Žymos archyvas: moksliniai tyrimai

Finansuos 10 kartų didesnius mokslo ir verslo projektus, atskiras dėmesys – startuoliams (0)

ukmin.lt nuotr.

Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inočekiai“ leis finansuoti iki 10 kartų didesnius, inovacijas kuriančius, mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. Nuo šiol pagal atnaujintą priemonę „Inočekiai“ verslas kartu su mokslu galės pretenduoti į 76 tūkstančių eurų inovacinius čekius. Iki šiol didžiausia vieno „Inočekio“ vertė siekė 7 tūkst. eurų. Tikimasi, kad tokie pokyčiai paskatins mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą ir inovatyvių produktų kūrimą.

Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Skaityti toliau

Vyksta studentų atrankos dėl rudens stažuočių NASA (1)

title258284548

Šiandien Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) vyksta konkurso dėl NASA stažuočių atrankinis etapas, kurio metu tikrinamos anglų kalbos žinios. Daugiau kaip 20 talentingų studentų, ieškančių naujų ateities galimybių moksle bei besidominčių kosminėmis technologijomis, laiko privalomą anglų kalbos testą.

Kovo mėnesį, MITA paskelbė konkursą dėl stažuočių NASA „Ames“ mokslinių tyrimų centre, kurios numatomos 2018 metų rudenį. Skaityti toliau

Apdovanoti jaunieji mokslininkai (0)

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojų darbai – nuo biomedžiagų tyrimų iki grafeno baterijų kūrimo | SMM.lt nuotr.

Balandžio 13 dieną, Švietimo ir mokslo ministerijoje, apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai. Pirmoji vieta šiemet skirta penkių darbų autoriams. Pirmosios vietos laimėtojai tampa kandidatais atstovauti Lietuvai 2018 m. jubiliejiniame 30-jame ES jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjo 14–19 dienomis vyksiančiame Dubline. Kas važiuos į Dubliną, paaiškės gegužės mėnesį, kai jaunieji mokslininkai atsiųs patobulintus darbus. Skaityti toliau

Penkerių metų vaikai į priešmokyklinio ugdymo grupes eiti neprivalės (1)

A. Žuko nuotr., smm.lt

Nuo 2018 metų rugsėjo penkiamečiai vaikai priešmokyklinio ugdymo grupes galės lankyti, jeigu taip nuspręs jų tėvai. Priešmokyklinis ugdymas nuo ateinančių mokslo metų nėra ankstinimas, kaip kad vakar buvo skelbiama viešojoje erdvėje.

„Nuo kada bus įvestas privalomo ugdymo ankstinimas – tai yra, nuo kada 5 metų vaikams būtų privaloma lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o nuo 6 metų ateiti į  pirmą klasę, – apie tai dar diskutuojama. Tačiau taip tikrai nebus nuo ateinančių mokslo metų“, – patikino švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Skaityti toliau

Seimo nariai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai ir lituanistikai valstybėje vietos gali nelikti (video) (9)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 6 d. Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, taip pat lituanistikos studijoms ateityje. Savo ožiūrį jie išdėstė memorandume skirtame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį taip pat pasirašė frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas. Skaityti toliau

Europos universitetai ragina skirti daugiau lėšų mokslui, naujovėms ir švietimui (0)

Mokslininkai_KTU nuotr

Trylika Europos universitetus vienijančių asociacijų ragina naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje numatyti dvigubai daugiau lėšų moksliniams tyrimams, naujovėmsir švietimui.

Kovo 28 d. paskelbtame bendrame kreipimesi į Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą pažymima, kad iki 160 mlrd. eurų padidintos investicijos į mokslą, naujoves ir švietimą ne tik prisidėtų prie Europos konkurencingumo,

Skaityti toliau

Siūlomi nauji ES biudžeto prioritetai bei šaltiniai (0)

Europos sąjungos institucijos | zum.lt nuotr.

Nuo 2021 m. ES turėtų gausiau finansuoti saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau taip pat neturėtų mažinti paramos ūkininkams bei skurstantiems regionams, pažymėjo EP nariai.

Kovo 14 d. priimtose ilgalaikio ES biudžeto gairėse Europos Parlamentas ragina numatyti lėšų naujiems prioritetams, tokiems kaip saugumas, gynyba bei migracija, taip pat toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą.

Skaityti toliau

Laiko sukiojimo klausimas jau ant Europos Parlamento stalo (6)

cphpost.dk nuotr.

Europos Parlamentas yra gavęs Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos valstybių narių prašymus dėl galimybės keisti vasaros laiko įvedimo direktyvą, suteikiant galimybę dėl to apsispręsti kiekvienai valstybei atskirai.

Šiuo klausimu skelbiame Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Užsienio reikalų komiteto nario dr. M. Puidoko pranešimą.

Pramoniniame amžiuje pirmasis įvesti vasaros laiką pasiūlė entomologas Džordžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson). Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: moksliniai tyrimai tavo kišenėje (video) (0)

„Piliečių mokslas“ | mokslosriuba.lt nuotr.

Tikriausiai jau nieko nebestebina tai, jog išmaniajame telefone programėlę galima rasti bet kam – nuo autobuso bilieto įsigijimo iki žaidimų su įstabiausiais grafiniais elementais. Tačiau ar žinojote, jog savo išmaniojo telefono pagalba galite prisijungti prie tikrų tikriausių mokslinių tyrimų, ar juos vykdyti patys?

Į tarptautinį piliečių mokslo projektą „Globe at Night“, siekiantį suprasti šviesos užterštumo lygį ir pokyčius visame pasaulyje, gali įsitraukti kiekvienas. Tereikia atsisiųsti „Loss of Night“ programėlę savo telefone. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkai bendradarbiauja su Kembridžo universitetu (0)

ku.lt nuotr.

Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis Juzeliūnas kartu su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru ir Kembridžo universiteto profesoriumi Dereku Džonu Frajumi (Derek John Fray) patentavo naują silicio paviršiaus modifikavimo principą Europoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje.

Kovo viduryje mokslininkai paskelbė Skaityti toliau

Lietuva pakeliui į dar vieną pasaulinio lygio mokslo centrą (0)

Lietuvos lazerininkai_smm.lt

Lietuva turi puikų potencialą ir svariai dalyvauja Europos lazerių centro kūrimo projektuose – užima 6-tą vietą pagal iš pirkimų gautas lėšas, į Lietuvą jau atkeliavo 10 mln. eurų, šiandien susitikęs su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pabrėžė didžiausio aukšto galingumo lazerių infrastruktūros pasaulio mastu Europos lazerių centro vadovas prof. Karlo Rizuto (Carlo Rizzuto).

Antradienį susitikimuose su ministre ir lazerių mokslo bei verslo atstovais Lietuvoje buvo aptartos Skaityti toliau

K. Zaleckis: Turime ko pasimokyti iš senovės civilizacijų miestų planavimo (nuotraukos) (0)

Kęstutis Zaleckis | Kauno technologijos universiteto nuotr.

„Anglakalbėje literatūroje nėra aptarti ir aiškiai ištirti majų bei actekų miestų planavimo modeliai, kurie yra laikomi „nedirektyviniais“. Tai būdas planuoti miestus per svarbiausių objektų išdėstymą pagal tam tikrą, nebūtinai akivaizdžią, tačiau miesto gyvenimui labai svarbią logiką, lokalioms struktūroms leidžiant vystytis organiškai“, – sako Meksikoje viešėjęs prof. Kęstutis Zaleckis.

Pasak jo, šias senovės civilizacijų paliktas žinias galima naudingai pritaikyti šiais laikais, kai siekiama pereiti prie dinamiškų, o ne statiškų miesto planavimo modelių. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką (1)

„vilimball “technologija. Vibro treniruoklis | ktu.lt nuotr.

Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija padeda sumažinti vieną iš esensialinio tremoro simptomų – nekontroliuojamai drebančias rankas. Septyniais iš dešimties atvejų efektyvi technologija taip pat gali būti naudojama siekiant sumažinti sąnarių sąstingį sergant reumatoidiniu artritu.

