Žymos archyvas: „Mokslo sriuba“

„Mokslo sriuba“: Kaip Lietuvoje gaminamas cementas? (video) (0)

mokslosriuba.lt nuotr.

Kai kurie sako, kad Lietuvoje nėra jokių naudingų žemės išteklių. Bet tai – netiesa. Cemento gamybai reikalingos dvi pagrindinės žaliavos: molis ir klintys. Ir jų Lietuvoje yra labai daug.

Į Naująją Akmenę, kur yra įsikūrusi vienintelė Lietuvoje cemento gamykla, atvežamos dvi pagrindinės cemento gamybai reikalingos medžiagos – klintys ir molis. Pradedamas pirminis žaliavų apdorojimas. Klintys po dviejų smulkinimo etapų tampa kumščio dydžio uolienos gabaliukais, o šio proceso metu, būna, skyla net patys plaktukai – uolienoms susmulkinti reikia didžiulės jėgos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video) (0)

veidu atpazinimas.mokslosriuba.lt

Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.

Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kuo gali nustebinti išradingų inžinierių šventė? (video) (0)

inzinieriu svente_mokslosriuba.lt

Jei manote, kad inžinerija – tai sudėtingų prietaisų konstravimas specialiai tam pritaikytose laboratorijose, o inžinieriais gali būti tik ilgas ir sudėtingas studijas atlaikę rimti specialistai, labai klystate. Štai Vilniuje susirinkęs būrys išradingų kūrėjų įrodė, kad kiekvienas iš mūsų gali savo rankomis prisidėti prie technologijų gimimo.

„Vilnius Mini Maker Faire“ – paskutinį pavasario savaitgalį Energetikos ir technikos muziejuje vykęs tarptautinis festivalis, kuriame visi norintys galėjo apžiūrėti ir išmėginti „pasidaryk pats“ (angl. do it yourself) principu sukurtus išradimus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip užmigti nesvarumo būsenoje? (video) (0)

erdvelaivis_mokslosriuba.lt

Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis.

Po intensyvaus pasirengimo, keletui laimingųjų astronautų tenka galimybė į Žemę pažvelgti pro erdvėlaivio iliuminatorių. Taip jie keliauja į aukštai virš mūsų planetos skriejančią Tarptautinę kosminę stotį, kurioje vėliau susiduria su įdomia, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

Teleskopas_mokslosriuba.lt

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kur keliauja kanalizacijos vamzdžiais nuleistas vanduo? (video) (0)

Valymo įrenginiai_mokslosriuba.lt

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?

Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie praktinę filosofijos naudą šiandienos pasaulyje (video) (0)

Filosofija_mokslosriuba.lt1

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?

Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde? (video) (0)

zvaigzdes_sou.mokslosriuba.lt

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video) (0)

Robotukas_mokslosriuba.lt

Animacinis filmas „Dvasia šarvuose“ („Ghost in the Shell“), pasirodęs 1995 metais, paliko įspūdį ne vienam. Tarp jų ir programuotojui Pauliui Liekiui, kuris sukūrė robotą, gebantį judėti lanksčiai lyg gyvas padaras.

Mintis sukurti kažką iš matyto filmo autorių aplankė seniai, tačiau tik dabar programuotojas įgyvendino savo svajonę. „Mokslo sriubos“ kūrybinei grupei jis pasakojo, jog roboto kūrimą nulėmė susidomėjimas robotika bei laisvo laiko turėjimas. „Labai daug visko reikia žinoti. Turi išmanyti ir elektroniką, ir mechaniką, ir 3D spausdinimą… Viską pradėjau nuo pokalbių su daug specialistų“, – sako Paulius aiškindamas, kiek laiko užtruko idėjos brandinimas ir gamybos procesas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Virtuali realybė naudojama ir malšinant skausmą (video) (0)

Virtuali realybė_akiniai_mokslosriuba.lt

Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.

Kompanijos „Aresi Labs“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Zujus teigia, jog VR įrenginių turinys didžiąja dalimi – apie 90 procentų – dabar yra skirtas pramogoms, žaidimams, tačiau produktų pritaikymas labai įvairus. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: Ateityje pamatysime naujų pavidalų tiltus (video) (0)

Tiltas iš makaronu_mokslosriuba.lt

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau ketvirtus metus rengiamas makaronų tiltų konkursas. Statybos studentams, statantiems patvarius tiltų modelius iš makaronų, ko gero šis maisto produktas jau primena ne studentišką gyvenimą, o priešingai – rimtų, inžinerinių sprendimų taikymą praktikoje. Griežtomis taisyklėmis pasižymintis konkursas, nors ir skamba šmaikščiai, reikalauja daug pastangų ir pasirengimo.

