Žymos archyvas: mokslo laida

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE dar galėjo dirbti (video) (0)

Branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas | LRT nuotr.

Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės blokas buvo sustabdytas 2004 metais, o po penkerių metų tas pats ištiko ir antrąjį bloką. Visgi daugelis „Mokslo sriubos“ kalbintų mokslininkų ir specialistų tikina, kad elektrinė dar galėjo pagaminti milijardus kilovatvalandžių elektros energijos. Daug laiko ir pinigų buvo investuota į elektrinės saugą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Branduolinės energetikos specialisto ir pirmojo Lietuvos energetikos ministro prof. Leono Ašmanto manymu, Ignalinos AE galėjo veikti iki 2025 metų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia skiepai? (video) (0)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė | LRT nuotr.

Virusai žmonijos istorijoje yra sukėlę labai dideles epidemijas. Vien raupai XX a. nužudė beveik 300 mln. žmonių. O kur dar gripas, hepatitas, poliomielitas, tymai… „Virusai yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jie užkrečia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, virusų turi augalai ir net bakterijos. Tai mūsų evoliucijos dalis“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė.

Daugelio kadaise mirtinai pavojingų virusinių ligų nebebijome, nes mus apsaugo skiepai. Vakcina, vaizduodama ligos sukėlėją, sužadina mūsų imunitetą. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Vilniaus senamiestyje – pirmoji Europoje parduotuvė be kasų (video) (0)

pirmoji Europoje parduotuvė be kasų | LRT nuotr.

Apsipirkimas per kelias sekundes: įeinate į parduotuvę, pasiimate ko reikia ir išeinate. Nereikia stovėti eilėje, bendrauti su kasininku ar skaičiuoti grynuosius – už jus viską atlieka dirbtiniai neuroniniai tinklai, dvylika parduotuvės palubėje esančių vaizdo kamerų ir išmanių inžinierių algoritmai. Kokios technologijos leidžia veikti tokiai parduotuvei?

„Pati sudėtingiausia dalis visgi yra informacijos apjungimas iš skirtingų sensorių, skirtingų neuroninių tinklų į bendrą suvokimo erdvę. Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: kaip ateityje žmonija pasigamins energijos? (video) (7)

Branduolinė sintezė | LRT nuotr.

Kalbėdami apie ekonomiką retai susimąstome apie tai, kad viena pagrindinių valiutų mūsų gyvenime yra energija. Šiuo metu pasaulio energetikos ateitis siejama su branduoline sinteze, procesu, kurio metu atomų branduoliai ne dalijasi, o veikiami milžiniško slėgio ir temperatūros – susijungia į naujus elementus. Apie procesų, vykstančių žvaigždžių centruose, mėgdžiojimą ir tokių reaktorių statymą pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuvoje peri 200 kartų už Afrikos dramblius retesni paukščiai (video) (2)

Meldinė nendrinukė | LRT nuotr.

Lietuva yra viena iš keturių pasaulio valstybių, kuriose peri rečiausi Europoje paukščiai giesmininkai – meldinės nendrinukės. Per praėjusį šimtmetį pasaulyje išnyko net 95 procentai šių paukščių populiacijos. „Esame paskaičiavę, kad meldinės nendrinukės yra apie 200 kartų retesnės nei Afrikos dramblys“, – sako Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Siekdami užkirsti kelią šių itin retų paukštelių nykimui, Lietuvos aplinkosaugininkai bendradarbiaudami su kolegomis užsienyje ėmėsi pasaulyje dar nebandyto būdo. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Priešistorinis gyvūnas, kurio liekanomis rašome ir piešiame | LRT nuotr.

Yra fosilija, kurią, galbūt nė patys to nesuprasdami, tikrai esate laikę rankose. Iš milžiniškų kiekių senovinių vienaląsčių skeletų, susiformavo dabartinė kreida. Į kreidą pažvelgus per mikroskopą, miniatiūrines fosilijas galima įžiūrėti.

Tačiau tokios liekanos mums leidžia ne tik rašyti ir piešti. Mokslininkai stengiasi atkurti jų struktūras, 3D spausdintuvais gamina jų modelius. Būtent geologijos mokslas mums leidžia tyrinėti praeityje vykusius klimato pokyčius ir geriau suprasti, kas gali mūsų laukti ateityje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? | LRT nuotr.

Nenuostabu, kad laikas dažnai skaičiuojamas pagal įvairių dangaus kūnų judėjimą. Bet priklausomai nuo to, kurį kūną pasirinksime, skirtumai gali būti išties drastiški.

Skirtumai gali būti tokie dideli, kad susipainios diena ir naktis. Nors gamtoje tokius skirtumus pastebėti nėra sunku, kasdienybėje jie keltų per daug sumaišties. Tad planuodami savo kasdieninius reikalus, dažniausiai remiamės būtent Saulės judėjimu.

