Žymos archyvas: mokslininkai

V. Kaminskas. Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais? (3)

Vytautas Kaminskas | J. Petronio nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Universitetų akademinis personalas skirstomas į 2 kategorijas. Pirmąją sudaro mokslo ar meno daktaro laipsnį turintys dėstytojai (profesoriai, docentai ir dalis lektorių) ir mokslo Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (1)

Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau

Slaugantiems artimuosius psichologai teiks nemokamą pagalbą (0)

Artimojo slaugymas | VU nuotr.

Nuo spalio mėnesio Vilniaus universiteto psichologai internetu pradeda teikti nemokamus patarimus savarankiškai slaugantiems artimuosius. „Slaugau artimą“ programos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad slaugymas yra sudėtingas ne tik pačiam ligoniui, bet ir slaugytoju tapusiam šeimos nariui. „Slaugau artimą“ programa pasinaudoti bus galima du mėnesius.

„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Skaityti toliau

Vilnius laimėjo galimybę surengti vieną svarbiausių Europos fizikų konferencijų (0)

Vilnius | E. Kurausko nuotr.

Spalio 3 d., Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14), kuri į Lietuvos sostinę, numanoma, sutrauks daugiau kaip 400 mokslininkų iš viso žemyno. Rengti šią konferenciją 2022 metais Vilnius pasirinktas laimėjus Vilniaus universiteto (VU) bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ teiktą paraišką.

2022 m. liepą Vilnius kelioms dienoms taps svarbia fizikų iš viso pasaulio susitikimo vieta, kur atomo, molekulių ir optinės fizikos ekspertai aptars naujausius mokslinius tyrimus šiose srityse. Skaityti toliau

Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne vieną kartą? (1)

Molis po mikroskkopu | www.jpl.nasa.gov nuotr.

Toli gražu ne stebuklas, nutikęs vos kartą prieš 4 milijardu metų, gyvybės atsiradimas galėjo būti toks įprastas, kad galėjo įvykti ne kartą

Per 4,5 milijardus metų Žemės istorijos, mums pažįstama gyvybė radosi vos vieną kartą. Visų mūsų planetos gyvų organizmų chemija tokia pati ir gali būti atsekta iki paskutiniojo visuotinio bendro protėvio LUCA – (last universal common ancestor). Tad, darome prielaidą, kad gyvybei užsimegzti buvo itin sunku, ir kad ji randasi tik susiklosčius praktiškai neįmanomoms aplinkybėms. Skaityti toliau

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių (0)

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių | VDU nuotr.

Rugsėjo 26–28 dienomis, vykstant pasaulinio klimato streiko savaitei, Kaune vyks 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančio renginio metu per 200 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuos apie šios šakos vystymo svarbą bei siūlys ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.

VDU ŽŪA mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu yra atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją – joje buvo įrodyta, kad moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika padeda tausoti aplinką, pasiekti didesnį energetinį saugumą, didinti pramonės konkurencingumą ir regionų plėtrą. Skaityti toliau

Tęsiamas sakralių pasaulio tekstų pristatymas (0)

Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamas „Kelio ir jo veiksmingumo kanonas“ (Dào Dé Jīng, 道德經) | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks paskaita, kurioje Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto (VU ATSI) docentė dr. Loreta Poškaitė pristatys reikšmingiausių Kinijoje išminčiui Laozi priskiriamą „Kelio ir jo veiksmingumo kanoną“ (Dào Dé Jīng, 道德經).

Tai vienas trumpiausių ir kartu mįslingiausių kinų kanonų, padėjusių pagrindus daoizmo filosofinei-religinei tradicijai . Jis turi ne mažiau mįslingą biografiją, nei pats paslaptingasis jo autorius Laozi, ir itin turtingą bei prieštaringą interpetacijos istoriją Kinijoje ir Vakaruose. Skaityti toliau

Pasaulio mokslininkų dėmesio akiratyje – Baltijos šalių kinas (0)

A. E. Marozevič (A. E. Mrozewicz) ir R. Sidenova | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 19-20 d., Vilniuje, Modernaus meno muziejuje, net dvylikos šalių mokslininkai iš Kanados, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Rusijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos susirinks Tarptautinėje Baltijos jūros regiono kino konferencijoje. Susitikime bus aptarti įvairūs bendradarbiavimo būdai ir jų įtaka šio regiono kino formavimuisi. Konferencija Lietuvoje rengiama pirmą kartą, o ją surengti patikėta Lietuvos muzikos ir teatro akademijai bei Medijų edukacijos ir tyrimų centrui „Meno avilys“. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų naujas gaminys kovai su vėžiu sulaukė svarbaus įvertinimo (0)

„InnoStars“ apdovanojimai. Neringa Šeperienė | rengėjų nuotr.

