balandžio 9 d. 12 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, minint 200-ąsias Eustachijaus Tiškevičiaus gimimo metines, atidaroma paroda „Eustachijaus Tiškevičiaus rankraštinio palikimo atodangos“. Didžioji dauguma dokumentų, eksponuojamų parodoje, skelbiami pirmą kartą. Paroda veiks iki gegužės 7 d.    

Eustachijus  Tiškevičius  (Eustachy Tyszkiewicz, 1814–1873) – vienas ryškiausių senos ir garbingos, Skaityti toliau

Kovo 11-ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija (0)

Giedrė Milerytė | Seimo Ryšių su visuomene skyriaus nuotr.

Kovo 11 d. 15.00 val. Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas įteiks Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. Renginyje, kuris vyks Seimo salėje (Seimo I r., 2 aukštas), kviečiami dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos nariai, stipendijos laureatai, mokslo bendruomenės atstovai.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuvos Respublikos Seime ketvirtus metus iškilmingai įteikiama Valstybės Nepriklausomybės stipendija. Skaityti toliau

Mokslo ir tautos tarnas Vaclovas Biržiška (0)

V.Žuko knygos „Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška“ viršelio fragmentas

Vilniaus universiteto profesorius Vladas Žukas, daugiau kaip 40 metų dirbęs universitete, net ir išėjęs į užtarnautą poilsį nenustoja dirbti, tirti, rašyti ir leisti knygas. 2012 metų rudenį pasirodė dar viena mokslininko knyga – „Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška*.

Profesorius naujausiame veikale neatitrūksta nuo bene svarbiausios savo domėjimosi srities – knygos istorijos. Ilgus mokslinės veiklos metus paskyręs lietuviškos knygos istorijai ir bibliografijai, autorius šįkart pristato didelės svarbos darbą apie vieną iš iškiliausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės kultūros ir mokslo veikėjų – Vaclovą Biržišką. Skaityti toliau

A. Drigotas: Apie pilietiškumo daigus ir nuodus (0)

Augustinas Drigotas | skrastas.lt nuotr.

Paklausus apie pilietiškumą šiandien, Skaistgirio (Joniškio rajonas) šviesuolio 83-ejų metų Augustino Drigoto veidu nubėga šešėlis: prieš porą savaičių pristatant monografiją apie gimtą kraštą, kuriai pradžią davė dešimtmetį rinkta šio žmogaus medžiaga, neatėjo nė vienas mokytojas.

Mažo miestelio kraštotyrininko nuomone, seniau „buvome „biednesni“, bet dukart dvasiškai stipresni“.

Latvijoje — kito lygio kultūra

– Jūsų garbus amžius leidžia prisiminti tai, kas daugeliui jaunų žmonių — tolima istorija. Papasakokite, koks tai buvo laikas: prieškaris, pokario metai? Skaityti toliau