Žymos archyvas: mokslininkai

Šešiems VU mokslininkams suteikti išskirtinių profesorių vardai (1)

Šešiems Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas prestižinis išskirtinių profesorių vardas | VU nuotr.

Nuo naujų mokslo metų Vilniaus universitete (VU) už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus vardai bus suteikti pirmiesiems šešiems profesoriams (žr. nuotraukoje – iš kairės į dešinę): Audriui Dubiečiui (VU Fizikos fakultetas), Akseliu Holvoetui (Axel Holvoet) (VU Filologijos fakultetas), Sauliui Klimašauskui, Rolandui Meškiui, Virginijui Šikšniui,  (VU Gyvybės mokslų centras) ir Zenonui Norkui (VU Filosofijos fakultetas).

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: nusileidimas kometoje – viena įspūdingiausių žmonijos kosminių misijų (0)

„Mokslo sriuba“: nusileidimas kometoje – viena įspūdingiausių žmonijos kosminių misijų | LRT nuotr.

Senovėje žmonės, pamatę žvaigždes su nutįsusiomis „uodegomis“, manydavo, kad tai nelaimių pranašai. Mokslininkų dėka, dabar jau žinome, kad bijoti nėra ko. Tai ne keistos žvaigždės, o nedideli dangaus kūnai – kometos. 2014 metais, įspūdingos kosminės misijos „Rosetta“ metu, ant vienos iš jų pirmą kartą nusileido žmonių sukurtas kosminis zondas.

Misija nuskristi į kometą buvo sugalvota dar prieš ketvirtį amžiaus. Tuomet Europos kosmoso agentūros mokslininkai su kolegų iš JAV pagalba ėmėsi konstruoti misijai Skaityti toliau

Atleista Lietuvių kalbos instituto direktorė (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Įvertinus Lietuvių kalbos instituto (LKI) 2015-2018 metų veiklą, už netinkamą pareigų vykdymą gegužės 31 d. atleista instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė.

Konstatuota, kad LKI direktorė ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei  veiksmingos finansų kontrolės. Skaityti toliau

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (29)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę (0)

matematika. dialogas.lt

Skaitmeniniai lėktuvų „dvyniai“, kriptovaliutos, blokų grandinės (angl. blockchains) – decentralizuotos viešos pinigų pervedimo saugojimo sistemos ir daug kitų pažangių naujovių atsirado dėl sudėtingų matematinių skaičiavimų, matematinio modeliavimo. Ir tai ne riba: jau pradėta ruoštis naudoti kvantinius kompiuterius, kurie atvers dar daugiau matematinio modeliavimo galimybių.

Šiemet matematikų trejetas – prof. Mifodijus Sapagovas, prof. Raimondas Čiegis ir prof. Artūras Štikonas – apdovanotas Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą Skaityti toliau

Didės mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai (0)

KTU nuotr.

Vyriausybė siūlo nuo 2019 metų 16 proc. didinti mokslininkų pareiginės algos koeficientų apatines ir viršutines ribas. Tokį nutarimą priėmė Ministrų kabinetas.

Iš viso dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų algoms didinti 2019 m. papildomai reikės 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lyginant su 2017 m., mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestis iš viso padidėtų vidutiniškai 40 proc. Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

Dėl mažos gėlelės žydėjimo rengiamas didelis renginys (0)

Baltoji plukė | Neries regioninio parko direkcijos nuotr.

Gegužės 1 d., kaip ir kasmet, didžiausiame Lietuvos ąžuolyne, žemę nuklojus įspūdingam baltų žiedų kilimui, Neries regioninio parko direkcija rengia tradicinę Plukių žydėjimo ššventę. Šiemet, Dūkštų ąžuolyno pašonėje (Bradeliškių km., Vilniaus raj.), vyksiantis nemokamas renginys yra kaip niekad gausus veiklomis – aktyviomis, įtraukiančiomis ir supažindinančiomis su visad įdomiu gamtos pasauliu.

Renginyje, bus galima susitikti ir su kino kritikų simpatijas pelniusio bei sausakimšas kino sales surinkusio filmo „Sengirė“ režisieriumi Mindaugu Survila, ir su Skaityti toliau

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje (0)

Lietuvos mokslas prisistato pasaulinėje technologijų parodoje Hanoveryje | Rengėjų nuotr.

