Žymos archyvas: mokslo laida

„Mokslo sriuba“: prie „Apollo“ kosmoso programos prisidėjo ir lietuviai (video) (1)

„Mokslo sriuba“: prie „Apollo“ kosmoso programos prisidėjo ir lietuviai | LRT nuotr.

Paskutinėje „Mokslo sriubos“ laidoje užbaigiamas septynių dalių pasakojimas apie vieną įspūdingiausių žmonijos pasiekimų – NASA „Apollo“ kosmoso misijų programą.

„Mano galva, tai buvo stebuklas. Kiekvienas iš mūsų turime buitinės technikos, kur kas galingesnės nei tuometiniai kompiuteriai“, – sako Molėtų astronomijos observatorijos gidas Andrius Zigmantas. Mūsų dabartiniai išmanieji telefonai turi apie 100 000 kartų daugiau skaičiavimo pajėgumų nei kompiuteris, kuris valdė „Apollo“ erdvėlaivius. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas (video) (1)

„Mokslo sriuba“: pasitelkdami nanodaleles Lietuvos mokslininkai kuria ypatingas medžiagas | LRT nuotr.

Vėjo jėgainės ir lėktuvai gaminami iš lengvų, bet stiprių kompozitinių medžiagų. Kuo medžiagos lengvesnės, tuo didesnis konstrukcijos veiksmingumas – pagaminama daugiau elektros, mažesnės kuro sąnaudos.

Kompozitinės medžiagos gaminamos stiklo ir anglies pluoštus suklijuojant polimerine derva. Kiekvienas audinys turi skirtingą raštą, todėl skirtingos ir mechaninės savybės. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai ieško būdų, kaip dar labiau padidinti tokių medžiagų veiksmingumą. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: kaip buvo sukurti pirmieji antivirusiniai vaistai? (video) (0)

Amerikiečių mokslininkė Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) | LRT nuotr.

Praeito šimtmečio pradžioje dauguma vaistų buvo kuriami gydomųjų savybių turinčių augalų, kuriuos žmonės vartojo ištisus šimtmečius, pagrindu arba buvo atrasti netyčia. Vaistų kūrimo revoliuciją sukėlė amerikiečių mokslininkai Gertrūda Eliona (Gertrude Ellion) ir Džordžas Hičingas (George Hitchings), išvystę naujus vaistų kūrimo principus.

Kruopščiai tirdama skirtumus tarp sveikų ląstelių ir ligų sukėlėjų, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? (video) (2)

„Mokslo sriuba“: kam bus naudojamas 5G ryšys? | LRT nuotr.

2021 m. Lietuvoje bus diegiamas naujos kartos 5G mobilusis ryšys. Jo bangų dažnis bus gerokai didesnis nei šiuo metu naudojamo ryšio, todėl duomenų perdavimo sparta išaugs dešimtimis kartų. Tai lems daiktų interneto, autonominių automobilių, robotikos ir kitų pažangių technologijų vystymąsi.

„1G ryšys sugebėdavo perteikti tik balsą, 2G galėjo perduoti jau ir paveiksliukus, 3G leido mums naršyti internete, 4G – žiūrėti vaizdo įrašus. 5G ryšys leis mums perduoti virtualios tikrovės ir panašią informaciją“, – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: miškuose slepiasi ne tik grybai, bet ir seni sprogmenys (video) (0)

„Mokslo sriuba“: miškuose slepiasi ne tik grybai, bet ir seni sprogmenys | LRT nuotr.

Vaikštant miške ar ariant laukus, gali pasitaikyti ne tik grybų ar akmenų. Radus įtartiną į sprogmenį panašų daiktą, jokiu būdu negalima jo liesti ar judinti. Būtina nedelsiant iškviesti policiją.

Net jeigu šis daiktas surūdijęs, aplipęs moliu, didelė tikimybė, kad jo viduje – puikiai išsilaikęs sprogdiklis. Neatsargus elgesys gali kainuoti stiprius sužalojimus ar net gyvybę. Tą puikiai žino ir patyrę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos išminuotojai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Gėlių kalba, užrašyta formulėmis (video) (2)

„Mokslo sriuba“: Gėlių kalba, užrašyta formulėmis | LRT nuotr.

