Žymos archyvas: Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka

V. Terleckas. Kaip M. Ivaškevičiui pavyko įsiropšti į Nacionalinės premijos olimpą (13)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Tai jis pasiekė kažkelintu kartu. Kaip anksčiau (2019 02 15 Alkas) atkreipiau dėmesį, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komijos pirmininkė Viktorija Daujotytė žurnalistę Irena Babkauskienę tikino, kad ji nežinojusi apie pakartotinį romano „Žali“ leidimą 2018 m. To žurnalistės klausiamų dauguma komisijos narių tarsi burną būtų prisisėmę vandens. Panašu, kad jie „pirko“ katę maiše. Šį romaną išleidusios leidyklos vadovė viešai džiaugėsi išaugusiu jo perkamumu. 2018 m. leidimą Mokslų akademijos biblioteka gavo ir katalogavo tų metų kovo 26 d.

Atlikusieji komparatyvinę 2002 m. ir 2018 m. leidimų tekstų analizę, Skaityti toliau

Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus (2)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 14 d., 15 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Lietuvių kalbos instituto profesorės Danguolės Mikulėnienės mokslinės monografijos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“ sutiktuvės.

Renginyje dalyvauja: knygos autorė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Grasilda Blažienė, dr. Ilja Lemeškinas ir kt. Renginio vedėjas – dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis. Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Rastas nežinotas senosios Lietuvos rašytojo Pauliaus Oderborno kūrinys (nuotraukos, video) (0)

Sigitas Narbutas, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Iki šiol vis dar pavyksta atrasti kažką ten, kur jau mažai kas besitiki ką rasti. Šią vasarą Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas rado literatūros tyrinėtojams nežinomą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytojo Pauliaus Oderborno poemą. Su šiuo autoriumi Lietuvos skaitytojai turėjo galimybę susipažinti 1999 metais, kai pasirodė jo veikalas „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas“, kurį iš lotynų kalbos vertė S.Narbutas.

Ir štai šiemet – dar vienas Pauliaus Oderborno kūrinys. Apie šį atradimą ir patį kūrinį Audrys Antanaitis ir kalbasi su dr. Sigitu Narbutu. Filmuoja Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Paroda „Krašto spalvos“ Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti (0)

Irenos Antaninos Staronytės-Suveizdienės tapyba | Rengėjų nuotr.

Nuo rugpjūčio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyksta tautodailininkės Irenos Antaninos Staronytės-Suveizdienės tapybos darbų paroda „Krašto spalvos“, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.

Kapitono Antano Staronio (Staranevičiaus) dukra Irena Antanina Staronytė-Suveizdienė, baigusi Žemės ūkio akademiją, dirbo Alytaus miškų ūkyje, vėliau ‒ Miškų ūkio ministerijoje, Statybos reikalų komitete, Vilniaus ekskursijų biuro gide. Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai biblijai – 500 metų (video) (0)

Sigitas Narbutas,Sergejus Temčinas, Audrys Antanaitis, Ilja Lemeškinas | Alkas.lt nuotr.

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta septynių autorių parašyta knyga apie pirmąjį Lietuvos spaustuvininką Pranciškų Skoriną. Kaip sakoma knygos pratarmėje: „Prieš 500 metų Prahoje Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti savo į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Po penkerių metų, 1522-aisiais – dar vieną knygą,šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai Skaityti toliau