Bet Saulės judėjimu pagrįsta yra ne viena laiko skaičiavimo sistema. Vienos iš jų, naudotos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ignalinos AE pirmojo Lietuvos energetikos ministro akimis (video) (0)

Branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas | LRT nuotr.

Ignalinos atominė elektrinė buvo gigantiškas projektas. Buvo numatoma, kad keturių jos reaktorių galia sieks net 6000 megavatų. „Buvo galvojama net apie tai, kad jeigu trūktų vandens, dalį jo reikėtų „permesti“ iš Dauguvos upės. Visokių tokių fantastinių dalykų buvo, kad tik pavyktų pasiekti tą užsibrėžtą rezultatą, tą užsispyrimą, kad būtume pirmi. To gigantiškumo siekimo buvo daug kur“, – apie Ignalinos atominės elektrinės statybas pasakoja branduolinės energetikos specialistas ir pirmasis Lietuvos energetikos ministras prof. Leonas Ašmantas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? (video) (0)

Nematomas apsiaustas | LRT nuotr.

Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą – pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip pasikeitė Operos ir baleto teatro technologijos? | LRT nuotr.

Užsukus į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą laikas tarsi sustoja. Į senovę čia gali nukelti ne tik rodomi klasikiniai spektakliai ir operos, bet ir teatre naudojamos technologijos. Teatre vis dar dulka pirmasis Sovietų Sąjungoje kompiuterinis šviesų valdymo pultas, stūksantis čia nuo 1974-ųjų. O kelis dešimtmečius čia dirbantys technikai prisimena ir „perfojuostas“, kartais vadinamas šiuolaikinių kompiuterių pirmtakėmis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? (video) (9)

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? | LRT nuotr.

„Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, – 1969 metų liepos 21 dieną žengdamas ant Mėnulio paviršiaus sakė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas. Per visą mums žinomą istoriją nė viena gyva būtybė nesugebėjo išsiveržti iš Žemės, bet štai daugybės sunkiai dirbusių žmonių dėka įvyko istorinis proveržis.

Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, „Apollo 11“ erdvėlaivis į Mėnulį nugabeno 130 valstybių vėliavas. Tarp jų – ir Sovietų Sąjungos vėliavą. „Vėliau ji kartu su grunto pavyzdžiais buvo įteikta Sovietų Sąjungos ministrų Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvynuoti paukščiai ir dantytos žuvys | LRT nuotr.

Didžiausias lietuvos graužikas bebras plaukioja po vandenį, pasiirdamas savo žvynuota uodega.

Kitame krante, nuo medžio nušoka erelis žuvininkas. Skrenda link vandens, ištiesęs žvynuotas kojas, bet bebras jo nedomina. Mat po vandeniu kaip tik plaukioja žuvis. Tik šioji žvynų turi kur kas mažiau, nei jiedu.

Video: Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia sprogmenys? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia sprogmenys? | LRT nuotr.

Sprogmenų mokslas prasidėjo nuo dūminio parako, kurį prieš maždaug 1000 metų išrado kinai. Jis buvo naudojamas ne tik užburiantiems fejerverkams sukurti, bet lėmė ir šaunamųjų ginklų tobulėjimą. Dūminiam parakui degant išsiskiria dujos, užimančios net 3000 kartų didesnį tūrį nei dar nesudegęs parakas. Tai milžiniškas slėgis, kuris ir sukuria sprogimo efektą.

„Tirdami nestabilias medžiagas dėvime veido apsaugas, specialias pirštines ir odines striukes. Atrodome kaip motociklininkai su pilna uniforma“, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip kuriama suklaidinti galinti „deepfake“ technologija? | LRT nuotr.

Vos prieš kelerius metus atsiradusi „deepfake“ technologija leidžia itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įraše. Kol kas padaryti skaitmeninę kaukę yra sudėtinga. Visgi baiminamasi, kad ateityje ji gali būti panaudota melagingos informacijos, apgaulės, šantažo ar kitais pavojingais tikslais.

„Ši technologija mane labai žavi iš techninės pusės, bet, turiu pripažinti, aš šiek tiek dvejoju dėl jos gerumo pasaulyje. Ji turi privalumų – puikių pritaikymų kino industrijoje. Tačiau ta rizika, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD paskirstymo stotis? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia SGD paskirstymo stotis? | LRT nuotr.

Kuršių mariose prišvartuotame laive „Independence“ saugomos suskystintos gamtinės dujos (SGD). Ar žinote, kaip jos pasiekia mūsų namus? SGD yra išdujinamos ir magistraliniais dujotiekiais tiekiamos beveik visai Lietuvai. Tačiau SGD galima gabenti ir autocisternomis. Transportavimo laivelis iš laivo saugyklos paima SGD krovinį ir atgeba jį į paskirstymo stotį netoli Klaipėdos uosto vartų. Ledinis skystis užima net 600 kartų mažiau vietos nei dujiniame pavidale, todėl vienos autocisternos pakaktų patenkinti Druskininkų gyventojų viso mėnesio gamtinių dujų poreikį. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: migruojantys unguriai įveikia 8000 kilometrų atstumą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: migruojantys unguriai įveikia 8000 kilometrų atstumą | LRT nuotr.