Vienų augalų žiedai yra labai neįprasti – pavyzdžiui, primena laivą ir turi jo dalimis pavadintas žiedo dalis. Tuo tarpu kiti teturi išlikusias tik pačias svarbiausias dalis. Vis dėlto, kad ir kokie skirtingi jie atrodytų iš pirmo žvilgsnio, visų žiedų struktūra yra panaši. Ir visus žiedus galima aprašyti formulėmis. O kad pamatyti, kaip jos atrodo ir ką reiškia, reikia patyrinėti augalų pasaulį iš arčiau.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kiek žmonių vaikščiojo Mėnulio paviršiumi? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kiek žmonių vaikščiojo Mėnulio paviršiumi? | LRT nuotr.

Amerikiečių „Apollo 11“ užduoties astronautai Neilas Armstrongas ir (Buzzas) Buzas Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, savo kojomis žengusiais ant Mėnulio. Jie nebuvo paskutiniai – iš viso Mėnulio paviršiumi vaikščiojo 12 žmonių.

Kosminių aparatų navigacijos inžinieriaus Broniaus Razgaus pasakojimu, pirmoji užduotis į Mėnulį buvo numatoma kuo paprastesnė. Ilgainiui, sukaupus daugiau duomenų ir patirties, užduotys tapo sudėtingesnės. Štai 1972 metais „Apollo 17“ komandą sudarė jau ne vien tik kariškiai astronautai. „Skrido geologas, kuris galėjo Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie COVID-19 pandemiją (video) (0)

COVID-19 pandemija | LRT nuotr.

Dešimtyse pasaulio valstybių įvestas precedento neturintis karantino režimas. Visa tai dėl viruso – pačios paprasčiausios gyvybės formos, kurios nematome, neužuodžiame, nejaučiame.

„Mes esame gamtos, kurioje harmoningai egzistuoja įvairios gyvybės formos, dalis. Jų yra visur: aplink mus, ant mūsų, mūsų kūnų viduje. Jos ne mūsų priešai, o kaimynai. O su kaimynais būna visaip – kartais santykiai geresni, kartais labiau įtempti“, – sako Vilniaus universiteto infektologas prof. dr. Vytautas Usonis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vabzdžiai – ateities maistas Lietuvoje? (video) (0)

Entomologas Dominykas Aleknavičius | LRT nuotr.

Vieniems valgymui paruošti svirpliai kelia šleikštulį, o kitiems tai jau dabar yra skanus užkandis. Ir nors vabzdžiai yra gausus baltymų šaltinis, ant lietuvių stalo tokio valgo kol kas nematome.

Priešingai nei kiaulės, karvės ar kiti gyvūnai, maistui tinkami vabzdžiai natūraliai negyvena būriais ar šeimomis. Todėl auginti juos pramoniniu būdu tebėra didelis iššūkis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE dar galėjo dirbti (video) (0)

Branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas | LRT nuotr.

Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 metais, o po penkerių metų tas pats ištiko ir antrąjį bloką. Visgi daugelis „Mokslo sriubos“ kalbintų mokslininkų ir specialistų tikina, kad elektrinė dar galėjo pagaminti milijardus kilovatvalandžių elektros energijos. Daug laiko ir pinigų buvo investuota į elektrinės saugą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Branduolinės energetikos specialisto ir pirmojo Lietuvos energetikos ministro prof. Leono Ašmanto manymu, Ignalinos AE galėjo veikti iki 2025 metų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia skiepai? (video) (0)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė | LRT nuotr.

Virusai žmonijos istorijoje yra sukėlę labai dideles epidemijas. Vien raupai XX a. nužudė beveik 300 mln. žmonių. O kur dar gripas, hepatitas, poliomielitas, tymai… „Virusai yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jie užkrečia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, virusų turi augalai ir net bakterijos. Tai mūsų evoliucijos dalis“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.