Kovai su vėžiu pasitelktas dar vienas būdas – Lietuvos mokslininkai sukūrė būdą, padėsiantį ne tik sumažinti gydymo išlaidas, palengvinti vėžio gydymą, bet ir užtikrinti geriausius darbo vaisius radioterapijoje. Onkologams skirtas gaminys sulaukė tarptautinio įvertinimo garbinguose „InnoStars 2019“ apdovanojimuose ir 25 tūkst. Eur piniginio apdovanojimo. 

Anot vykdančiosios direktorės, steigėjos dr. Neringos Šeperienės, įvertinimą atnešęs gaminys – „BrachyDOSE“ yra kelerių metų darbo vaisius. Sumanymas vystyti būtent šią naujovę, anot jos, kilo gilinantis į medicinos fizikos mokslus ir su radioterapija dirbančių gydytojų kasdienius darbus, bei iškylančius sunkumus.

Skaityti toliau

Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti (2)

Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis ir Lietuvos diplomato Kazio Škirpos marti Kristina Tyliutė-Škirpienė | lnb.lt nuotr.

Rugsėjo 4 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apsilankė Lietuvos diplomato Kazio Škirpos šeimos atstovė p. Kristina Tyliutė-Škirpienė. Susitikime su bibliotekos generaliniu direktoriumi prof. dr. Renaldu Gudausku viešnia pasiūlė perduoti Nacionalinei bibliotekai šiuo metu JAV esančius K. Škirpos šeimos archyvo dokumentus, taip papildant jau esantį fondą.

Pokalbyje, kuriame taip pat dalyvavo generalinio direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė, Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė ir Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis,

Skaityti toliau

Rūšių ralis šiemet persikėlė į Lietuvos šiaurę (0)

Rūšių ralis | am.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. prasidėjo septintasis Rūšių ralis. Šiemet šis tradicinis nemokamas renginys vyksta netradiciniu laiku – pirmąjį rudens savaitgalį, rugsėjo 6-8 dienomis. Šįsyk gamtininkų bendruomenę jis sukvies į Lietuvos šiaurę – vyks Biržų regioniniame parke, netoli karstinės kilmės Kirkilų ežerų.

Rūšių ralis – tai varžytuvės gamtoje, skirtos aptikti kuo daugiau gyvų organizmų rūšių. Šis renginys kasmet sutraukia dešimtis gamtininkų ir mėgėjų – nuo gebančių pažinti 70 samanų rūšių iki painiojančių vapsvą su laumžirgiu. Skaityti toliau

Cukrus: ar būtina jį pašalinti iš savo mitybos? (1)

 unlockfood.ca nuotr.

Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo duomenys parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everat (Everatt).

Į Prancūzijoje atliktą tyrimą buvo įtraukta daugiau kaip 100 000 šioje šalyje gyvenančių suaugusių žmonių. Buvo atlikta išsami apklausa apie jų mitybą, tyrimo dalyvių sveikata stebėta 9 metus.

Skaityti toliau

Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų (0)

Punios šilas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 13 val., Punios šilo gynėjai kviečia visus, norinčius susipažinti su vertingiausia Lietuvos sengire, į renginių ciklą Punios šile. Rengėjų teigimu, pamatysite tiek draustinio, tiek rezervato statusus turinčias šilo dalis ir galėsite patys nuspręsti, ar draustinio statuso tikrai užtenka unikaliausiai Lietuvos sengirei išsaugoti.

Šiandien gamtininkai ir visuomenininkai, kovojantys dėl Punios šilo išlikimo, Vyriausybei įteikė peticiją, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių. Gamtininkai taip pat informavo apskundę teismui įsakymą, kuriuo buvo sustabdyta Punios šilo rezervato plėtra. Skaityti toliau

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas (0)

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas | VU nuotr.

Vilniaus universitete (VU) jau antrus metus už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus suteikiamas išskirtinio profesoriaus statusas. Šiemet šiam tikslui sudaryta komisija ir tarptautiniai ekspertai išskirtinį statusą patarė suteikti Vladislavui Fominui (VU Kauno fakultetas), Gediminui Juzeliūnui (VU Fizikos fakultetas) ir Česlovui Venclovui (VU Gyvybės mokslų centras).

VU rektoriaus prof. Artūro Žukausko teigimu, išskirtinio profesoriaus statusą, remdamasis lyderiaujančių pasaulio Skaityti toliau

NASA mokslininkų įkvėpti: sukurtas pirmasis paukščio skrydžiu paremtas bepilotis orlaivis (video) (0)

AGAI bepiločio orlaivio „Solarwing v2“ prototipas | VGTU nuotr.

Nuotoliniu būdu valdomų bepiločių orlaivių, dažniau vadinamų dronais, populiarumas neblėsta, o tik auga. Rinką papildo funkcionalesni, pranašesni ir patogesni šių įrenginių modeliai. Remiantis NASA mokslininkų teoriniais skaičiavimais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto (VGTU AGAI) Aeronautikos laboratorijoje sukurtas pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, saulės energija varomas fiksuoto sparno bepiločio orlaivio „Solarwing2“ prototipas, paremtas paukščio skrydžiu. Skaityti toliau

Paskirti apdovanojimai užsienio lietuviams mokslininkams (0)

Skelbiami mokslo premijų užsienio lietuviams laureatai | smm.lt nuotr.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkis apdovanojimus užsienio lietuviams. Šiais apdovanojimais siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą dėl premijų skyrimo.

2019 m. užsienio lietuviams skirti mokslo aqpdovanojimai  bus įteikti: lituanistui Giedriui Subačiui, medikui Ryčiui Prekeriui iš Skaityti toliau

KTU mokslininkai kuria pažangias mikrosistemas (0)

IBM lustas | http://mokslolietuva.lt nuotr.

Kasdienis gyvenimas nebeįsivaizduojamas be prietaisų, sukurtų taikant mikro- ir nanotechnologijas. Jos padeda spręsti įvairias medicinos, mechatronikos, energijos gamybos, ekologijos, maisto ir kitų pramonės šakų problemas. Tobulėjant aukštosioms technologijoms, sparčiai didėja naujų mikroelektromechaninių (MEMS) ir mikrooptoelektromechaninių (MOEMS) sistemų, jų elementų bei išskirtinių savybių medžiagų poreikis.

„Viena svarbiausių ir perspektyviausių mikrosistemų taikymo sričių – naudojant MOEMS Skaityti toliau

Reikšmingi Lietuvos mokslininkų darbai pažabojant vėžį (0)

Sonata Jarmalaitė ir Feliksas Jankevičius. Lietuvos mokslo premijos laureato diplomų teikimas. | lma.lt nuotr.

Vėžys – antra pagal dažnumą žmonių mirštamumo ir sergamumo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet vėžiu suserga 14 mln. žmonių, 8,8 mln. miršta. Prognozuojama, kad visuomenei senstant artimiausius du dešimtmečius sergamumas vėžiu žymiai didės. Ankstyvoji vėžio diagnostika ir gydymo tobulinimas – pagrindinės priemonės, padedančios pasiekti geresnių vėžio kontrolės rezultatų.

Prof. Feliksui Jankevičiui ir prof. Sonatai Jarmalaitei skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys (2003–2017)“.

Skaityti toliau

Kokia ateitis laukia humanitarinių mokslų? (4)

Profesorius Dario Martinelis | G. Rein nuotr.

Mažėjant humanitarinių mokslų populiarumui ir vaidmeniui visuomenėje, vis dažniau pasigirstant kalboms, neva jie nepraktiški, atsilieka nuo technologijų plėtros, o jų atstovams sunkiau įsidarbinti, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų profesorius, muzikologas, semiotikas Dario Martinelis (Dario Martinelli) pristato naujųjų humanitarinių mokslų (angl. Numanities) koncepciją. Tai mokslinių tyrimų platforma, vienijanti skirtingas humanitarinių mokslų kryptis ir atitinkanti realius visuomenės poreikius. Išsamiau apie tai kalbamės su iš Italijos kilusiu profesoriumi Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Korano „biografiją“ (1)

Koranas | rengėjų nuotr.

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Sostinė skyrė 20 tūkst. eurų miesto istorijos tyrėjų stipendijoms (4)

Vilnius is aukstai_is Varpines_DaivosV nuotr

Vilniaus miesto savivaldybė antrus metus kviečia miesto istorikus tyrinėti sostinę ir skatina tyrėjus skirdama stipendiją – 20 tūkst. eurų moksliniams darbams. Šiemet konkurso būdu stipendijos paskirtos: istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei bei paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei, Literatūriniam A. Puškino muziejui.