Lietuvos upėse ir ežeruose subrendę europiniai unguriai rudenį ir žiemos pradžioje išplaukia į įspūdingą kelionę per Atlanto vandenyną. Migruodami į nerštavietes Sargaso jūroje jie įveikia net 8000 kilometrų atstumą. Pasiekę tikslą vienintelį kartą gyvenime neršia, o tuomet žūva. Jauni unguriukai keliauja priešinga kryptimi – į gėlus vandenis Europoje, kur praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.

Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Justo Dainio teigimu, unguriai – paslaptingos žuvys. „Atrodo, žuvis pažįstama – visi žino, visi matę, visi valgę. O iš tikrųjų neatsakytų klausimų labai daug. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ko ieško vaiduoklių gaudytojus primenantys pareigūnai? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Ko ieško vaiduoklių gaudytojus primenantys pareigūnai? | LRT nuotr.

Uždarose „Facebook“ grupėse diskutuota – ar tai dronų signalus nuslopinantis automobilis? O gal specialiųjų tarnybų ryšiui skirta transporto priemonė? Į 10 m. aukštį pakylanti ant automobilio stogo įtaisyta antena gali priminti filmus su vaiduoklių gaudytojais. Tačiau tokios įrangos paskirtis – daug žemiškesnė.

„Kadangi iš aukščiau matosi toliau, pakėlę anteną mes galime pamatyti daugiau radijo signalų, priimti silpnesnius signalus“ – apie savo darbo specifiką pasakojo Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo spektro kontrolės departamento direktorius Saulius Gelžinis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip taisomi keleiviniai lėktuvai? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip remontuojami keleiviniai lėktuvai? | LRT nuotr.

Jei nuvežus automobilį į autoservisą meistrai jį išrinktų iki smulkiausių dalių, gerokai nustebtume. Orlaivių pasaulyje – tai įprasta tvarka. Kas 12 metų visi lėktuvai yra išardomi ir atidžiai patikrinami. Skrisdami lėktuvai patiria dideles apkrovas, todėl detalėse atsiranda mažyčių įtrūkimų, metalo lūžių. Konstrukcijos praranda atsparumą. Nuolatinių patikrinimų metu, pasirinkdami tikslią įrangą, specialistai atlieka matavimus ir ieško plika akimi nematomų pažeidimų.

„Didžiosios lėktuvų gamybos kompanijos yra atlikusios daug tyrimų ir žino, kuriose Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? | LRT nuotr.

Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, Skaityti toliau

„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė (video) (0)

„Fizika prie kavos“: turbulencija – seniausia neišspręsta fizikos mįslė | LRT nuotr.

Prisimindami savo keliones geriausiai atsimename turbulencijos paveikto skrydžio pirmąją patirtį. Bet kas tai iš tikrųjų yra? Pasirodo mokslininkai ieško sprendimo šiam reiškiniui aprašyti jau virš dviejų šimtų metų. Kokia sąsaja tarp turbulencijos ir meno? Kokie būtų patarimai skrendant lėktuvu? Kaip veikia įrenginiai leidžiantys nustatyti turbulencijos zoną 15 km tikslumu?

Video: Skaityti toliau

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova (video) (1)

„Moterys moksle“: pirmoji profesionali Lietuvos egiptologė mumiją laikė po lova | LRT nuotr.

Nuomojamo kambario šeimininkus dažnai išgąsdindavo mumija, kurią po lova laikė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė – pirmoji profesionali egiptologė Lietuvoje. Kauniečius stebino jos pasakojimai apie Rytų kraštus, kurie primindavo „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas. Marijos išvaizda priversdavo praeivius atsisukti – ji nešiodavo arabiškus rūbus ir puošdavosi egiptietiškais papuošalais.

Kaip Marija sugebėjo į Lietuvą atgabenti mumiją? Kodėl jos nepriėmė muziejai? Kokios dar įdomybės iš Egipto pasiekė Lietuvą? Ir svarbiausia – koks buvo jų tikslas? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuva yra kosminė valstybė? Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, mūsų mokslininkai įgyvendina su kosmosu susijusius tyrimus, kartu su kaimynais latviais siekiame įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Bendradarbiaudami su kitomis Europos valstybėmis galėsime tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.

Kosmoso tyrimai – tai investicija. Mes visi naudojamės meteorologinėmis prognozėmis, keliauti mums padeda Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? | LRT nuotr.

