Žymos archyvas: mokslo institutai

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

18-osios Vilniaus knygų mugės tema: Lietuviški ženklai pasaulyje (1)

Vilniausknygumuge.lt nuotr.

Vasario 23 – 26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksiančios Vilniaus knygų mugės tema atskleis mugės lankytojui, kiek daug lietuviškų vardų garsina Lietuvą pasaulyje. Lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po daugelį pasaulio žemynų, savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle. 2017-ųjų Vilniaus knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o tuo pačiu – pamatyti kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos. Skaityti toliau

Mokslininkų nerimas: Kaip greitai sukursime antžmogių rasę? (video) (1)

genetiškai modifikuoti bigliai_technologyreview.com

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie genų inžineriją, mokslininkai neslepia, kad stovime ant genų revoliucijos slenksčio. Revoliucijos, kuri gydys dabar mirtinas ligas, veis naujas gyvūnų ir augalų rūšis. Tačiau kodėl mokslininkai taip sunerimę?

Genų inžinerija plačiąja prasme nėra naujas reiškinys – žmonės jau daugybę metų išvedinėja naujas veisles. Tačiau dabar situacija keičiasi.

Genomo keitimo techniką CRISPR/Cas9 (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) mokslininkai pirmą kartą panaudojo prieš kelis metus, rašo Skaityti toliau