Žymos archyvas: mokslininkai

Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas suteiktas JAV fizikui profesoriui I. B. Spielmanui (0)

Prof. Ianas B. Spielmanas | E. Kurausko nuotr.

Vasario 13 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) tikrajam nariui, iškiliam fizikui Ianui B. Spielmanui (Ian B. Spielman) buvo suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas.

Mokslininkas VU garbės daktaro vardu pagerbtas už iškilius darbus ir mokslinius ryšius su VU fizikais šaltųjų atomų ir kondensuotųjų medžiagų tyrimų srityje. Ilgus metus su VU mokslininkais bendradarbiaujantis profesorius kartu įgyvendino Skaityti toliau

Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Arvydui Grišinui (0)

Arvydas Grišinas | kff.lt nuotr.

Vasario 7 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija posėdyje nagrinėjo nusipelniusių jaunųjų dokumentus, pateiktus gauti mokslininkų Valstybės Nepriklausomybės stipendiją. 2020 metų nusipelnę mokslininkai – dr. Arvydas Grišinas, dr. Justas Stončius, dr. Jolita Čeičytė. Apsvarsčiusi pateiktas paraiškas, Komisija nusprendė Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Arvydui Grišinui.

Arvydas Grišinas gimė 1987 m. vasario 27 d., baigė Vilniaus Jėzuitų gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Doktorantūrą baigė Kento universitete (Didžioji Britanija). Buvo išvykęs į podoktorinę stažuotę Jeilio universitete (JAV). Dirba Kauno technologijos universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. Skaityti toliau

Paukščių mažėja katastrofiškai (0)

Kėkštas | alkas.lt nuotr.

Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?

Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? | LRT nuotr.

1961-ųjų metų gegužę JAV prezidentas Džonas Kenedis (Johnas F. Kennedy) pirmą kartą viešai paskelbė siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje. Jo žodžiai skambėjo kaip pasaka, bet po aštuonerių metų tai padaryti tapo įmanoma. „Apollo“ programai buvo skirtas milžiniškas valstybės finansavimas. Prie projekto triūsė 400 tūkst. įvairių sričių specialistų. Mokslininkai ir inžinieriai kūrė tai, kas anksčiau neegzistavo, sprendė įrangos suderinamumo galvosūkius.

Galingoji „Saturn V“ raketa ir „Apollo“ erdvėlaivis buvo ištobulinti ir išbandyti kosmose. Astronautai, įveikę ilgas, sudėtingas ir neretai pavojingas treniruotes, buvo pasiruošę kilti. Skaityti toliau

Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitiko su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais (2)

Europos mokslo tarybos prezidentas Vilniuje susitinka su aukščiausio lygio tyrimus vykdančiais mokslininkais | smm.lt nuotr.

Gruodžio 18–19 d., Vilniuje, švietimo, mokslo ir sporto viceministro prof. Valdemaro Razumo kvietimu lankėsi Europos mokslo tarybos (EMT) prezidentas prof. Žanas-Pieras Burgugnonas (Jean-Pierre Bourguignon). Apsilankymo metu EMT prezidentas susitiko su Lietuvos mokslo politikos formuotojais ir aukščiausio lygio mokslininkais, tarp jų prestižinės Kavli apdovanojimo laimėtoju, išradusiu DNR žirkles, prof. Virginijumi Šikšniu ir pirmuoju aukščiausio lygio EMT dotaciją gavusiu lietuviu mokslininku prof. Sauliumi Klimašausku. Per susitikimus aptartos Lietuvos galimybės dalyvauti priešakiniuose Europos mokslo projektuose. Skaityti toliau

Bus pristatytas zoroastrizmo šventraštis – Avesta (0)

VP Fravashi | vu.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. 18 val. vyks paskutinis dvidešimtas ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas pristatys vienos seniausių pasaulio religijos, zoroastrizmo šventraštį – Avestą (ﺖﺸﺗﺭﺯ).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Skaityti toliau

D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę (29)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos muzikos informacijos centras netrukus išleis kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ir „Iš jotvingių akmens“ (1983) vinilinę plokštelę, kurioje – specialiai šiam albumui padaryti kamerinio choro „Aidija“ ir kviestinių atlikėjų įrašai. Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Oratorijos sulaukė daug muzikos kritikų, tyrinėtojų ir žurnalistų dėmesio Lietuvoje bei užsienyje, todėl šį kartą norėjosi jas permąstyti žymiai platesniame istoriniame, geografiniame ir kultūriniame kontekstuose. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“ (tiesioginė transliacija) (0)

Vyks konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Gruodžio 2 d., 9 val. (registracija nuo 8 val.), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje prasidėjo konferencija „Bibliotekininkas – švietėjas: vaidmenys, gebėjimai ir paslaugų perspektyvos“.