Daugelio kadaise mirtinai pavojingų virusinių ligų nebebijome, nes mus apsaugo skiepai. Vakcina, vaizduodama ligos sukėlėją, sužadina mūsų imunitetą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vilniaus senamiestyje – pirmoji Europoje parduotuvė be kasų (video) (0)

pirmoji Europoje parduotuvė be kasų | LRT nuotr.

Apsipirkimas per kelias sekundes: įeinate į parduotuvę, pasiimate ko reikia ir išeinate. Nereikia stovėti eilėje, bendrauti su kasininku ar skaičiuoti grynuosius – už jus viską atlieka dirbtiniai neuroniniai tinklai, dvylika parduotuvės palubėje esančių vaizdo kamerų ir išmanių inžinierių algoritmai. Kokios technologijos leidžia veikti tokiai parduotuvei?

„Pati sudėtingiausia dalis visgi yra informacijos apjungimas iš skirtingų sensorių, skirtingų neuroninių tinklų į bendrą suvokimo erdvę. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: kaip ateityje žmonija pasigamins energijos? (video) (7)

Branduolinė sintezė | LRT nuotr.

Kalbėdami apie ekonomiką retai susimąstome apie tai, kad viena pagrindinių valiutų mūsų gyvenime yra energija. Šiuo metu pasaulio energetikos ateitis siejama su branduoline sinteze, procesu, kurio metu atomų branduoliai ne dalijasi, o veikiami milžiniško slėgio ir temperatūros – susijungia į naujus elementus. Apie procesų, vykstančių žvaigždžių centruose, mėgdžiojimą ir tokių reaktorių statymą pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje peri 200 kartų už Afrikos dramblius retesni paukščiai (video) (2)

Meldinė nendrinukė | LRT nuotr.

Lietuva yra viena iš keturių pasaulio valstybių, kuriose peri rečiausi Europoje paukščiai giesmininkai – meldinės nendrinukės. Per praėjusį šimtmetį pasaulyje išnyko net 95 procentai šių paukščių populiacijos. „Esame paskaičiavę, kad meldinės nendrinukės yra apie 200 kartų retesnės nei Afrikos dramblys“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Siekdami užkirsti kelią šių itin retų paukštelių nykimui, Lietuvos aplinkosaugininkai bendradarbiaudami su kolegomis užsienyje ėmėsi pasaulyje dar nebandyto būdo. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame | LRT nuotr.

Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose. Iš milžiniškų kiekių senovinių vienaląsčių skeletų, susiformavo dabartinė kreida. Į kreidą pažvelgus per mikroskopą, miniatiūrines fosilijas galima įžiūrėti.

Tačiau tokios liekanos mums leidžia ne tik rašyti ir piešti. Mokslininkai stengiasi atkurti jų struktūras, 3D spausdintuvais gamina jų modelius. Būtent geologijos mokslas mums leidžia tyrinėti praeityje vykusius klimato pokyčius ir geriau suprasti, kas gali mūsų laukti ateityje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? | LRT nuotr.

Nenuostabu, kad laikas dažnai skaičiuojamas pagal įvairių dangaus kūnų judėjimą. Bet priklausomai nuo to, kurį kūną pasirinksime, skirtumai gali būti išties drastiški.

Skirtumai gali būti tokie dideli, kad susipainios diena ir naktis. Nors gamtoje tokius skirtumus pastebėti nėra sunku, kasdienybėje jie keltų per daug sumaišties. Tad planuodami savo kasdieninius reikalus, dažniausiai remiamės būtent Saulės judėjimu.

Bet Saulės judėjimu pagrįsta yra ne viena laiko skaičiavimo sistema. Vienos iš jų, naudotos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE pirmojo Lietuvos energetikos ministro akimis (video) (0)

Branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas | LRT nuotr.

