Žymos archyvas: Molotovo-Ribentropo paktas

Pamoka rusiškiesiems okupantams. Žiemos karui – 80 (video) (9)

Žiemos karas Talvisota | Archyvinė nuotr.

Lapkričio 30 d. sukanka 80 m. nuo garsiojo Žiemos karo pradžios. Žiemos karas (suom. talvisota) – rusų Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.

1939 m. rugpjūčio 23 d. rusiškajai Sovietų sąjungai ir nacistinei Vokietijai pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą ir Hitleriui bei Stalinui užpuolus bei okupavus Lenkiją, sovietai Baltijos šalims pasiūlė Skaityti toliau

Baltijos kelias Lenkijos lietuvių akimis S. Birgelio dokumentiniame filme (video) (0)

Baltijos kelias | R. Požerskio nuotr.

Prieš 30 metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.

Kviečiame pasižiūrėti Sigito Birgelio dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.

Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau

Islandija sveikina Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga (1)

Islandijos prezidentas Gudnis Jouhanesonas | Shutterstock nuotr.

Rugpjūčio 23 d. Islandijos Respublikos Prezidentas Gudnis Jouhanesonas (Gudni Johannessonas) pasveikino Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga.

Islandijos vadovas oficialiame laiške akcentavo draugišką bendradarbiavimą su Lietuva ir priminė apie prieš 80 metų pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, kuriuo iš suverenių valstybių buvo atimta jų nepriklausomybė ir laisvė, panaudota ekstremali jėga prieš teisę tarptautiniuose santykiuose.

Skaityti toliau

Minint Baltijos kelio 30-metį parengta virtuali paroda „Baltijos keliu – į Laisvę!“ (video) (0)

Parodos vizualizacija | Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus nuotr.

Šių metų rugpjūčio 23 d. minėsime Baltijos kelio 30-metį. Tą dieną, 1989-aisiais, lietuviai, latviai ir estai sudarė gyvą, apie 600 km., žmonių grandinę, kuri išreiškė Baltijos tautų vienybę kelyje į Nepriklausomybę. Ši taiki akcija akimirksniu plačiai pasklido po visą pasaulį.

Šiai progai Lietuvos valstybės naujojo archyvo (LVNA) Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus archyvaras Darius Gudelis parengė virtualią parodą „Baltijos keliu – į Laisvę!“. Skaityti toliau

Kaunas prisimena (1939–1989–2019) (0)

Baltijos kelias | E. Gudišauskienės nuotr.

Rugpjūčio 22 d., Kaune vyks renginys „Kaunas prisimena (1939–1989–2019)“, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 80-mečiui ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Audiencijų salėje vyks visuomenės veikėjų, politikų ir istorikų diskusija apie Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes šių dienų kontekste ir Baltijos kelio nenugalimą jėgą, atvedusią Baltijos valstybes į nepriklausomybių atkūrimą. Dalyvauja Kauno arkivyskupas emeritas J. E. Sigitas Tamkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Skaityti toliau

Birželio 14–15 d.: Adolfo Damušio politinių studijų dienos Nacionalinėje bibliotekoje (0)

Adolfo Damušio politinių studijų dienos Nacionalinėje bibliotekoje | lnb.lt nuotr.

Birželio 14–15 d., vyks svarbiausias metinis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro renginys – Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencija. Renginys rengiamas jau trečius metus iš eilės. Šių metų konferencijos tema – „Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“

Šiemet sukanka dešimt metų, kai priimta rezoliucija „Europos sąžinė ir totalitarizmas“, kuria raginama „parengti Europos atminimo ir sąžinės programą, pagal kurią būtų teikiama parama nacionalinių mokslinių tyrimų institutų, kurie specializuojasi totalitarizmo istorijos srityje, tinklų kūrimui ir bendradarbiavimui ir būtų sukurtas visos Europos dokumentacijos centras memorialas visų totalitarinių režimų aukoms atminti“. Skaityti toliau

Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (7)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.Liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27).
O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija“ (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate). Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas (7)

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės lygai – 40 (0)

Antanas Terleckas | llks.lt nuotr.

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL).

Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Idėjinis jos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus. Skaityti toliau

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti (42)

Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.