Jau kelis dešimtmečius gruodžio pradžioje rengiama bibliotekininkystės ir informacijos mokslininkams bei praktikams skirta konferencija „Vaclovo Biržiškos skaitymai“, žymiojo bibliotekininkystės veikėjo gimimo dienai paminėti. „Biržiškos skaitymų“ konferencijų sėkmę lėmė tai, kad šiuose renginiuose keliami bibliotekinei bendruomenei itin svarbūs probleminiai klausimai, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? | LRT nuotr.

Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, Skaityti toliau

Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei – planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus (5)

Mokslininkų mitingas prie Vyriausybės 2017 m. | Mokslolietuva.lt nuotr.

„Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei. Planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus.“  – teigiama įvairių mokslo institucijų pasirašytame ir išplatintame kreipimesi į šalies politikus.

Kreipimąsi išplatinusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė primena, kad „šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kur buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai yra išjungti)

Jonas Jasaitis | Alkas.lt nuotr.

…Jūs grįžote iš darbo. Dar tebėra atmintyje kolegų balsai, žingeidžios studentų akys. Dar tebedžiugina neseniai jūsų sukurto vertingo įrenginio tarptautinis įvertinimas. Gal apmąstote tęsiamo socialinio tyrimo duomenis arba būsimojo susitarimo su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusios garsios, bet jūsų tyrimais jau susidomėjusios įmonės aspektus. Gal skamba prasmingos mokslinės diskusijos nuotrupos, planuojate, kaip ją pratęsite… Mokslininko darbo diena – nenormuota. Giedra doro, savo tautos labui dirbančio tyrėjo nuotaika. Skaityti toliau

Mokslininkai pavargo stovėti atkišta ranka (0)

Piketas | I.Sidarevičiaus nuotr., respublika.lt

Prieš trejus metus, 2016 m spalio 28-ąją, šalies akademinės bendruomenės atstovai, pasipiktinę per mažais atlyginimais, prie Vyriausybės surengė piketą. Oficialiai skelbiama, kad jų algos padidėjo net 40 proc. Tačiau kodėl mokslininkai nesidžiaugia? Nes net padidinus algas dažnas neuždirba nė 1000 eurų.

Tąkart piketuotojai teigė, jog valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų – asistentų, lektorių, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – atlyginimai yra 25-30 proc. mažesni už šalies atlyginimų vidurkį, kuris 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 615,9 euro į rankas. O jaunesnieji moksliniai darbuotojai vidutiniškai teuždirbdavo 450 eurų, lektoriai – 440 eurų. Skaityti toliau

Orą valantis VGTU mokslininkų išradimas pelnė Europos patentą (4)

Pranas Baltrnas ir prof. dr. Edita Baltrnaitė | vgtu.lt nuotr.

Organinės medžiagos, tokios kaip acetonai, dažikliai, amoniakas ir kitos, patekusios į orą, naikina ozono sluoksnį ir neigiamai prisideda prie klimato kaitos. Taip pat jos gali kauptis žmogaus organizme, sukelti apsinuodijimą, įvairius, net vėžinius, susirgimus. Šios medžiagos ypač gausiai išsiskiria žemės ūkyje, energetikos bei naftos gavybos pramonėje, baldų gamyboje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė sukūrė orą nuo organinių teršalų valantį Vertikalų biofiltrą-absorberį, kuris įvertintas Europos patentu. Šis išradimas padeda spręsti ir dar vieną problemą – mažina kvapus. Skaityti toliau

V. Kaminskas. Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais? (3)

Vytautas Kaminskas | J. Petronio nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Universitetų akademinis personalas skirstomas į 2 kategorijas. Pirmąją sudaro mokslo ar meno daktaro laipsnį turintys dėstytojai (profesoriai, docentai ir dalis lektorių) ir mokslo Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (1)

Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau

Slaugantiems artimuosius psichologai teiks nemokamą pagalbą (0)

Artimojo slaugymas | VU nuotr.

Nuo spalio mėnesio Vilniaus universiteto psichologai internetu pradeda teikti nemokamus patarimus savarankiškai slaugantiems artimuosius. „Slaugau artimą“ programos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad slaugymas yra sudėtingas ne tik pačiam ligoniui, bet ir slaugytoju tapusiam šeimos nariui. „Slaugau artimą“ programa pasinaudoti bus galima du mėnesius.

