Žymos archyvas: „Mokslo sriuba“

„Mokslo sriuba“: Ką matuoja VU meteorologijos stotis? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Ką matuoja VU meteorologijos stotis? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad Vilniaus mieste, netoli Vingio parko yra įsikūrusi Vilniaus universiteto meteorologijos stotis? Ši automatinė stotis pradėjo veikti 2012 m. kovo 23 d., kuri simboliškai sutapo su pasauline meteorologijos diena.

Stotis skirta stebėti išskirtines, tik miestui būdingas orų sąlygas ir miesto klimatą, o taip pat mokslo tikslais – rengiant meteorologus ir hidrologus Vilniaus universitete.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip keitėsi Vilniaus klimatas per 250 metų? (video) (2)

„Mokslo sriuba“: kaip keitėsi Vilniaus klimatas per 250 metų? | LRT nuotr.

Nepaisant įvairių mokslinių šaltinių ir nenuginčijamų žinių, vis dar pasitaiko abejojančių globaline klimato kaita. Ir nors klimatas keičiasi ir dėl natūralių gamtinių veiksnių, per pastaruosius dešimtmečius pastebimi itin spartūs procesai, kuriuos sukelia žmonių veikla, keičianti atmosferos cheminę sudėtį.

VU klimatologas Justinas Kilpys papasakojo kaip keitėsi Vilniaus miesto temperatūra nuo įprastos oro tempertatūros matavimų pradžios ir kokios žiemos mūsų laukia ateityje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Vilniaus mieste ant stogų auginamos bitės? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Kaip Vilniaus mieste ant stogų auginamos bitės? | LRT nuotr.

Miesto bitininkystė sparčiai garsėja visame pasaulyje. Vieniems tai pomėgis ar poilsis po sunkios darbo dienos, kitiems tai ryšio su gamta ar senų papročių puoselėjimas, o dar kitiems, svarbu prisidėti dėl nykstančių bičių išsaugojimo. Miesto bitininkystės judėjimą su bendraminčiais įkūręs Paulius Chockevičius tikina, kad įsileisdami bites į miesto aplinką, mes suteikiame joms galimybę išlikti ir kuriame tvarią ir sąmoningą miestų bendruomenę. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kada mokslininkai įmins mįslę apie nežemišką gyvybę Marse? (video) (9)

„Mokslo sriuba“: Kada mokslininkai įmins mįslę apie nežemišką gyvybę Marse? | LRT nuotr.

Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.

Kita vertus, sukaupta daugybė geologinių įrodymų, kad praeityje Marse būta sąlygų labai panašių į dabar esančias Žemėje. Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, kadaise Marsas turėjo gerokai tankesnę atmosferą, o planetos paviršiuje buvo skysto vandens – šiandien ten matyti išdžiūvusių upių vagos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį? (video) (9)

Šventė „Lituanicon“ | LRT nuotr.

Sulaukus 2020 metų, pastebėjome, kad daugybė iki šiol ateitį vaizdavusių fantastinių kūrinių, dabar jau pasakoja apie praėjusį laiką… Tad šiemet šventės „Lituanicon“ dalyviai ieškojo atsakymų į įvairius klausimus.

Ar seniau kūrusiems fantastams pavyko tiksliai nuspėti ateitį? Kuriuose kūriniuose praeitis yra vaizduojama su didžiausiu moksliniu tikslumu? Kaip savo ateitį įsivaizduoja dabartiniai autoriai? Renginį praleidę žiūrovai, bei jį dar kartą prisiminti norintys dalyviai, kviečiama žiūrėti reportažą iš renginio. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: naujasis NASA marsaeigis Raudonojoje planetoje ieškos gyvybės pėdsakų (video) (6)

naujasis NASA marsaeigis Raudonojoje planetoje ieškos gyvybės pėdsakų | LRT nuotr.

Šią vasarą Marso link buvo sėkmingai paleistas naujasis NASA marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“). Pagrindinis užduoties tikslas – padėti tyrėjams atsakyti į klausimą, ar Marse kadaise egzistavo gyvybė.