Šiandien, kai artėjame prie Sąjūdžio 30-mečio, dažnai klausiame – kodėl, atkovojus Nepriklausomybę, jo kūrėjų keliai išsiskyrė. „Aš buvau linkęs geriau tapti auka, negu „valgyti“ bendražygius. Daugelis pasirinko būtent valgytojų vaidmenį. Aš turiu galvoje tuos Sąjūdžio radikalus – jie jau tada buvo tapę Sąjūdžio žandarmerija, netgi prokuratūra ir kalėjimu. Turint omeny, kad bet kokia opozicija buvo pavojinga tai Sąjūdžio viršūnei – skelbė „tautos priešais“. Jiems pavojinga atrodė netgi kritika“, – konstatuoja filosofas Arvydas Juozaitis, įspėdamas, jog dabar mums būtina išgyventi Tautai pražūtingą Tėvynės tuštėjimo metą. Skaityti toliau

Lietuvos partizanai kovojo atvirai, o Maskva – kaip Sirijoje (6)

Partizanas | KAM nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio gynybos pajėgų  vadas  Adolfas Ramanauskas- Vanagas, kurio gimimo šimtmetį minime kovo 6-ąją, buvo viena ryškiausių ginkluoto antisovietinio 1944–1953 m. pasipriešinimo asmenybių.

Anot istorikų, A. Ramanausko-Vanago vadovaujami mūsų pogrindžio kariai kovojo atvirai – vilkėjo uniformas su trispalviais antsiuvais, nors tai kenkė konspiracijai, veikė partizanų karo lauko teismai.  O sovietai nuslopino pasipriešinimo sąjūdį išdavikų, provokatorių, agentų Skaityti toliau

V. Povilionis. Mano Vasario 16-oji visiems laikams su manimi (8)

Vidmantas Povilionis

1971-ųjų pabaigoje kartu su Medicinos instituto studentu Šarūnu Žukausku daugindami literatūrą ir ruošdami spaustuvę pogrindinei leidybai, pagalvojome, kad reikėtų palaikyti seną Kauno tradiciją ir priminti miestiečiams apie Vasario 16-osios metines. Nuo vaikystės buvome įpratę, kad tą dieną pasklisdavo kalbos apie iškeltą trispalvę ar išplatintus atsišaukimus. Atsitraukę nuo kitų darbų parašėme po atsišaukimą ir Šarūnas padarė jų fotografines kopijas.

1972 metų Vasario 16-osios išvakarėse po Kauno VI Forto rajono namų pašto dėžutes dviese su kitu draugu išplatinome keletą šimtų šitų mano rašytų atsišaukimų. Skaityti toliau

Iš Vokietijos archyvų gautos Molotovo-Ribentropo pakto kopijos (13)

Ribentropo-Mo;otovo aktas_urm.lt

Rugpjūčio 22-ąją, Juodojo kaspino dienos  išvakarėse, Lietuvos prašymu iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo gautos prieš 78 metus pasirašytų Molotovo-Ribentropo pakto, protokolo ir itin geros raiškos žemėlapio su parašais skanuotos kopijos.

„Molotovo-Ribentropo pakto turinys gerai žinomas, tačiau pirmą kartą oficialiai Vokietijos užsienio reikalų ministerija mums perdavė slaptųjų protokolų ir žemėlapio skanuotas versijas“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai? (87)

1987 m. rugpjūčio 23-ioji. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos patriotai pirmą kartą viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių laisvę | Archyvinė nuotr.

Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karališkuosiuose rūmuose (0)

Urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasada Varšuvos Karališkuosiuose rūmuose vasario 16 dieną surengė Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą, kurio metu Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo svarbą, pristatė bendrus tikslus ir darbus.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius susirinkusiems pažymėjo, jog „Lietuva savo nepriklausomybę atkūrė ant daugiaamžės valstybingumo istorijos pamatų“, akcentavo, jog tarpukaryje Lietuva dinamiškai vystėsi, tačiau, nusikalstamas Ribentropo-Molotovo paktas nutraukė Lietuvos valstybingumą. Skaityti toliau

Šalies vadovai sveikina Baltijos kelio metinių proga (video) (3)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 d. minint Molotovo-Ribentropo pakto 76-sias ir Baltijos kelio 26-sias metines, Lietuvos Respublikos vadovai pasveikino Tautą Baltijos kelio metinių proga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino visu būti solidariais ir vertinti savo laisvę.

„Ši diena mūsų atmintyje yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą. Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus dėl Molotovo-Ribbentropo pakto tapome niekšingų mainų objektu. Buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas Skaityti toliau

Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines (0)

uzsienio lietuviai Paryziuje mini Baltijos kelia 2014_rengeju nuotr.

Užsienio lietuviai rugpjūčio 23 dieną minės Juodojo kaspino dieną ir prisimins Baltijos kelią – laisvės siekusių tautų „gyvąją grandinę“, 1989 metais sujungusią tris šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Vašingtone rugpjūčio 23 dieną vyks tradicinis minėjimas prie Komunizmo aukų memorialo. Numatoma, kad renginyje dalyvaus Baltijos, Vidurio Europos valstybių, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir kitų šalių ambasadų atstovai ir bendruomenės.