Ignalinos atominė elektrinė buvo gigantiškas projektas. Buvo numatoma, kad keturių jos reaktorių galia sieks net 6000 megavatų. „Buvo galvojama net apie tai, kad jeigu trūktų vandens, dalį jo reikėtų „permesti“ iš Dauguvos upės. Visokių tokių fantastinių dalykų buvo, kad tik pavyktų pasiekti tą užsibrėžtą rezultatą, tą užsispyrimą, kad būtume pirmi. To gigantiškumo siekimo buvo daug kur“, – apie Ignalinos atominės elektrinės statybas pasakoja branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? (video) (0)

Nematomas apsiaustas | LRT nuotr.

Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą – pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? | LRT nuotr.

Užsukus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą laikas tarsi sustoja. Į senovę čia gali nukelti ne tik rodomi klasikiniai spektakliai ir operos, bet ir teatre naudojamos technologijos. Teatre vis dar dulka pirmasis Sovietų Sąjungoje kompiuterinis šviesų valdymo pultas, stūksantis čia nuo 1974-ųjų. O kelis dešimtmečius čia dirbantys technikai prisimena ir „perfojuostas“, kartais vadinamas šiuolaikinių kompiuterių pirmtakėmis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? (video) (9)

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? | LRT nuotr.

„Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, – 1969 metų liepos 21 dieną žengdamas ant Mėnulio paviršiaus sakė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas. Per visą mums žinomą istoriją nė viena gyva būtybė nesugebėjo išsiveržti iš Žemės, bet štai daugybės sunkiai dirbusių žmonių dėka įvyko istorinis proveržis.

Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, „Apollo 11“ erdvėlaivis į Mėnulį nugabeno 130 valstybių vėliavas. Tarp jų – ir Sovietų Sąjungos vėliavą. „Vėliau ji kartu su grunto pavyzdžiais buvo įteikta Sovietų Sąjungos ministrų Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys | LRT nuotr.

Didžiausias lietuvos graužikas bebras plaukioja po vandenį, pasiirdamas savo žvynuota uodega.

Kitame krante, nuo medžio nušoka erelis žuvininkas. Skrenda link vandens, ištiesęs žvynuotas kojas, bet bebras jo nedomina. Mat po vandeniu kaip tik plaukioja žuvis. Tik šioji žvynų turi kur kas mažiau, nei jiedu.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia sprogmenys? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia sprogmenys? | LRT nuotr.

Sprogmenų mokslas prasidėjo nuo dūminio parako, kurį prieš maždaug 1000 metų išrado kinai. Jis buvo naudojamas ne tik užburiantiems fejerverkams sukurti, bet lėmė ir šaunamųjų ginklų tobulėjimą. Dūminiam parakui degant išsiskiria dujos, užimančios net 3000 kartų didesnį tūrį nei dar nesudegęs parakas. Tai milžiniškas slėgis, kuris ir sukuria sprogimo efektą.

„Tirdami nestabilias medžiagas dėvime veido apsaugas, specialias pirštines ir odines striukes. Atrodome kaip motociklininkai su pilna uniforma“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? | LRT nuotr.

Vos prieš kelerius metus atsiradusi „deepfake“ technologija leidžia itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga. Visgi baiminamasi, kad ateityje ji gali būti panaudota melagingos informacijos, apgaulės, šantažo ar kitais pavojingais tikslais.

„Ši technologija mane labai žavi iš techninės pusės, bet, turiu pripažinti, aš šiek tiek dvejoju dėl jos gerumo pasaulyje. Ji turi privalumų – puikių pritaikymų kino industrijoje. Tačiau ta rizika, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD paskirstymo stotis? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD paskirstymo stotis? | LRT nuotr.

Kuršių mariose prišvartuotame laive „Independence“ saugomos suskystintos gamtinės dujos (SGD). Ar žinote, kaip jos pasiekia mūsų namus? SGD yra išdujinamos ir magistraliniais dujotiekiais tiekiamos beveik visai Lietuvai. Tačiau SGD galima gabenti ir autocisternomis. Transportavimo laivelis iš laivo saugyklos paima SGD krovinį ir atgeba jį į paskirstymo stotį netoli Klaipėdos uosto vartų. Ledinis skystis užima net 600 kartų mažiau vietos nei dujiniame pavidale, todėl vienos autocisternos pakaktų patenkinti Druskininkų gyventojų viso mėnesio gamtinių dujų poreikį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: migruojantys unguriai įveikia 8000 kilometrų atstumą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: migruojantys unguriai įveikia 8000 kilometrų atstumą | LRT nuotr.