Šią savaitę Lietuvos mokslas, vienijamas tinklo „Open R&D Lietuva“ dalyvauja pasaulinėje pramonės technologijų parodoje „Hannover Messe“, kuri vyksta Hanoverio mieste, Vokietijoje. Šioje parodoje sukurtas technologijas, perspektyviausius išradimus ir teikiamas paslaugas verslui pristato aktyviausiai su verslu dirbančios net 9 šalies mokslo įstaigos jungtiniame Lietuvos stende. Lietuvos mokslo delegacija šioje parodoje dalyvauja jau antrą kartą.

„Dalyvaudami pasaulinėse parodose turime puikią galimybę pristatyti Lietuvą kaip pažangią šalį, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos įvairių sričių mokslininkai ir tyrėjai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokie lobiai slypi Valdovų rūmų teritorijoje? | LRT nuotr.

Sklinda legendos, kad netoli tos vietos, kur Vilnia įteka į Nerį, Šventaragio slėnyje, kadaise medžiodavo kunigaikštis Gediminas. Susapnavęs milžinišką geležinį vilką, jis nusprendė ten įkurti lietuvių žemių sostinę Vilnių. Jau beveik 30 metų šiose legendomis apipintose vietose vyksta archeologiniai tyrimai – mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų vyko mūsų sostinės praeityje.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ten, kur dabar įsikūrę Valdovų rūmai ir Katedra, žmonių būta nuo senų laikų – tai patvirtina archeologiniai radiniai iš geležies ir net akmens amžiaus. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose (7)

Irena Andriukaitienė | asmeninė nuotr.

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta  darbo grupė parengti pasiūlymams Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Susipažinkime su trečiuoju Lietuvos kosminiu palydovu (video) (0)

„Mokslo sriuba“: susipažinkime su trečiuoju Lietuvos kosminiu palydovu | LRT nuotr.

Šiuo metu orbitoje skrieja trečiasis Lietuvos kosminis palydovas – Lituanica SAT–2. Šį nuostabų palydovą su raketiniu varikliu sukūrė Nanoavionikos komanda bei Vilniaus universitetas. O ši laida – tai ankstesnės „Mokslo sriubos“ tęsinys.

Mokslininkai nori pažinti mūsų planetos atmosferą ir suprasti joje vykstančius reiškinius. Ištirti žemutinius sluoksnius nėra sudėtinga – galime naudoti lėktuvus ar helio pripildytus meteorologinius balionus. Tačiau paprasti būdai pasibaigia sulig 40 kilometrų aukščiu. Skaityti toliau

Į Lietuvą kviečiami atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų (3)

Startavusia programa į Lietuvą kviečiama atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų | Švietimo ir mokslo ministerijos nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia į Lietuvą aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir įgyvendinti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo projektus. Tam iki 2020 metų numatyta skirti 20,5 mln. eurų ES investicijų.

„Lietuvoje jau sukurta aukšto tarptautinio lygio mokslo infrastruktūra, mokslo centrai aprūpinti modernia tyrimų įranga, mūsų mokslininkai atlieka aukščiausio lygio tyrimus, bendradarbiauja su kolegomis iš prestižinių mokslo institucijų Skaityti toliau

Biotechnologijų revoliucija Lietuvoje: didesnis derlius ir atsparumas kenkėjams (0)

Augalų sėklos | J. Petronio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmieji pasaulyje ėmėsi nuodugniai stebėti molekulinius pokyčius augaluose, kurie yra geresni, nei įprastai – turi daugiau naudingų medžiagų, yra atsparesni kenkėjams ir ligoms, žydi anksčiau, brandina didesnį uogų ar sėklų derlių.

Lietuvos tyrėjams, bendradarbiaujantiems su kolegomis Japonijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, augalų kokybę pagerinti pavyko jų sėklas paveikus saugiomis, aplinkai nekenkiančiomis biotechnologijų inovacijomis – elektromagnetiniu lauku ir šaltąja plazma. Skaityti toliau

KTU į Lietuvą pritrauks pasaulinio lygio garsiausius mokslininkus vadovus (0)

ktu.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ (ERA Chairs) projektą, kuriam suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pagaliau pavyko nutraukti Lietuvos nesėkmingai teikiamų ERA Chairs paraiškų istoriją.

Skaityti toliau

Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje (0)

Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 5 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė.

Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja Skaityti toliau

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje (video) (0)

„Moterys moksle“: stebinanti pažintis su artimiausiais žmonių giminaičiais Žemėje | LRT nuotr.

Už beveik viską, ką mes dabar žinome apie artimiausius Žemėje gyvenančius žmogaus giminaičius, t. y. šimpanzes, turėtume būti dėkingi britų primatologei ir antropologei Džeinė Godal (Jane Goodall). Kaip ji sugebėjo taip artimai šiuos gyvūnus pažinti?

Dar vaikystėje D. Godal, įkvėpta Tarzano istorijų, svajojo nuvykti į Afriką, apsigyventi tarp laukinių gyvūnų ir rašyti apie juos knygas. Netrukus svajonės virto ambicingais tikslais, ir, sulaukusi 22-ejų, mergina jau keliavo į Keniją. Ten ji susipažino su garsiu mokslininku Luisu Lyku (Louise Leakey), kuris, pastebėjęs merginos entuziazmą, pasiūlė Skaityti toliau

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į tikrovę (0)

Mokslinė fantastika iš kino ekranų persikelia į realybę | Pixabay nuotr.

Geležinis žmogus, Žmogus-voras, Supermenas ir kiti superherojai, pasižymintys antgamtinėmis galiomis, iki šiol buvo tik fantastinių filmų kūrėjų realizuotos fantazijos. Tuo tarpu mokslas ir technologijos nestovi vietoje, o mokslininkų ir inžinierių bendradarbiavimas kuriant įvairias medžiagas – vis labiau tikrovėje sutinkamas reiškinys.

Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) studijų programų vadovė Kristina Bočkutė tikina, jog naujų medžiagų Skaityti toliau

Bus apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai (3)

smm.lt nuotr.

Kovo 6 d. vienuolikai šalies mokslininkų bus įteiktos šešios kasmetinės Lietuvos mokslo premijos. Jomis skatinami produktyviai dirbantys aukšto lygio Lietuvos mokslininkai. Premijos dydis – 29 640 eurų.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Premijas mokslininkams Lietuvos mokslų akademijoje antradienį įteiks Premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kokie turtai slypi Lietuvos žemės gelmėse? (video) (0)

Ved. Ignas Kančys | LRT nuotr.

Įdomių formų akmenis ir blizgius kristalus kai kurie žmonės kolekcionuoja, puošia jais namus ar nešioja ant kaklo kaip amuletus.

Tačiau tai – ne tik puošmenos, bet ir geologine prasme vertingos uolienos. Mokslininkams jos padeda suprasti, kokie turtai slypi Žemės gelmėse bei kas vyko mūsų planetos praeityje. Skaityti toliau

Vardinę Adolfo Jucio premiją pelnė du Vilniaus universiteto fizikai (0)

Adolfas Jucys | www.geocaching.com nuotr.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkams prof. Bronislovui Kaulakiui ir dr. Juliui Ruseckui už jų mokslinį darbą „Atominių ir sudėtingų sistemų spektroskopija ir stochastiniai reiškiniai“ skirta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) įsteigta vardinė Adolfo Jucio premija.

Adolfo Jucio premija įsteigta 1993 m. ir teikiama mokslininkams už vertingiausius teorinės fizikos pasiekimus.

Skaityti toliau

VGTU doktorantas pateko tarp geriausių pasaulio jaunųjų mokslininkų (0)

VGTU doktorantas Aleksandr Vasjanov | Asmeninė nuotr.

Elektros ir elektronikos inžinierių instituto Kietojo kūno grandynų draugija (angl. IEEE Solid-State Circuits Society) organizavo jaunųjų mokslininkų konkursą „2017–2018 Circuit Analysis & Design Contest“. Jame buvo pateiktas inžinerinis galvosūkis, kurį reikėjo įgyvendinti sukūrus elektrinę schemą ir patikrinus jos veikimą su konkurso organizatorių nurodyta programine įranga.

Tarp aštuoniolika geriausių pasaulio jaunųjų mokslininkų, kurie teisingai išsprendė šį pateiktą galvosūkį, pateko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros doktorantas Aleksandr Vasjanov. Skaityti toliau

Mokslininkai ištyrė Lietuvos dirvožemį ir pasiūlė, kaip gerinti jo būklę (0)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis ir dr. Alvyra Šlepetienė nustatė, kas didina dirvožemio derlingumą, o kas jį alina, bei pasiūlė, kaip gerinti jo būklę. 

„Lietuvos dirvožemio danga labai įvairi. Dėl žmonių veiklos ir klimatinių veiksnių įtakos vyksta įvairūs dirvodaros procesai, kurie ne visada palankūs ir lengvai prognozuojami, juos sunku valdyti“, – sako prof. G. Staugaitis. Skaityti toliau

Mokslininkų tikslas – šalinti ne genetinių ligų padarinius, bet priežastis (1)

pixabay.com nuotr.

Žmogaus genomo DNR sudaro daugiau nei 3 milijardai bazių porų, kurias galima įsivaizduoti kaip raides, užkoduojančias informaciją. Jei pasikeičia bent viena raidė, žmogus suserga. Norėdami padėti žmogui pasveikti iškirpti „blogas“ DNR raides ir įterpti „geras“, kad vėl veiktų įprasti biologiniai procesai. Tačiau ši technologija sudėtinga ir nėra lengvai valdoma, tam reikia itin tikslių įrankių, savotiškų DNR žirklių. Mokslininkai ieško būdų, kaip tas žirkles padaryti tikslesnes, kad iškirpti ir įterpti DNR sekas būtų lengviau, paprasčiau. Skaityti toliau

In memoriam prof. Bronislovui Bitinui (1926-10-20 – 2018-02-09) (video) (0)

Bronislovas Bitinas | Lietuvos edukologijos universiteto nuotr.

Bronislovas Bitinas buvo vienas ryškiausiųjų ir žinomiausiųjų Lietuvos ir Europos edukologijos mokslininkų, sukūrusių originalią jaunųjų mokslininkų rengimo mokyklą Lietuvoje. Tai patvirtina jo vadovautų ir apgintų per 30 edukologijos mokslinių disertacijų Lietuvoje ir dešimtys Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, konsultuotų, recenzuotų bei klausiusių profesoriaus paskaitų įvairiose Europos valstybėse mokslininkų, savo moksliniame kelyje Jis recenzavo ir oponavo per 700 mokslinių darbų. Mokslinio pripažinimo ir įvertinimo prof. B. Bitinas nusipelnė už tai, kad kiekvieną edukologijos mokslo šaką, Skaityti toliau

Gimstamumo padėtį galime taisyti pasimokę ir iš gerų pavyzdžių (9)

Domantas Jasilionis | asmeninė nuotr.

Pagal gyventojų skaičiaus mažėjimo, mirtingumo, migracijos ir daugelį kitų demografinių rodiklių, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europos Sąjungoje. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro mokslininkų, delsti nebegalima – būtina  aktyvi, situacijai adekvati gyventojų politika, kuri remtųsi naujausiomis mokslo žiniomis ir geriausiomis praktikomis. Pavyzdžiui, sudarytų sąlygas turėti norimą vaikų skaičių ir suteiktų papildomą paramą, skatinančią susilaukti antro ir trečio vaiko. Tokia politika jau kurį laiką vykdoma Prancūzijoje, taip pat gerąsias patirtis turi Skandinavijos šalys ir kaimyninė Estija. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką (1)

„vilimball “technologija. Vibro treniruoklis | ktu.lt nuotr.

Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija padeda sumažinti vieną iš esensialinio tremoro simptomų – nekontroliuojamai drebančias rankas. Septyniais iš dešimties atvejų efektyvi technologija taip pat gali būti naudojama siekiant sumažinti sąnarių sąstingį sergant reumatoidiniu artritu.

Mantas Venslauskas

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 1 proc. planetos gyventojų kenčia nuo esencialinio tremoro, kuris pasireiškia nevalingu kūno dalies drebėjimu. Tai daug dažnesnė būklė nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais gali būti painiojamas. Skaityti toliau

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ (1)

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį” | Pixabay nuotr.

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g. 35), vyks Dovilų krašto gyventojų ir gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva rengiama gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“, kurios tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę. Apie augalus kalbės žinomi mokslininkai ir gamtininkai, veiks mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.

Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Skaityti toliau

D. Ridikas: Galutinis tikslas – potencialiai neribotas energijos šaltinis (1)

D. Ridiko asmeninė nuotr.

Pagrindiniu energijos ištekliumi pasaulyje gali tapti termobranduolinė sintezė – inovatyvus ir sudėtingas procesas, leisiantis tiekti energiją, kuri nekenktų aplinkai, būtų pigi, plačiai pritaikoma ir praktiškai neišsenkanti. Tačiau iki tol laukia dar ilgas kelias, sako fizikas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, habilituotas mokslų daktaras Danas Ridikas, kuris jau du dešimtmečius dirba prestižinėse mokslo institucijose užsienyje, šiuo metu – Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Austrijoje.

Termobranduolinės sintezės (angl. nuclear fusion) potencialą tapti neribotos pigios energijos šaltiniu įvertins Prancūzijoje šiuo metu statomas eksperimentinis reaktorius Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau