Žymos archyvas: mokslininkai

Rengiama nuotraukų knyga, pristatanti iškiliausius Lietuvos žmones (1)

Fotoalbumo „Lietuva ir mes“ pristatymas | rengėjų nuotr.

Lapkričio 22 d. M.Mažvydo bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta nuotraukų knygos „Lietuva ir mes“ elektroninė versija. Ši knyga sukurta tam, kad ateities kartos pažintų veikliausius ir iškiliausius šiandienos Lietuvos žmones, kultūrą, tradicijas bei istoriją.

Knygos pristatymo renginyje dalyvavo TV3 televizijos generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Istorikas Alfredas Bumblauskas, projekto prodiuseris Gytis Daugėla. Renginiui vadovavo aktorius Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau

Lietuva svarsto būsimojo nuolatinio šalyje galiosiančio laiko klausimus (7)

Laikas | sumin.lt nuotr.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, rengiamasi sprendimui, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį, ES mastu atsisakius sezoninio laiko keitimo. Šiuo metu šalyje vyksta visuomenės nuomonės tyrimas, o lapkričio 19 d. prasidės viešosios konsultacijos, kuriose dalyvaus ministerijos, tarp jų ir Susisiekimo ministerija, bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai.

„Visuomenės nuomonės tyrimas, konsultacijos su socialiniais partneriais, suinteresuotomis šalimis padės išsiaiškinti, kuriam nuolatiniam laikui – vasaros ar žiemos – šalis norėtų teikti  pirmenybę. Skaityti toliau

Galima teikti asmenis nusipelniusius gauti Valstybės Nepriklausomybės stipendiją (1)

Valstybes_nepriklausomybes_stipendija-vu.lt

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia iki 2018 m. gruodžio 31 d. siūlyti asmenis, nusipelniusius Valstybės Nepriklausomybės stipendijos. Siūlyti nusipelniusius teisę turi mokslininkai bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, pateikdamos šiuos dokumentus:

1. Užpildyta asmens anketa.
2. Bent dviejų mokslininkų ir bent vienos mokslo ir studijų įstaigos  rekomendacijos. Skaityti toliau

Lietuvai reikia stuobrių (1)

Tokių miškų Lietuvoje išlikę labai nedaug | glis.lt nuotr.

Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet stuobriai, sausuoliai ir virtuoliai yra neatsiejama sveiko miško dalis. Grybauti trukdantys virtuoliai, uoksėti stuobriai, supuvusių kamienų dalys ir kitos žuvusių medžių liekanos, kurios  miestiečiui atrodytų kaip nesutvarkyto miško rezultatas, yra tai, kas paverčia mišką tikra giria. Žuvę medžiai ir jų dalys, mokslininkų vadinamos negyva mediena, yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė.

Negyvos medienos turi būti daugiau Skaityti toliau

Tarptautinės konferencijos dalyviai aptarė globalizacijos naudą bei iššūkius (0)

Tarptautinės konferencijos dalyviai diskutavo apie globalizacijos naudą bei iššūkius | Rengėjų nuotr.

Spalio 18-19 dienomis, Panevėžio kolegija surengė 6-ąją tarptautinė mokslinę konferenciją „Mokslo ir studijų tendencijos globalizacijos sąlygomis“ (SCEDU‘ 2018).

Jau tradiciniu tapęs renginys, kuriuo Panevėžio kolegija siekia suburti įvairių sričių mokslininkus tyrėjus, besigilinančius į globalizacijos iššūkius mokslo ir studijų srityse, šiais metais Panevėžyje sulaukė per 80 dalyvių. Dvi dienas trukusioje konferencijoje dalyvavo, pranešimus ir straipsnius rengė mokslininkai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Turkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų, Panevėžio kolegijos socialinių partnerių, regiono verslo institucijų atstovai. Skaityti toliau

Išmanųjį miestą padeda kurti mokslininkai (1)

Išmanusis miestas, renginio akimirka | Rengėjų nuotr.

Ateities miestai – išmanūs, darnūs, tvarūs miestai. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai.

Bendradarbiaujant su verslu, savivaldybėmis ir užsienio partneriais, įgyvendinami projektai, skirti transporto ir atliekų tvarkymo sistemoms, racionaliam išteklių naudojimui ar tokioms inovacijoms kaip prietaisų gyvavimą galinčios pailginti trinčiai ir dilimui atsparios dangos arba miestų triukšmą sugeriančios plokštės, gaminamos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas. Skaityti toliau

VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją (3)

Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

Fizikos mokslininkai žiniomis ne tik dalijasi – jie jas kuria. Gamtos moksluose nuolat atrandama kas nors naujo – tai, kas, atrodytų, yra toli nuo kasdienybės, ir retai susimąstome, kad tai – dalis mus supančios aplinkos. Moksliniai tyrimai šioje srityje atskleidžia, kaip veikia pasaulis.

Studentų mylimas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Audrius Dubietis visą gyvenimą siekia perprasti gamtos dėsnius. Savo profesinę karjerą jis skyrė netiesinės optikos reiškiniams tirti, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Klimatas keičiasi. O mes? (5)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Pasauliniu mastu mokslininkai ir organizacijos pripažįsta, kad klimato šilimas yra ne hipotezė, o faktas. Klimatas ir žmonių jaučiami orų pokyčiai yra kiek skirtingi dalykai, bet ir juos žmonės jau pajunta labai konkrečiai.

Džiaugėmės ir Lietuvoje – šių metų vasara, kuri prasidėjo gegužės mėnesį ir baigėsi spalio viduryje. Tačiau tie malonumai turi ir kitą medalio pusę – dažnėjančios sausros, miškų gaisrai, uraganai, liūtys, potvyniai ir kt. Sutrinka lietingieji ir sausieji periodai šiltuosiuose kraštuose, kituose išsiderina šaltieji ir šiltieji Skaityti toliau

Bus bandoma susigrąžinti protus – į Lietuvą atvyks 13 aukšto lygio mokslininkų, 11 jų – lietuviai (2)

Startavo protų susigrąžinimo programa – į Lietuvą atvyks 13 aukšto lygio mokslininkų, 11 jų – lietuviai | A. Žuko nuotr.

13 tarptautinio lygio mokslininkų kitų metų pradžioje atvyks į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus įgyvendinti pažangiausius mokslo projektus. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą pakvietė į Lietuvą atvykti aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir vykdyti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo darbus.

„Stiprinant Lietuvos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo kokybę ir tarptautiškumą ši mokslininkų susigrąžinimo programa ypač reikšminga. Skaityti toliau

VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs (1)

VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Daubaras | forest.lt nuotr.

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga.

XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams. Skaityti toliau

Į posėdžius Seime rinksis Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (2)

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) | lrs.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai rinkosi į pasitarimą dėl būsimų komisijos posėdžių, kurie numatyti spalio 9-12 d. Seimo I rūmų Konstitucijos salėje.

Komisijos posėdžių darbotvarkėje – Tautos referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, Pasaulio lietuvių metų programos, ateities rinkimų organizavimo, informacinių karų, kibernetinio saugumo, sveikatos apsaugos problemų bei programos „Globali Lietuva“ ateities vizijos aptarimas. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Pagaliau lūžis (19)

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Krenta uždanga ir artėja kryžkelė. Pagaliau atėjo laikas ramiai apmąstyti ir įvertinti V. Sinicos straipsnį apie trečiąją – jau „europeizuotą“ – LKP/TSKP burokevičininkų ir autonomininkų koloną Lietuvoje ir VU TSPMI.

Straipsnis mintyse sugrąžino į atmintinų 1988 m. rudenį. Įsiplieskusi diskusija neabejotinai bus įvertinta kaip lūžio taškas ar slenkstis, tiksliau – politinė kryžkelė, kurią priėjus visiems Lietuvos politikos tyrinėtojams ir komentatoriams neišvengiamai teks apsispręsti. Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: kol nesinaudojate savo kompiuteriu – paskolinkite jį mokslininkams! (0)

„„Piliečių mokslas“: kol nesinaudojate savo kompiuteriu - paskolinkite jį mokslininkams! | LRT nuotr.

Ar nebūtų nuostabu, jei jums tiesiog žingsniuojant gatve, kišenėje esantis išmanusis telefonas ieškotų gyvybės už Žemės ribų, modeliuotų naujus vaistus nuo vėžio ar spręstų kitas žmonijai svarbias problemas?

„BOINC“ – tai 2002 m. Berklio universitete, Kalifornijoje, sukurta kompiuterinė programa, skirta būtent tam – tūkstančiams vartotojų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų sujungti į vieną, itin galingą superkompiuterį. Skaityti toliau

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė (0)

Kauną užplūdusių užsieniečių bendras siekis – tautų ir kalbų draugystė | VDU nuotr.

Kol daugelis vasarą naudojasi galimybe pailsėti nuo studijų ar darbo, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) tai laikas, kai į Kauną kiekvienais metais atvyksta studentai iš įvairių pasaulio šalių. Čia juos pakvietė VDU projektas Baltijos vasaros universitetas“ (angl. Baltic Summer University), kuris šiemet tęsėsi daugiau nei mėnesį ir subūrė virš 100 studentų ne tik Europos, bet ir tolimesnių kraštų: JAV, Australijos, Honkongo, Vietnamo, Kinijos, Japonijos ir Indonezijos. Skaityti toliau

KU mokslininkai vykdo projektą abiejuose Žemės pusrutuliuose (1)

KU mokslininkai vykdo projektą abiejuose Žemės pusrutuliuose | Klaipėdos universiteto nuotr

Šiomis dienomis, Jūros tyrimų institute (JTI) lankosi tarptautinė jaunųjų mokslininkų komanda, vykdanti mokslinių tyrimų projektą „Asociacijų tarp dugno bestuburių ir bakterijų įtaka azoto virsmams estuarinėse ekosistemose“. „Tai pasaulinio lygio studija, kurios rezultatai gali lemti svarbius aplinkotyros mokslo pokyčius“, – kalbėjo projekto vadovas dr. Mindaugas Žilius.

Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslo taryba šiam projektui skyrė nacionalinę dotaciją kategorijoje mokslininkų, kitų tyrėjų, Skaityti toliau

KTU mokslininkų sukurtas vietos nustatymo būdas pasitarnaus įvairiose srityse (1)

E. Kazanavičius | KTU nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė naują būd, kuris, naudojant bevielio ryšio technologiją, leidžia nustatyti žmonių ir daiktų buvimo vietą patalpose 1 metro tikslumu. Šis būdas gali būti įdiegtas bet kokiame Wi-Fi funkciją palaikančiame prietaise ir pritaikomas įvairiose srityse – nuo logistikos iki sveikatos apsaugos.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei sparčiai senėjant auga išmanios aplinkos Skaityti toliau

Mokslininkai tirs, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės (0)

Meldinė nendrinukė su geolokatoriumi | bef.lt nuotr.

Liepos pradžioje jungtinė vokiečių, lietuvių ir latvių gamtininkų komanda lankėsi pamaryje, kur meldinėms nendrinukėms uždėjo specialius geolokatorius. Šių prietaisų pagalba bus nustatyta, kur žiemoja mūsų šalyje gyvenančios globaliai nykstančios meldinės nendrinukės.

Tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Kol kas mes nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų Skaityti toliau

Į fizikų konferenciją Vilniuje atvyksta Nobelio premijos laimėtojas (0)

Volfganas Keterlis | daad.de nuotr.

Liepos 30 – rugpjūčio 1 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks tarptautinė konferencija „Kvantinės medžiagos valdymas: nuo šaltųjų atomų iki kondensuotųjų sistemų“. Konferencijoje bus išklausyti 27 kviestiniai pranešimai, įvyks dvi diskusijų sesijos, stendinių pranešimų sesija.

Pagrindinis konferencijos akcentas – Nobelio premijos laimėtojo fizikos srityje, Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesoriaus Volfgango Keterlio (Wolfgang Ketterle) vieša paskaita „Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio“, Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje – Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas (5)

SIDG logotipas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Liepos 23–27 d., pirmą kartą Lietuvoje vyks Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – pasaulinio masto mokslo renginys, kuriame išskirtinis dėmesys skiriamas sparčiai kintančių įvairių pasaulio kalbų tarmių tyrimams ir problematikai.

Vien dialektologijos ir geolingvistikos sritims skirto kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Vengrijoje, Tarptautinei dialektologijos ir geolingvistikos asociacijai (ang. Skaityti toliau

L. Kamandulytė-Merfeldienė, V. Kavaliauskaitė. Kalbinis mandagumas vaikystėje: kaip jį ugdyti? (4)

vdu.lt nuotr.

Mandagumas – nuo komunikacijos proceso neatsiejamas sudėtingas reiškinys, įvairiomis formomis atsiskleidžiantis kiekvienoje pasaulio kultūroje. Būdamas įvairialypiu, šis reiškinys gali pasireikšti kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Kalbinis mandagumas laikomas viena iš svarbiausių komunikacinio akto dalių, formuojančių pašnekovų santykį ir tam tikra prasme dažnai nulemiančių pokalbio sėkmę.

Skaityti toliau

D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos (1)

Vykintas Vaitkevičius | V. Damaševičiaus nuotr.

Šią savaitę Lietuvos televizijoje (LRT) išlydėta „nacionalinė ekspedicija“, šįkart skrosianti Dniepro bangas specialiai tam pastatytu laivu „Vytautas Didysis“. Į jį bus įtupdyta daugiau kaip 40 vadinamosios nacionalinės ekspedicijos dalyvių, juos lydės greitaeigis kateris, o atsarginis laivas „Vytis“ bus paliktas Kijeve, kad turistai, jeigu kas, galėtų tęsti trijų savaičių kelionę, apmokamą, greičiausiai „nacionaliniais“, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais.

Skaityti toliau

Istorinė konferencija suburs žymiausius pasaulio matematikus (0)

Pasaulinė matematikų konferencija | rengėjų nuotr.

Liepos 2–6 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyks 12-oji tarptautinė Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija. Šiemet ji rengiama kartu su metine Tarptautinio matematinės statistikos instituto (IMS – Institute of Mathematical Statistics) tikimybių ir statistikos konferencija. Šis mokslo renginys skirtas ne tik fundamentalių, bet ir taikomųjų tikimybių teorijos klausimų aptarimui bei tikimybių teorijos ir statistikos mokslų vaidmens mūsų visuomenėje pristatymui. Skaityti toliau

Moksliniams tyrinėjimams ir naujausių idėjų įgyvendinimui planuoja skirti 100 mlrd. eurų (1)

zum.lt

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kviečia Lietuvos mokslininkus, įmones ir kitus suinteresuotus asmenis aktyviai įsitraukti svarstant naują 2021-2027 ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kurios projektą pristatė Europos Komisija. Šiai programai planuojama rekordinė 100 mlrd. eurų suma.
 
„Siekiame, kad naujoji programa svariai papildytų Lietuvos nacionalinį finansavimą ir mūsų mokslo ir inovatyvaus verslo atstovams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos joje dalyvauti. Tad raginame suinteresuotus dalyvius aktyviai įsitraukti į programos svarstymus“ Skaityti toliau

Išrinktos pirmosios Vasario 16-osios fondo finansuojamos paraiškos (0)

Vasario 16 fondas | vasario16aktas.lt nuotr.

Pirmajame Vasario 16-osios fondo tarybos posėdyje buvo pritarta skirti finansavimą devynioms paraiškoms, kurių bendra finansavimo suma – daugiau nei 120 tūkst. eurų. Iš viso taryba svarstė daugiau kaip 50 paraiškų, kurių prašoma finansuoti suma viršijo 2 mln. eurų.

