Lietuvos mokslų akademija (LMA), surengusi Mokslo populiarinimo priemonių apdovanojimų konkursą, atrinko ir paskelbė devynias geriausias mokslo populiarinimo veiklas pagal dvi kategorijas: „Renginiai įvairioms tikslinėms grupėms“ ir „Audiovizualinių priemonių projektai“.
„Pernai rudenį paskelbėme konkursą ir aštuonis mėnesius kvietėme kuo plačiau, originaliau, įdomiau populiarinti mokslą, jo pasiekimus ir už tai gauti apdovanojimą. Šį kartą vertinome realius įgyvendintus Skaityti toliau
Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.
Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau
Jei manote, kad inžinerija – tai sudėtingų prietaisų konstravimas specialiai tam pritaikytose laboratorijose, o inžinieriais gali būti tik ilgas ir sudėtingas studijas atlaikę rimti specialistai, labai klystate. Štai Vilniuje susirinkęs būrys išradingų kūrėjų įrodė, kad kiekvienas iš mūsų gali savo rankomis prisidėti prie technologijų gimimo.
„Vilnius Mini Maker Faire“ – paskutinį pavasario savaitgalį Energetikos ir technikos muziejuje vykęs tarptautinis festivalis, kuriame visi norintys galėjo apžiūrėti ir išmėginti „pasidaryk pats“ (angl. do it yourself) principu sukurtus išradimus. Skaityti toliau
Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis.
Po intensyvaus pasirengimo, keletui laimingųjų astronautų tenka galimybė į Žemę pažvelgti pro erdvėlaivio iliuminatorių. Taip jie keliauja į aukštai virš mūsų planetos skriejančią Tarptautinę kosminę stotį, kurioje vėliau susiduria su įdomia, Skaityti toliau
Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.
Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau
Pagalvoję apie miestų nuotekų valymą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas dalykas.
„Iš kur tas dumblas atsiranda?“ – paklausite. Valant miestų nuotekas susidaro dideli kiekiai nuosėdų ir vandenyje esančias organines medžiagas dorojančių bakterijų, kurios surenkamos siurblių ir Archimedo sraigtų pagalba. Skaityti toliau
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.
Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Skaityti toliau
Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.
Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau
Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?
Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau
Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?
Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau
Animacinis filmas „Dvasia šarvuose“ („Ghost in the Shell“), pasirodęs 1995 metais, paliko įspūdį ne vienam. Tarp jų ir programuotojui Pauliui Liekiui, kuris sukūrė robotą, gebantį judėti lanksčiai lyg gyvas padaras.
Mintis sukurti kažką iš matyto filmo autorių aplankė seniai, tačiau tik dabar programuotojas įgyvendino savo svajonę. „Mokslo sriubos“ kūrybinei grupei jis pasakojo, jog roboto kūrimą nulėmė susidomėjimas robotika bei laisvo laiko turėjimas. „Labai daug visko reikia žinoti. Turi išmanyti ir elektroniką, ir mechaniką, ir 3D spausdinimą… Viską pradėjau nuo pokalbių su daug specialistų“, – sako Paulius aiškindamas, kiek laiko užtruko idėjos brandinimas ir gamybos procesas. Skaityti toliau
Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.
Kompanijos „Aresi Labs“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Zujus teigia, jog VR įrenginių turinys didžiąja dalimi – apie 90 procentų – dabar yra skirtas pramogoms, žaidimams, tačiau produktų pritaikymas labai įvairus. Skaityti toliau
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau ketvirtus metus rengiamas makaronų tiltų konkursas. Statybos studentams, statantiems patvarius tiltų modelius iš makaronų, ko gero šis maisto produktas jau primena ne studentišką gyvenimą, o priešingai – rimtų, inžinerinių sprendimų taikymą praktikoje. Griežtomis taisyklėmis pasižymintis konkursas, nors ir skamba šmaikščiai, reikalauja daug pastangų ir pasirengimo.
VGTU Statybos fakulteto prof. dr. Algirdas Juozapaitis atskleidė, kaip naujausios technologijos šiandien leidžia numatyti galimus tiltų pažeidimus. Skaityti toliau
Prieš keletą metų Naujųjų naktis buvo tokia ūkanota, jog jau už kelių metrų buvo sunku ką nors įžiūrėti. Todėl fejerverkų fiesta buvo labiau girdima nei matoma. O juk spalvingi ornamentai danguje – kone privalomas atributas pasitinkant ne tik naujus metus, bet ir minint kitas svarbias progas.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius sako, jog fejerverkus prilyginti „pinigų metimui į orą“ yra nesąžininga, nes ir filmo žiūrėjimą galima traktuoti taip pat. Fejerverkų paskirtis – nustebinti, pradžiuginti, tačiau tai, ką įprastai danguje matome mes, yra gana pabodę ir nebepalieka tokio didelio įspūdžio. Skaityti toliau
2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau
Ar kada nors pagalvojote, kodėl parduotuvės durys automatiškai atsidaro mums prie jų prisiartinus? O ar esate matę filmą, kuriame filmuojant per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Ir vienu, ir kitu atveju galime kaltinti infraraudonuosius spindulius, dar kitaip vadinamus šilumine spinduliuote. Jų žmogaus akis matyti negali, tačiau šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą.
Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos. Šiais virpesiais perduodamas bevielis internetas, mobilusis ryšys, televizijos transliacijos ir kt. Skaityti toliau
Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.
Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau
Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau
Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Ar Jūsų požiūrį pakeistų faktas, jog dujų kiekis, kurį išskiria sąvartynai, yra didesnis už termofikacinių jėgainių aplinkos taršą? Skaityti toliau
Kaip šaltis gali padėti medikams ir kaip gali mus nužudyti? Ar gali šaltis ir karštis būti išvien? Ką bendro turi klimato kaita su duobėmis ir provėžomis gatvėse? Kuo bitumas yra panašus į sviestą arba į šokoladą? Ką turi bendro medžių kamienai ir mūsų gatvių mėginiai? Kaip vanduo ir ledas sprogdina mūsų gatves? Šiuos rebusus narplioja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, kurie iš Kelių tyrimo instituto keliauja pas Lietuvos kelininkus ir klausia, kaip nereikia taisyti duobių ir provėžų.
Pirmieji Nepriklausomybės metai buvo sunkūs, galime suprasti norą ir sutaupyti, ir suremontuoti. Bet kaip prie provėžų prisidėjo klimato kaita? Mūsų nebestebina žiemą pavasario orai, Skaityti toliau
Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Ant šaligatvio plytelių padėtas ryškus maišelis puikiai matosi. O dabar užsiriškime akis, apsisukime keliasdešimt kartų ir suraskime maišiuką. Skaityti toliau
Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių – labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus.
Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos – energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai. Skaityti toliau
Kiek metų seniausiam žinomam keliui ir kur jį rasti? Kodėl žmonės pradėjo kelius grįsti akmenimis? Kaip atrodė romėniški keliai ir kodėl jie buvo svarbūs imperijai? Kokiais keliais egiptiečiai transportavo akmenis į piramidžių statybas? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Ar įmanoma nutiesti kelią nepastebėtam? Koks yra gero kelio receptas? Ar galima asfaltuoti žiemą? Kodėl specialistai pasibaisėjo Youtube vaizdais, kuomet yra asfaltuojama… baloje? Šiais klausimais savo reportažą iš Kelių tyrimo instituto laboratorijos tęsia „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai. Skaityti toliau
Kartu su kūrybine komanda nuvykome į Molėtus ir apžiūrėjome Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatoriją. Čia yra pajėgiausi Lietuvos astronomų instrumentai, kuriais stebimi dangaus kūnai. Teleskopai leidžia stebėti tokius tolimus objektus, kad neįmanoma to suvokti. Observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas sutiko teleskopus aprodyti iš arti.
„Šių metų vasario mėnesį mes tapome istorinio atradimo amžininkais. JAV LIGO observatorijoje pirmą kartą aptiktos gravitacinės bangos. Skaityti toliau
„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Skaityti toliau
Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.
„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. Skaityti toliau
1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis. Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio – pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas – skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Skaityti toliau
Jungtinių Tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 metais, tai yra už 34 metų, Žemėje gyvens apie 30 procentų daugiau žmonių nei dabar. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7.4 milijardo žmonių. O prognozuojama bus beveik 10 milijardų. Galime vaizdžiai įsivaizduoti, mūsų planetoje tarsi atsiras dar viena Kinija ir Indija. Kokiu būdu išmaitinsim tiek daug žmonių? Taip pat, visiems žmonėms reikės namų, automobilių, kompiuterių, gražių rūbų. Tai tikras iššūkis! Ką turime daryti, kad 2050 metais Žemė būtų laimingų žmonių planeta ir visi būtų sotūs?
„Mes žinome kelias žemės ūkio revoliucijas. Skaityti toliau
1911 m. balandžio mėnesį olandų mokslininkas Heikė Kamerlingas Onesas (Heike Kamerlingh Onnes) tyrinėjo medžiagas labai žemoje temperatūroje. Jis paėmė gyvsidabrio ir jį atšaldė iki maždaug -269 laipsnių temperatūros. Ir išsižiojo. Jis negalėjo patikėti, tai ką stebėjo. Superlaidumas – tai tikriausiai vienas paslaptingiausių reiškinių, atrastų mokslininkų. O levitacijos galimybė buvo atrasta ne iš karto.
„Praėjusių metų vasarą Japonijos automobilių gamintojas „Lexus“ pademonstravo levituojančią riedlentę be ratų. Inžinieriai įgyvendino fantastinio kino filmo „Atgal į ateitį 2“ kūrėjų pranašystę. Skaityti toliau
Prieš 160 metų ryšys tarp Europos ir Amerikos buvo palaikomas tik laivais. Visos naujienos, žinios keliaudavo laiškais. O kartais dėl atšiauraus oro ir didelių audrų net laivai negalėdavo plaukti. XIX amžiaus viduryje tarp miestų ir valstybių jau buvo tiesiamos telegrafo linijos. Samuelis Morzė, Morzės abėcėlės išradėjas, prognozavo, kad tik laiko klausimas, kada povandeninis kabelis sujungs Europą su Amerika. Tai įvyko prieš daugiau nei 150 metų.
Šiandien vietoj paprastų varinių kabelių naudojami šviesolaidžiai. Susidomėję šviesolaidžio naudojimu telekomunikacijų srityje, Skaityti toliau