„Dėl to yra specialiai pasirinkta užduoties vieta – Jezero krateris. Neveltui jo pavadinimas primena žodį „ežeras“ – jis tą ir reiškia viena iš pietų slavų kalbų. Į šį ežerą tekėjo upė, kuri nešė įvairias nuosėdas ir nuklojo ežero dugną įvairiais nuosėdų sluoksniais. Ten užkoduotos šimtų milijonų metų žinios,“ – pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofizikas Kastytis Zubovas. Marsaeigis „Perseverance“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: prie „Apollo“ kosmoso programos prisidėjo ir lietuviai (video) (1)

„Mokslo sriuba“: prie „Apollo“ kosmoso programos prisidėjo ir lietuviai | LRT nuotr.

Paskutinėje „Mokslo sriubos“ laidoje užbaigiamas septynių dalių pasakojimas apie vieną įspūdingiausių žmonijos pasiekimų – NASA „Apollo“ kosmoso misijų programą.

„Mano galva, tai buvo stebuklas. Kiekvienas iš mūsų turime buitinės technikos, kur kas galingesnės nei tuometiniai kompiuteriai“, – sako Molėtų astronomijos observatorijos gidas Andrius Zigmantas. Mūsų dabartiniai išmanieji telefonai turi apie 100 000 kartų daugiau skaičiavimo pajėgumų nei kompiuteris, kuris valdė „Apollo“ erdvėlaivius. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE avarijos tikimybė – 1 kartas per 10 tūkstančių metų (video) (1)

Juozas Augutis | LRT nuotr.

Ignalinos atominės elektrinės (AE) saugumu rūpinosi šimtai Lietuvos mokslininkų. Ne tik fizikų ar inžinierių, bet ir matematikų, tikimybių teorijos ekspertų. Vienas jų – matematikos profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius dr. Juozas Augutis. Mokslininko pasakojimu, jam su komanda teko skaičiuoti net keleivinio lėktuvo kritimo ant Ignalinos AE tikimybę.

„Tikimybinė analizė atliekama kompiuterine programa sumodeliuojant beveik visą elektrinės darbą. Kiekvienas elektrinės elementas veikia su tam tikru patikimumu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas (video) (1)

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas | LRT nuotr.

Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos veiksmingumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.

Kompozitinės medžiagos gaminamos stiklo ir anglies pluoštus suklijuojant polimerine derva. Kiekvienas audinys turi skirtingą raštą, todėl skirtingos ir mechaninės savybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai ieško būdų, kaip dar labiau padidinti tokių medžiagų veiksmingumą. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: kaip buvo sukurti pirmieji antivirusiniai vaistai? (video) (0)

Amerikiečių mokslininkė Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) | LRT nuotr.

Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia. Vaistų kūrimo revoliuciją sukėlė amerikiečių mokslininkai Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) ir Džordžas Hičingas (George Hitchings), išvystę naujus vaistų kūrimo principus.

Kruopščiai tirdama skirtumus tarp sveikų ląstelių ir ligų sukėlėjų, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? (video) (2)

„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? | LRT nuotr.

2021 m. Lietuvoje bus diegiamas naujos kartos 5G mobilusis ryšys. Jo bangų dažnis bus gerokai didesnis nei šiuo metu naudojamo ryšio, todėl duomenų perdavimo sparta išaugs dešimtimis kartų. Tai lems daiktų interneto, autonominių automobilių, robotikos ir kitų pažangių technologijų vystymąsi.

„1G ryšys sugebėdavo perteikti tik balsą, 2G galėjo perduoti jau ir paveiksliukus, 3G leido mums naršyti internete, 4G – žiūrėti vaizdo įrašus. 5G ryšys leis mums perduoti virtualios tikrovės ir panašią informaciją“, – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video) (1)

„Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? | LRT nuotr.

Ar pastebėjote ant savo banko ar asmens tapatybės kortelės mažą blizgantį lipduką? Siekiant apsaugoti svarbius ir vertingus daiktus nuo klastojimo, šiais laikais tapo įprastine praktika ant jų užklijuoti hologramas.

Tačiau kur pasidėjo tos hologramos, kurias prieš dešimtmečius įsivaizdavo mokslinės fantastikos autoriai – žmogaus dydžio projekcijas, leidžiančias bendrauti per atstumą tarsi būtumėte vienas greta kito? Ir kaip hologramos apsaugo nuo klastočių? Pakalbėkime apie tai tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: miškuose slepiasi ne tik grybai, bet ir seni sprogmenys (video) (0)

„Mokslo sriuba“: miškuose slepiasi ne tik grybai, bet ir seni sprogmenys | LRT nuotr.

Vaikštant miške ar ariant laukus, gali pasitaikyti ne tik grybų ar akmenų. Radus įtartiną į sprogmenį panašų daiktą, jokiu būdu negalima jo liesti ar judinti. Būtina nedelsiant iškviesti policiją.

Net jeigu šis daiktas surūdijęs, aplipęs moliu, didelė tikimybė, kad jo viduje – puikiai išsilaikęs sprogdiklis. Neatsargus elgesys gali kainuoti stiprius sužalojimus ar net gyvybę. Tą puikiai žino ir patyrę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Gėlių kalba, užrašyta formulėmis (video) (2)

„Mokslo sriuba“: Gėlių kalba, užrašyta formulėmis | LRT nuotr.

Vienų augalų žiedai yra labai neįprasti – pavyzdžiui, primena laivą ir turi jo dalimis pavadintas žiedo dalis. Tuo tarpu kiti teturi išlikusias tik pačias svarbiausias dalis. Vis dėlto, kad ir kokie skirtingi jie atrodytų iš pirmo žvilgsnio, visų žiedų struktūra yra panaši. Ir visus žiedus galima aprašyti formulėmis. O kad pamatyti, kaip jos atrodo ir ką reiškia, reikia patyrinėti augalų pasaulį iš arčiau.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Koronavirusas išplito dėl per didelio žmonių skaičiaus pasaulyje? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Koronavirusas išplito dėl per didelio žmonių skaičiaus pasaulyje? | LRT nuotr.

Naujasis koronavirusas aptiktas daugiau kaip dviejuose šimtuose pasaulio valstybių ir teritorijų. Vilniaus universiteto paleontologo dr. Andrejaus Spiridonovo teigimu, taip atsitiko todėl, kad mūsų planetoje yra gerokai per daug žmonių. Tinkamas žmonių skaičius buvo akmens amžiuje – tais laikais jų buvo skaičiuojama dešimtimis milijonų. Populiacijai pradėjus sparčiai augti, prasidėjo epidemijos.

„Be to, žmonės paskutiniais amžiais tapo Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kiek žmonių vaikščiojo Mėnulio paviršiumi? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kiek žmonių vaikščiojo Mėnulio paviršiumi? | LRT nuotr.

Amerikiečių „Apollo 11“ užduoties astronautai Neilas Armstrongas ir (Buzzas) Buzas Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, savo kojomis žengusiais ant Mėnulio. Jie nebuvo paskutiniai – iš viso Mėnulio paviršiumi vaikščiojo 12 žmonių.

Kosminių aparatų navigacijos inžinieriaus Broniaus Razgaus pasakojimu, pirmoji užduotis į Mėnulį buvo numatoma kuo paprastesnė. Ilgainiui, sukaupus daugiau duomenų ir patirties, užduotys tapo sudėtingesnės. Štai 1972 metais „Apollo 17“ komandą sudarė jau ne vien tik kariškiai astronautai. „Skrido geologas, kuris galėjo Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video) (0)

COVID-19 pandemija | LRT nuotr.

Dešimtyse pasaulio valstybių įvestas precedento neturintis karantino režimas. Visa tai dėl viruso – pačios paprasčiausios gyvybės formos, kurios nematome, neužuodžiame, nejaučiame.

„Mes esame gamtos, kurioje harmoningai egzistuoja įvairios gyvybės formos, dalis. Jų yra visur: aplink mus, ant mūsų, mūsų kūnų viduje. Jos ne mūsų priešai, o kaimynai. O su kaimynais būna visaip – kartais santykiai geresni, kartais labiau įtempti“, – sako Vilniaus universiteto infektologas prof. dr. Vytautas Usonis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip Žuvintas tapo itin retų paukščių namais (video) (0)

Žuvinto biosferos rezervatas | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Lietuvos aplinkosaugininkai dvejus metus vykdė pasaulio mastu išskirtinį bandymą. Itin reto paukštelio – meldinės nendrinukės – jaunikliai buvo perkelti iš Baltarusijos į Žuvinto biosferos rezervatą. Mažyčius paukštelius specialistai kruopščiai saugojo nuo visų pavojų, maitino tarakonais, svirpliais, milčiais, specialiai pievose sugaudytais vabzdžiais.

Specialiai meldinėms nendrinukėms buvo sukurti lauko aviariumai. „Galima sakyti, tai tokie paukščių voljerai. Paukštelius čia perkeliame, kai matome, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vabzdžiai – ateities maistas Lietuvoje? (video) (0)

Entomologas Dominykas Aleknavičius | LRT nuotr.

Vieniems valgymui paruošti svirpliai kelia šleikštulį, o kitiems tai jau dabar yra skanus užkandis. Ir nors vabzdžiai yra gausus baltymų šaltinis, ant lietuvių stalo tokio valgo kol kas nematome.

Priešingai nei kiaulės, karvės ar kiti gyvūnai, maistui tinkami vabzdžiai natūraliai negyvena būriais ar šeimomis. Todėl auginti juos pramoniniu būdu tebėra didelis iššūkis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE dar galėjo dirbti (video) (0)

Branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas | LRT nuotr.

Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 metais, o po penkerių metų tas pats ištiko ir antrąjį bloką. Visgi daugelis „Mokslo sriubos“ kalbintų mokslininkų ir specialistų tikina, kad elektrinė dar galėjo pagaminti milijardus kilovatvalandžių elektros energijos. Daug laiko ir pinigų buvo investuota į elektrinės saugą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Branduolinės energetikos specialisto ir pirmojo Lietuvos energetikos ministro prof. Leono Ašmanto manymu, Ignalinos AE galėjo veikti iki 2025 metų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia skiepai? (video) (0)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė | LRT nuotr.

Virusai žmonijos istorijoje yra sukėlę labai dideles epidemijas. Vien raupai XX a. nužudė beveik 300 mln. žmonių. O kur dar gripas, hepatitas, poliomielitas, tymai… „Virusai yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jie užkrečia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, virusų turi augalai ir net bakterijos. Tai mūsų evoliucijos dalis“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.

Daugelio kadaise mirtinai pavojingų virusinių ligų nebebijome, nes mus apsaugo skiepai. Vakcina, vaizduodama ligos sukėlėją, sužadina mūsų imunitetą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vilniaus senamiestyje – pirmoji Europoje parduotuvė be kasų (video) (0)

pirmoji Europoje parduotuvė be kasų | LRT nuotr.

Apsipirkimas per kelias sekundes: įeinate į parduotuvę, pasiimate ko reikia ir išeinate. Nereikia stovėti eilėje, bendrauti su kasininku ar skaičiuoti grynuosius – už jus viską atlieka dirbtiniai neuroniniai tinklai, dvylika parduotuvės palubėje esančių vaizdo kamerų ir išmanių inžinierių algoritmai. Kokios technologijos leidžia veikti tokiai parduotuvei?

„Pati sudėtingiausia dalis visgi yra informacijos apjungimas iš skirtingų sensorių, skirtingų neuroninių tinklų į bendrą suvokimo erdvę. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: kaip ateityje žmonija pasigamins energijos? (video) (7)

Branduolinė sintezė | LRT nuotr.

Kalbėdami apie ekonomiką retai susimąstome apie tai, kad viena pagrindinių valiutų mūsų gyvenime yra energija. Šiuo metu pasaulio energetikos ateitis siejama su branduoline sinteze, procesu, kurio metu atomų branduoliai ne dalijasi, o veikiami milžiniško slėgio ir temperatūros – susijungia į naujus elementus. Apie procesų, vykstančių žvaigždžių centruose, mėgdžiojimą ir tokių reaktorių statymą pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje peri 200 kartų už Afrikos dramblius retesni paukščiai (video) (2)

Meldinė nendrinukė | LRT nuotr.

