Žymos archyvas: mokslo populiarinimas

V. Baltrūnas. Mokslas – tik gamybinė jėga? (per karantino langą besižvalgant) (13)

2020 04 29 16:00

Taip, taip, tai frazė iš anų laikų. Iš tos pačios operos kaip ir ... komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas, o vėliau dar pridėjus … ir chemizavimas. Tiesą sakant, ūkio elektrifikavimas ir chemizavimas, informacinių technologijų plėtojimas, gamtos išteklių tausojimas ir daugybė visokių kitokių -imų būdingi dabartinei pasirinktai civilizacijos krypčiai. Žinoma, įžvalgiai numatant atominės energetikos, gyvybę luošinančių trašų, militarinių technologijų, valdymą paraližuojančių kompiuterinių programų keliamus pavojus, gal ir galima gerokai rizikuojant žengti į ateitį. Skaityti toliau →

Seime vyks visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas (tiesioginė transliacija) (0)

2019 12 12 14:00

2017 m. konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gruodžio 13 d., penktadienį, 10 val. istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (I rūmuose) vyks visuotinis Lietuvos mokslininkų suvažiavimas, skirtas svarbiausiems mokslo ir studijų sistemos klausimams aptarti. Renginio pradžia – 10 val. Įėjimas – per Seimo III rūmų apsaugos postą.

Suvažiavime numatoma aptarti šiuos klausimus:

Lietuvos mokslininkų potencialo išsaugojimas ir sutelkimas, kuriant ir įgyvendinant valstybės strategiją. Jaunųjų mokslininkų potencialo ugdymas. Mokslininkų veiklos prestižo atkūrimas Skaityti toliau →

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Justinai Kozakaitei (0)

2019 02 05 19:00

Vasario 5 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo kandidatų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti pateiktus dokumentus. 2019 m. pretendentai – dr. Žydrūnas Vičinskas, dr. Justina Kozakaitė, dr. Algis Bitautas, dr. Justas Stončius, dr. Andrius Puksas, dr. Viktorija Skvarciany. Apsvarsčiusi pateiktas kandidatų paraiškas, komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Justinai Kozakaitei.

Justina Kozakaitė gimė 1986 m. gegužės 18 d. Baigė Vilniaus Žemynos gimnaziją. Studijavo Vilniaus ir Daramo (Durham) universitetuose. Dirba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedroje Skaityti toliau →

„Piliečių mokslas“: moksliniai tyrimai tavo kišenėje (video) (1)

2018 03 25 09:00

„Piliečių mokslas“ | mokslosriuba.lt nuotr.

Tikriausiai jau nieko nebestebina tai, jog išmaniajame telefone programėlę galima rasti bet kam – nuo autobuso bilieto įsigijimo iki žaidimų su įstabiausiais grafiniais elementais. Tačiau ar žinojote, jog savo išmaniojo telefono pagalba galite prisijungti prie tikrų tikriausių mokslinių tyrimų, ar juos vykdyti patys?

Į tarptautinį piliečių mokslo projektą „Globe at Night“, siekiantį suprasti šviesos užterštumo lygį ir pokyčius visame pasaulyje, gali įsitraukti kiekvienas. Tereikia atsisiųsti „Loss of Night“ programėlę savo telefone. Skaityti toliau →

Klaipėdoje bus pristatyta knyga apie Vakarų Lietuvos istorinius drabužius (0)

2018 03 22 06:00

Knygos „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ viršelis | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kovo 22 d., ketvirtadienį, 17 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks knygos „Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ sutiktuvės. Pristatyme dalyvaus tekstų autorės Ramunė Bračiulienė ir dr. Aušra Kavaliauskienė, archeologinių papuošalų rekonstrukcijų autorius Dionyzas Varkalis, dailininkė Jolanta Gegelevičiūtė. Renginio metu, naują leidinį bus galima įsigyti.

„Vakarų Lietuvos istorinis kostiumas. XV a.–XX a. I pusė“ – tai mokslo populiarinimo leidinys, kviečiantis skaitytojus ieškoti ir atrasti laiko tėkmėje išlikusių istorinių drabužių, Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Kaip Lietuvoje perdirbama nafta? (2 dalis, video) (1)

2017 12 07 12:55

Naftos perdirbimas Lietuvoje | „Mokslo sriuba“ nuotr.

Ankstesnėje laidoje „Mokslo sriuba“ domėjomės kaip vyksta naftos perdirbimas. Kviečiame pratęsti ekskursiją po vienintelę Baltijos šalyse esančią, milžinišką naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Apžiūrint šią milžinišką gamyklą, beveik nematyti darbuotojų. Įrenginiai ūžia, šnypščia, vamzdžiais teka produktai, laikas nuo laiko gamyklos keliais pravažiuoja koks techninis automobilis ar apsaugos darbuotojai, bet specialistų nematyti. Kur gi jie yra? Pasirodo, didelė dalis sklendžių, vožtuvų yra automatizuoti ir jie valdomi iš operatorinių. Specialistams nereikia budėti prie tam tikro vamzdžio. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: ar į Lietuvą pateks Astravo AE elektra?(video) (1)

2017 12 04 12:58

Tikriausiai kai kurie esate girdėję apie vadinamąjį BRELL elektros žiedą. Jis jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją ir Baltarusiją. Ši sistema buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo kai kartu su kitomis Baltijos šalimis atsidūrėme Sovietų Sąjungos gniaužtuose. Inžinieriai taip suprojektavo tinklus, kad tapome bendro tinklo dalimi. Su Baltarusija, kurioje dabar, pavojingai arti Vilniaus, yra statoma Astravo atominė elektrinė, šiuo metu turime penkias elektros jungtis. Skaityti toliau →

Paskelbti geriausi mokslo populiarinimo projektai Lietuvoje (0)

2017 07 18 07:00

Lietuvos mokslų akademija (LMA), surengusi Mokslo populiarinimo priemonių apdovanojimų konkursą, atrinko ir paskelbė devynias geriausias mokslo populiarinimo veiklas pagal dvi kategorijas: „Renginiai įvairioms tikslinėms grupėms“ ir „Audiovizualinių priemonių projektai“.

„Pernai rudenį paskelbėme konkursą ir aštuonis mėnesius kvietėme kuo plačiau, originaliau, įdomiau populiarinti mokslą, jo pasiekimus ir už tai gauti apdovanojimą. Šį kartą vertinome realius įgyvendintus Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: lietuviški veido atpažinimo algoritmai yra vieni geriausių pasaulyje (video) (0)

2017 06 12 18:10

Jeigu sėdėdami mokyklos suole laužėte galvą, mėgindami suprasti, kaip gyvenime galėtų praversti matematikos teorijos, tai ši laida – jums. Galbūt nustebsite sužinoję, kad praktinių matematikos pritaikymo būdų toli ieškoti nereikia. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – kasdien mūsų naudojamos kompiuterinės programos. Puikiai sudėtingas formules ir skaičiavimus išmanantys specialistai tokiomis programomis neapsiriboja ir siekia priversti kompiuterius įgyvendinti vis sudėtingesnes užduotis. Pavyzdžiui, atpažinti žmones.

Mes, žmonės, savo aplinką dažniausiai suvokiame stebėdami ją akimis. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: kuo gali nustebinti išradingų inžinierių šventė? (video) (0)

2017 06 05 08:51

Jei manote, kad inžinerija – tai sudėtingų prietaisų konstravimas specialiai tam pritaikytose laboratorijose, o inžinieriais gali būti tik ilgas ir sudėtingas studijas atlaikę rimti specialistai, labai klystate. Štai Vilniuje susirinkęs būrys išradingų kūrėjų įrodė, kad kiekvienas iš mūsų gali savo rankomis prisidėti prie technologijų gimimo.

„Vilnius Mini Maker Faire“ – paskutinį pavasario savaitgalį Energetikos ir technikos muziejuje vykęs tarptautinis festivalis, kuriame visi norintys galėjo apžiūrėti ir išmėginti „pasidaryk pats“ (angl. do it yourself) principu sukurtus išradimus. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: kaip užmigti nesvarumo būsenoje? (video) (0)

2017 05 27 19:02

Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis.

Po intensyvaus pasirengimo, keletui laimingųjų astronautų tenka galimybė į Žemę pažvelgti pro erdvėlaivio iliuminatorių. Taip jie keliauja į aukštai virš mūsų planetos skriejančią Tarptautinę kosminę stotį, kurioje vėliau susiduria su įdomia, Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: didžiausias kosminis teleskopas astronomijos istorijoje (video) (0)

2017 05 02 14:14

Astronomų skrydžiai į kosmosą, zondai, tiriantys už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejančius kosminius kūnus, gyvybės paieškos tolimosiose planetose… Tai, kas seniau tebuvo mokslinės fantastikos rašytojų vaizduotės kūriniai, tampa realybe. Štai ir dabar geriausi viso pasaulio mokslininkai konstruoja ne ką kita, o laiko mašiną – Džeimso Vebo (angl. James Webb) kosminį teleskopą, padėsiantį mums pažvelgti į tolimą Visatos praeitį.