Lietuvos upėse ir ežeruose subrendę europiniai unguriai rudenį ir žiemos pradžioje išplaukia į įspūdingą kelionę per Atlanto vandenyną. Migruodami į nerštavietes Sargaso jūroje jie įveikia net 8000 kilometrų atstumą. Pasiekę tikslą vienintelį kartą gyvenime neršia, o tuomet žūva. Jauni unguriukai keliauja priešinga kryptimi – į gėlus vandenis Europoje, kur praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.

Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Justo Dainio teigimu, unguriai – paslaptingos žuvys. „Atrodo, žuvis pažįstama – visi žino, visi matę, visi valgę. O iš tikrųjų neatsakytų klausimų labai daug. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ko ieško vaiduoklių gaudytojus primenantys pareigūnai? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Ko ieško vaiduoklių gaudytojus primenantys pareigūnai? | LRT nuotr.

Uždarose „Facebook“ grupėse diskutuota – ar tai dronų signalus nuslopinantis automobilis? O gal specialiųjų tarnybų ryšiui skirta transporto priemonė? Į 10 m. aukštį pakylanti ant automobilio stogo įtaisyta antena gali priminti filmus su vaiduoklių gaudytojais. Tačiau tokios įrangos paskirtis – daug žemiškesnė.

„Kadangi iš aukščiau matosi toliau, pakėlę anteną mes galime pamatyti daugiau radijo signalų, priimti silpnesnius signalus“ – apie savo darbo specifiką pasakojo Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo spektro kontrolės departamento direktorius Saulius Gelžinis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip taisomi keleiviniai lėktuvai? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip remontuojami keleiviniai lėktuvai? | LRT nuotr.

Jei nuvežus automobilį į autoservisą meistrai jį išrinktų iki smulkiausių dalių, gerokai nustebtume. Orlaivių pasaulyje – tai įprasta tvarka. Kas 12 metų visi lėktuvai yra išardomi ir atidžiai patikrinami. Skrisdami lėktuvai patiria dideles apkrovas, todėl detalėse atsiranda mažyčių įtrūkimų, metalo lūžių. Konstrukcijos praranda atsparumą. Nuolatinių patikrinimų metu, pasirinkdami tikslią įrangą, specialistai atlieka matavimus ir ieško plika akimi nematomų pažeidimų.

„Didžiosios lėktuvų gamybos kompanijos yra atlikusios daug tyrimų ir žino, kuriose Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video) (5)

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? | LRT nuotr.

Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė (video) (0)

„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė | LRT nuotr.

Prisimindami savo keliones geriausiai atsimename turbulencijos paveikto skrydžio pirmąją patirtį. Bet kas tai iš tikrųjų yra? Pasirodo mokslininkai ieško sprendimo šiam reiškiniui aprašyti jau virš dviejų šimtų metų. Kokia sąsaja tarp turbulencijos ir meno? Kokie būtų patarimai skrendant lėktuvu? Kaip veikia įrenginiai leidžiantys nustatyti turbulencijos zoną 15 km tikslumu?

Video: Skaityti toliau

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova (video) (1)

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova | LRT nuotr.

Nuomojamo kambario šeimininkus dažnai išgąsdindavo mumija, kurią po lova laikė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė – pirmoji profesionali egiptologė Lietuvoje. Kauniečius stebino jos pasakojimai apie Rytų kraštus, kurie primindavo „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas. Marijos išvaizda priversdavo praeivius atsisukti – ji nešiodavo arabiškus rūbus ir puošdavosi egiptietiškais papuošalais.

Kaip Marija sugebėjo į Lietuvą atgabenti mumiją? Kodėl jos nepriėmė muziejai? Kokios dar įdomybės iš Egipto pasiekė Lietuvą? Ir svarbiausia – koks buvo jų tikslas? Skaityti toliau