Žymos archyvas: mokslininkai

Kokia ateitis laukia humanitarinių mokslų? (4)

Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“ (1)

Koranas | rengėjų nuotr.

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Sostinė skyrė 20 tūkst. eurų miesto istorijos tyrėjų stipendijoms (4)

Vilnius is aukstai_is Varpines_DaivosV nuotr

Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus kviečia miesto istorikus tyrinėti sostinę ir skatina tyrėjus skirdama stipendiją – 20 tūkst. eurų moksliniams darbams. Šiemet konkurso būdu stipendijos paskirtos: istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei bei paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei, Literatūriniam A. Puškino muziejui.

„Džiugu, kad Vilnius rūpinasi ne vien mokyklomis ar gatvių remontu, tačiau skiria dėmesio ir vilniečių kultūros puoselėjimui, imasi istorinės atminties temų. Skaityti toliau

Tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ (3)

Paskaitu ciklas MM bibliotekoje_rengeju nuotr

Gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Prof. V. Žydžiūnaitė: Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais (1)

Vilma Žydžiūnaitė | asmeninė nuotr.

Lietuvoje yra nemadinga kalbėti apie mokslininkus, kai tuo tarpu kitose išsivysčiusiose šalyse yra priešingai – jų veikla laikoma viena patraukliausių, nes leidžia prisidėti prie valstybės gerovės pasitelkiant intelektą. Šiuos ir kitus iššūkius naujoje monografijoje tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

„Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais, įvairiausiose kultūrose. Pradedant antikine Graikija ir baigiant šiandienine Rusija, Iraku ar Mianmaru, Skaityti toliau

Gyvybės mokslų srities naujovės iškėlė Lietuvą tarp stipriausių Vidurio Europoje (0)

smm.lt nuotr.

Ekspertus džiugina milžiniškas Lietuvos šuolis gyvybės mokslų srityje – pastaraisiais metais šio sektoriaus kuriama pridėtinė vertė 4 kartus didesnė, nei tradicinės pramonės. Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti patraukliausia šalimi gyvybės mokslų naujovių plėtrai ir iki 2030 m. naujovėms skirti 5 proc. BVP.

Tačiau jau šiandien būtina ieškoti strateginių sprendimų ateičiai: didinti naujovių sektoriaus nepriklausomybę nuo ateityje mažėsiančios Europos Sąjungos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvaigždės ir aplink jas skriejančios egzoplanetos (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvaigždės ir aplink jas skriejančios egzoplanetos | LRT nuotr.

Visos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus nesudaro nė 1 procento mūsų žvaigždės masės. Galime tik įsivaizduoti, kaip mokslininkams sunku aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančias planetas. Jos vadinamos egzoplanetomis. Jei žvaigždės mums atrodo kaip nedideli taškeliai naktiniame danguje, tai egzoplanetos – tarsi dulkelės. Konstruojant vis didesnius teleskopus ir tobulėjant kitai įrangai, pirmosios už Saulės sistemos ribų esančios planetos buvo atrastos maždaug prieš du dešimtmečius. Skaityti toliau

Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, Skaityti toliau

Mokslininkai nepritaria viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo strategijai (0)

Mokslininkai nepritaria viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo strategijai | Pixabay nuotr.

Lietuvos mokslininkai išplatino kreipimąsi, kuriuo prašoma stabdyti Vyriausybės rengiamos strategijos dėl viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo pateikimą Seimui.

Šį kreipimąsi pasirašė virš 500 akademinės bendruomenės visų mokslo krypčių atstovų iš pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų. Tarp pasirašiusiųjų ekonomistai Boguslavas Gruževskis, Romas Lazutka, filosofai Vytautas Ališauskas, Andrius Bielskis, Liutauras Degėsis, geologai Valentinas Baltrūnas, Jonas Šečkus, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologai Darius Kuolys, Paulius Subačius,  kultūros antropologas Donatas Brandišauskas, medikai Robertas Adomaitis, Edita Gavelienė, Vytautas Kasiulevičius, Skaityti toliau

Apdovanoti geriausi informacinių ir ryšių technologijų srities jaunieji mokslininkai (0)

smm.lt nuotr.

Šiandien, kovo 21 d., švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius įteikė apdovanojimus Lietuvos mokslų akademijos ir „Infobalt“ stipendijų 9-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ laureatams.

„Jaunieji mokslininkai, jūs esate intelekto meistrai, kurių valstybei labai reikia. Ar gali būti kas nuostabesnio kaip jaunam Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti mokslininkus, nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijos (0)

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai | VGTU nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijoms. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Siūlymus dėl kandidatų gali teikti užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat Lietuvos mokslo ir studijų institucijos ir mokslininkus vienijančios organizacijos. Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai (0)

smm.lt nuotr.

Kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius iškilmingai apdovanojo 2018 metų Lietuvos mokslo premijų laureatus. Už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus septyniolikai mokslininkų paskirtos penkios premijos.

„Jūs esate įrodymas, kad žmogaus protas, intelektas turi didžiulę galią. Svarbu, kad ji būtų prasminga ir nukreipta į visuomenės gerovę. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Mokslininkai pataria, kaip susirasti antrą pusę (video) (0)

„Mokslo sriuba“: mokslininkai pataria, kaip susirasti antrą pusę | LRT nuotr.

Mokslininkai tyrinėja visas gyvenimo sritis, įskaitant ir žmonių jausmų pasaulį. Kartais jis būna toks sudėtingas, kad prieš jį gali nublankti turbūt net astronomijos ar kvantinės fizikos mįslės. Kaip susirasti antrą pusę? Kaip elgtis pirmojo pasimatymo metu? Iš kur žinoti, kad radai tą vienintelį? Ar mokslininkai turi atsakymų į šiuos klausimus?

Pirmoji meilė dažniausiai kyla paauglystėje – pajuntame fizinį potraukį, Skaityti toliau

Į gyvybės mokslų konferenciją „The COINS 2019“ atvyksta Nobelio premijos laimėtojas (0)

COINStobulasVasario 26–28 d. Vilniaus universitete vyks tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „The COINS 2019“.

„The COINS“ – didžiausia tokio pobūdžio konferencija Europoje, rengiama Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Gyvybės mokslų centre – jau keturioliktąjį kartą trim dienom suburs mokslininkus ir studentus iš viso pasaulio diskutuoti apie aktualias gyvybės mokslų temas, pristatyti naujausius savo atradimus. Šiemet tarp pranešėjų – net du Nobelio premijos laureatai: amerikiečių ir britų neuromokslininkas profesorius Džonas O’Kifas (Johnas O’Keefe) ir Izraelio kristalografė profesorė Ada Jonat (Ada Yonath). Skaityti toliau

Mariaus Jakulio Jasono paramos fondo atidaryme – kvietimas kartu kurti Lietuvą (0)

Marius Jakulis Jasonas | MJJ fondo nuotr.

Vasario 15 d. iškilmingos popietės metu oficialiai pristatytas vieno didžiausių privačių investuotojų Lietuvoje Mariaus Jakulio Jasono (M.J. Jason) paramos fondas (MJJ fondas).

3,5 milijonų EUR vertės fondas finansiškai rems įvairių sričių mokslininkus, atvykstančius į Lietuvą tęsti mokslinį darbą ir dalintis žiniomis su lietuvių studentais, investuos į naujas grįžtančių ar atvykstančių verslininkų įmones ir teiks stipendijas talentingų Lietuvos studentų magistro studijoms geriausiuose pasaulio universitetuose. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kodėl pomidorai raudoni? (video) (1)

Superkompiuteris „HPC Saulėtekis“ | LRT nuotr.

„Norint sužinoti, kodėl pomidoras yra raudonas, gali prireikti ir superkompiuterio. Gerai, kad toks yra čia pat, Vilnuje – 3800 branduolių ir 14,4 terabaitų operatyviosios atminties turintis HPC „Saulėtekis“ užima visą kambarį. Be fundamentalių tyrimų, jis naudojamas kibernetinės saugos pratybose, LRT video archyvams konvertuoti..“ – slaptais superkompiuterių takais veda „Mokslo sriubos“ reportažas.

Kiek laiko užtrunka kol superkompiuteris susidoroja su sunkia užduotim? Kam Skaityti toliau

Kuriami lietuviški ateities autobusai (video) (3)

Kuriami lietuviški ateities autobusai | MITA nuotr.

Technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį. Įvairiose šalyse jau gaminamos ir išbandomos savaeigės transporto priemonės, tarp jų ir keleiviniai autobusai. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai tikina, jog netrukus bus visiškai įprasta artimiausioje viešojo transporto stotelėje įlipti į autobusą be vairuotojo, kurį valdys dirbtinio intelekto programa. Dar įstabiau, jog susitelkus pažangiems verslininkams bei geriausiems šalies mokslininkams, tokius autobusus artimiausiu metu ketinama gaminti Lietuvoje. Skaityti toliau

Jaunųjų mokslininkų atradimai – pažangos variklis (0)

Apdovanoti jaunieji mokslininkai | lrp.lt nuotr.

Sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė padėkas jauniesiems mokslininkams – 2017 metų geriausios disertacijos konkurso laimėtojams.

„Disertacijos nėra lengvai parašomos ir mokslas nėra paprastas dalykas – reikia daug investuoti, daug žinoti, bet tai be galo svarbus ir prasmingas užsiėmimas. Todėl visi, kurie gyvena mokslu, yra mūsų inovatyvios valstybės ateitis“, – sakė Prezidentė.

Būtent mokslininkų darbai daug prisidėjo prie reikšmingo įvykio, Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais (2)

„Gilgamešo epas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 10 d., 18 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) prasidės išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“. Mokslininkai pristatys sakraliausių, pamatinių pasaulio papročių raštų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų raštai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose bus atskleista kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek ir Skaityti toliau

Klaipėdos mokslininkai atlieka gyvių iš dinozaurų laikų genetinius tyrimus (0)

Nėgė | albatrosas.lt nuotr.

Ar žinojote, kaip atrodo nėgė? Tai labai primityvios žuvys su specifine siurbtuko tipo burna pilna dantų, kurių pagalba suaugusi nėgė prisisiurbia prie žuvies ir maitinasi jų krauju. Nėgės yra saugomos visoje Europoje, tačiau kartu – ir aktyviai žvejojamos. Nors Lietuvoje nedaugelis žino apie jų egzistavimą, kaimynai latviai jas nuo seno laiko delikatesu. Todėl Lietuvos ir Latvijos mokslininkai sujungė jėgas, kad išsiaiškintų, kaip bendradarbiaudami galėtume išsaugoti ir pagausinti šios žuvies išteklius. Skaityti toliau

Rengiama nuotraukų knyga, pristatanti iškiliausius Lietuvos žmones (1)

Fotoalbumo „Lietuva ir mes“ pristatymas | rengėjų nuotr.

Lapkričio 22 d. M.Mažvydo bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta nuotraukų knygos „Lietuva ir mes“ elektroninė versija. Ši knyga sukurta tam, kad ateities kartos pažintų veikliausius ir iškiliausius šiandienos Lietuvos žmones, kultūrą, tradicijas bei istoriją.

Knygos pristatymo renginyje dalyvavo TV3 televizijos generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Istorikas Alfredas Bumblauskas, projekto prodiuseris Gytis Daugėla. Renginiui vadovavo aktorius Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau

Lietuva svarsto būsimojo nuolatinio šalyje galiosiančio laiko klausimus (7)

Laikas | sumin.lt nuotr.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, rengiamasi sprendimui, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį, ES mastu atsisakius sezoninio laiko keitimo. Šiuo metu šalyje vyksta visuomenės nuomonės tyrimas, o lapkričio 19 d. prasidės viešosios konsultacijos, kuriose dalyvaus ministerijos, tarp jų ir Susisiekimo ministerija, bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai.

„Visuomenės nuomonės tyrimas, konsultacijos su socialiniais partneriais, suinteresuotomis šalimis padės išsiaiškinti, kuriam nuolatiniam laikui – vasaros ar žiemos – šalis norėtų teikti  pirmenybę. Skaityti toliau

Galima teikti asmenis nusipelniusius gauti Valstybės Nepriklausomybės stipendiją (1)

Valstybes_nepriklausomybes_stipendija-vu.lt

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia iki 2018 m. gruodžio 31 d. siūlyti asmenis, nusipelniusius Valstybės Nepriklausomybės stipendijos. Siūlyti nusipelniusius teisę turi mokslininkai bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, pateikdamos šiuos dokumentus:

1. Užpildyta asmens anketa.
2. Bent dviejų mokslininkų ir bent vienos mokslo ir studijų įstaigos  rekomendacijos. Skaityti toliau

Lietuvai reikia stuobrių (1)

Tokių miškų Lietuvoje išlikę labai nedaug | glis.lt nuotr.

Kad ir kaip keistai beskambėtų, bet stuobriai, sausuoliai ir virtuoliai yra neatsiejama sveiko miško dalis. Grybauti trukdantys virtuoliai, uoksėti stuobriai, supuvusių kamienų dalys ir kitos žuvusių medžių liekanos, kurios  miestiečiui atrodytų kaip nesutvarkyto miško rezultatas, yra tai, kas paverčia mišką tikra giria. Žuvę medžiai ir jų dalys, mokslininkų vadinamos negyva mediena, yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė.

Negyvos medienos turi būti daugiau Skaityti toliau

Tarptautinės konferencijos dalyviai aptarė globalizacijos naudą bei iššūkius (0)

Tarptautinės konferencijos dalyviai diskutavo apie globalizacijos naudą bei iššūkius | Rengėjų nuotr.

Spalio 18-19 dienomis, Panevėžio kolegija surengė 6-ąją tarptautinė mokslinę konferenciją „Mokslo ir studijų tendencijos globalizacijos sąlygomis“ (SCEDU‘ 2018).

Jau tradiciniu tapęs renginys, kuriuo Panevėžio kolegija siekia suburti įvairių sričių mokslininkus tyrėjus, besigilinančius į globalizacijos iššūkius mokslo ir studijų srityse, šiais metais Panevėžyje sulaukė per 80 dalyvių. Dvi dienas trukusioje konferencijoje dalyvavo, pranešimus ir straipsnius rengė mokslininkai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Turkijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų, Panevėžio kolegijos socialinių partnerių, regiono verslo institucijų atstovai. Skaityti toliau

Išmanųjį miestą padeda kurti mokslininkai (1)

Išmanusis miestas, renginio akimirka | Rengėjų nuotr.

Ateities miestai – išmanūs, darnūs, tvarūs miestai. Šioje srityje aktyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai.

Bendradarbiaujant su verslu, savivaldybėmis ir užsienio partneriais, įgyvendinami projektai, skirti transporto ir atliekų tvarkymo sistemoms, racionaliam išteklių naudojimui ar tokioms inovacijoms kaip prietaisų gyvavimą galinčios pailginti trinčiai ir dilimui atsparios dangos arba miestų triukšmą sugeriančios plokštės, gaminamos iš gumos atliekų perdirbant senas padangas. Skaityti toliau

VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją (3)

Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

Fizikos mokslininkai žiniomis ne tik dalijasi – jie jas kuria. Gamtos moksluose nuolat atrandama kas nors naujo – tai, kas, atrodytų, yra toli nuo kasdienybės, ir retai susimąstome, kad tai – dalis mus supančios aplinkos. Moksliniai tyrimai šioje srityje atskleidžia, kaip veikia pasaulis.

Studentų mylimas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Audrius Dubietis visą gyvenimą siekia perprasti gamtos dėsnius. Savo profesinę karjerą jis skyrė netiesinės optikos reiškiniams tirti, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Klimatas keičiasi. O mes? (5)

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Pasauliniu mastu mokslininkai ir organizacijos pripažįsta, kad klimato šilimas yra ne hipotezė, o faktas. Klimatas ir žmonių jaučiami orų pokyčiai yra kiek skirtingi dalykai, bet ir juos žmonės jau pajunta labai konkrečiai.

Džiaugėmės ir Lietuvoje – šių metų vasara, kuri prasidėjo gegužės mėnesį ir baigėsi spalio viduryje. Tačiau tie malonumai turi ir kitą medalio pusę – dažnėjančios sausros, miškų gaisrai, uraganai, liūtys, potvyniai ir kt. Sutrinka lietingieji ir sausieji periodai šiltuosiuose kraštuose, kituose išsiderina šaltieji ir šiltieji Skaityti toliau

Bus bandoma susigrąžinti protus – į Lietuvą atvyks 13 aukšto lygio mokslininkų, 11 jų – lietuviai (2)

Startavo protų susigrąžinimo programa – į Lietuvą atvyks 13 aukšto lygio mokslininkų, 11 jų – lietuviai | A. Žuko nuotr.

13 tarptautinio lygio mokslininkų kitų metų pradžioje atvyks į Lietuvos universitetus ir mokslo institutus įgyvendinti pažangiausius mokslo projektus. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą pakvietė į Lietuvą atvykti aukšto lygio mokslininkus iš kitų šalių, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir vykdyti aukšto lygio ir didelės svarbos mokslo darbus.

„Stiprinant Lietuvos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo kokybę ir tarptautiškumą ši mokslininkų susigrąžinimo programa ypač reikšminga. Skaityti toliau

VDU prof. R. Daubaras: Drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs (1)

VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas Remigijus Daubaras | forest.lt nuotr.

„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga.

XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams. Skaityti toliau