Žymos archyvas: mokslininkai

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“ (0)

Bendraminčių samburis: Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį” | Pixabay nuotr.

Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos raj., Doviluose (Klaipėdos g. 35), vyks Dovilų krašto gyventojų ir gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojų iniciatyva rengiama gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“, kurios tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę. Apie augalus kalbės žinomi mokslininkai ir gamtininkai, veiks mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.

Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitys prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Skaityti toliau

D. Ridikas: Galutinis tikslas – potencialiai neribotas energijos šaltinis (1)

D. Ridiko asmeninė nuotr.

Pagrindiniu energijos ištekliumi pasaulyje gali tapti termobranduolinė sintezė – inovatyvus ir sudėtingas procesas, leisiantis tiekti energiją, kuri nekenktų aplinkai, būtų pigi, plačiai pritaikoma ir praktiškai neišsenkanti. Tačiau iki tol laukia dar ilgas kelias, sako fizikas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, habilituotas mokslų daktaras Danas Ridikas, kuris jau du dešimtmečius dirba prestižinėse mokslo institucijose užsienyje, šiuo metu – Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Austrijoje.

Termobranduolinės sintezės (angl. nuclear fusion) potencialą tapti neribotos pigios energijos šaltiniu įvertins Prancūzijoje šiuo metu statomas eksperimentinis reaktorius Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

Geriausiems protams iš užsienio susigrąžinti bus skiriama per 20 mln. eurų (1)

KTU nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama į šalį pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus, skirs per 20 mln. eurų ES investicijų. Taip siekiama stiprinti Lietuvos mokslo konkurencingumą.

Kvietimus tyrėjų iš užsienio koordinuojamiems projektams planuojama paskelbti 2018 m. pirmoje pusėje. Skaityti toliau

Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys (3)

Vokietijos-istorijos-inst.itutas_mokslolietuva.lt

Šių metų gruodžio mėn. Vilniuje įsteigtas Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.

Pagrindiniai instituto tikslai – mokslinių tyrinėjimų vykdymas, Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų bendradarbiavimo skatinimas, bendros mokslinės veiklos koordinavimas, konferencijų, seminarų bei paskaitų organizavimas. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis. Pagrindinės mokslinių tyrinėjimų kryptys: Lietuvos istorija bei lietuvių, vokiečių, žydų ir lenkų santykių istorija bendrame Europos kontekste. Nuo ateinančių metų pavasario šio instituto Skaityti toliau

Universitetų tarybos apsisprendė dėl aukštųjų mokyklų jungimo (0)

studentai1_smm.lt

Universitetų tarybos kartu su senatais priėmė sprendimus dėl dalyvavimo Seimo ir Vyriausybės siūlomoje valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje ir juos pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Dauguma jų sutiko su siūlymais jungtis ir dabar veikiantys 14 valstybinių universitetų persitvarkytų į 9.

Aukštųjų mokyklų tarybos patvirtino, kad Vilniuje Mykolo Romerio universitetas prisijungs prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiaulių universitetas prisijungs prie Vilniaus universiteto. Kaune susijungs Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Skaityti toliau

VDU mokslininkai kuria programinę įrangą, atpažįstančią lietuvių kalbą neribotai (2)

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centro mokslininkas, Informatikos fakulteto docentas dr. Darius Amilevičius | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalbos puoselėjimui šalies mokslininkai pasitelkia moderniausias inovacijas – skaitmeninės humanitarikos ir dirbtinio intelekto technologijas. ES lėšomis finansuojamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tyrėjų projektas „Semantika 2“ siekia sudaryti sąlygas verslui, viešajam sektoriui ir visuomenei naudotis novatoriškomis kalbos technologijomis, tokiomis kaip automatinis šnekos pavertimas tekstu ir socialinių tinklų analizė.

Projekte „Semantika 2“ humanitarinių mokslų,  informatikos ir teisės srities mokslininkai kuria sprendimus, kuriais siekiama išsaugoti lietuvių kalbos aktualumą technologijų taikyme, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Pažintis su šalčiausiu mūsų planetos žemynu (video) (0)

Pietiniame mūsų planetos ašigalyje esanti Antarktida – tai mažiausiai apgyvendintas, šalčiausias, labiausiai vėjuotas ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas.

Beveik visą jį dengia storas sniego ir ledo sluoksnis. Nepaisant nepaprastai atšiaurų sąlygų, Antarktidoje gyvena šalčio nebijantys ruoniai, pingvinai ir… keli tūkstančiai žmonių. Visi šie žmonės – mokslininkai.

Nuošalioji Antarktida buvo atrasta tik 1820 m. ir nuo to laiko joje pradėtos rengti ekspedicijos, neretai pareikalavusios ir žmonių gyvybių. Skaityti toliau

Tęsiamas tarptautinis projektas „Amžius nėra kliūtis“ (0)

 Projekto „Amžius nėra kliūtis“ partnerių susitikimas Vilniuje | P. S. Krivicko nuotr.

Toliau vyksta pasirengimas įgyvendinti projektą „Amžius nėra kliūtis“ („Age is not an obstacle“). Jį finansiškai remia Šiaurės šalių Ministrų taryba. Projekto bendradarbiai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensininkų organizacijų  praėjusį rugpjūtį buvo susirinkę Rygoje ir aptarė svarbius programų sudarymo bei įgyvendinimo etapus. Antrasis susitikimas surengtas gruodžio antrąją savaitę Vilniuje, viešbučio „Europa City“ konferencijų salėje.

Projekto koordinatorius, Latvijos pensininkų federacijos atstovas Martinas Valteris (Mārtiņš Valters) priminė, kad svarbiausias projekto Skaityti toliau

Mokslininkai patvirtina: Vilniaus Našlaičių kapinėse kitąmet ketinama ieškoti garsių Lietuvos partizanų palaikų (2)

 Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau

VU mokslininkai reikalauja 2018 m. biudžete numatyti didesnį finansavimą Lietuvos mokslui (0)

Mokslosriuba.lt nuotr.

Siekdami, kad 2018 metų valstybės biudžete būtų numatytas didesnis finansavimas aukštajam mokslui, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkai prieš susibūrę į iniciatyvinę grupę „Paskutinis prioritetas“. Jie ragino mokslininkus  ir dėstytojus siųsti laiškus Seimo nariams ir reikalauti, kad atsakingos valstybės įstaigos nebeužkrautų atsakomybės už Lietuvos mokslo ir studijų padėtį vien pačioms mokslo įstaigoms, bet imtųsi ryžtingų veiksmų užtikrinant reikiamą  finansavimą ir tam reikalingas sąlygas. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Galvosūkis mokslininkams: kaip išgyventi tarp galimybių ir reikalavimų girnų? (6)

Dalia Urbanavičienė | K. Driskiaus nuotr.

Lapkričio 22 d. Seime buvo surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“. Ją pradedant kai kurie Seimo nariai suabejojo, ar tikrai reikia sieti konferencijos pavadinimą su žmogaus teisėmis, gal tik su socialinėmis problemomis? Tikėtasi, kad vėl pagrindinis dėmesys bus skirtas pernelyg mažiems mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams.

Tačiau kalbėta ne tik apie tai, bet ir apie įsitikinimų, asmens laisvės bei kitų žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nuoskaudų akademinėje Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų tyrimų projektams skirta 35 mln. eurų (0)

smm.lt nuotr.

Aukšto lygio moksliniams tyrimams Lietuvos universitetų ir mokslo institutų mokslininkams konkurso būdu paskirstyta 35 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Finansavimą gaus 60 mokslinių tyrimų projektų, kuriuos tarptautiniai ekspertai pripažino ypač stipriais ir ateityje galinčiais konkuruoti dėl Europos Komisijos dotacijų.

„Lietuvos mokslininkai yra pasiekę puikių rezultatų, laimėję prestižinių tarptautinių dotacijų ir savo atradimais prisidėję prie visuomenės pažangos. Skaityti toliau

Lietuvos ežerų dugne – vertinga, bet mažai pažįstama medžiaga (2)

Išgaunamas sapropelis iš ežero dugno | am.lt nuotr.

Lapkričio 30 d. 9.30 val. Vilniuje, Lietuvos geologijos tarnybos Didžiojoje salėje 4 a. (S. Konarskio g. 35) vyks seminaras „Sapropelio tyrimai: nauji rezultatai ir panaudojimo sritys“, kurį surengs Lietuvos geologijos tarnyba ir Asociacija Lietuvos sapropelis.

Lietuvos ežerai vertingi ne tik kaip natūralus prieglobstis daugybei augalų, gyvūnų rūšių, kaip gyvybės šaltinis visai gamtai. Juose taip pat aptinkami gausūs klodai sapropelio – organinės, bestruktūrinės drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėtos masės. Nors ši medžiaga turi įvairių vertingų savybių, ji tebėra retai naudojama. Skaityti toliau

Mokslinėje konferencijoje aiškinsis, kaip architektūroje taikyti ekologijos idėjas (0)

Konferencija „Ekologiška architektūra“ | sa.lt nuotr.

Lapkričio 23-24 dienomis Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ekologiška architektūra“. Į ketvirtą kartą organizuojamą renginį atvyks urbanistai, architektai ir kiti mokslininkai ne tik iš įvairių Lietuvos universitetų, bet ir užsienio mokslo ir studijų institucijų. Susirinkę tyrėjai dalinsis savo patirtimi ir atradimais, sprendžiant problemas susijusias su klimato atšilimu, tvaria miestų plėtra. Skaityti toliau

Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų (2)

Mokslininkai | mita.lt nuotr.

95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Dvejus metus trunkančios podoktorantūros stažuotės metu jauni tyrėjai galės ne tik darbuotis modernia mokslinių tyrimų įranga aprūpintuose Lietuvos mokslo centruose, bet ir dalį stažuotės laiko tobulintis garsiausiuose savo srities pasaulinių tyrimų centruose. Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4,35 mln. eurų ES investicijų. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų padėtis žmogaus teisių požiūriu“ (1)

Seimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 22 d. 12-16 val. Vilniuje, Seimo III rūmų 218 b salėje vyks konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų padėtis žmogaus teisių požiūriu“. Konferenciją rengia Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ir Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS).

Konferencijoje ketinama visapusiškai aptarti aukštojo mokslo sistemos Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video) (0)

Piliečių mokslas_mokslosriuba.ltJūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.

Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne? Skaityti toliau

Darbą pradeda Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija (0)

prof. Zenonas Butkus | asmeninė nuotr.

Į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija slaptu balsavimu komisijos pirmininku išrinko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros prof. dr. Zenoną Butkų, komisijos pirmininko pavaduotoja – Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoją mokslui dr. Ingą Blažienę.

Posėdyje buvo patvirtintas kreipimasis dėl kandidatų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti teikimo. Skaityti toliau

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti (2)

CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video) (0)

„Moterys moksle“: kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? | Mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia mūsų smegenys? (video) (1)

Bandymai su ziurkemis_mokslosriuba.lt

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Labai intensyviai dirbama toje srity, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako profesorius Osvaldas Rukšėnas. Skaityti toliau

Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį (4)

Arminas Ragauskas | asmeninė nuotr.

Mokslininko paveikslas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau

VU mokslininkas padės kurti žmogaus ląstelių atlasą (0)

Linas Mazutis | E. Kurausko nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis dalyvauja unikaliame pasauliniame pernai startavusiame projekte, kurio tikslas – nustatyti visas ląsteles, kurios sudaro žmogų. Kitaip tariant, sudaryti žmogaus ląstelių atlasą. Jis turės reikšmingos įtakos biologijos ir medicinos mokslams, padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas. Tai bus pirmasis trimatis visų žmogaus ląstelių žemėlapis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogų sudaro apie 37,2 trilijono ląstelių. Skaityti toliau

Greitai išmanusis telefonas taps kišeniniu daktaru (0)

 healthline.com nuotr.

Spalio 13 d. Vilniaus inovacijų forume „Naujovių dreifas“ („Innovation Drift“) mobiliųjų telefonų technologijų ateitį pristatė „mobilaus skambučio tėvu“ vadinamas verslininkas Ralphas Simonas. Tarp jo prognozių: dirbtinio intelekto įsitraukimas į telefonus, sveikata besirūpinančios programos ir telefonų pergalė prieš nešiojamus kompiuterius. Kaip savo vietą šiuose pokyčiuose išsikovoti Lietuvai?   Skaityti toliau

Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai (3)

mokslas.mokslininkai_smm.lt

Lietuvos mokslo veikla bus vertinama pagal tarptautinius standartus, o mokslo ir studijų institucijos bus finansuojamos pagal veiklos rezultatus. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino reglamentą, kuris keičia dabartinę mokslo vertinimo tvarką. Nuo 2018 m.  Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą vertins užsienio ekspertai.

Šie pakeitimai  leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti juos pasiekiantiems mokslininkams. Skaityti toliau

Globalumui skirtoje konferencijoje mokslininkai aptars ir D. Trampą (programa) (3)

Donaldas Trampas | Konferencijos rengėjų nuotr.

Spalio 6–7 dienomis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) žmogų tyrinėjantys mokslininkai, antropologai, aptars naują tyrimų sritį – trampologiją, kurios dėmesio centre atsidūrė beveik prieš metus išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Tai – viena iš daugelio temų, kurias  aptars pasaulyje žinomi antropologai iš JAV, D. Britanijos, Šveicarijos, Vengrijos ir kitų šalių, dalyvausiantys Baltijos šalių doktorantų mokyklos tarptautinėje konferencijoje-seminare. Skaityti toliau

Ateityje probiotikais bus galima gydyti daugybę ligų (0)

Agneta Kleizienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių reiškinių. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Šeimos ir konsultacijų klinikos – „Endemik“ gydytoja Elena Šopytė sako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Skaityti toliau

Nobelio fizikos premija: kas yra gravitacinės bangos? (1)

Kastytis Zubovas | asmeninė nuotr.

2017 m. Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys mokslininkai – amerikiečiai Kipas Fornas (Kipas Thorne’as), Raineris Veisas (Raineris Weissas) ir Baris Barišas (Barry Barishas), reikšmingai prisidėję prie praėjusių metų vasario mėnesį paskelbto gravitacinių bangų atradimo.

Šis atradimas yra beveik keturis dešimtmečius trukusio LIGO (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory) projekto kulminacija. K. Fornas ir R. Veisas LIGO inicijavo dar 1984 m., 1997-aisiais B. Barisšas tapo jo vadovu. LIGO gravitacines bangas aptiko 2015 m. rugsėjo 14 d. – vieną dieną prieš oficialiai Skaityti toliau