Žymos archyvas: Molotovo – Ribbentropo paktas

A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais? (8)

Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.

2016 m. liepą Vokietijos kanclerė Angela Merkel Varšuvoje įsipareigojo ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos. Lietuvą dabar saugo vokiečių vadovaujama NATO kovinė grupė. 1939 m. rugpjūtį Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris pareiškė sovietų lyderiui Josifui Stalinui, kad Lietuvos valstybė su Lenkijos okupuota Pietryčių Lietuva, įskaitant ir Vilnių, yra „gyvybinių Vokietijos interesų zona“, tačiau jau po mėnesio mūsų šalis atsidūrė Maskvos letenose. Ar pati Lietuva išmintingai elgėsi baisiausių Europos dalybų laikais?

Rusiškasis protokolas Skaityti toliau

A. Juozaitis: Žvaigždžių valanda tautos istorijoje būna retai. (20)

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas Saločočiuose. | A. Stalilionio nuotr.

Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.

– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Baltijos kelias – tai buvo reiškinys (video) (2)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

1989 m. rugpjūčio 23 dieną įvykęs 650 km. Baltijos kelias sujungė Taliną, Rygą ir Vilnių. Apie 2 miljonus žmonių, iš jų vien Lietuvoje – apie milijoną ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, žydų, totorių išėjo į mus sujungusį bendrą kelią. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susijungė bendram tikslui – atkurti šių valstybių Nepriklausomybes, kurias tuomet prieš 50 metų buvome praradę dėl slaptų Vokietijos ir Tarybų Sąjungos susitarimų.

Tai buvo reiškinys, kurį pakartoti neįmanoma. Jokie projektai nepadės. Kiekvienai kartai Skaityti toliau

K. Blaževičius. Miuncheno sąmokslas (0)

Miuncheno sąmokslas | Vokietijos federalinio archyvo nuotr.

Prieš 80 metų, 1938-ųjų rugsėjo 30-ąją, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vadovai pasirašė Miuncheno susitarimą, leidusį nacių Vokietijai prisijungti dalį Čekoslovakijos. Jūsų dėmesiui siūlome prieš dešimtmetį „XXI amžiuje“ publikuotą Kazio Blaževičiaus apžvalgą, kaip tapo įmanomas šis „Miuncheno sąmokslas“, laikomas viena didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių.

Rugsėjo 29-30 dienomis suėjo 70 metų nuo vienos didžiausių XX amžiaus politinių išdavysčių – Miuncheno sąmokslo. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Atgimimo istorijos perrašymas (7)

V. Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo | Archyvinė nuotr.

Vytauto Landsbergio siūlymu 1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuria pakeistas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavadinimas į „Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“. Kodėl V.Landsbergis nepasiūlė 1988 m. spalio 23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimo išrinktą Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą pavadinti Atkuriamuoju Seimu?

Pakalbėkime faktų ir teisės, bet ne istorijos perrašinėjimo kalba. Skaityti toliau

„Misija: Baltijos kelias“ grįžo į Lietuvą (video) (0)

„Misija: Baltijos kelias“ rengėjų nuotr.

Liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino į Lietuvą sugrįžusius „Misija: Baltijos kelias“ dalyvius. Misijos metu, minėdami artėjančias 27-ąsias Baltijos kelio metines, 4 jaunuoliai iš Vilniaus senu „žiguliuku“ pervažiavo Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Į kelionę vaikinai leidosi 35 metų senumo automobiliu „Lada 2107“, ant kurio kvietė pasirašyti visus kelyje sutiktus Baltijos šalių žmones. Susitikimo metu ant transporto priemonės pasirašė ir šalies vadovė. Šis automobilis pasirinktas neatsitiktinai – juo 1989 metais į Baltijos kelią važiavo vieno iš ekipažo narių senelis.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar pasikartos Miunchenas? (2)

Bundesarchiv Bild 146-1976-033-06, Münchener Abkommen, Unterschrift Adolf Hitler" naudotojo Bundesarchiv, Bild 146-1976-033-06 / CC-BY-SA. Licencijuotas kaip CC BY-SA 3.0 de iš Wikimedia Commons - http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bundesarchiv_Bild_146-1976-033-06,_M%C3%BCnchener_Abkommen,_Unterschrift_Adolf_Hitler.jpg#mediaviewer/File:Bundesarchiv_Bild_146-1976-033-06,_M%C3%BCnchener_Abkommen,_Unterschrift_Adolf_Hitler.jpg svetainės

Europoje pakvipo nauju Miunchenu. Taip galima vertinti Vokietijos kanclerės Angela Merkel ir Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande) vizitą į Kijevą ir Maskvą, kurio metu Vakarai ir Rusija derina Ukrainos krizės sureguliavimo planus. Iš esmės šis vizitas nuteikia pozityviems poslinkiams, stabdant karo veiksmus Rytų Ukrainoje, tačiau kartu parodo, kad, Vakarų Europos lyderiai, belsdamiesi į Kremliaus vartus, siūlydami įvairius planus sureguliuoti situacija, ketina nuolaidžiauti Vladimirui Putinui.

Politologai tvirtina, kad šitaip Vakarai tarsi siūlo V. Putinui išeitį, kurios jis pats tarsi nesiryžta ieškoti, varžomas oligarchinės ir savų „vanagų“ aplinkos. Skaityti toliau

Mirė akademikas Juras Požela (0)

Juras Požela | wikipedia.lt nuotr.

Eidamas 89-uosius metus, lapkričio 20 d. mirė akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės bei politinis veikėjas.Juras Požela.

J. Požela gimė 1925 m. gruodžio 5 d. Rusijoje, Maskvos mieste, tarnautojų šeimoje. 1952 m. baigė Maskvos valstybinio universiteto Fizikos fakultetą. Fizikas, fizikos ir matematikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos, Rusijos ir Europos mokslų akademijų akademikas.

1952–1992 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje aspirantu, moksliniu bendradarbiu, Fizikos instituto direktoriumi, MA viceprezidentu, prezidentu. Skaityti toliau

Kviečia tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“ (dienotvarkė) (0)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 22 d., penktadienį, minint Molotovo-Ribentropo pakto 75-ąsias ir Baltijos kelio 25-ąsias metines, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyks tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“, skirta paminėti šiuos svarbius istorinius įvykius.

1939 m. pasirašytas Molotvo-Ribetropo paktas nulėmė tragišką Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą ir nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. 1989 m. šimtai tūkstančių Baltijos šalių gyventojų dalyvavo „Baltijos kelyje“ reikalaudami panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę. Skaityti toliau

Tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę“ kvies prisiminti istoriją (programa) (2)

Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 22 d., penktadienį, minint Molotovo–Ribentropo pakto 75-tąsias ir Baltijos kelio 25-tąsias metines, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyks tarptautinė konferencija „Sunkus kelias į laisvę”, skirta paminėti šiuos svarbius istorinius įvykius.

1939 m. pasirašytas Molotvo – Ribetropo paktas nulėmė tragišką Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių likimą ir nepriklausomybės praradimą penkiasdešimčiai metų. 1989 m. šimtai tūkstančių Baltijos šalių gyventojų dalyvavo „Baltijos kelyje“ Skaityti toliau

Vyriausybėje svarstytos Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimo idėjos (3)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Sausio 29 d. Vyriausybėje į pirmą posėdį susirinko darbo grupė Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimo renginiams pasirengti. Jame apsvarstytos įvairios idėjos ir pasiūlymai, aptartos laukiančios užduotys.

„Jei susitelksime, pavyks įgyvendinti prasmingas Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimo idėjas. Didelis darbas padarytas ankstesniais metais minint Baltijos kelio dvidešimtąsias, penkioliktąsias metines, bendradarbiaujant su latviais ir estais, todėl tęsime šią tradiciją, taip pat bandysime įgyvendinti naujus pasiūlymus. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija (21)

Česlovas Iškausjas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vokietija ir Rusija, kuri kone 70 metų buvo tapatinama su Sovietų Sąjunga, sudarė ne vieną suokalbišką sutartį, nulėmusią šių imperijų sandūroje nuo seno gyvenusių tautų likimą. Mes puikiai žinome tragiškąjį Lietuvai ir kitiems SSRS pakraščiams 1939-ųjų rugpjūčio 23 d. pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą bei daugiau kaip po mėnesio sukurptą papildomą sutartį, iš esmės pakeitusią ir komplikavusią mūsų šalies ateitį.

Bet ar daug kas žino apie kitą susitarimą tarp šių amžinų draugių ir priešių? Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų (15)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Jau nebe pirmą kartą kartoju: savo šalies istorijos pažinimas yra kertinis akmuo, ant kurio statomas būsimų kartų, tautos ir valstybės ateities rūmas. Lemtingas 1939-ųjų rugpjūtis – gera proga tai dar kartą priminti. O priminti dera ne dėl to, kad ugdytume aklą senų nuoskaudų ar atsako jausmą, bet kad pasimokytume iš istorijos klaidų ir mokėtume skirti bičiulį nuo priešo. Atrodo, senos tiesos, bet jos iki šiol ginčijamos ne tik užsienio oponentų, bet ir saviškių.

Dingstį šiems samprotavimams davė naujas Berlyno Humboldto universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowsky’o straipsnis vokiečių laikraštyje „Der Tagesspiegel“, kuriame pagrindžiama, kodėl 2009 m. balandį Europarlamentas sulygino fašizmo ir stalinizmo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien? (0)

Viačeslavas Molotovas (kairėje) | TopFoto/Scanpix nuotr.

Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti.

Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos tautos svajonė. Ji turėjo užtikrinti ramų kuriamąjį darbą, taikų kartų vystymąsi ir pažangą. Lietuvai gal labiau negu kitoms šalims tai buvo nepasiekiamas laimės žiburys. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Tapatybės darkymas (17)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Molėtų kraštovaizdis nuostabus, gal kažkiek primenantis mano gimtąją Užnemunės Dzūkiją – Dainavą. Per Rasos ir Joninių šventes teko važiuoti į Alantą, kur vyko Santaros-Šviesos klausymai. Mėlynakė gruzinė Valentina Getija, mano vaikaitis Karolis ir brolis Vytautas sėdom į „Almerą“ ir nuriedėjom iš Vilniaus į Alantą. Bevažiuojant pajutom įspūdžių, lyg skristume mažu lėktuvėliu: važiuojant per kalnelius ir kalveles vos 70-90 km/val. greičiu mano bendrakeleiviai aikčiojo net juokėsi iš išgąsčio ir malonių pojūčių.

Alantoje mes praleidome tik vieną konferencijos dieną, skirtą istorijos temoms. Skaityti toliau