Mantas Venslauskas

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 1 proc. planetos gyventojų kenčia nuo esencialinio tremoro, kuris pasireiškia nevalingu kūno dalies drebėjimu. Tai daug dažnesnė būklė nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais gali būti painiojamas. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

Mokslininkai patvirtina: Vilniaus Našlaičių kapinėse kitąmet ketinama ieškoti garsių Lietuvos partizanų palaikų (2)

 Vilniaus Našlaičių kapinės | wikimapia.org nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai baigė Vilniaus Našlaičių kapinių kompleksinių tyrimų pirmąjį etapą. Konstatuota, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956–1969 m. mirties bausme nuteistų asmenų kūnai. LGGRTC teigimu, dalis sušaudytų kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, kiti – kaltinti politiniais nusikaltimais.

Tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad šiose kapinėse turėtų būti užkasti ir garsių Lietuvos partizanų – Adolfo Ramanausko-Vanago, Pranciškaus Prūsaičio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Pasak mokslininkų, čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė. Skaityti toliau

Valstybės istorinės atminties komisija reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir jų viešinimo (2)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos.

Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:

– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose; Skaityti toliau

Jaunų mokslininkų tarptautinės karjeros pradžiai skirta 4,35 mln. eurų (2)

Mokslininkai | mita.lt nuotr.

95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą Lietuvoje. Dvejus metus trunkančios podoktorantūros stažuotės metu jauni tyrėjai galės ne tik darbuotis modernia mokslinių tyrimų įranga aprūpintuose Lietuvos mokslo centruose, bet ir dalį stažuotės laiko tobulintis garsiausiuose savo srities pasaulinių tyrimų centruose. Podoktorantūros stažuočių projektams skirta 4,35 mln. eurų ES investicijų. Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video) (0)

Piliečių mokslas_mokslosriuba.ltJūsų ekranuose – nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite daugybę būdų kaip patiems įsitraukti į mokslinius tyrimus. Sužinosite, kaip pačių surinktų duomenų pagalba rūpintis savo aplinka ir sveikata.

Trumpai tariant, „piliečių mokslas“ – tai galimybė visiems visuomenėms nariams prisidėti ar patiems vykdyti mokslinius tyrimus. Juk mokslas ir žinios priklauso mums visiems, ar ne? Skaityti toliau

Lietuvos mokslo pasiekimus vertins tarptautiniai ekspertai (3)

mokslas.mokslininkai_smm.lt

Lietuvos mokslo veikla bus vertinama pagal tarptautinius standartus, o mokslo ir studijų institucijos bus finansuojamos pagal veiklos rezultatus. Švietimo ir mokslo ministrė patvirtino reglamentą, kuris keičia dabartinę mokslo vertinimo tvarką. Nuo 2018 m.  Lietuvos mokslo ir institucijų veiklą vertins užsienio ekspertai.

Šie pakeitimai  leis Lietuvos mokslo institucijas vertinti pagal tarptautinius kokybės kriterijus ir daugiau lėšų skirti juos pasiekiantiems mokslininkams. Skaityti toliau

Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį (1)

Klaipedos universiteto aikste_ku.lt

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi.

Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos, Skaityti toliau

Parama moksliniams tyrimams bus skiriama atsižvelgiant į kokybę (1)

ŠMM nuotr.

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų pagal kiekybinius rodiklius. Tai numato Vyriausybės patvirtintas naujas mokslinių tyrimų finansavimo modelis.

„Siekiant kokybiško mokslo svarbu sudaryti jam būtinas prielaidas. Todėl finansuojant mokslinius tyrimus įvedamas kokybinis matmuo. Tai leis Lietuvos mokslui orientuotis į tarptautinio lygio kokybę ir sparčiau įsijungti į pasaulinę Skaityti toliau

Mokslas pateikė rekordinį skaičių sumanymų technologijų projektams (0)

mokslininkai.eksperimentai_mita.lt

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo rekordinį skaičių idėjų dėl naujų technologinės plėtros projektų, kuriuos įgyvendins mokslas kartu su verslu. Mokslo ir studijų institucijos konkursui pagal  Technologinės plėtros projektų priemonę pateikė 79 naujus sumanymus projektams, kurių metu bus kuriami naujoviški gaminiai.