Lietuviai Londone rinksis Marble Arch aikštėje, kur bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, visi susirinkusieji bus pakviesti bendrai fotografijai. Skaityti toliau

Baltijos kelias 2015 – dviračiu nuo Talino iki Vilniaus (0)

aa-jarusaitis_asmen.nuotr

Minint 26-ąsias Baltijos kelio metines unikalią akciją planuoja surengti kaunietis Aidas Jarušaitis. Jis dviračiu, per tris dienas, pasiryžęs įveikti net 650 km atstumą nuo Talino iki Vilniaus ir taip paminėti bei įprasminti šią reikšmingą Lietuvai sukaktį.

„Baltijos kelio akcija – 650 kilometrų ilgio susikibusių žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Talino, prieš 26 metus nusidriekusi minint Molotovo Ribentropo pakto 50-ąsias metines, įtraukta į UNESCO programos  „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą. Skaityti toliau

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko (5)

Nuo 1939-jų Dancigo iki 2014-ųjų Donecko | Alkas.lt asociatyvi nuotr.

Praėjus 75-eriems metams nuo antro pasaulinio karo pradžios Vakarai atrodo vėl kapituliuoja prieš agresiąj, sako Lenkijos intelektualai rugsėjo 1 d. išplatintame kreipimesi į Europos piliečius ir vyriausybes. Šio, antrojo pasaulinio karo pradžios metines Gdanske minint, pasirašyto pareiškimo (paskelbto Lenkijos dienraštyje Gazeta Wyborcza, Belgijos dienraštyje La Libre Belgique, Vokietijos dienraštyje Die Welt, Prancūzijos dienraštyje Le MondeJungtinės karalystės savaitraštyje The Economist ir Ukrainos žiniasklaidoje) autoriai perspėja Europą nekartoti praeities klaidų. Skaityti toliau

Nuo šiol istorinio Baltijos kelio ženklų vietos – kultūros vertybės (0)

Baltijos kelio ukmergiškių ženklo vieta | heritage.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, vadovaujama dr. Romo Pakalnio, į Kultūros vertybių registrą įtraukė 36 Baltijos kelią žyminčių ženklų vietas. Vienos ženklo vietos vertingosios savybės patikslintos. Visoms 37 vietoms suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.

Nuo Vilniaus į šiaurę per visą Lietuvą pažirusioms Baltijos kelio ženklų vietoms teisinė apsauga suteikta dėl jų istorinės vertės. Jos žymi 1989 m. rugpjūčio 23 d. vykusios akcijos, simbolizavusios Pabaltijo tautų solidarumą ir ryžtą būti nepriklausomomis, vietą. Apie tai pasaulis išgirdo kaip apie Baltijos kelią. Jį organizavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Skaityti toliau

Tauta pakyla dėl esminių dalykų (11)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Valstybės atkūrimas šiam žmogui buvo svarbus tikslas nuo pat paauglystės. Reikėjo palaukti dar dešimtmetį, ir svajonė apie nepriklausomą Lietuvą tapo kur kas apčiuopiamesnė: atėjus Sąjūdžiui, žurnalistui ir dabartiniam benardinai.lt viešojo gyvenimo apžvalgininkui Daliui Stancikui, išaugusiam politinio kalinio ir karjerą dėl principų paaukojusios moters šeimoje, iš karto buvo aišku, ką daryti.

Vilniaus universiteto absolventas provincijoje

„Nemažai daliai žmonių tik tada atsivėrė akys, Molotovo–Ribentropo paktai, kad Lietuva vis dėlto buvo okupuota, o ne pati įstojo. Skaityti toliau

Rengiamas automobilių žygis „Baltijos keliui – ketvirtis amžiaus“ (2)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

VšĮ „Saugi pradžia“ drauge su kitomis SDG grupės įmonėmis kviečia entuziastingus visų trijų Baltijos valstybių žmones dalyvauti automobilių žygyje legendiniu Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino, aplankant Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Saločius, Bauskę, Rygą, Ciesę, Valmirą, Riujieną, Viljandį, Tiūrį, Raplą.

Minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo – Ribentropo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo suorganizuota masinė taiki demonstracija, kurioje, manoma, dalyvavo per 2 mln. žmonių. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai (14)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Artėja Europos parlamento rinkimai. Norėtųsi, kad jie būtų prasmingi. Todėl priminsiu 25 metų senumo pamokas. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į TSRS liaudies deputatų suvažiavimą Sąjūdžio kandidatai iškovojo 31 deputato mandatą iš 42 renkamų. Dar 16 Lietuvos atstovų išrinko visasąjunginės organizacijos (taip buvo suformuotas trečdalis deputatų – 750 iš 2250). Kremliaus suvažiavimų rūmų salėje mums ne tik buvo skirtos vietos vienoje draugėje, bet ir veikėme kaip viena deputacija, drauge laužėme TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes jautėme atsakomybę už tai, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija (21)

Česlovas Iškausjas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vokietija ir Rusija, kuri kone 70 metų buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, sudarė ne vieną suokalbišką sutartį, nulėmusią šių imperijų sandūroje nuo seno gyvenusių tautų likimą. Mes puikiai žinome tragiškąjį Lietuvai ir kitiems SSRS pakraščiams 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą bei daugiau kaip po mėnesio sukurptą papildomą sutartį, iš esmės pakeitusią ir komplikavusią mūsų šalies ateitį.

Bet ar daug kas žino apie kitą susitarimą tarp šių amžinų draugių ir priešių? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas? (33)

V.Petrulevičiaus nuotr.

Lygiai prieš 24 metus, rugsėjo 15 d., Vilniaus ir Šalčininkų liaudies deputatų tarybos siekdamos sutrukdyti Lietuvai atsiskirti nuo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos paskelbė apie lenkų autonomijos Lietuvos SSR sudėtyje sukūrimą.

Мūsų Atgimimo istorija, kurios mokome jaunąją kartą, deja, labai supaprastinta ir deklaratyvi. Žinome, kad kažkada įsikūrė Sąjūdis, nenorime prisiminti jo tikrojo pavadinimo ir esmės. Dar žinome, kad buvo mitingai ir gražus Baltijos kelias, vėliau – Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Ir viskas.

Neretas moksleivis, mano paklaustas, nuo ko Lietuva tapo nepriklausoma, Skaityti toliau

Baltijos kelias Lenkijos lietuvių akimis (video) (0)

„Baltijos kelias“ | E.J.Morkūno nuotr.

Prieš 24-erius metus, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, gyva žmonių grandinė sujungė trijų Baltijos šalių sostines.

Kviečiame pasižiūrėti dokumentinio filmo apie Baltijos kelią.

Filmas yra Lietuvos istorijos vadovėlio pagrindinėms mokykloms priedas.

Jo autorius Sigitas Birgelis.

Apie Baltijos kelią pasakoja jo dalyvė Jūratė Kardauskienė iš Punsko bei istorikas Petras Maksimavičius iš Seinų. Skaityti toliau

Kaliningrade paminėta Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena (5)

Baltijos kelio paminėjimasRugpjūčio 22 d. Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade Lietuvos ir Latvijos diplomatai kartu su Kaliningrado lietuvių bendruomene paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną.

Lietuvos generalinis konsulas Vaclavas Stankevičius, sveikindamas susirinkusius atkreipė dėmesį į istorinės atminties svarbą saugant šalies valstybingumą, akcentavo, kad būtina prisiminti  ne tik šviesiausius, bet ir Skaityti toliau

Minime Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną (2)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V.Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

Paktas panaikino ir Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva palikta Vokietijai. Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasirašė antrąjį Vidurio Europos padalijimo aktą, pagal kurį Lietuva atiduota TSRS. Skaityti toliau

Kauno Tautininkai kviečia tautą susitelkti ir prisiminti Baltijos kelią (3)

Organizatorių nuotr.

Kauno Tautininkai kviečia rugpjūčio 24 dieną, nuo 11 val. iki 13 val., į Kauno sporto halėje, vyksiantį žemės gynėjų susirinkimą, kuriame bus aptarti svarbūs Lietuvai klausimai bei, po jo (apie 13.25 val.), nuo Kauno sporto halės Parodos kalnu žemyn iki Soboro, nuo jo, per Laisvės alėją, iki Vienybės aikštės prie Laisvės statulos pajudėsiančią protesto eiseną.

Eitynių tikslas: paminėti gėdingą Molotovo-Ribentropo paktą ir aiškiai ištarti – „Daugiau niekada!“. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės (42)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2013 m. gegužės 9 d.

Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 m. įsteigė  Acheno miestiečiai. Jis tapo karo nualintos Europos simboliu, turėjusiu kviesti Europos tautas vienybei, solidarumui ir tarpusavio supratimui. VIII amžiuje imperatorius Karolis Didysis suvienijo frankų ir germanų gentis, Acheną padarė Europos centru. Acheno katedroje šimtmečiais buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai. Skaityti toliau