Skrisdami atostogauti tikimės, kad lėktuvas veiks tinkamai ir kelionė bus saugi. Tuo rūpinasi daugybė aviacijos specialistų. Vienas iš jų sprendžiamų klausimų – kaip užtikrinti lėktuvo atsparumą susidūrimams su pašaliniais objektais. Ugnikalnių pelenai, dronai, paukščiai kelia didelę grėsmę lėktuvų varikliams ir, nepaisant visų atsargumo priemonių, jų ne visada pavyksta išvengti.

Įmonės „FL Technics“ orlaivių periodinio aptarnavimo paslaugų specialisto Viliaus Grigo pasakojimu, prieš porą dešimtmečių lėktuvių variklių tvirtumas būdavo tikrinamas neįprastais būdais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? | LRT nuotr.

Atrodytų – kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę… Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų.

Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip atpažinti mėnulio fazes ir užtemimus? (video) (0)

Raudonas Mėnulis | LRT nuotr.

Mėnulis – nuo seno yra ištikimas mūsų Žemės palydovas. Mėnulis niekam to nepasakoja, bet kadaise jie buvo daug artimesni su Žeme. Bet viską sugadino planeta Tėja, įsirėžusi į Žemę ir atplėšusi juodu… Nuo tada Mėnulis kasnakt keičia savo veidą.

Negana to, palengva keičiasi ir mums matomas jo skersmuo, o per visą mėnulio ciklą pamatome net ir dalelę tolimosios jo pusės. Šis reiškinys yra vadinamas libracija, bet bandydami suprasti kaip jis atsiranda, pirmiausiai išsiaiškinsime kas yra mėnulio fazės ir užtemimai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pažintis su Vokietijos kosmoso agentūroje dirbančiu lietuviu (video) (3)

Kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus | LRT nuotr.

Dirbti tarp kosmoso tyrėjų ir konstruoti kosminius erdvėlaivius – tokia svajonė skamba įdomiai, bet daugeliui gali atrodyti nereali. Kosminę karjerą žadančiam žmogui patarę grįžti į realybę, būtume neteisūs – juk kosmoso pramonėje dirba ir savo svajones įgyvendina daugybė žmonių.

Vienas iš jų – kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus. Kurį laiką talkinęs Europos kosmoso agentūros tyrimų ir technologijų centro tyrėjams, lietuvis šiuo metu dirba Vokietijos kosmoso agentūroje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvilgsnis į orlaivių remonto dirbtuves (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvilgsnis į orlaivių remonto dirbtuves | LRT nuotr.

Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo įvykdyta daugiau nei 46 mln. skrydžių. Nemėgstantiems skraidyti bus ramiau sužinojus, kad nepaisant tokio didelio skrydžių skaičiaus orlaiviai pernai patyrė tik 62 avarijas.

Palyginti, vien JAV automobilių keliuose kasmet žūsta 40 tūkst. žmonių. Aviacija – saugiausia transporto rūšis. Kad ji tokia išliktų, rūpinasi ir lietuviai – mūsų šalyje atliekamas įspūdingo dydžio lėktuvų remontas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Plokščios Žemės sąmokslo teorija (video) (0)

„Mokslo sriuba“: plokščios Žemės teoretikai stebina keisčiausiais argumentais | LRT nuotr.

Ar teko kada nors matyti planetą, kuri būtų piramidės arba kubo pavidalo? Ne? O štai vienos sąmokslo teorijos šalininkai tikina, kad esame apkvailinti, jei manome, kad mūsų planeta yra rutulio pavidalo…

Jų nuomone, Žemė – plokščia tarsi blynas, o šią tiesą nuo mūsų slepia viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės. Sąmokslui įrodyti plokščios Žemės teoretikai pasitelkia aibę keisčiausių įrodymų, kurie net visko mačiusius fizikus priverčia kraipyti galvas iš nuostabos. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą | LRT nuotr.

Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.

„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: gamtinės dujos – mažiausiai teršiantis iškastinis kuras (video) (3)

„Mokslo sriuba“: gamtinės dujos – mažiausiai teršiantis iškastinis kuras | LRT Plius nuotr.

Akmens anglis, nafta ir gamtinės dujos – tai prieš milijonus metų Žemėje gyvenusių organizmų liekanos. Dabar tai yra iškastinis kuras. Jį degindami išgauname kadaise šių organizmų sugertą Saulės energiją. Palyginti su kitomis iškastinio kuro rūšimis, gamtinės dujos teršia mažiausiai. Joms degant nesusidaro kietosios dalelės.

Gamtinių dujų telkiniai įprastai slūgso kelių kilometrų gylyje po žeme. Iš žemės gelmių išgavus dujas, jos transportuojamos į perdirbimo gamyklas, kur iš šio priešistorinio kuro pašalinamos Skaityti toliau