VGTU Statybos fakulteto prof. dr. Algirdas Juozapaitis atskleidė, kaip naujausios technologijos šiandien leidžia numatyti galimus tiltų pažeidimus. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

asteroidu-kasyba_mokslosriuba-lt

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: infraraudonieji spinduliai ir terahercai kiaurai varsto žmogų kiekvieną sekundę (video) (0)

telefonas-terahercai-i_mokslosriuba-lt

Ar kada nors pagalvojote, kodėl parduotuvės durys automatiškai atsidaro mums prie jų prisiartinus? O ar esate matę filmą, kuriame filmuojant per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Ir vienu, ir kitu atveju galime kaltinti infraraudonuosius spindulius, dar kitaip vadinamus šilumine spinduliuote. Jų žmogaus akis matyti negali, tačiau šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą.

Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos. Šiais virpesiais perduodamas bevielis internetas, mobilusis ryšys, televizijos transliacijos ir kt. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

Oro uostas iš arti: kaip priimami ir išleidžiami orlaiviai? (video) (0)

oro-uostai_mokslosriuba-lt

Ar žinojome, kad Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra vienas iš ilgiausiai be pertraukų veikiančių oro uostų pasaulyje? 2015 metais jis šventė savo istorijos 100-metį. Oro uostą įkūrė vokiečiai, kad čia galėtų leistis ir kilti jų kariniai bombonešiai. Vienu metu jame buvo du pakilimo takai. Šiandien Vilniaus oro uostas yra sparčiausiai augantis oro uostas Baltijos regione. Šiais metais planuojama aptarnauti 3,6 mln. keleivių.

Lėktuvui nusileidus, netrukus orlaivis ruošiamas naujam skrydžiui. Oro uosto vadovas Artūras Stankevičius atskleidė, kad pigių skrydžių bendrovės orlaivius ant žemės laiko ne ilgiau kaip 25 minutes. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija (III) (video) (1)

povandeninis-elektros-kabelis_mokslosriuba-lt

„Įdomiosios inžinerijos“ rubrikų ciklas apie povandeninį „Nordbalt“ elektros kabelį baigiasi trečiąja rubrika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas sausumoje esančiai jungties daliai. „Nordbalt“ projekto įgyvendinimas Klaipėdos miesto teritorijoje tęsėsi nuo 2014 metų balandžio iki lapkričio mėnesio.

Įmonės „Kauno tiltai“ specialistas Edmundas Montvilas atskleidė, jog šiuo laikotapiu buvo susidurta ne tik su klojimo darbus apsunkinančiomis aplinkybėmis, bet ir nenumatytomis aplinkos bei istorinio palikimo problemomis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (III) (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.

Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (I) (video) (0)

genetika_dnr-i_mokslosriuba-lt

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma pastatyti dviejų kilometrų aukščio dangoraižį? (video) (1)

dangoraiziai1_mokslosriuba

Dangoraižių konstrukcijos turi atlaikyti milžinišką svorį ir įvairius smūgius, todėl privalu jas išbandyti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Konstrukcijų tyrimų laboratorijoje esanti įranga yra labai reta ir ją turi vos 2-3 Europos šalys. Šis presas gali spausti 2000 tonų jėga tokiu būdu patikrindamas gelžbetonio tvirtumą.

Patikros metu gaunama apie 800 rezultatų per sekundę, todėl galima nesunkiai atlikti, tarkime, lėktuvo smūgio analizę – itin tvirtos gelžbetonių konstrukcijos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vienas paukštis gali sugadinti lėktuvo variklį (video) (0)

oro-uostai_lektuvas_mokslosriuba-lt

Jeigu kada nors atvykę į oro uostą girdėjote paukščių klegėjimą ir susidarė įspūdis, kad kažkur netoli yra paukščių pulkas, neapsigaukite – labai tikėtina, jog šiuos garsus skleidė garsiakalbiai. Jie kelių šimtų metrų spinduliu skleidžia plėšrūnų įrašytus balsus arba stresinius konkrečių paukščių garsus. Visa tai daroma tam, jog paukščiai neatskristų į oro uosto teritoriją, netrikdytų darbo ir nesukeltų problemų. Yra žinoma daugybė atvejų, kuomet lėktuvai susiduria su paukščiais ir patiria žalos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Augalai Mėnulyje ir atspausdintas maistas? Taip! (video) (1)

prezidente-litexpo-parodoje_lrp-lt

Lapkričio 4-5 d. „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda lankėsi VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamoje parodoje-konferencijoje „Išmani Lietuva 2016“. Mokslo populiarintojai savo reportaže kviečia įsitikinti Lietuvos pažanga: susipažinti su 3D maisto spausdintuvais, CERN fizikų kasdienybe ir kita. Nors parodoje daugiausiai akcentuojamos išmaniosios technologijos, tačiau suteikiama vietos ir kompiuteriniams žaidimams, dviračių sportui.