Antrojo NASA administratoriaus vardu pavadintą didžiausią kosminį teleskopą astronomijos istorijoje jau beveik 20 metų kuria daugiau nei 1200 astrofizikos, inžinerijos, technikos specialistų. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą (video) (0)

2017 04 27 15:12

Pagalvoję apie miestų nuotekų valymą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. Ir visgi svarbu suprasti, kad smarvė – daugeliu atvejų jau praeitis, o už nemalonų kvapą „atsakingas“ nuotekų dumblas yra labai vertingas dalykas.

„Iš kur tas dumblas atsiranda?“ – paklausite. Valant miestų nuotekas susidaro dideli kiekiai nuosėdų ir vandenyje esančias organines medžiagas dorojančių bakterijų, kurios surenkamos siurblių ir Archimedo sraigtų pagalba. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: norite tapti kosmoso turistu? Bilieto kaina – 250 tūkstančių JAV dolerių (video) (0)

2017 03 22 15:03

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį.

Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus. Tikriausiai esate matę filmų, kuriuose žmonės gyvena kitose planetose, kuria jose kolonijas, pasaulis tampa suvokiamas kaip gyvenimas visoje galaktikoje. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

2017 03 22 09:15

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: apie praktinę filosofijos naudą šiandienos pasaulyje (video) (0)

2017 02 09 19:02

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?

Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: kaip tampama pasauline žvaigžde? (video) (0)

2017 02 03 13:00

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensancijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas?

Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof. dr Arūno Augustinaičio, garsenybių įvaizdžio kūrimas – tai lyg žvaigždžių „gamybos“ procesas, Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Lietuvio kūrinys – gyvą padarą primenantis robotas (video) (0)

2017 01 16 07:28

Animacinis filmas „Dvasia šarvuose“ („Ghost in the Shell“), pasirodęs 1995 metais, paliko įspūdį ne vienam. Tarp jų ir programuotojui Pauliui Liekiui, kuris sukūrė robotą, gebantį judėti lanksčiai lyg gyvas padaras.

Mintis sukurti kažką iš matyto filmo autorių aplankė seniai, tačiau tik dabar programuotojas įgyvendino savo svajonę. „Mokslo sriubos“ kūrybinei grupei jis pasakojo, jog roboto kūrimą nulėmė susidomėjimas robotika bei laisvo laiko turėjimas. „Labai daug visko reikia žinoti. Turi išmanyti ir elektroniką, ir mechaniką, ir 3D spausdinimą… Viską pradėjau nuo pokalbių su daug specialistų“, – sako Paulius aiškindamas, kiek laiko užtruko idėjos brandinimas ir gamybos procesas. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Virtuali realybė naudojama ir malšinant skausmą (video) (0)

2017 01 15 08:05

Virtuali realybė_akiniai_mokslosriuba.lt

Virtualiu pasauliu buvo susidomėta dar prieš 5 dešimtmečius, tačiau šiandien prieinami įrenginiai atsirado dar visai neseniai. Atvykę į parduotuvę žmonės labiausiai susižavėdavo „Oculus Rift“ virtualios realybės (VR) akiniais. Buvo aišku iškart – tai ateitis.

Kompanijos „Aresi Labs“ įkūrėjas ir vadovas Audrius Zujus teigia, jog VR įrenginių turinys didžiąja dalimi – apie 90 procentų – dabar yra skirtas pramogoms, žaidimams, tačiau produktų pritaikymas labai įvairus. Skaityti toliau →

„Įdomioji inžinerija“: Ateityje pamatysime naujų pavidalų tiltus (video) (0)

2017 01 14 13:00

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) jau ketvirtus metus rengiamas makaronų tiltų konkursas. Statybos studentams, statantiems patvarius tiltų modelius iš makaronų, ko gero šis maisto produktas jau primena ne studentišką gyvenimą, o priešingai – rimtų, inžinerinių sprendimų taikymą praktikoje. Griežtomis taisyklėmis pasižymintis konkursas, nors ir skamba šmaikščiai, reikalauja daug pastangų ir pasirengimo.

VGTU Statybos fakulteto prof. dr. Algirdas Juozapaitis atskleidė, kaip naujausios technologijos šiandien leidžia numatyti galimus tiltų pažeidimus. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: apie tai, kas stebina iki šiol – pokalbis su vieninteliu Lietuvoje fejerverkų tyrinėtoju (video) (0)

2017 01 05 07:16

d-juknelevicius-fejerverkai_mokslosriuba-lt

Prieš keletą metų Naujųjų naktis buvo tokia ūkanota, jog jau už kelių metrų buvo sunku ką nors įžiūrėti. Todėl fejerverkų fiesta buvo labiau girdima nei matoma. O juk spalvingi ornamentai danguje – kone privalomas atributas pasitinkant ne tik naujus metus, bet ir minint kitas svarbias progas.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius sako, jog fejerverkus prilyginti „pinigų metimui į orą“ yra nesąžininga, nes ir filmo žiūrėjimą galima traktuoti taip pat. Fejerverkų paskirtis – nustebinti, pradžiuginti, tačiau tai, ką įprastai danguje matome mes, yra gana pabodę ir nebepalieka tokio didelio įspūdžio. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Vandens atsargas papildysime jį išgaudami iš asteroidų (video) (1)

