Žymos archyvas: moksliniai tyrimai

Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų (2)

Mokslininkai | mita.lt nuotr.

95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Dvejus metus trunkančios podoktorantūros stažuotės metu jauni tyrėjai galės ne tik darbuotis modernia mokslinių tyrimų įranga aprūpintuose Lietuvos mokslo centruose, bet ir dalį stažuotės laiko tobulintis garsiausiuose savo srities pasaulinių tyrimų centruose. Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4,35 mln. eurų ES investicijų. Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video) (0)

Piliečių mokslas_mokslosriuba.ltJūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.

Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne?

„Žmonės gyvena, dirba ir keliauja pačiose įvairiausiose vietose. Todėl mokslininkams jie gali pateikti duomenų iš savo gyvenamosios aplinkos. Skaityti toliau

Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai (3)

mokslas.mokslininkai_smm.lt

Lietuvos mokslo veikla bus vertinama pagal tarptautinius standartus, o mokslo ir studijų institucijos bus finansuojamos pagal veiklos rezultatus. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino reglamentą, kuris keičia dabartinę mokslo vertinimo tvarką. Nuo 2018 m.  Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą vertins užsienio ekspertai.

Šie pakeitimai  leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti juos pasiekiantiems mokslininkams. Skaityti toliau

Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį (1)

Klaipedos universiteto aikste_ku.lt

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi.

Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos, Skaityti toliau

Parama moksliniams tyrimams bus skiriama atsižvelgiant į kokybę (1)

ŠMM nuotr.

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų pagal kiekybinius rodiklius. Tai numato Vyriausybės patvirtintas naujas mokslinių tyrimų finansavimo modelis.

„Siekiant kokybiško mokslo svarbu sudaryti jam būtinas prielaidas. Todėl finansuojant mokslinius tyrimus įvedamas kokybinis matmuo. Tai leis Lietuvos mokslui orientuotis į tarptautinio lygio kokybę ir sparčiau įsijungti į pasaulinę Skaityti toliau

Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams (0)

mokslininkai.eksperimentai_mita.lt

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal  Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujus sumanymus projektams, kurių metu bus kuriami naujoviški gaminiai.

„Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir naujovių vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, Skaityti toliau

Indijos mokslininkė įsteigė stipendiją VU Pietų Azijos studijų studentams (0)

L. Derčanski Hamid šeima su VU orientalistikos centro darbuotojais | VU OC nuotr.

Indijoje gyvenanti socialinių mokslų daktarė Sara Ahmed ir Vilniaus universitetas 2017 m. liepos 11 d. pasirašė sutartį, kuria įsteigta Liubov Derčanski Hamid (Lubov Derczanski Hamied) vardinė stipendija. Ši stipendija bus skiriama Vilniaus universiteto Orientalistikos centre studijuojantiems studentams, kurie sieks dalį studijų praleisti Indijoje studijuodami pasirinktame universitete, atlikdami praktiką ar mokslinius tyrimus.

„Geriausias būdas pažinti kultūrą plačiąja prasme yra būti joje, tad bet kuriam Azijos ar Artimųjų Rytų studijų studentui labai svarbu

Skaityti toliau

Už naują ligų nustatymo būdą įteiktas 1 mln. eurų apdovanojimas (0)

Vmvt.lt nuotr.

Vasario 6 d. Leveno universitete (Belgija) buvo įteikti apdovanojimai už mokslinius tyrimus, mokslą ir naujoves medicinos ir sveikatos apsaugos srityje.

Europos Sąjungos programos „Horizontas“ pagrindinis 1 mln. eurų apdovanojimas skirtas Švedijos „P&M Venge AB“ ir Nyderlandų „Philips Electronics“, drauge sukūrusiems proveržio technologiją, leidžiančią mažiau kaip per dešimt minučių iš piršto kraujo nustatyti bakterinį užkratą ir pasakyti ar ligonį galima gydyti be antibiotikų. Skaityti toliau

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos (0)

mokslas1_smm.lt

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijomis siekiama skatinti produktyviai dirbančius aukšto lygio Lietuvos mokslininkus.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanojami Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ bei Darius Staliūnas – už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“. Skaityti toliau

Atkuriamos upių vagos (0)

Nemunas-prie-Zapyskio_L.Milciaus nuotr

Siekiant Lietuvoje atkurti upių vagas, kurios sovietmečiu dėl melioracijos buvo masiškai tiesinamos, jau atlikti pirmi bandomieji darbai – atkurtos pažeistų Vašuokos (Panevėžio r.), Viešintos (Kupiškio r.) ir Vyžuonos (Rokiškio r.) upių vagų kilometro ilgio atkarpos.

Kad prievarta ištiesintos upės vėl vingiuotų, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį šių upių atkūrimo projektą. Jį parėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos programa. Skaityti toliau

Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje (0)

Feliksas Bukauskas_lsmuni.lt

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

 Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, Skaityti toliau

JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių (2)

vejo-energija_tvarumas_ktu-lt-nuotr

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis teigia, jog ekologines problemas žmonės aiškiai pastebi tik tuomet, kai katastrofa – neišvengiama, tačiau ragina neprarasti optimizmo – pasaulis žengia rimtus žingsnius, kad ekologinių nelaimių būtų išvengta.

KTU mokslininkas neseniai sulaukė ypatingo įvertinimo.  J. K. Staniškis tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) paskirtos nepriklausomų ekspertų komandos, kuri kas ketverius metus rengs JTO Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą, nariu.

Skaityti toliau

Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis (0)

nesvyziuje_mab-lt2

Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius.

Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją. Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

Antibiotikams šiukšlių dėžėje – griežtas ne (0)

vaistai_tabletes_am-lt

Išmesdami į šiukšlių dėžę senus ar nebereikalingus antibiotikus, žmonės net nenumano, kad tampa ne tik aplinkos teršėjais, bet ir prisideda prie šiems vaistams atsparių bakterijų platinimo. Pastaruoju metu visame pasaulyje netyla diskusijos apie tokių bakterijų atsiradimą ir dėl to kylančios didelės grėsmės, kad gydant ligas gali pritrūkti tinkamų antibiotikų.

Kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, atsparias antibiotikams bakterijas gali pernešti kirai. Skaityti toliau

Valstybės auditoriai: mokslo pažangos skatinimui trūksta kryptingų veiksmų (0)

Lietuvos mokslas_smm.lt

Pastarąjį dešimtmetį finansavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai auga, tačiau Lietuva pagal MTEP ir inovacijų rodiklius užima priešpaskutines vietas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mokslo ir studijų institucijų skatinimui skirtų programų analizė parodė, kad nėra nustatytos nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamų MTEP projektų prioritetinės kryptys, nevertinamas jų poveikis. Galimybės orientuoti šiuos projektus į svarbiausių valstybės problemų sprendimą taip pat neišnaudojamos. Skaityti toliau

Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti prašoma 86,9 mln. eurų (0)

moksliniai-tyrimai_ukmin-lt

Šių metų spalio 7 dienos duomenimis, pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukta 144 paraiškų gauti 86,9 mln. eurų finansavimą.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, priemonė „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ sulaukė didelio populiarumo. Tai rodo, kad verslo ir mokslo atstovai yra pasirengę kurti inovatyvius produktus ir konkuruoti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose. Ši priemonė taip pat padeda įdarbinti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir stiprina mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Skaityti toliau

Lietuva pradeda stojimo į CERN procedūrą (0)

cern-logo-wikipwdija-org

Spalio 8 d. gauta oficiali Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos išvada, kurioje teigiamai įvertinta Lietuvos pažanga  mokslo bei inovacijų srityje ir pateiktas stojimo sutarties projektas. CERN – pati didžiausia ir pažangiausia pasaulio mokslo institucija –  kviečia Lietuvą pradėti stojimo procedūrą.

CERN Tarybos sprendimui didelę įtaką turėjo ir tvirtas Lietuvos vadovės politinis palaikymas skatinant mūsų valstybės bendradarbiavimą su šia organizacija.

Skaityti toliau

Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus (0)

mokslo idejos_ukmin.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje programos „Žiliberas“ komiteto aštuntasis posėdis. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2017-2018 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti šešis mokslininkų mobilumo projektus.

Šalys taip pat svarsto galimybę esant lėšų finansuoti dar du projektus. Galutinis projektų nugalėtojų sąrašas abiejose šalyse bus paskelbtas lapkričio 15 d. Skaityti toliau

Geriausių disertacijų autoriai bus iškilmingai apdovanoti prezidentūroje (1)

geriausiu-disertaciju-autoriai_ljms-lt

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) rengia tradicija tapusį „Geriausios disertacijos“ apdovanojimą. Geriausių disertacijų autoriai rugsėjo 13 dieną 13 val. bus iškilmingai apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose. Apdovanojimus, kaip ir kasmet, įteiks šalies prezidentė Jos ekscelencija Dalia Grybauskaitė.

Geriausios, o šiame konkurse tai reiškia moksliškiausios, disertacijos renkamos iš apgintų fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio bei humanitarinių ir socialinių mokslų sričių. Skaityti toliau

Atnaujinama kolegijų mokymo įranga (0)

Kolegija.studentai.mokslas.studijos_smm.lt

12 valstybinių kolegijų studijų infrastruktūrai tobulinti 2014–2020 m. ES finansavimo etapu numatoma skirti 17,5 mln. eurų. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl projektų finansavimo sąlygų.

„Rengiant būsimus specialistus būtina atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas ir augančius darbdavių reikalavimus specialistų kvalifikacijai. Kolegijos – tai regionų aukštojo mokslo centrai, rengiantys darbo rinkai reikalingus specialistus. Tad investuodami į jose siūlomų studijų kokybę plečiame regionų galimybes“, – sako ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų (0)

Istorijos_fakulteto_fragmentas_E.Kurausko nuotrauka

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 4 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Europos archeologų asociacijos kongresas. Tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 1500 mokslininkų ir tyrėjų iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Australijos. Žymiausi Lietuvos ir pasaulio archeologai pristatys žodinius, stendinius pranešimus, bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, seminarai.

Kongresas padalytas į 108 sekcijas. Mokslininkai aptars archeologinių duomenų interpretavimo, archeologinio paveldo tvarkymo ir pritaikymo šiuolaikinėms Skaityti toliau

Nykstantys Lietuvos augalai saugomi išskirtinėje VDU Kauno botanikos sodo ekspozicijoje (0)

Smiltyninis gvazdikas.Dianthus arenarius_K.Obeleviciaus nuotr

VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.

Pamatinė botanikos sodo veikla

„Galima sakyti, kad tokia saugomų ir retųjų Lietuvos augalų ekspozicija yra viena iš pamatinių visų botanikos sodų veiklų: ne vien puikuotis dailiais gėlynais ir puošniais želdynais, Skaityti toliau

Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (0)

Paprastasis meskenas.Procyon lotor_S.Paltanaviciaus

Liepos 14 d. Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, į kurį įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatas.

Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą Skaityti toliau

Paskelbtas rekordinis mokslo institucijų teikiamų paslaugų sąrašas (0)

mokslo idejos_ukmin.lt

Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia verslininkus bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis ir rengtis bendriems inovacinių čekių projektams. Šiuo metu jau yra paskelbtas atnaujintas mokslo institucijų teikiamų paslaugų verslo atstovams sąrašas, kuriame galima rasti rekordinį skaičių – daugiau nei 2500 įvairių paslaugų, teikiamų verslui Lietuvoje.

Šiais metais mokslo institucijos buvo itin aktyvios ir panoro įtraukti į sąrašą daugiau nei 5000 paslaugų, tačiau ekspertai patvirtino tik apie 50 proc. Verslui teikiamų paslaugų skaičius yra išaugęs 3 kartus nuo priemonės „Inovacinių čekiai“ taikymo pradžios (2016 m. – 2559, 2012 m. – 886). Skaityti toliau

A. Veryga. Ar liberalių pažiūrų fanatikams yra ko baimintis „blaivybės fanatikų“ siautėjimo? (12)

Aurelijus Veryga | K. Dambrauskienės nuotr.

Panašu, kad vis labiau didesnį pagreitį įgaunančios visuomenės palaikomos alkoholio kontrolės iniciatyvos ir siekis Lietuvą pagaliau padaryti civilizuota, o ne laukinio alkoholio magnatų kapitalizmo kamuojama šalimi neprasprūdo pro ausis liberalams. Ir labai simboliška, kad alkoholio pramonės pozicijų stoja ginti negeriantys, ar tuo besigiriantys jų atstovai. Štai liberalų atstovas Romas Sadauskas savo straipsnyje apie „blaivybės fanatikų siautėjimą“ pirmiausia primena, kad jis šiame amžiuje alkoholio jau nevartojo. Toks labai tradicinis triukas, kurį labai dažnai naudoja tabako gamybos įmonių vadovai, vis primenantys, Skaityti toliau

A. Veryga. „Tyrimas“ atskleidė kodėl geriama? Alkoholio pramonė atsisakys neveikiančios reklamos? (1)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Ar geriate, nes matote alkoholio reklamą? Ir, o stebukle, tik 3 proc. nurodo, kad alkoholį vartojo, nes pamatė patrauklią alkoholio reklamą, skelbia „tyrimas“. Tiesa tyrėjai dar įvardina ir 0,2 procento, kuriuos sieja su spontanišku alkoholio vartojimu po reklamos.

O dabar nuo pradžių. Mano paminėtas skelbtas straipsnis neturi autoriaus…  Neturi ir užsakymo numerio… Teigiama, kad tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.O kas tyrimo užsakovas ir mokėtojas? Žodžiu susigaudykite patys, kas ir kodėl staiga sugalvojo per vieną „reprezentatyvią“ apklausą išsiaiškinti kodėl mes tiek geriame. Kaippaprasta. Apklausi žmones ir sužinai, kad reklama beveik neturi įtakos vartojimui, kad Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkams – atvira prieiga prie tarptautinių mokslo duomenų bazių (0)

smm.lt nuotr.

Siekiant Lietuvos mokslą integruoti į europines infrastruktūras, ES lėšomis finansuojama prieiga prie tarptautinių elektroninių mokslo duomenų bazių. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl finansavimo skyrimo projektui „Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas”.

„Šiandieninis mokslas be prieigos prie tarptautinių mokslo duomenų bazių neįsivaizduojamas. Tikimės, kad Lietuvos mokslininkai efektyviai išnaudos jų atveriamas galimybes siekdami naujų mokslo atradimų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Skaityti toliau

KTU „Santakos“ slėnyje atidaryta pirmoji išmani elektromobilių krovimo stotelė (0)

Elektromobilio stotele SmartChargeBox_2._E. Gendrenaites nuotr

Gegužės 19 d. KTU „Santakos“ slėnyje vyko kasmetinė jaunųjų mokslininkų paroda-konkursas KTU „Technorama 2016“. Renginio metu buvo pristatyta ir pradėjo veikti pirmoji vieša išmani elektromobilių krovimo stotelė „SmartChargeBox“. Kaune sukurtas įrenginys jau domina ir Europos Sąjungos rinką.

Parodoje „Technorama“, kurią organizuoja Kauno technologijos universiteto Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (KTU NIVC), pristatytos stotelės kūrėjai – KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) jaunieji mokslininkai Kęstutis Valinčius, Mindaugas Jančiukas ir Edvinas Šinkevičius. Skaityti toliau

Verslininkų nevilioja moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (1)

LEU nuotr,

Lietuva siekdama skatinti inovacijas versle iki 2020 m. planuoja paskirstyti iki 139 mln. eurų ES investicijų pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“. Tačiau 78 proc. apklaustų smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių neinvestuoja ir artimiausiu metu neplanuoja investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Tai rodo Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Finansų rinkų instituto ir advokatų kontoros „Cobalt“ užsakymu atliktas RAIT tyrimas. Skaityti toliau