Ambicingiausi finansavimą gavę projektai – siekis iš Australijos ir Urugvajaus pargabenti Lietuvai itin reikšmingų dokumentų archyvą ir sudaryti galimybę visuomenei su juo susipažinti. Taip pat per visą šalį vyksiantis Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio organizuojamas žygis „Partizanų Lietuva“. Laukiama, kad prie jo prisijungs keli tūkstančiai žygeivių ir įsitrauks vietos bendruomenės. Skaityti toliau

Šešiems VU mokslininkams suteikti išskirtinių profesorių vardai (2)

Šešiems Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas prestižinis išskirtinių profesorių vardas | VU nuotr.

Nuo naujų mokslo metų Vilniaus universitete (VU) už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus išskirtinio profesoriaus vardai bus suteikti pirmiesiems šešiems profesoriams (žr. nuotraukoje – iš kairės į dešinę): Audriui Dubiečiui (VU Fizikos fakultetas), Akseliu Holvoetui (Axel Holvoet) (VU Filologijos fakultetas), Sauliui Klimašauskui, Rolandui Meškiui, Virginijui Šikšniui,  (VU Gyvybės mokslų centras) ir Zenonui Norkui (VU Filosofijos fakultetas).

Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: nusileidimas kometoje – viena įspūdingiausių žmonijos kosminių misijų (0)

„Mokslo sriuba“: nusileidimas kometoje – viena įspūdingiausių žmonijos kosminių misijų | LRT nuotr.

Senovėje žmonės, pamatę žvaigždes su nutįsusiomis „uodegomis“, manydavo, kad tai nelaimių pranašai. Mokslininkų dėka, dabar jau žinome, kad bijoti nėra ko. Tai ne keistos žvaigždės, o nedideli dangaus kūnai – kometos. 2014 metais, įspūdingos kosminės misijos „Rosetta“ metu, ant vienos iš jų pirmą kartą nusileido žmonių sukurtas kosminis zondas.

Misija nuskristi į kometą buvo sugalvota dar prieš ketvirtį amžiaus. Tuomet Europos kosmoso agentūros mokslininkai su kolegų iš JAV pagalba ėmėsi konstruoti misijai Skaityti toliau

Atleista Lietuvių kalbos instituto direktorė (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Įvertinus Lietuvių kalbos instituto (LKI) 2015-2018 metų veiklą, už netinkamą pareigų vykdymą gegužės 31 d. atleista instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė.

Konstatuota, kad LKI direktorė ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei  veiksmingos finansų kontrolės. Skaityti toliau

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką (30)

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, Skaityti toliau

Lietuvos matematikai kuria virtualią realybę (0)

matematika. dialogas.lt

Skaitmeniniai lėktuvų „dvyniai“, kriptovaliutos, blokų grandinės (angl. blockchains) – decentralizuotos viešos pinigų pervedimo saugojimo sistemos ir daug kitų pažangių naujovių atsirado dėl sudėtingų matematinių skaičiavimų, matematinio modeliavimo. Ir tai ne riba: jau pradėta ruoštis naudoti kvantinius kompiuterius, kurie atvers dar daugiau matematinio modeliavimo galimybių.

Šiemet matematikų trejetas – prof. Mifodijus Sapagovas, prof. Raimondas Čiegis ir prof. Artūras Štikonas – apdovanotas Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą Skaityti toliau

Didės mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai (0)

KTU nuotr.

Vyriausybė siūlo nuo 2019 metų 16 proc. didinti mokslininkų pareiginės algos koeficientų apatines ir viršutines ribas. Tokį nutarimą priėmė Ministrų kabinetas.

Iš viso dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų algoms didinti 2019 m. papildomai reikės 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lyginant su 2017 m., mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestis iš viso padidėtų vidutiniškai 40 proc. Skaityti toliau