„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Skaityti toliau

Vilnius laimėjo galimybę surengti vieną svarbiausių Europos fizikų konferencijų (0)

Vilnius | E. Kurausko nuotr.

Spalio 3 d., Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14), kuri į Lietuvos sostinę, numanoma, sutrauks daugiau kaip 400 mokslininkų iš viso žemyno. Rengti šią konferenciją 2022 metais Vilnius pasirinktas laimėjus Vilniaus universiteto (VU) bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ teiktą paraišką.

2022 m. liepą Vilnius kelioms dienoms taps svarbia fizikų iš viso pasaulio susitikimo vieta, kur atomo, molekulių ir optinės fizikos ekspertai aptars naujausius mokslinius tyrimus šiose srityse. Skaityti toliau

Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą? (1)

Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Toli gražu ne stebuklas, nutikęs vos kartą prieš 4 milijardu metų, gyvybės atsiradimas galėjo būti toks įprastas, kad galėjo įvykti ne kartą

Per 4,5 milijardus metų Žemės istorijos, mums pažįstama gyvybė radosi vos vieną kartą. Visų mūsų planetos gyvų organizmų chemija tokia pati ir gali būti atsekta iki paskutiniojo visuotinio bendro protėvio LUCA – (last universal common ancestor). Tad, darome prielaidą, kad gyvybei užsimegzti buvo itin sunku, ir kad ji randasi tik susiklosčius praktiškai neįmanomoms aplinkybėms. Skaityti toliau

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių (0)

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių | VDU nuotr.

Rugsėjo 26–28 dienomis, vykstant pasaulinio klimato streiko savaitei, Kaune vyks 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančio renginio metu per 200 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuos apie šios šakos vystymo svarbą bei siūlys ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.

VDU ŽŪA mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu yra atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją – joje buvo įrodyta, kad moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika padeda tausoti aplinką, pasiekti didesnį energetinį saugumą, didinti pramonės konkurencingumą ir regionų plėtrą. Skaityti toliau

Tęsiamas sakralių pasaulio tekstų pristatymas (0)

Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamas „Kelio ir jo veiksmingumo kanonas“ (Dào Dé Jīng, 道德經) | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks paskaita, kurioje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto (VU ATSI) docentė dr. Loreta Poškaitė pristatys reikšmingiausių Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamą „Kelio ir jo veiksmingumo kanoną“ (Dào Dé Jīng, 道德經).

Tai vienas trumpiausių ir kartu mįslingiausių kinų kanonų, padėjusių pagrindus daoizmo filosofinei-religinei tradicijai . Jis turi ne mažiau mįslingą biografiją, nei pats paslaptingasis jo autorius Laozi, ir itin turtingą bei prieštaringą interpetacijos istoriją Kinijoje ir Vakaruose. Skaityti toliau

Pasaulio mokslininkų dėmesio akiratyje – Baltijos šalių kinas (0)

A. E. Marozevič (A. E. Mrozewicz) ir R. Sidenova | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 19-20 d., Vilniuje, Modernaus meno muziejuje, net dvylikos šalių mokslininkai iš Kanados, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos susirinks Tarptautinėje Baltijos jūros regiono kino konferencijoje. Susitikime bus aptarti įvairūs bendradarbiavimo būdai ir jų įtaka šio regiono kino formavimuisi. Konferencija Lietuvoje rengiama pirmą kartą, o ją surengti patikėta Lietuvos muzikos ir teatro akademijai bei Medijų edukacijos ir tyrimų centrui „Meno avilys“. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų naujas gaminys kovai su vėžiu sulaukė svarbaus įvertinimo (0)

„InnoStars“ apdovanojimai. Neringa Šeperienė | rengėjų nuotr.

Kovai su vėžiu pasitelktas dar vienas būdas – Lietuvos mokslininkai sukūrė būdą, padėsiantį ne tik sumažinti gydymo išlaidas, palengvinti vėžio gydymą, bet ir užtikrinti geriausius darbo vaisius radioterapijoje. Onkologams skirtas gaminys sulaukė tarptautinio įvertinimo garbinguose „InnoStars 2019“ apdovanojimuose ir 25 tūkst. Eur piniginio apdovanojimo. 

Anot vykdančiosios direktorės, steigėjos dr. Neringos Šeperienės, įvertinimą atnešęs gaminys – „BrachyDOSE“ yra kelerių metų darbo vaisius. Sumanymas vystyti būtent šią naujovę, anot jos, kilo gilinantis į medicinos fizikos mokslus ir su radioterapija dirbančių gydytojų kasdienius darbus, bei iškylančius sunkumus.