„Džiugu, kad Vilnius rūpinasi ne vien mokyklomis ar gatvių remontu, tačiau skiria dėmesio ir vilniečių kultūros puoselėjimui, imasi istorinės atminties temų. Skaityti toliau

Tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ (3)

Paskaitu ciklas MM bibliotekoje_rengeju nuotr

Gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) tęsiamas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga.

Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, Skaityti toliau

Prof. V. Žydžiūnaitė: Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais (1)

Vilma Žydžiūnaitė | asmeninė nuotr.

Lietuvoje yra nemadinga kalbėti apie mokslininkus, kai tuo tarpu kitose išsivysčiusiose šalyse yra priešingai – jų veikla laikoma viena patraukliausių, nes leidžia prisidėti prie valstybės gerovės pasitelkiant intelektą. Šiuos ir kitus iššūkius naujoje monografijoje tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

„Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais, įvairiausiose kultūrose. Pradedant antikine Graikija ir baigiant šiandienine Rusija, Iraku ar Mianmaru, Skaityti toliau

Gyvybės mokslų srities naujovės iškėlė Lietuvą tarp stipriausių Vidurio Europoje (0)

smm.lt nuotr.

Ekspertus džiugina milžiniškas Lietuvos šuolis gyvybės mokslų srityje – pastaraisiais metais šio sektoriaus kuriama pridėtinė vertė 4 kartus didesnė, nei tradicinės pramonės. Lietuva išsikėlė ambicingą tikslą tapti patraukliausia šalimi gyvybės mokslų naujovių plėtrai ir iki 2030 m. naujovėms skirti 5 proc. BVP.

Tačiau jau šiandien būtina ieškoti strateginių sprendimų ateičiai: didinti naujovių sektoriaus nepriklausomybę nuo ateityje mažėsiančios Europos Sąjungos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvaigždės ir aplink jas skriejančios egzoplanetos (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvaigždės ir aplink jas skriejančios egzoplanetos | LRT nuotr.

Visos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus nesudaro nė 1 procento mūsų žvaigždės masės. Galime tik įsivaizduoti, kaip mokslininkams sunku aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančias planetas. Jos vadinamos egzoplanetomis. Jei žvaigždės mums atrodo kaip nedideli taškeliai naktiniame danguje, tai egzoplanetos – tarsi dulkelės. Konstruojant vis didesnius teleskopus ir tobulėjant kitai įrangai, pirmosios už Saulės sistemos ribų esančios planetos buvo atrastos maždaug prieš du dešimtmečius. Skaityti toliau

Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, Skaityti toliau

Mokslininkai nepritaria viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo strategijai (0)

Mokslininkai nepritaria viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo strategijai | Pixabay nuotr.

Lietuvos mokslininkai išplatino kreipimąsi, kuriuo prašoma stabdyti Vyriausybės rengiamos strategijos dėl viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo pateikimą Seimui.

Šį kreipimąsi pasirašė virš 500 akademinės bendruomenės visų mokslo krypčių atstovų iš pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų. Tarp pasirašiusiųjų ekonomistai Boguslavas Gruževskis, Romas Lazutka, filosofai Vytautas Ališauskas, Andrius Bielskis, Liutauras Degėsis, geologai Valentinas Baltrūnas, Jonas Šečkus, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologai Darius Kuolys, Paulius Subačius,  kultūros antropologas Donatas Brandišauskas, medikai Robertas Adomaitis, Edita Gavelienė, Vytautas Kasiulevičius, Skaityti toliau

Apdovanoti geriausi informacinių ir ryšių technologijų srities jaunieji mokslininkai (0)

smm.lt nuotr.

Šiandien, kovo 21 d., švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius įteikė apdovanojimus Lietuvos mokslų akademijos ir „Infobalt“ stipendijų 9-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ laureatams.

„Jaunieji mokslininkai, jūs esate intelekto meistrai, kurių valstybei labai reikia. Ar gali būti kas nuostabesnio kaip jaunam Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti mokslininkus, nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijos (0)

Daiktų interneto sprendimus kuria Lietuvos mokslininkai | VGTU nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijoms. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Siūlymus dėl kandidatų gali teikti užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat Lietuvos mokslo ir studijų institucijos ir mokslininkus vienijančios organizacijos. Skaityti toliau

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai (0)

smm.lt nuotr.

Kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius iškilmingai apdovanojo 2018 metų Lietuvos mokslo premijų laureatus. Už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus septyniolikai mokslininkų paskirtos penkios premijos.

„Jūs esate įrodymas, kad žmogaus protas, intelektas turi didžiulę galią. Svarbu, kad ji būtų prasminga ir nukreipta į visuomenės gerovę. Skaityti toliau