Žymos archyvas: mokslininkai

„Tautiškos giesmės“ rengėjai rado sprendimą: himną visame pasaulyje kviečia giedoti saugiu vėliavos atstumu (0)

Tautiska giesme Vasingtone_rengėjų nuotr

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Globaliame pasaulyje – žmogiškos vienybės tiltai Skaityti toliau

Ieškoma būdų, kaip gelbėti Punios šilą (4)

Susitikimas Punios šile | am.lt nuotr.

Punios šile žievėgraužio tipografo pažeistų medžių gausa ir šio kenkėjo plitimo mastai kelia didelį susirūpinimą, praneša Aplinkos ministerija. Padėčiai įvertinti birželio 12 d. čia apsilankė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Specialistai turi imtis priemonių, kad sustabdytų žievėgraužio tipografo plitimą – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos. Tačiau svarbu rasti balansą, išgirsti mokslininkų ir specialistų įžvalgas bei rekomendacijas“, – sakė Kęstutis Mažeika. Skaityti toliau

VU archeologinėje ekspedicijoje Šventininkuose – išskirtiniai radiniai (7)

Archeologiniai radiniai | vu.lt nuotr.

Tiesiant Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį, kartu jau tris mėnesius vykdomi ir archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje. Ištyrus daugiau kaip 500 m2 ploto, jau surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimams. Šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius dr. Albinas Kuncevičius sako, kad archeologų bendruomenei tai vienas didžiausių projektų. Skaityti toliau

VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi (0)

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo patarimų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie mažiausio skaičiaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau Skaityti toliau

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ (12)

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ | Shutterstock nuotr.

Tirdami vieno iš tolimiausių kvazarų šviesą, mokslininkai apstulbo, aptikę elektromagnetinės jėgos fluktuacijas. Universali konstanta kosmoso pakraščiuose atrodo ne tik erzinamai nepastovi, o lyg to dar būtų negana, tai vyksta tik viena kryptimi, kas yra, švelniai tariant, keista.

„Tolimiausias žinomas kvazaras yra už maždaug 12–13 milijardų šviesmečių,“ – sako profesorius Vebas (Webbas).

„Tad, detaliai tiriant tolimų kvazarų šviesą, tiriamos ir jaunos, vos milijardo Skaityti toliau

V. Baltrūnas. Mokslas – tik gamybinė jėga? (per karantino langą besižvalgant) (13)

Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Taip, taip, tai frazė iš anų laikų. Iš tos pačios operos kaip ir ... komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas, o vėliau dar pridėjus … ir chemizavimas. Tiesą sakant, ūkio elektrifikavimas ir chemizavimas, informacinių technologijų plėtojimas, gamtos išteklių tausojimas ir daugybė visokių kitokių  -imų  būdingi dabartinei pasirinktai civilizacijos krypčiai. Žinoma, įžvalgiai numatant atominės energetikos, gyvybę luošinančių trašų, militarinių technologijų, valdymą paraližuojančių kompiuterinių programų keliamus pavojus, gal ir galima gerokai rizikuojant žengti į ateitį. Skaityti toliau

VU Gyvybės mokslų centras pradeda COVID-19 mėginių tyrimus (0)

VU Gyvybės mokslų centro laboratorija | cr.vu.lt nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro laboratorijoje nuo balandžio 10 d. pradedamas koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 mėginių testavimas, taip išplečiant Lietuvos galimybes kovoje su naujuoju koronavirusu, nusinešusiu jau keliolika šalies piliečių gyvybių.

Pasak VU Gyvybės mokslų centro direktoriaus prof. dr. Gintaro Valinčiaus, mokslininkų iniciatyva prisidės prie spartesnio COVID-19 diagnozavimo, sumažins kitų laboratorijų krūvį ir sutrumpins laiką, per kurį pacientai sulaukia atsakymų. Skaityti toliau

Nevyriausybininkai ir mokslininkai: paramos reikia ne tik verslui (0)

Nacionalinės NVO koalicijos nuotr.

Daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Anot kreipimosi (pridėtas gale teksto) autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.

Kreipimesi įvardinti konkretūs siūlymai pajamų adekvatumui užtikrinti ir efektyvesniam Skaityti toliau

Mokslininkai: po šiltų žiemų – iššūkiai dėl vandens išteklių (1)

Vandens lygis | vdu.lt nuotr.

Viena tokia šilta žiema kaip šiųmetė – be šalčio, sniego, be upes, ežerus sukaustančio ledo ir įprastų pavasarinių potvynių – lemiamos įtakos Lietuvos vandens ištekliams nepadarytų. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai teigia, kad per trumpą laikotarpį smarkiai pakitęs klimatas neabejotinai kenkia Lietuvos ekosistemoms, blogina vandens būklę ir kelia naujų iššūkių. Todėl žemės ūkyje ir kituose sektoriuose turi būti taikomos modernios technologijos, leidžiančios vandens išteklius naudoti kuo efektyviau, bei išugdyta nauja profesionalų karta, gebanti tokias technologijas kurti ir pritaikyti.

Skaityti toliau

Bituminių stogo dangų atraižos bus naudojamos kelių tiesyboje (0)

Asfalto mišinio atsparumo nustatymas | vgtu.lt

Vis garsiau kalbant apie žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos kontrolę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su gamybos liekanų ir atliekų panaudojimu kelių tiesyboje. Šių tyrimų objektais tampa komunalinių atliekų deginimo metu susidarantys pelenai ir šlakas, plastiko atliekos, perdirbtų padangų guma ir kita.

Sėkmingai užbaigtas dar vienas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo įvertinta galimybė kelių tiesyboje panaudoti bituminių stogo dangų gamybos metu susidarančias atraižas bei šių atraižų smulkinius.

Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? (video) (0)

Nematomas apsiaustas | LRT nuotr.

Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą – pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Video: Skaityti toliau

Prezidentūroje aptarta Lietuvos miškų politikos ateitis (2)

Diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 m.“ | lrp.lt nuotr.

Vasario 28 d. Prezidentūroje įvyko Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuojama konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Joje dalyvavo įvairių visuomenės grupių atstovai, už šį sektorių atsakingos valstybės institucijos, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos, privačių miškų savininkai.

Diskusijoje buvo aptartos Lietuvos miškų politikos kryptis ir iššūkiai po 2020 metų. Šiais metais baigiant galioti Nacionalinės miškų ūkio strategijos sektoriaus plėtros Skaityti toliau

Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas suteiktas JAV fizikui profesoriui I. B. Spielmanui (0)

Prof. Ianas B. Spielmanas | E. Kurausko nuotr.

Vasario 13 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) tikrajam nariui, iškiliam fizikui Ianui B. Spielmanui (Ian B. Spielman) buvo suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas.

Mokslininkas VU garbės daktaro vardu pagerbtas už iškilius darbus ir mokslinius ryšius su VU fizikais šaltųjų atomų ir kondensuotųjų medžiagų tyrimų srityje. Ilgus metus su VU mokslininkais bendradarbiaujantis profesorius kartu įgyvendino Skaityti toliau

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Arvydui Grišinui (0)

Arvydas Grišinas | kff.lt nuotr.

Vasario 7 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo nusipelniusių jaunųjų dokumentus, pateiktus gauti mokslininkų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. 2020 metų nusipelnę mokslininkai – dr. Arvydas Grišinas, dr. Justas Stončius, dr. Jolita Čeičytė. Apsvarsčiusi pateiktas paraiškas, Komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Arvydui Grišinui.

Arvydas Grišinas gimė 1987 m. vasario 27 d., baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Doktorantūrą baigė Kento universitete (Didžioji Britanija). Buvo išvykęs į podoktorinę stažuotę Jeilio universitete (JAV). Dirba Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Skaityti toliau

Paukščių mažėja katastrofiškai (0)

Kėkštas | alkas.lt nuotr.

Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?

Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? | LRT nuotr.

1961-ųjų metų gegužę JAV prezidentas Džonas Kenedis (Johnas F. Kennedy) pirmą kartą viešai paskelbė siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje. Jo žodžiai skambėjo kaip pasaka, bet po aštuonerių metų tai padaryti tapo įmanoma. „Apollo“ programai buvo skirtas milžiniškas valstybės finansavimas. Prie projekto triūsė 400 tūkst. įvairių sričių specialistų. Mokslininkai ir inžinieriai kūrė tai, kas anksčiau neegzistavo, sprendė įrangos suderinamumo galvosūkius.

Galingoji „Saturn V“ raketa ir „Apollo“ erdvėlaivis buvo ištobulinti ir išbandyti kosmose. Astronautai, įveikę ilgas, sudėtingas ir neretai pavojingas treniruotes, buvo pasiruošę kilti. Skaityti toliau

Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitiko su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais (2)

Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitinka su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais | smm.lt nuotr.

Gruodžio 18–19 d., Vilniuje, švietimo, mokslo ir sporto viceministro prof. Valdemaro Razumo kvietimu lankėsi Europos mokslo tarybos (EMT) prezidentas prof. Žanas-Pieras Burgugnonas (Jean-Pierre Bourguignon). Apsilankymo metu EMT prezidentas susitiko su Lietuvos mokslo politikos formuotojais ir aukščiausio lygio mokslininkais, tarp jų prestižinės Kavli apdovanojimo laimėtoju, išradusiu DNR žirkles, prof. Virginijumi Šikšniu ir pirmuoju aukščiausio lygio EMT dotaciją gavusiu lietuviu mokslininku prof. Sauliumi Klimašausku. Per susitikimus aptartos Lietuvos galimybės dalyvauti priešakiniuose Europos mokslo projektuose. Skaityti toliau

Bus pristatytas zoroastrizmo šventraštis – Avesta (0)

VP Fravashi | vu.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. 18 val. vyks paskutinis dvidešimtas ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas pristatys vienos seniausių pasaulio religijos, zoroastrizmo šventraštį – Avestą (ﺖﺸﺗﺭﺯ).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“ (tiesioginė transliacija) (0)

Vyks konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Gruodžio 2 d., 9 val. (registracija nuo 8 val.), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje prasidėjo konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“.

Jau kelis dešimtmečius gruodžio pradžioje rengiama bibliotekininkystės ir informacijos mokslininkams bei praktikams skirta konferencija „Vaclovo Biržiškos skaitymai“, žymiojo bibliotekininkystės veikėjo gimimo dienai paminėti. „Biržiškos skaitymų“ konferencijų sėkmę lėmė tai, kad šiuose renginiuose keliami bibliotekinei bendruomenei itin svarbūs probleminiai klausimai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video) (5)

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? | LRT nuotr.

Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, Skaityti toliau

Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei – planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus (5)

Mokslininkų mitingas prie Vyriausybės 2017 m. | Mokslolietuva.lt nuotr.

„Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei. Planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus.“  – teigiama įvairių mokslo institucijų pasirašytame ir išplatintame kreipimesi į šalies politikus.

Kreipimąsi išplatinusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė primena, kad „šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kur buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai yra išjungti)

Jonas Jasaitis | Alkas.lt nuotr.

…Jūs grįžote iš darbo. Dar tebėra atmintyje kolegų balsai, žingeidžios studentų akys. Dar tebedžiugina neseniai jūsų sukurto vertingo įrenginio tarptautinis įvertinimas. Gal apmąstote tęsiamo socialinio tyrimo duomenis arba būsimojo susitarimo su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusios garsios, bet jūsų tyrimais jau susidomėjusios įmonės aspektus. Gal skamba prasmingos mokslinės diskusijos nuotrupos, planuojate, kaip ją pratęsite… Mokslininko darbo diena – nenormuota. Giedra doro, savo tautos labui dirbančio tyrėjo nuotaika. Skaityti toliau

Mokslininkai pavargo stovėti atkišta ranka (0)

Piketas | I.Sidarevičiaus nuotr., respublika.lt

Prieš trejus metus, 2016 m spalio 28-ąją, šalies akademinės bendruomenės atstovai, pasipiktinę per mažais atlyginimais, prie Vyriausybės surengė piketą. Oficialiai skelbiama, kad jų algos padidėjo net 40 proc. Tačiau kodėl mokslininkai nesidžiaugia? Nes net padidinus algas dažnas neuždirba nė 1000 eurų.

Tąkart piketuotojai teigė, jog valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų – asistentų, lektorių, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – atlyginimai yra 25-30 proc. mažesni už šalies atlyginimų vidurkį, kuris 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 615,9 euro į rankas. O jaunesnieji moksliniai darbuotojai vidutiniškai teuždirbdavo 450 eurų, lektoriai – 440 eurų. Skaityti toliau

Orą valantis VGTU mokslininkų išradimas pelnė Europos patentą (4)

Pranas Baltrnas ir prof. dr. Edita Baltrnaitė | vgtu.lt nuotr.

Organinės medžiagos, tokios kaip acetonai, dažikliai, amoniakas ir kitos, patekusios į orą, naikina ozono sluoksnį ir neigiamai prisideda prie klimato kaitos. Taip pat jos gali kauptis žmogaus organizme, sukelti apsinuodijimą, įvairius, net vėžinius, susirgimus. Šios medžiagos ypač gausiai išsiskiria žemės ūkyje, energetikos bei naftos gavybos pramonėje, baldų gamyboje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė sukūrė orą nuo organinių teršalų valantį Vertikalų biofiltrą-absorberį, kuris įvertintas Europos patentu. Šis išradimas padeda spręsti ir dar vieną problemą – mažina kvapus. Skaityti toliau

V. Kaminskas. Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais? (3)

Vytautas Kaminskas | J. Petronio nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Universitetų akademinis personalas skirstomas į 2 kategorijas. Pirmąją sudaro mokslo ar meno daktaro laipsnį turintys dėstytojai (profesoriai, docentai ir dalis lektorių) ir mokslo Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (1)

Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau

Slaugantiems artimuosius psichologai teiks nemokamą pagalbą (0)

Artimojo slaugymas | VU nuotr.

Nuo spalio mėnesio Vilniaus universiteto psichologai internetu pradeda teikti nemokamus patarimus savarankiškai slaugantiems artimuosius. „Slaugau artimą“ programos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad slaugymas yra sudėtingas ne tik pačiam ligoniui, bet ir slaugytoju tapusiam šeimos nariui. „Slaugau artimą“ programa pasinaudoti bus galima du mėnesius.

„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Skaityti toliau

Vilnius laimėjo galimybę surengti vieną svarbiausių Europos fizikų konferencijų (0)

Vilnius | E. Kurausko nuotr.

Spalio 3 d., Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14), kuri į Lietuvos sostinę, numanoma, sutrauks daugiau kaip 400 mokslininkų iš viso žemyno. Rengti šią konferenciją 2022 metais Vilnius pasirinktas laimėjus Vilniaus universiteto (VU) bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ teiktą paraišką.

2022 m. liepą Vilnius kelioms dienoms taps svarbia fizikų iš viso pasaulio susitikimo vieta, kur atomo, molekulių ir optinės fizikos ekspertai aptars naujausius mokslinius tyrimus šiose srityse. Skaityti toliau