Skaityti toliau

Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti (2)

Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis ir Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti Kristina Tyliutė-Škirpienė | lnb.lt nuotr.

Rugsėjo 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos šeimos atstovė p. Kristina Tyliutė-Škirpienė. Susitikime su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku viešnia pasiūlė perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu JAV esančius K. Škirpos šeimos archyvo dokumentus, taip papildant jau esantį fondą.

Pokalbyje, kuriame taip pat dalyvavo generalinio direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis,

Skaityti toliau

Rūšių ralis šiemet persikėlė į Lietuvos šiaurę (0)

Rūšių ralis | am.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. prasidėjo septintasis Rūšių ralis. Šiemet šis tradicinis nemokamas renginys vyksta netradiciniu laiku – pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 6-8 dienomis. Šįsyk gamtininkų bendruomenę jis sukvies į Lietuvos šiaurę – vyks Biržų regioniniame parke, netoli karstinės kilmės Kirkilų ežerų.

Rūšių ralis – tai varžytuvės gamtoje, skirtos aptikti kuo daugiau gyvų organizmų rūšių. Šis renginys kasmet sutraukia dešimtis gamtininkų ir mėgėjų – nuo gebančių pažinti 70 samanų rūšių iki painiojančių vapsvą su laumžirgiu. Skaityti toliau

Cukrus: ar būtina jį pašalinti iš savo mitybos? (1)

 unlockfood.ca nuotr.

Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo duomenys parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everat (Everatt).

Į Prancūzijoje atliktą tyrimą buvo įtraukta daugiau kaip 100 000 šioje šalyje gyvenančių suaugusių žmonių. Buvo atlikta išsami apklausa apie jų mitybą, tyrimo dalyvių sveikata stebėta 9 metus.

Skaityti toliau

Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų (0)

Punios šilas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 13 val., Punios šilo gynėjai kviečia visus, norinčius susipažinti su vertingiausia Lietuvos sengire, į renginių ciklą Punios šile. Rengėjų teigimu, pamatysite tiek draustinio, tiek rezervato statusus turinčias šilo dalis ir galėsite patys nuspręsti, ar draustinio statuso tikrai užtenka unikaliausiai Lietuvos sengirei išsaugoti.

Šiandien gamtininkai ir visuomenininkai, kovojantys dėl Punios šilo išlikimo, Vyriausybei įteikė peticiją, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių. Gamtininkai taip pat informavo apskundę teismui įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra. Skaityti toliau

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas (0)

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas | VU nuotr.

Vilniaus universitete (VU) jau antrus metus už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus suteikiamas išskirtinio profesoriaus statusas. Šiemet šiam tikslui sudaryta komisija ir tarptautiniai ekspertai išskirtinį statusą patarė suteikti Vladislavui Fominui (VU Kauno fakultetas), Gediminui Juzeliūnui (VU Fizikos fakultetas) ir Česlovui Venclovui (VU Gyvybės mokslų centras).

VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko teigimu, išskirtinio profesoriaus statusą, remdamasis lyderiaujančių pasaulio Skaityti toliau

NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis (video) (0)

AGAI bepiločio orlaivio „Solarwing v2“ prototipas | VGTU nuotr.

Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga. Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu. Skaityti toliau

Paskirti apdovanojimai užsienio lietuviams mokslininkams (0)

Skelbiami mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai | smm.lt nuotr.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkis apdovanojimus užsienio lietuviams. Šiais apdovanojimais siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl premijų skyrimo.

2019 m. užsienio lietuviams skirti mokslo aqpdovanojimai  bus įteikti: lituanistui Giedriui Subačiui, medikui Ryčiui Prekeriui iš Skaityti toliau

KTU mokslininkai kuria pažangias mikrosistemas (0)

IBM lustas | http://mokslolietuva.lt nuotr.

Kasdienis gyvenimas nebeįsivaizduojamas be prietaisų, sukurtų taikant mikro- ir nanotechnologijas. Jos padeda spręsti įvairias medicinos, mechatronikos, energijos gamybos, ekologijos, maisto ir kitų pramonės šakų problemas. Tobulėjant aukštosioms technologijoms, sparčiai didėja naujų mikroelektromechaninių (MEMS) ir mikrooptoelektromechaninių (MOEMS) sistemų, jų elementų bei išskirtinių savybių medžiagų poreikis.

„Viena svarbiausių ir perspektyviausių mikrosistemų taikymo sričių – naudojant MOEMS Skaityti toliau