Lietuva yra viena iš keturių pasaulio valstybių, kuriose peri rečiausi Europoje paukščiai giesmininkai – meldinės nendrinukės. Per praėjusį šimtmetį pasaulyje išnyko net 95 procentai šių paukščių populiacijos. „Esame paskaičiavę, kad meldinės nendrinukės yra apie 200 kartų retesnės nei Afrikos dramblys“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Siekdami užkirsti kelią šių itin retų paukštelių nykimui, Lietuvos aplinkosaugininkai bendradarbiaudami su kolegomis užsienyje ėmėsi pasaulyje dar nebandyto būdo. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame | LRT nuotr.

Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose. Iš milžiniškų kiekių senovinių vienaląsčių skeletų, susiformavo dabartinė kreida. Į kreidą pažvelgus per mikroskopą, miniatiūrines fosilijas galima įžiūrėti.

Tačiau tokios liekanos mums leidžia ne tik rašyti ir piešti. Mokslininkai stengiasi atkurti jų struktūras, 3D spausdintuvais gamina jų modelius. Būtent geologijos mokslas mums leidžia tyrinėti praeityje vykusius klimato pokyčius ir geriau suprasti, kas gali mūsų laukti ateityje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? | LRT nuotr.

Nenuostabu, kad laikas dažnai skaičiuojamas pagal įvairių dangaus kūnų judėjimą. Bet priklausomai nuo to, kurį kūną pasirinksime, skirtumai gali būti išties drastiški.

Skirtumai gali būti tokie dideli, kad susipainios diena ir naktis. Nors gamtoje tokius skirtumus pastebėti nėra sunku, kasdienybėje jie keltų per daug sumaišties. Tad planuodami savo kasdieninius reikalus, dažniausiai remiamės būtent Saulės judėjimu.

Bet Saulės judėjimu pagrįsta yra ne viena laiko skaičiavimo sistema. Vienos iš jų, naudotos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE pirmojo Lietuvos energetikos ministro akimis (video) (0)

Branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas | LRT nuotr.

Ignalinos atominė elektrinė buvo gigantiškas projektas. Buvo numatoma, kad keturių jos reaktorių galia sieks net 6000 megavatų. „Buvo galvojama net apie tai, kad jeigu trūktų vandens, dalį jo reikėtų „permesti“ iš Dauguvos upės. Visokių tokių fantastinių dalykų buvo, kad tik pavyktų pasiekti tą užsibrėžtą rezultatą, tą užsispyrimą, kad būtume pirmi. To gigantiškumo siekimo buvo daug kur“, – apie Ignalinos atominės elektrinės statybas pasakoja branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? (video) (0)

Nematomas apsiaustas | LRT nuotr.

Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą – pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? | LRT nuotr.

Užsukus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą laikas tarsi sustoja. Į senovę čia gali nukelti ne tik rodomi klasikiniai spektakliai ir operos, bet ir teatre naudojamos technologijos. Teatre vis dar dulka pirmasis Sovietų Sąjungoje kompiuterinis šviesų valdymo pultas, stūksantis čia nuo 1974-ųjų. O kelis dešimtmečius čia dirbantys technikai prisimena ir „perfojuostas“, kartais vadinamas šiuolaikinių kompiuterių pirmtakėmis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? (video) (9)

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? | LRT nuotr.

„Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, – 1969 metų liepos 21 dieną žengdamas ant Mėnulio paviršiaus sakė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas. Per visą mums žinomą istoriją nė viena gyva būtybė nesugebėjo išsiveržti iš Žemės, bet štai daugybės sunkiai dirbusių žmonių dėka įvyko istorinis proveržis.

Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, „Apollo 11“ erdvėlaivis į Mėnulį nugabeno 130 valstybių vėliavas. Tarp jų – ir Sovietų Sąjungos vėliavą. „Vėliau ji kartu su grunto pavyzdžiais buvo įteikta Sovietų Sąjungos ministrų Skaityti toliau