2017 01 02 16:30

2015 m. JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: infraraudonieji spinduliai ir terahercai kiaurai varsto žmogų kiekvieną sekundę (video) (0)

2016 12 22 18:00

Ar kada nors pagalvojote, kodėl parduotuvės durys automatiškai atsidaro mums prie jų prisiartinus? O ar esate matę filmą, kuriame filmuojant per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Ir vienu, ir kitu atveju galime kaltinti infraraudonuosius spindulius, dar kitaip vadinamus šilumine spinduliuote. Jų žmogaus akis matyti negali, tačiau šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą.

Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos. Šiais virpesiais perduodamas bevielis internetas, mobilusis ryšys, televizijos transliacijos ir kt. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (III) (video) (1)

2016 12 02 11:04

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje.

Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta. Ir nors 99,9 procentai skirtingų žmonių DNR sutampa, Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: lietuvių atradimas padarė proveržį genetikoje (I) (video) (0)

2016 11 24 17:11

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr. Giedrius Gasiūnas sako, kad šių metų laureatai buvo apdovanoti už darbus, atliktus dar praeitame amžiuje, todėl lietuvių atradimas dar tikrai gali būti įvertintas. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Sąvartynai – labiau kenksmingi mūsų sveikatai nei atliekų deginimas (video) (0)

2016 10 20 09:50

dumai-atliekos_deginimas_mokslosriuba-lt

Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Manoma, jog deginamos atliekos skleidžia tokį patį bjaurų kvapą, kaip ir sąvartynai, kurie ilgai pūva lauke karštomis vasaros dienomis. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Ar Jūsų požiūrį pakeistų faktas, jog dujų kiekis, kurį išskiria sąvartynai, yra didesnis už termofikacinių jėgainių aplinkos taršą? Skaityti toliau →

„Įdomioji inžinerija“: kova su šalčiu, karščiu ir… duobėmis (video) (0)

2016 05 31 12:23

Kaip šaltis gali padėti medikams ir kaip gali mus nužudyti? Ar gali šaltis ir karštis būti išvien? Ką bendro turi klimato kaita su duobėmis ir provėžomis gatvėse? Kuo bitumas yra panašus į sviestą arba į šokoladą? Ką turi bendro medžių kamienai ir mūsų gatvių mėginiai? Kaip vanduo ir ledas sprogdina mūsų gatves? Šiuos rebusus narplioja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, kurie iš Kelių tyrimo instituto keliauja pas Lietuvos kelininkus ir klausia, kaip nereikia taisyti duobių ir provėžų.

Pirmieji Nepriklausomybės metai buvo sunkūs, galime suprasti norą ir sutaupyti, ir suremontuoti. Bet kaip prie provėžų prisidėjo klimato kaita? Mūsų nebestebina žiemą pavasario orai, Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: kaip Kaune varžėsi lietuvių ir latvių robotai? (video) (0)

2016 05 29 15:37

Robotų varžybos | mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjusią savaitę gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Ant šaligatvio plytelių padėtas ryškus maišelis puikiai matosi. O dabar užsiriškime akis, apsisukime keliasdešimt kartų ir suraskime maišiuką. Skaityti toliau →

„Mokslo sriuba“: Kaip mokslininkai tyrinėja ląsteles ir kodėl VU ląstelių biologai nerūko? (video) (0)

2016 05 16 07:27

zmogus anatomija lasteles_mokslosriuba.lt

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių – labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus.

Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos – energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai. Skaityti toliau →

„Įdomioji inžinerija“: nematomi kelininkai (video) (0)

2016 05 04 09:49

Kiek metų seniausiam žinomam keliui ir kur jį rasti? Kodėl žmonės pradėjo kelius grįsti akmenimis? Kaip atrodė romėniški keliai ir kodėl jie buvo svarbūs imperijai? Kokiais keliais egiptiečiai transportavo akmenis į piramidžių statybas? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Ar įmanoma nutiesti kelią nepastebėtam? Koks yra gero kelio receptas? Ar galima asfaltuoti žiemą? Kodėl specialistai pasibaisėjo Youtube vaizdais, kuomet yra asfaltuojama… baloje? Šiais klausimais savo reportažą iš Kelių tyrimo instituto laboratorijos tęsia „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai. Skaityti toliau →

Antklodės Baldai internetu Kondicionieriai Paskolos internetu