3D maisto spausdintuvo kūrėja Vaiva Kalninkaitė teigia, jog šiuo metu gaminama dvidešimt maisto spausdintuvų, kurie savo funkcijas atliks restoranuose. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Asteroidai su lietuviškais vardais (video) (0)

dr. Kazimieras Černis | stop kadras

Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.  Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vėjas – vienas didžiausių dangoraižių siaubų (video) (0)

dangoraiziai_mokslosriuba-lt

Šiuo metu pasaulyje gyvena beveik 7,5 milijardo žmonių. Todėl nuolat didėjant gyventojų tankumui tenka galvoti apie tai, jog namus labiau verta statyti ne į plotį, o į aukštį. Specialistų prognozės labai aiškios – per keletą metų dideliuose miestuose tušti plotai kaipmat užsipildys, miestai neliks pusiau tušti – jie plėsis ir stiebsis aukštyn. Šiandien aukščiausias pasaulio dangoraižis yra „Burdž Chalifa“, esantis Dubajuje (JAE), kurio aukštis siekia 828 m. Kyla klausimas – kur riba? Ar galime svajoti apie tai, kad kada nors gyvensime poros kilometrų aukščio pastate? Kaip įmanoma pastatyti šitokio aukščio namą, kuriame žmogus jaustųsi gerai ir saugiai? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Sąvartynai – labiau kenksmingi mūsų sveikatai nei atliekų deginimas (video) (0)

dumai-atliekos_deginimas_mokslosriuba-lt

Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Ar Jūsų požiūrį pakeistų faktas, jog dujų kiekis, kurį išskiria sąvartynai, yra didesnis už termofikacinių jėgainių aplinkos taršą? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Drąsioms svajonėms siekiame įkvėpti kuo daugiau žmonių (video) (0)

mokslo-sriuba-2400Šį sekmadienį, spalio 16 d., jaunieji mokslo populiarintojai pradeda naujus, jau šeštuosius pažintinės TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrybinius metus. Saulės energetikos proveržis, genetikos pažanga, asteroidų kasyba, virtualios realybės akiniai – tai tik kelios temos, kurias žada laidos kūrėjai.

„Fantastas Žiulis Vernas savo knygose aprašė keliones kosmosu, oru ir giliai po vandeniu. Jo drąsios svajonės šiandien yra tapusios tikrove. Mes norime kuo daugiau žmonių įkvėpti drąsioms svajonėms ir parodyti, kad tai, ką savo laboratorijose daro Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip mokslininkai tyrinėja ląsteles ir kodėl VU ląstelių biologai nerūko? (video) (0)

zmogus anatomija lasteles_mokslosriuba.lt

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi  atsakysime, kad iš daugybės ląstelių – labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus.

Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos – energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: nematomi kelininkai (video) (0)

kelininkai_Idomioji inzinierija1

Kiek metų seniausiam žinomam keliui ir kur jį rasti? Kodėl žmonės pradėjo kelius grįsti akmenimis? Kaip atrodė romėniški keliai ir kodėl jie buvo svarbūs imperijai? Kokiais keliais egiptiečiai transportavo akmenis į piramidžių statybas? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Ar įmanoma nutiesti kelią nepastebėtam? Koks yra gero kelio receptas? Ar galima asfaltuoti žiemą? Kodėl specialistai pasibaisėjo Youtube vaizdais, kuomet yra asfaltuojama… baloje? Šiais klausimais savo reportažą iš Kelių tyrimo instituto laboratorijos tęsia „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie kvantinius kompiuterius (video) (0)

mokslas.kvantine fizika_mokslosriuba.lt

„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Skaityti toliau

„Įdomioji inžinerija“: prisijaukintas džinas vardu Rezonansas (video) (0)

„Įdomioji inžinerija“ | rengėjų nuotr.

Kaip žmogus savo balsu gali sudaužyti stiklus, taures, lėkštes ir langus? Ką bendro turi garsas su griūnančiais tiltais? Ar garsai gali išvaryti žmogų iš proto? Kas per demoniška galia priverčia laivų įgulas palikti laivus? Nuo šių klausimų savo tyrimą pradeda antrosios „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, atskleisdami šio nematomo kaltininko vardą – Rezonansas.

Rezonansas pasižymi griaunančia jėga, bet ne tik. Žmonėms pavojingesnis yra žemų dažnių garso – infragarso – rezonansas. Skaityti toliau