„Technologijų progresas pasaulyje vystosi milžinišku greičiu, todėl Lietuva turi žengti naujų technologijų ir naujovių vystymosi keliu. Valstybės prioritetas yra skatinti mokslo ir verslo partnerystę. Labai džiaugiuosi, kad tiek universitetai, Skaityti toliau

Indijos mokslininkė įsteigė stipendiją VU Pietų Azijos studijų studentams (0)

L. Derčanski Hamid šeima su VU orientalistikos centro darbuotojais | VU OC nuotr.

Indijoje gyvenanti socialinių mokslų daktarė Sara Ahmed ir Vilniaus universitetas 2017 m. liepos 11 d. pasirašė sutartį, kuria įsteigta Liubov Derčanski Hamid (Lubov Derczanski Hamied) vardinė stipendija. Ši stipendija bus skiriama Vilniaus universiteto Orientalistikos centre studijuojantiems studentams, kurie sieks dalį studijų praleisti Indijoje studijuodami pasirinktame universitete, atlikdami praktiką ar mokslinius tyrimus.

„Geriausias būdas pažinti kultūrą plačiąja prasme yra būti joje, tad bet kuriam Azijos ar Artimųjų Rytų studijų studentui labai svarbu

Skaityti toliau

Už naują ligų nustatymo būdą įteiktas 1 mln. eurų apdovanojimas (0)

Vmvt.lt nuotr.

Vasario 6 d. Leveno universitete (Belgija) buvo įteikti apdovanojimai už mokslinius tyrimus, mokslą ir naujoves medicinos ir sveikatos apsaugos srityje.

Europos Sąjungos programos „Horizontas“ pagrindinis 1 mln. eurų apdovanojimas skirtas Švedijos „P&M Venge AB“ ir Nyderlandų „Philips Electronics“, drauge sukūrusiems proveržio technologiją, leidžiančią mažiau kaip per dešimt minučių iš piršto kraujo nustatyti bakterinį užkratą ir pasakyti ar ligonį galima gydyti be antibiotikų. Skaityti toliau

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos (0)

mokslas1_smm.lt

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. Premijomis siekiama skatinti produktyviai dirbančius aukšto lygio Lietuvos mokslininkus.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanojami Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai“ bei Darius Staliūnas – už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje“. Skaityti toliau

Atkuriamos upių vagos (0)

Nemunas-prie-Zapyskio_L.Milciaus nuotr

Siekiant Lietuvoje atkurti upių vagas, kurios sovietmečiu dėl melioracijos buvo masiškai tiesinamos, jau atlikti pirmi bandomieji darbai – atkurtos pažeistų Vašuokos (Panevėžio r.), Viešintos (Kupiškio r.) ir Vyžuonos (Rokiškio r.) upių vagų kilometro ilgio atkarpos.

Kad prievarta ištiesintos upės vėl vingiuotų, Aplinkos apsaugos agentūra inicijavo bandomąjį šių upių atkūrimo projektą. Jį parėmė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos programa. Skaityti toliau

Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje (0)

Feliksas Bukauskas_lsmuni.lt

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

 Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, Skaityti toliau

JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių (2)

vejo-energija_tvarumas_ktu-lt-nuotr

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis teigia, jog ekologines problemas žmonės aiškiai pastebi tik tuomet, kai katastrofa – neišvengiama, tačiau ragina neprarasti optimizmo – pasaulis žengia rimtus žingsnius, kad ekologinių nelaimių būtų išvengta.

KTU mokslininkas neseniai sulaukė ypatingo įvertinimo.  J. K. Staniškis tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) paskirtos nepriklausomų ekspertų komandos, kuri kas ketverius metus rengs JTO Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą, nariu.

Skaityti toliau

Tyrėjai atskleis Nesvyžiaus Radvilų giminės mauzoliejaus paslaptis (0)

nesvyziuje_mab-lt2

Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius.

Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją. Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau