Žymos archyvas: mokslininkai

Į prestižinę pasaulio biologijos mokslų organizaciją išrinktas dar vienas VU profesorius (1)

S.Klimasauskas_EKurausko nuotr

Kasmet – po naują prestižinės Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) narį iš Lietuvos. Praėjusių metų Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Virginijaus Šikšnio sėkmę pakartojo VU profesorius, epigenetikas Saulius Klimašauskas – jis tapo antruoju lietuviu, išrinktu šios organizacijos nariu.

Vos prieš porą mėnesių prof. habil. dr. S. Klimašausko VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute atliekamiems fundamentiniams tyrimams Europos mokslų taryba (EMT) skyrė įspūdingą 2,5 mln. eurų dotaciją. Skaityti toliau

Mokslininkai išėjo į gatves reikalaudami skaitytis su jų nuomone (nuotraukos, video) (13)

Mokslininkai išėjo į gatves reikalaudami skaitytis su jų nuomone | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Birželio 15 d. Vilniuje Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) Seimo ir Vyriausybės pastatų Vilniuje surengė mitingą – eitynes. Universitetų atstovai mitinge reikalavo, kad Lietuvos valdžia skaitytųsi su akademinės bendruomenės atstovų nuomone pertvarkant aukštąjį mokslą. Mitinge buvo pasisakyta prieš Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės inicijuojamą aukštojo mokslo reformą – Vyriausybės parengtą universitetų jungimo ir naikinimo planą.

Protesto akcijoje dalyvavo šimtai įvairių šalies universitetų dėstytojų. Savo ruožtu Švietimo ir mokslo ministerija prie Vyriausybės rūmų suorganizavo savo „antimitingą“, kurio Skaityti toliau

Profesoriui L. Mažyliui įteikta pirmoji Lietuvos pažangos premija (0)

Prof.L.Mazyliui iteikiama premija_lrv.lt

Birželio 12 d. Vyriausybės rūmuose Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis įteikė Lietuvos pažangos premiją Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui Liudui Mažyliui.

Premijos įteikimo iškilmėse dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas, profesorius Valdemaras Razumas.

„Ši premija Lietuvoje teikiama pirmą kartą ir labai simboliška, jog ji paskirta mokslininkui, kuris atrado unikalų dokumentą – Vasario 16-osios Aktą. Skaityti toliau

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi: siekia, kad jų palydovas skrietų ilgiausiai (0)

LituanicaSAT2isarti_Bendroves NanoAvionics nuotr

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.

Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.

Skaityti toliau

Rengiamas forumas „Greimo aktualumas“ (0)

AJGreimas_lituanistusamburis.lt

Š. m. birželio 8 d., 16 valandą, Vilniaus Mokytojų namuose (Vilniaus g. 39) vyks forumas „Greimo aktualumas“, kuriame mokslininkai Kęstutis Nastopka, Jūratė Levina, Dainius Razauskas ir Darius Kuolys svarstys, kokiomis idėjomis, įžvalgomis, nuostatomis Algirdas Julius Greimas išlieka svarbus mums, kaip provokuoja ir ragina atsišaukti mūsų dienų visuomenę.

Į forumą vilniečius, o ypač mokytojus, gimnazistus, studentus, kviečia Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos Sąrašas ir Mokytojų namai. Skaityti toliau

A. Alaburda: Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais (0)

VU prof. Aidas Alaburda | E.Kurausko nuotr.

„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis VU atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Lietuviai gyvena varganai? Per metus prageria per milijardą eurų (41)

Juozas Dapšauskas | penki.lt nuotr.

Artinantis paskutiniams sprendimams Seime dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, į viešąją erdvę metama kuo daugiau dumblo, netikslumų melo, kad žmones klaidintų, kokios tikrai yra siūlomos priemonės šiai alkoholio vartojimo problemai spręsti. Kokios bus pasekmės. Kai kam vaidenasi, kad Lietuvoje nebebus socialinių tinklų, kad neliks lauko kavinių, išnyks šventės.

Tie, kurie pasisako už mokslu paremtas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, neretai išvadinami talibanininkais, fanatikais ir kuo tik benori. Gerbiu abstinentus, tačiau galiu pasakyti: nesu abstinentas griežtąja šio žodžio prasme, bet tai nereiškia, kad būtinai vartoju kažkokių švenčių ar Skaityti toliau

N. Goštautaitė Midtun. Nori mažiau geriančios Lietuvos – esi radikalas, talibanas ir truputį kanibalas (6)

Nijolė Goštautaitė-Midtun | asmeninė nuotr.

Viešojoje erdvėje jungtinės pajėgos šviečia tautą ir politikus, tvirtindamos, kad lietuvis laisvas ne miške, kaip rodėsi klasikams, bet tik tada, kai gali netrukdomas išgerti. Norėtųsi įvairesnių tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie alkoholio kontrolės politiką, bet ir šįkart alkoholio pramonei palankių žiniasklaidos atstovų ir politikų choras renkasi patogų emocijas žadinantį komentaro žanrą. Čia nebūtinas objektyvumas ar profesionalumas, pakanka asmeninės nuomonės. Lengva šaipytis, išreikšti asmeninę neapykantą. Nereikia šaltinių, nereikia deklaruoti interesų. Kas perka, kiek sumoka, dėžutėse ar paskolomis. Ir kvalifikacijos nereikia. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto bendruomenę papildys du nauji garbės daktarai iš Prancūzijos (0)

Sv Jono baznycia_wikipedija.org

Gegužės 16 d., 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje vyks garbės daktaro vardų teikimo iškilmės. Šiemet VU garbės daktarais bus inauguruoti Paryžiaus Nantero universiteto profesorius Otmaras Seulas ir Lilio mokslų ir technologijų universiteto profesorė Mari-Klod Viano (Marie-Claude Viano).

Abu mokslininkai palaiko glaudžius ryšius su VU.

Prof. O. Seulas įvertintas už iškilius darbus diegiant naujus teisės dėstymo metodus, tobulinant teisės studijų programas, plėtojant atvirą lyginamąjį požiūrį į skirtingas teisės tradicijas ir kultūrų įvairovę, Skaityti toliau

Žymiausi Lietuvos mokslininkai bus pristatyti visam pasauliui (nuotraukos) (0)

Algimantas Grigelis | Fotografų K. Vanago ir V. Skaraičio paruošta nuotr.

Šiandien, gegužės 9 d., Vilniuje prasidėjo tarptautinės fotografijų parodos „Mokslo veidai“ apie Lietuvos mokslininkus „kelionė“ po pasaulį. Vienos ryškiausių „stotelių“ – Europos Parlamentas Briuselyje bei Koperniko mokslo centras Varšuvoje, kur lietuvių fotomenininkų paroda bus surengta rudenį.

„Mokslo veidai“ – tai tikrasis Lietuvos elitas: tyliai, ramiai, bet ypač atsakingai dirbantys mokslininkai, savo sričių profesionalai, nelinkę garsiai reklamuotis ir girtis savo pasiekimais. Skaityti toliau

Dronai Lietuvos padangėje: taisyklės, kurias būtina žinoti (3)

Dronai_vgtu.lt

Šiandien bepiločiai orlaiviai (dronai) gali būti naudojami daugelyje sričių – nuo karinių iki meninių. Tačiau tobulėjant technologijoms didėja ir dronų sukeliamos grėsmės – sudėtingi didelį greitį išvystantys bepiločiai orlaiviai gali stipriai sužeisti žmones, gyvūnus ir paukščius, augantis jų spiečius padangėje kelia grėsmę žmonių privatumui. Kaip to išvengti ir apsisaugoti, jei vieningų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų dar nėra?

Anot Civilinės aviacijos administracijos specialisto Adolfo Kuzborski, bendri ES reikalavimai turėtų pasirodyti iki 2020 metų, o kol kas kiekviena ES valstybė vadovaujasi savomis taisyklėmis.

Skaityti toliau

Prof . L. Donskio idėjoms skirtoje tarptautinėje konferencijoje – mokslininkai iš viso pasaulio (11)

VDU_konferencija_Leonidui_Donskiui_plakatasGegužės 11–12 dienomis Kaune, pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos mąstytojų atminimą, vyks konferencija „Leonido Donskio tarpdisciplininės intelektualinės praktikos ir moralinė vaizduotė“, skirta filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L. Donskio tyrinėjimams. Tarp konferencijos pranešėjų – žinomi mokslininkai ir ekspertai iš viso pasaulio: Bolonijos universiteto (Italija) profesorius Stefanas Biančinis (Stefano Bianchini),

Skaityti toliau

Mokslininkai ir studentai skatinami kurti naujas verslo idėjas (0)

mokslininku idejos_smm.lt

Universitetuose ir mokslo institutuose atsiras kompetencijos centrai, kuriuose mokslininkai ir studentai galės išbandyti naujas verslo idėjas. Tam numatyta skirti 11,6 mln. eurų ES investicijų.

Balandžio 24 d. mokslo ir studijų institucijoms skelbiamas kvietimas teikti paraiškas kompetencijos centrų veiklai. Vienam projektui numatoma skirti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. eurų. Paraiškas galima teikti iki liepos 24 d. Skaityti toliau

Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos (1)

Mėnulio paviršius | NASA nuotr.

Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.

NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.

Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie grėsmes Lietuvai ir 49 milijonus mokslininkams (video) (0)

Vytautas Bakas | Penki.lt nuotr.

VSD ataskaita: grėsmės realios ar išpūstos? Vertina Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Ar gaus Lietuvos mokslininkai 49 milijonus? Pokalbis su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, jos patarėju Eugenijumi Butkumi ir VU profesoriumi Sauliumi Klimašausku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose Skaityti toliau

Lietuva parems Fulbraito stipendininkus (0)

smm.lt nuotr.

Kovo 30 d. švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir JAV ambasadorė Lietuvai Ana Hol (Anne Hall) pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo memorandumą dėl akademinių mainų programos. Pagal naująjį memorandumą, Lietuva finansiškai prisidės prie Lietuvos mokslininkų ir studentų, gavusių prestižines JAV Fulbraito stipendijas, akademinio mobilumo.

„Akademinių mainų sutartis tarp Lietuvos ir JAV kuria ryšius tarp žmonių, akademinių institucijų ir valstybių. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkas gavo prestižinę Europos mokslo tarybos paramą (0)

Prof. Saulius Klimašauskas | E. Kurausko nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasveikino biotechnologą Saulių Klimašauską – pirmąjį Lietuvos mokslininką, gavusį prestižinę Europos mokslo tarybos paramą.

„Džiaugiuosi, kad sėkmingai praskynėte kelią – esate pirmasis lietuvis, patekęs į Europos mokslo elitą, – sako ministrė J. Petrauskienė. – Tikiuosi, kad Jūsų pavyzdys įkvėps visus lietuvius mokslininkus aktyviai žengti į tarptautinius aukščiausios kokybės mokslo barus, o jaunimą užkrės idėja rinktis mokslininko karjerą“. Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį (0)

mokiniai.technologijos_mokslolietuva.lt

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo 2016 m. rudenį bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje, kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai, buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme. Anot jų, šiandien inovacijos yra bene pagrindinis kelias į pažangą ir teigiamus pokyčius mokyklose. Kaip šias tendencijas vertina Lietuvos švietimo ekspertai? Skaityti toliau

Sosnovskio barščiui naikinti siūlomas naujas būdas (0)

am.lt, G. Šiukščiaus nuotr.

Jau prasideda Sosnovskio barščių vegetacija, todėl laikas planuoti priemones kovai su šiais labai sparčiai plintančiais ir išstumiančiais vietines rūšis bei didelę žalą ekonomikai darančiais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Mokslininkai pasiūlė naują, veiksmingesnį, jų naikinimo metodą. Kad būtų galima naudotis šiuo metodu, Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine augalininkystės tarnyba šiuo metu tikslina teisės aktus. Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

I. Hilbig. Apie lietuvių kalbą (6)

Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Kalba, kuria šneka tik apie 4 mln. žmonių ir kuri nepatenka į pasaulio kalbamiausiųjų šimtuką? „Esate maža tauta, todėl turite turėti diiiiidelę kalbą“, – kartą pasakė vienas mūsų studentas užsienietis. Ir ji yra didelė keliais atžvilgiais.

Pirmiausia, lietuvių kalba yra labai – tikrai labai sena. Ji panaši į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas. Tai seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, išlaikiusi daugiausia fonetinių ir morfologinių prokalbės, iš kurios išsirutuliojo dauguma Europos kalbų, ypatybių. Skaityti toliau

Vyriausybė pritaria siūlymui kelti mažiausiai uždirbančių mokslininkų algas (0)

mokslininkai-mokslas_smm-lt

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui mokslininkų atlyginimus nustatyti Mokslo ir studijų įstatymu. Pakeitus įstatymą būtų padidintos apatinės mokslininkų atlyginimų ribos. Mokslininkų atlyginimų kėlimui šių metų biudžete papildomai skirta 3,1 mln. eurų.

„Siekiame, kad mokslininko karjera būtų kuo patrauklesnė, kad ją rinktųsi kuo daugiau gabaus jaunimo. Mokslas tiesiogiai susijęs su inovacijomis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis ir ekonominė gerovė“,  – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai (0)

geliu puokste_alkas.lt

Kovo 7 d. 11 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteikitos Lietuvos mokslo premijos.

Geriausiems Lietuvos mokslininkams įteiktos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijų laimėtojus pasveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Jūs ne tik kuriate naujas žinias, bet ir auginate naujas mokslininkų kartas, – sakė ministrė J. Petrauskienė. – Linkiu, kad formuojant mokslo politiką Lietuvoje remtumėmės tokiais pačiais principais, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: saulės elementai ant stogo atsiperka jau po 10 metų (video) (0)

Saulės energetika_mokslosriuba.lt

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurtos veikliosios pakuotės padeda išlaikyti maistą šviežią ir natūraliai suyra gamtoje (0)

Veikliosios_pakuotes_ktu.lt

Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). „Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pirmasis saulės elementas devyniolikmečio sukurtas dar prieš 178 metus (video) (0)

Saules elementai_mokslosriuba.lt

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai.

Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Skaityti toliau

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus (4)

Vytautas-Nekrosius-E.Kurausko-foto

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Dėl tokio šokiruojančio sprendimo nerimo varpais muša Lietuvos socialinių mokslų atstovai.

Socialiniai mokslai stumiami į užribį 

Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šios tikslinės lėšos yra daugelio mokslininkų egzistenciją palaikantis šaltinis, Skaityti toliau

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje? (4)

LJMS_pirmininkė_dr._Milena_Medineckienė_vgtu.lt

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie praktinę filosofijos naudą šiandienos pasaulyje (video) (0)

Filosofija_mokslosriuba.lt1

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų. O ką veikia humanitarinių mokslų atstovai filosofai? Jų kabinetuose – tik kompiuteris ir knygų lentynos, bet ar dėl to filosofų darbas mūsų moderniai visuomenei mažiau reikšmingas?

Filosofija gimė Senovės Graikijos civilizacijoje prieš daugiau nei 2000 metų, o pats žodis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia meilę išminčiai. Skaityti toliau

Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.

Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau