Žymos archyvas: mokslininkai

„Mokslo sriuba“: Kada mokslininkai įmins mįslę apie nežemišką gyvybę Marse? (video) (6)

„Mokslo sriuba“: Kada mokslininkai įmins mįslę apie nežemišką gyvybę Marse? | LRT nuotr.

Marsas – sausą ir šaltą dykumą primenanti planeta, kur naktimis temperatūra nukrinta iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Įsivaizduokime – dieną džiaugiamės vasara, o naktį atsiduriame Antarktidoje.

Kita vertus, sukaupta daugybė geologinių įrodymų, kad praeityje Marse būta sąlygų labai panašių į dabar esančias Žemėje. Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo teigimu, kadaise Marsas turėjo gerokai tankesnę atmosferą, o planetos paviršiuje buvo skysto vandens – šiandien ten matyti išdžiūvusių upių vagos. Skaityti toliau

Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį (1)

Nacionalinis vėžio institutas | nvi.lt nuotr.

Europa išsikėlė didelį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir naujovių dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių – padėti žmonėms kovoje su vėžiu, pagelbėti gyventi ilgiau ir geriau.

Prie naujojo Europos kovos su vėžiu plano prisijungti gali kiekvienas – spalio 6 d. Vilniuje, simboliškai Europos aikštėje atidaroma balsadėžė, į kurią vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami mesti pasiūlymus dėl onkologinių paslaugų gerinimo Lietuvoje.

Kaip atrodys planas?

Europos komisija baigė formuoti 5 „Europos Horizonto“ programas, pavadintas Skaityti toliau

Gerai daryk – maistą taupyk! (0)

Šiukšlių konteineris | zum.lt nuotr.

Šiemet rugsėjo 29 d. pirmą kartą minima Tarptautinė sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą diena. Maisto praradimų problema, kuri pastaruoju metu tik didėja, aktuali visose Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.

Maisto švaistymas kelia ne tik socialines, ekonomines, bet ir aplinkosaugos problemas – didėjantis netvarus vartojimas ir gamyba didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (ŠESD). Lietuvai, įsipareigojusiai iki 2030 m. sumažinti ŠESD žemės ūkyje 12,6 proc., labai svarbu atkreipti dėmesį Skaityti toliau

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius (0)

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.

Rugsėjo 18-20 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ renginyje vyksiančioje atviroje mokslininko Kristoferio Dyterio Reinkemajerio (Christopher Dieter Reinkemeier) paskaitoje, kurioje jis papasakos apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus.

Jei anksčiau buvo keičiama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu dirbtinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai valdomas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui. Skaityti toliau

Struvės geodezinis lankas bus pritaikytas lankymui (0)

Struvės geodezinis lankas | vstt.lt nuotr.

Anykščių regioninio parko direkcija vykdys projektą – tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas” sukūrimas. Partneriai bus Latvijos Jekabpilio miesto ir Salas rajono savivaldybės. Struvės geodezinis lankas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Projekto metu Anykščių regioninio parko teritorijoje, ant Storių kalvos, kur yra žymuo vieno iš Struvės geodezinio lanko matavimo bokštų, bus sutvarkyta aplinka, pritaikyta lankymui – įrengtas naujas pažintinis takas bei ekspozicija, supažindinanti lankytojus su unikaliu XIX amžiaus mokslo ir technikos pasiekimu.  Skaityti toliau

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis (11)

Aleksandras Stulginskis kalinys | LYA ir LGGRTC archyvų nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske,  Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis rašytas paprastu pieštuku mažoje 5×7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet  visų nespėta prirašyti.

Skaityti toliau

Mokslininkai siekia sisteminių pokyčių (9)

prof. Algimantas Kirkutis | lrs.lt nuotr.

Šių metų liepos 17 d. Klaipėdos universitete įvyko apskritojo stalo diskusija, skirta surasti būdus, kaip pasukti Lietuvos valstybės raidą nuo labiausiai nykstančios link sparčiausiai augančios Europos Sąjungos šalies.

Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, trys Seimo nariai, savivaldybių atstovai, verslo, švietimo, žymūs kultūros veikėjai. Jie vieningai sutarė, kad reikalingi neatidėliotini sprendimai ryškesniems pokyčiams visuomenės gyvenime pasiekti. Skaityti toliau

„Tautiškos giesmės“ rengėjai rado sprendimą: himną visame pasaulyje kviečia giedoti saugiu vėliavos atstumu (0)

Tautiska giesme Vasingtone_rengėjų nuotr

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Globaliame pasaulyje – žmogiškos vienybės tiltai Skaityti toliau

Ieškoma būdų, kaip gelbėti Punios šilą (4)

Susitikimas Punios šile | am.lt nuotr.

Punios šile žievėgraužio tipografo pažeistų medžių gausa ir šio kenkėjo plitimo mastai kelia didelį susirūpinimą, praneša Aplinkos ministerija. Padėčiai įvertinti birželio 12 d. čia apsilankė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Specialistai turi imtis priemonių, kad sustabdytų žievėgraužio tipografo plitimą – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos. Tačiau svarbu rasti balansą, išgirsti mokslininkų ir specialistų įžvalgas bei rekomendacijas“, – sakė Kęstutis Mažeika. Skaityti toliau

VU archeologinėje ekspedicijoje Šventininkuose – išskirtiniai radiniai (7)

Archeologiniai radiniai | vu.lt nuotr.

Tiesiant Lietuvos ir Lenkijos magistralinį dujotiekį, kartu jau tris mėnesius vykdomi ir archeologiniai kasinėjimai Šventininkų k. (Kaišiadorių r.) senovės gyvenvietėje. Ištyrus daugiau kaip 500 m2 ploto, jau surinkta tūkstančiai archeologinių radinių, paimta daug bandinių laboratoriniams tyrimams. Šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesorius dr. Albinas Kuncevičius sako, kad archeologų bendruomenei tai vienas didžiausių projektų. Skaityti toliau

VDU mokslininkai: Švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi (0)

Pav. 2. Parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenis | VDU nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo patarimų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę.

Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie mažiausio skaičiaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau Skaityti toliau

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ (14)

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ | Shutterstock nuotr.

Tirdami vieno iš tolimiausių kvazarų šviesą, mokslininkai apstulbo, aptikę elektromagnetinės jėgos fluktuacijas. Universali konstanta kosmoso pakraščiuose atrodo ne tik erzinamai nepastovi, o lyg to dar būtų negana, tai vyksta tik viena kryptimi, kas yra, švelniai tariant, keista.

„Tolimiausias žinomas kvazaras yra už maždaug 12–13 milijardų šviesmečių,“ – sako profesorius Vebas (Webbas).

„Tad, detaliai tiriant tolimų kvazarų šviesą, tiriamos ir jaunos, vos milijardo Skaityti toliau

V. Baltrūnas. Mokslas – tik gamybinė jėga? (per karantino langą besižvalgant) (13)

Valentinas Baltrūnas | vle.lt nuotr.

Taip, taip, tai frazė iš anų laikų. Iš tos pačios operos kaip ir ... komunizmas – tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikavimas, o vėliau dar pridėjus … ir chemizavimas. Tiesą sakant, ūkio elektrifikavimas ir chemizavimas, informacinių technologijų plėtojimas, gamtos išteklių tausojimas ir daugybė visokių kitokių  -imų  būdingi dabartinei pasirinktai civilizacijos krypčiai. Žinoma, įžvalgiai numatant atominės energetikos, gyvybę luošinančių trašų, militarinių technologijų, valdymą paraližuojančių kompiuterinių programų keliamus pavojus, gal ir galima gerokai rizikuojant žengti į ateitį. Skaityti toliau

VU Gyvybės mokslų centras pradeda COVID-19 mėginių tyrimus (0)

VU Gyvybės mokslų centro laboratorija | cr.vu.lt nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro laboratorijoje nuo balandžio 10 d. pradedamas koronaviruso SARS-CoV-2 sukeliamos infekcijos COVID-19 mėginių testavimas, taip išplečiant Lietuvos galimybes kovoje su naujuoju koronavirusu, nusinešusiu jau keliolika šalies piliečių gyvybių.

Pasak VU Gyvybės mokslų centro direktoriaus prof. dr. Gintaro Valinčiaus, mokslininkų iniciatyva prisidės prie spartesnio COVID-19 diagnozavimo, sumažins kitų laboratorijų krūvį ir sutrumpins laiką, per kurį pacientai sulaukia atsakymų. Skaityti toliau

Nevyriausybininkai ir mokslininkai: paramos reikia ne tik verslui (0)

Nacionalinės NVO koalicijos nuotr.

Daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų kartu su mokslininkais kreipėsi į valstybės vadovus ragindami padėti labiausiai nuo COVID-19 pandemijos padarinių nukentėsiantiems žmonėms. Anot kreipimosi (pridėtas gale teksto) autorių, valstybės paramos reikia ne tik verslui, bet ir individualiems asmenims, šeimoms bei nevyriausybiniam sektoriui, kuris padeda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kitu atveju kartosis 2008-2009 m. ekonominės krizės scenarijus.

Kreipimesi įvardinti konkretūs siūlymai pajamų adekvatumui užtikrinti ir efektyvesniam Skaityti toliau

Mokslininkai: po šiltų žiemų – iššūkiai dėl vandens išteklių (1)

Vandens lygis | vdu.lt nuotr.

Viena tokia šilta žiema kaip šiųmetė – be šalčio, sniego, be upes, ežerus sukaustančio ledo ir įprastų pavasarinių potvynių – lemiamos įtakos Lietuvos vandens ištekliams nepadarytų. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai teigia, kad per trumpą laikotarpį smarkiai pakitęs klimatas neabejotinai kenkia Lietuvos ekosistemoms, blogina vandens būklę ir kelia naujų iššūkių. Todėl žemės ūkyje ir kituose sektoriuose turi būti taikomos modernios technologijos, leidžiančios vandens išteklius naudoti kuo efektyviau, bei išugdyta nauja profesionalų karta, gebanti tokias technologijas kurti ir pritaikyti.

Skaityti toliau

Bituminių stogo dangų atraižos bus naudojamos kelių tiesyboje (0)

Asfalto mišinio atsparumo nustatymas | vgtu.lt

Vis garsiau kalbant apie žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos kontrolę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su gamybos liekanų ir atliekų panaudojimu kelių tiesyboje. Šių tyrimų objektais tampa komunalinių atliekų deginimo metu susidarantys pelenai ir šlakas, plastiko atliekos, perdirbtų padangų guma ir kita.

Sėkmingai užbaigtas dar vienas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo įvertinta galimybė kelių tiesyboje panaudoti bituminių stogo dangų gamybos metu susidarančias atraižas bei šių atraižų smulkinius.

Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Ką daryti, jeigu norime tikro, nešiojamo nematomo apsiausto? (video) (0)

Nematomas apsiaustas | LRT nuotr.

Mokslininkai darbe neturi magijos, tačiau turi ne prastesnę alternatyvą – gamtoje nesutinkamas ir neįtikėtinomis galiomis pasižyminčias – metamedžiagas. Kaip mokslininkams sekasi įgyvendinti daugybės mūsų vaikystės svajonę – nematomumą – pasakojama naujame „Fizika prie kavos“ epizode tiesiai iš Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Video: Skaityti toliau

Prezidentūroje aptarta Lietuvos miškų politikos ateitis (2)

Diskusija-konferencija „Lietuvos miškai po 2020 m.“ | lrp.lt nuotr.

Vasario 28 d. Prezidentūroje įvyko Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuojama konferencija „Lietuvos miškai po 2020 metų“. Joje dalyvavo įvairių visuomenės grupių atstovai, už šį sektorių atsakingos valstybės institucijos, mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos, privačių miškų savininkai.

Diskusijoje buvo aptartos Lietuvos miškų politikos kryptis ir iššūkiai po 2020 metų. Šiais metais baigiant galioti Nacionalinės miškų ūkio strategijos sektoriaus plėtros Skaityti toliau

Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas suteiktas JAV fizikui profesoriui I. B. Spielmanui (0)

Prof. Ianas B. Spielmanas | E. Kurausko nuotr.

Vasario 13 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) tikrajam nariui, iškiliam fizikui Ianui B. Spielmanui (Ian B. Spielman) buvo suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas.

Mokslininkas VU garbės daktaro vardu pagerbtas už iškilius darbus ir mokslinius ryšius su VU fizikais šaltųjų atomų ir kondensuotųjų medžiagų tyrimų srityje. Ilgus metus su VU mokslininkais bendradarbiaujantis profesorius kartu įgyvendino Skaityti toliau

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Arvydui Grišinui (0)

Arvydas Grišinas | kff.lt nuotr.

Vasario 7 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo nusipelniusių jaunųjų dokumentus, pateiktus gauti mokslininkų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. 2020 metų nusipelnę mokslininkai – dr. Arvydas Grišinas, dr. Justas Stončius, dr. Jolita Čeičytė. Apsvarsčiusi pateiktas paraiškas, Komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Arvydui Grišinui.

Arvydas Grišinas gimė 1987 m. vasario 27 d., baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Doktorantūrą baigė Kento universitete (Didžioji Britanija). Buvo išvykęs į podoktorinę stažuotę Jeilio universitete (JAV). Dirba Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Skaityti toliau

Paukščių mažėja katastrofiškai (0)

Kėkštas | alkas.lt nuotr.

Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?

Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? | LRT nuotr.

1961-ųjų metų gegužę JAV prezidentas Džonas Kenedis (Johnas F. Kennedy) pirmą kartą viešai paskelbė siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje. Jo žodžiai skambėjo kaip pasaka, bet po aštuonerių metų tai padaryti tapo įmanoma. „Apollo“ programai buvo skirtas milžiniškas valstybės finansavimas. Prie projekto triūsė 400 tūkst. įvairių sričių specialistų. Mokslininkai ir inžinieriai kūrė tai, kas anksčiau neegzistavo, sprendė įrangos suderinamumo galvosūkius.

Galingoji „Saturn V“ raketa ir „Apollo“ erdvėlaivis buvo ištobulinti ir išbandyti kosmose. Astronautai, įveikę ilgas, sudėtingas ir neretai pavojingas treniruotes, buvo pasiruošę kilti. Skaityti toliau

Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitiko su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais (2)

Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitinka su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais | smm.lt nuotr.

Gruodžio 18–19 d., Vilniuje, švietimo, mokslo ir sporto viceministro prof. Valdemaro Razumo kvietimu lankėsi Europos mokslo tarybos (EMT) prezidentas prof. Žanas-Pieras Burgugnonas (Jean-Pierre Bourguignon). Apsilankymo metu EMT prezidentas susitiko su Lietuvos mokslo politikos formuotojais ir aukščiausio lygio mokslininkais, tarp jų prestižinės Kavli apdovanojimo laimėtoju, išradusiu DNR žirkles, prof. Virginijumi Šikšniu ir pirmuoju aukščiausio lygio EMT dotaciją gavusiu lietuviu mokslininku prof. Sauliumi Klimašausku. Per susitikimus aptartos Lietuvos galimybės dalyvauti priešakiniuose Europos mokslo projektuose. Skaityti toliau

Bus pristatytas zoroastrizmo šventraštis – Avesta (0)

VP Fravashi | vu.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. 18 val. vyks paskutinis dvidešimtas ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas pristatys vienos seniausių pasaulio religijos, zoroastrizmo šventraštį – Avestą (ﺖﺸﺗﺭﺯ).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (30)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“ (tiesioginė transliacija) (0)

Vyks konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Gruodžio 2 d., 9 val. (registracija nuo 8 val.), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje prasidėjo konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“.

Jau kelis dešimtmečius gruodžio pradžioje rengiama bibliotekininkystės ir informacijos mokslininkams bei praktikams skirta konferencija „Vaclovo Biržiškos skaitymai“, žymiojo bibliotekininkystės veikėjo gimimo dienai paminėti. „Biržiškos skaitymų“ konferencijų sėkmę lėmė tai, kad šiuose renginiuose keliami bibliotekinei bendruomenei itin svarbūs probleminiai klausimai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video) (5)

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? | LRT nuotr.

Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, Skaityti toliau

Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei – planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus (5)

Mokslininkų mitingas prie Vyriausybės 2017 m. | Mokslolietuva.lt nuotr.

„Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei. Planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus.“  – teigiama įvairių mokslo institucijų pasirašytame ir išplatintame kreipimesi į šalies politikus.

Kreipimąsi išplatinusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė primena, kad „šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kur buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Skaityti toliau