Žymos archyvas: mokslininkai

„Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video) (0)

Piliečių mokslas_mokslosriuba.ltJūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.

Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne?

„Žmonės gyvena, dirba ir keliauja pačiose įvairiausiose vietose. Todėl mokslininkams jie gali pateikti duomenų iš savo gyvenamosios aplinkos. Skaityti toliau

Darbą pradeda Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija (0)

prof. Zenonas Butkus | asmeninė nuotr.

Į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija slaptu balsavimu komisijos pirmininku išrinko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros prof. dr. Zenoną Butkų, komisijos pirmininko pavaduotoja – Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoją mokslui dr. Ingą Blažienę.

Posėdyje buvo patvirtintas kreipimasis dėl kandidatų Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti teikimo. Skaityti toliau

Kalbos technologijos – būtina sąlyga kalbai gyvuoti (2)

CLARIN-LT komanda-2017-konferencijoje Budapeste_mokslolietuva.lt

Vis labiau populiarėjančios kalbinės technologijos, naudojamos vertimuose, išmaniuosiuose automobiliuose, virtualiuose asistentuose ir kitur būdas užtikrinti, kad kalba išvengs išnykimo grėsmės ir nepatirs skaitmeninės atskirties.

Lietuvoje šioje srityje jau 25 metus dirba Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, tarp kurio pasiekimų Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas ir pirmoji lietuviška automatinio anglų ir lietuvių kalbų vertimo sistema, pasirodžiusi anksčiau už populiarųjį „Google Translate“. Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? (video) (0)

„Moterys moksle“: kokią reikšmę turėjo pirmųjų astronaučių skrydžiai į kosmosą? | Mokslosriuba.lt nuotr.

Praėjus vos dvejiems metams po pirmojo žmogaus, Jurijaus Gagarino, skrydžio į kosmosą, jo pėdomis pasekė ir Valentina Tereškova. Po dar dviejų dešimtmečių kosmose pabuvojusių moterų sąrašą papildė Svetlana Savickaja ir Selė Raid (Sally Ride). Kaip joms tai pavyko? Koks pirmųjų astronaučių indėlis į kosmoso tyrimus? O į mūsų visuomenę?

Pirmųjų astronaučių biografijos labai skirtingos. Valentina Tereškova buvo tekstilės fabriko Sovietų Sąjungoje darbuotoja, turinti šiek tiek šuolių su parašiutais patirties. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia mūsų smegenys? (video) (1)

Bandymai su ziurkemis_mokslosriuba.lt

Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų įskaitant ir Vilniaus universitetą. Apie tai ir dar daugiau sužinosite naujoje „Mokslo sriubos“ laidoje.

„Labai intensyviai dirbama toje srity, kad nuskaitytume biologinius signalus iš paralyžuotų žmonių. Yra labai nemažai nukentėjusių asmenų, kurių galvos smegenys puikiai veikia, protavimas vyksta, tik paprasčiausiai nevaldomas kūnas nuo tam tikro lygmens. Tokių technologijų taikymas teikia labai daug vilčių.“ – sako profesorius Osvaldas Rukšėnas. Skaityti toliau

Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį (4)

Arminas Ragauskas | asmeninė nuotr.

Mokslininko paveikslas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau

VU mokslininkas padės kurti žmogaus ląstelių atlasą (0)

Linas Mazutis | E. Kurausko nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis dalyvauja unikaliame pasauliniame pernai startavusiame projekte, kurio tikslas – nustatyti visas ląsteles, kurios sudaro žmogų. Kitaip tariant, sudaryti žmogaus ląstelių atlasą. Jis turės reikšmingos įtakos biologijos ir medicinos mokslams, padės geriau suprasti žmogaus fiziologiją, nustatyti, stebėti ir gydyti įvairias ligas. Tai bus pirmasis trimatis visų žmogaus ląstelių žemėlapis. Skaičiuojama, kad vidutiniškai žmogų sudaro apie 37,2 trilijono ląstelių. Skaityti toliau

Greitai išmanusis telefonas taps kišeniniu daktaru (0)

 healthline.com nuotr.

Spalio 13 d. Vilniaus inovacijų forume „Naujovių dreifas“ („Innovation Drift“) mobiliųjų telefonų technologijų ateitį pristatė „mobilaus skambučio tėvu“ vadinamas verslininkas Ralphas Simonas. Tarp jo prognozių: dirbtinio intelekto įsitraukimas į telefonus, sveikata besirūpinančios programos ir telefonų pergalė prieš nešiojamus kompiuterius. Kaip savo vietą šiuose pokyčiuose išsikovoti Lietuvai?   Skaityti toliau

Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai (3)

mokslas.mokslininkai_smm.lt

Lietuvos mokslo veikla bus vertinama pagal tarptautinius standartus, o mokslo ir studijų institucijos bus finansuojamos pagal veiklos rezultatus. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino reglamentą, kuris keičia dabartinę mokslo vertinimo tvarką. Nuo 2018 m.  Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą vertins užsienio ekspertai.

Šie pakeitimai  leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti juos pasiekiantiems mokslininkams. Skaityti toliau

Globalumui skirtoje konferencijoje mokslininkai aptars ir D. Trampą (programa) (3)

Donaldas Trampas | Konferencijos rengėjų nuotr.

Spalio 6–7 dienomis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) žmogų tyrinėjantys mokslininkai, antropologai, aptars naują tyrimų sritį – trampologiją, kurios dėmesio centre atsidūrė beveik prieš metus išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trampas.

Tai – viena iš daugelio temų, kurias  aptars pasaulyje žinomi antropologai iš JAV, D. Britanijos, Šveicarijos, Vengrijos ir kitų šalių, dalyvausiantys Baltijos šalių doktorantų mokyklos tarptautinėje konferencijoje-seminare. Skaityti toliau

Ateityje probiotikais bus galima gydyti daugybę ligų (0)

Agneta Kleizienė | Asmeninio archyvo nuotr.

Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios dalyvauja daugelyje organizme vykstančių reiškinių. Mokslininkų teigimu, šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ar net tuberkulioze. Šeimos ir konsultacijų klinikos – „Endemik“ gydytoja Elena Šopytė sako, kad organizme sutrikus bakterijų balansui, sveikatą gali pagerinti tinkamais kiekiais vartojami probiotikai.

Skaityti toliau

Nobelio fizikos premija: kas yra gravitacinės bangos? (1)

Kastytis Zubovas | asmeninė nuotr.

2017 m. Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys mokslininkai – amerikiečiai Kipas Fornas (Kipas Thorne’as), Raineris Veisas (Raineris Weissas) ir Baris Barišas (Barry Barishas), reikšmingai prisidėję prie praėjusių metų vasario mėnesį paskelbto gravitacinių bangų atradimo.

Šis atradimas yra beveik keturis dešimtmečius trukusio LIGO (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory) projekto kulminacija. K. Fornas ir R. Veisas LIGO inicijavo dar 1984 m., 1997-aisiais B. Barisšas tapo jo vadovu. LIGO gravitacines bangas aptiko 2015 m. rugsėjo 14 d. – vieną dieną prieš oficialiai Skaityti toliau

Kuršių Nerijos kopose stabdomas smėlis (0)

Kopos_Kursiu nerijos NPD archyvo nuotr

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su mokslininkų grupe vykdo kopų tvarkymo projektą. Rugsėjo mėn. 22 dieną įvyko susitikimas su mokslininkais.

„Įdomiausia buvo apžvelgti Naglių gamtiniame rezervate pavasarį pastatytų įvairių smėlį sulaikančių barjerų, vėjo „šukų” ir kitų įrenginių poveikį smėlio judėjimui. Ankstyvą pavasarį padaryti užtvarai pasiteisino – daugelyje vietų kuoliukus teko ištraukinėti keletą kartų, žabų barjerai užnešti iki viršūnių. Šių priemonių būtina imtis, nes ties pažintiniu taku kopa per 10 metų sumažėjo 5 metrais. Skaityti toliau

NASA mokslininkė: atsakymą, ar mes vieni, sužinos jau ši karta (1)

RosalyndGrymes_nasa

Viena „NASA Ames“ centro Silicio slėnyje vadovių Rozalinda Grimes (Rosalynd Grymes) į Lietuvą atvyksta dalyvauti Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.

– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?

– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Skaityti toliau

VDU mokslininkų tyrimui – ypatingas tarptautinis dėmesys (1)

sodinukai_vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo, Gamtos mokslų fakulteto ir kitų institucijų mokslininkai susibūrė bendram tikslui – inovacijoms biotechnologijos pasaulyje, leisiančioms iš paprastos sėklos užauginti „pagerintą“ augalą. Nuodugnūs mokslininkų tyrimai neliko nepastebėti: straipsnis „Pre-sowing seed treatment with cold plasma and electromagnetic field increases secondary metabolite content in purple coneflower (Echinacea purpurea) leaves“ pristatomas mokslo naujienų tinklapyje „Advanced Science News“.

Mokslininkai tyrinėja daugiamečius žolinius ir sumedėjusius augalus nuo sėklos iki keleto metų amžiaus sodinuko, nuo augalo ląstelių molekulių iki sodinukų Skaityti toliau

Renginyje „Tyrėjų naktis“ – bus apžvelgta mokslo ateitis (0)

Įvyks renginys – „Tyrėjų naktis“, kuriame bus apžvelgiama mokslo ateitis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d., kaip ir kiekvienais metais, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitose Lietuvos vietose, vyks mokslo renginys  – „Tyrėjų naktis“. Renginio metu, mokslo megėjų lauks daugiau nei 250 nemokamų renginių bei pažintis su futurologija ir ateities mokslo pasauliu. „Šiais metais, žengiame dar toliau – tyrinėsime, kaip atrodys ateities mokslo pasaulis bei susipažinsime su garsiausiais Lietuvos bei pasaulio futurologų sumanymais“, Skaityti toliau

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija ruošiasi svarstyti išeivijos lietuviams svarbius klausimus (0)

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis | V. Jocio nuotr.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija aptarė artėjančių Komisijos posėdžių, vyksiančių 2017 m. spalio 23–27 d., metu numatomus svarstyti klausimus. Seimo atstovai Komisijoje pritarė Komisijos pirmininko Rimvydo Baltaduonio pateiktoms Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovų pasiūlytoms pokalbių temoms, tarp kurių svarbiausiu klausimu išlieka Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, kaip tvirto ryšio su Tėvyne užtikrinimas. PLB atstovų nuomone, Lietuvos ir išeivijos žmonėms taip pat labai svarbūs yra – universitetų pertvarkos, Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video) (0)

„Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Knygos viršelis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 16 val., Tautinių bendrijų namuose, įvyks kilnojamosios parodos – „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.

Parodai medžiagą rinko, jos išdėstymą kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą, LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros Skaityti toliau

Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų (video) (0)

Voyager1_mokslolietuva.lt

Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.

Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.

Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau

Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį (1)

Klaipedos universiteto aikste_ku.lt

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi.

Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos, Skaityti toliau

Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis (1)

Rykstene_am.lt

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą dabar įtrauktos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji). Skaityti toliau

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau

Ar Lietuvos ūkininkai padės išmaitinti pasaulį? (3)

R. Janarausko nuotr.

Mokslininkų skaičiavimu, per artimiausius 40 metų pasaulio gyventojų skaičius pasipildys dar dviem milijardais. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio produkcijos organizacijos (FAO) duomenimis, jau 2025-aisiais planetoje mūsų gyvens 8 milijardai, o 2050-aisias šis skaičius išaugs iki 9,6 milijardų. Ir visus šiuos žmones reikės išmaitinti. Ar esame pasiruošę šiam iššūkiui? Kokios technologijos ateis į pagalbą ūkininkams per artimiausius dešimtmečius?

Skaityti toliau

Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams (0)

mokslininkai.eksperimentai_mita.lt

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal  Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujus sumanymus projektams, kurių metu bus kuriami naujoviški gaminiai.

„Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir naujovių vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, Skaityti toliau

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

Kaune prasideda Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai (1)

Uzsienio studentai_Tarptautiniairyiai_vdu.lt

Liepos 14 – rugpjūčio 12 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies beveik 90 studentų iš 23 šalių: Japonijos, Honkongo, Kinijos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, JAV, Italijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Rumunijos, Švedijos, Ispanijos, Taivano, Baltarusijos ir Estijos. Kursuose dalyvaus studentai, mokslininkai, tyrėjai bei žmonės, norintys prisiminti senelių ar išmokti sutuoktinių kalbą.

Skaityti toliau

Užsieniečiai laukia lietuvių kalbos vasaros kursų (0)

usienieiai_ku.lt

Klaipėdos universitete (KU) liepos 14 d. prasidės tradicinė Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla kitakalbiams. Jau septynioliktą kartą vyksiančią vasaros mokyklą organizuoja KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su universiteto lituanistais. Vasaros mokykloje užsieniečiai ir Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai visą mėnesį, iki rugpjūčio 12 d., kasdien intensyviai mokysis lietuvių kalbos. Po pamokų vyks kultūrinė programa: pažintinės paskaitos, vakaronės, ekskursijos. Skaityti toliau

Klaipėdos universitete bus sutinkami mokslininkai, atradę nuskendusį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“ (0)

Laivas prezidentassmetona_ku.lt

Liepos 11 d. 13 val. Klaipėdos universitete vyks oficialus mokslininkų ir ekspedicijos dalyvių sutikimas. Projekto iniciatorių ir vadovą prof. habil. dr. V. Žulkų, KU BRIAI Povandeninių tyrimų centro narų instruktorių V. Krisikaitį, Palangos kurorto muziejaus direktorių J. Liachovičių, žurnalistą R. Bružą, karo istoriką, Lietuvos kariuomenės vado patarėją V. Rakutį ir Lietuvos karinio jūrų laivyno atstovus sveikins Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Birželio 27 d. KU mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją

Skaityti toliau

Klaipėdos universiteto mokslininkai rado nuskendusį karo laivą „Prezidentas Smetona“ (5)

Rastas nuskendes laivas Prezidentas Smetona_ku.lt7

Birželio 27 d. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis KU burlaiviu „Brabander“ leidosi į mokslinę ekspediciją „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ prie Estijos krantų. Liepos 4 d. rytą Lietuvą pasiekė žinia, jog Klaipėdos universiteto mokslininkai rado nuskendusį pirmąjį Lietuvos karo laivą. „Tai tarsi dovana Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, nes liepos 4 dieną yra minimos Lietuvos karinių jūrų pajėgų 25-osios atkūrimo metinės“, – teigia Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus. Skaityti toliau